- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- 2-5150-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00462-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir R. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovams R. K. ir R. K. dėl skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į priešieškinį
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo K. K. 4 344,30 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas K. K., iš ieškovų pirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaroma pas notarą tai buvo 2012 m. kovo mėn. Šio fakto, kad pirko anksčiau minėtą butą, atsakovas neginčija. Atsakovas buto pirkimo metu neturėjo sutartos pinigų sumos. Abi pusės sutarė, kad ieškovai palauks pinigų, o atsakovas K. K. savo valia skolai patvirtinti ir jos grąžinimui užtikrinti, 2012 m. kovo 15 d. surašė savo ranka, niekieno neverčiamas, skolos raštelį. Atsakovas liko skolingas 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur). Keletą metų atsakovas vis prašydavo palaukti skolos grąžinimo, nes buvo jauna šeima, pinigų viskam trūko. Vėliau prasidėjo neatsiliepimas į skambučius, gyvenamosios vietos keitimai, buvo išvykęs dirbti į užsienį. Vėliau sakė, kad skiriasi su žmona, turi daug sunkumų. Atsakovas turėjo daug skolų ir teigė, kad butą pardavė varžytinėse. Atsakovas ne kartą žadėjo pradėti grąžinti skolą, bet liko tik pažadai. Daug metų slapstėsi, sužinojus kur gyvena, neįsileisdavo, neatsiliepdavo į skambučius. Suradus žadėdavo, nurodydavo eilę priežasčių ir eilinį kartą prisiekdavo pradėti grąžinti skolą. Kadangi po 10 metų, nebūtų galima išsiieškoti skolos, todėl kreipėsi į teismą, dėl skolos priteisimo, kad nebūtų praleistas terminas.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime į priešieškinį, ieškovai nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo teismui, kad buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė neva neteisingą sumą, t. y. 55 000 Lt, tikslu gauti iš kredito unijos paskolą 40 000,00 Lt. Kredito unija ir kitos įstaigos suteikiančios asmenims kreditus, remiasi turto vertintojų duomenimis, o ne pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytomis sumomis. Atsakovo surašytas raštelis buvo tikrų aplinkybių užtvirtinimas, o ne fiktyvus sandoris. Jei jis buvo fiktyvus, tai atsakovas gavęs iš unijos kreditą, raštelį galėjo iš ieškovų atsiimti. Tai, kad atsakovas nevykdė kreditorinių įsipareigojimų ir unija nukreipė išieškojimą į įkeistą butą, neturi nieko bendro su skolos rašteliu, nei su antstolio D. Jonaičio skelbtomis varžytinėmis. Atsakovas turėjo teisę pats parduoti minėtą butą arba surasti buto pirkėją už jam priimtiną kainą iki varžytinių. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovai niekada nesidomėjo šia skola. Daug metų buvo prašoma ir gražiuoju ir piktuoju, kad bent dalimis pradėtų po truputi grąžinti, tačiau buvo daug atsakovo prašymų palaukti, nes jis turėjo labai daug skolų, o vėliau pradėjo neatsiliepti į skambučius. Atsakovas teigia, kad jam nutraukiant santuoką, ieškovai turėjo pareikšti reikalavimus dėl sutuoktinių kreditų. Nemano, kad turėjo tai daryti, nes butą įsigijo atsakovas nesusituokęs ir skolos raštelį surašė nesusituokęs. Atsakovo skola ieškovams yra jo asmeninė skola, tai niekaip nesusiję su santuokiniais įsipareigojimais.
Šalies argumentai
2.2. Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Ieškovai pirko (duomenys neskelbtini) butą ir seną pardavinėjo. K. K. norėjo pirkti butą, tačiau jam trūko pinigų, todėl pasirašė sutartį dėl 15 000 Lt skolos grąžinimo, kada tai buvo tiksliai neprisimena. Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro. Sutartyje nurodyta 55 000,00 Lt, buvo gauta 40 000 Lt. Atsakovas liko 15 000,00 Lt skoloje. Neprisimena ar tai buvo nurodyta notaro patvirtintoje sutartyje. Atsakovas pasirašė skolos raštelį, kelintais metais buvo surašytas nežino. Raštelį surašė pats atsakovas, ieškovų bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovės dukra yra nutraukęs santuoką. Jų santuokos nutraukimo byloje reikalavimų jokių nereiškė, kadangi nežinojo.
2.3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. nurodė, kad atsakovas skolingas 15 000,00 Lt. Dukra ir atsakovas, vis prašydavo palaukti, kadangi atsakovas neturėdavo pinigų. Buto pardavimo sutartis pas notarą buvo sudaryta. Neprisimena ar notaras klausė ar sumokėti pinigai. Butą pardavė už 55 000,00 Lt. Kai dukra nutraukė santuoka, pinigų grąžinti neprašė, nes atsakovas turėjo daugiau skolų. Galėtų pinigus padovanoti, bet buvęs vyras reikalauja tų pinigų.
II. Atsikirtimai į ieškinį, priešieškinio reikalavimai ir argumentai
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nesutinka su ieškovu teigimu, kad pagal ieškovams priklausiusio buto pirkimo – pardavimo sutartį yra skolingas 4 344,30 Eur. Perkant nurodytą butą, šalys susitarė dėl 40 000 litų kainos, tačiau bendru susitarimu pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė tariamą 55 000 litų kainą, kad būtų galimybė visą finansavimą buto pirkimui gauti iš Kaišiadorių kredito unijos. Ieškovų nurodytas reikalavimo pagrindas – skolos už butą raštelis yra fiktyvus sandoris. Raštelis buvo surašytas reikalaujant ieškovams. Ieškovai teigė, kad tas raštelis skirtas apsaugoti jų interesams, jei nepavyktų gauti finansavimo iš Kaišiadorių kredito unijos ir pirkimo sutartį reikėtų panaikinti. Atsakovas sutiko pirkti ieškovų butą tik su sąlyga, jei pavyks gauti finansavimą. Buto pirkimo metu kredito sutartis dar nebuvo sudaryta – buvo tik pažyma, kad unija kreditą suteiks. Jei atsakovas nebūtų sudaręs kredito sutarties su kredito unija dėl bet kokių priežasčių nebūtų kredito suteikusi, šalys buvo susitariusios sutartį panaikinti. Panaikinus sutartį butas būtų grįžęs ieškovų nuosavybėn, o ieškovai būtų privalėję grąžinti atsakovui jo sumokėtą kainą. Kadangi pirkimo – pardavimo sutartyje buvo sutarta rodyti tariamą 55 000,00 Lt kainą, o iš tikrųjų šalys buvo susitarusios dėl 40 000 Lt kainos, ieškovai norėjo apsidrausti, kad nereikėtų grąžinti realiai negautos kainos dalies. Atsakovas pasitikėjo ieškovais ir nemanė, kad jie galėtų panaudoti jo surašytą raštelį nesąžiningai. Atsakovas tuo metu draugavo su ieškovų dukra L. K. ir planavo ateityje kartu apsigyventi nupirktame bute. Butas buvo bendrabučio tipo, apleistas, su dviem kambariais ir virtuve be lango. Įsigijęs butą atsakovas jį suremontavo. Tų pačių metų birželio mėnesį ieškovų dukra persikėlė gyventi į atsakovo nupirktą butą, o 2014 m. gegužės 10 d. atsakovas ir L. K. susituokė. Jų santuoka nutraukta 2018 m. liepos 5 d. Santuokos nutraukimo procese teismui buvo pateikta informacija apie visus asmeninius ir bendrus kreditorius. Pagal ieškovų nurodomas aplinkybes, jie tuo metu save laikė asmeniniais atsakovo kreditoriais, todėl turėjo tikėtis gauti pranešimą apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą. Nors ieškovai gerai žinojo apie savo dukros santuokos nutraukimo bylą, bei tai, kad negavo oficialaus pranešimo kaip kreditoriai ir nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, jie nereiškė jokių reikalavimų atsakovui nei vykstant santuokos nutraukimo procesui nei vėliau. Ieškovai bendraudami su atsakovu niekada nėra užsiminę apie kokią nors skolą, todėl bet kokie ieškovų teiginiai apie tai, kaip jie visą laiką bandė atgauti skolą iš atsakovo, o šis nuo jų slapstydavosi, yra niekuo nepagrįsti.
3.1. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame pripažinti negaliojančiu atsakovo surašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovams 15 000 Lt (4 344,30 Eur) už butą (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad surašytas skolos raštelis yra fiktyvus sandoris, nurodytos sumos atsakovas neketino mokėti ir ieškovai neketino reikalauti, kadangi ieškovų parduoto turto vertė sandorio metu buvo ženkliai mažesnė nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje ir netgi mažesnė nei šalys iš tikrųjų buvo susitarusios. Po 2008-2009 metų finansinės krizės, kai viso nekilnojamojo turto nepagrįstai padidintos kainos buvo drastiškai sumažėjusios, nuo 2012 iki 2015 nekilnojamojo turto kainos kilo. Jei 2012 m. kovo 15 d. ieškovams priklausiusio turto vertė sudarė 55 000 Lt, per vėlesnį laikotarpį ta vertė galėjo tik padidėti. 2012 m. kovo 15 d. atsakovui įsigijus ieškovų butą ir vėliau neišgalint vykdyti finansinių įsipareigojimų Kaišiadorių kredito unijai, unija nukreipė išieškojimą į įkeistą turtą, tą patį butą. Antstolis Darius Jonaitis savo patvarkymu 2015 m. gegužės 29 d. nustatė buto vertę 7 000 Eur (arba 24 169,60 Lt). 2015 m. birželio 9 d. turto vertė padidinta iki 10 000 Eur (arba 34 528 Lt). 2015 m. lapkričio 13 d. įvykusiose varžytinėse pirkėjas nupirko atsakovo butą už 5 600,00 Eur kainą. Akivaizdu, kad 2012 m. kobo 15 d. sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį, šalys negalėjo normaliomis sąlygomis susitarti dėl visiškai nerealios, nesąžiningos ir neprotingos 55 000 Lt arba 15 929,10 Eur buto pardavimo kainos. Negana to, atsakovas pirkdamas iš ieškovų butą, permokėjo jiems apie 15 000,00 Lt, ieškovai pareiškė jiems nesąžiningą reikalavimą siekdami prisiteisti dar tokią pačią sumą. Parduodamo turto vertės nustatymo procese aktyviai dalyvavo ir kreditorius, kuris buvo suinteresuotas didesne turto pardavimo kaina, nes siekiama išieškoti skola sudarė 12 248,27 Eur. Būtent kreditoriaus iniciatyva pradžioje buvo bandoma parduoti butą didesne kaina, kuri kaip parodė vėlesni įvykiai, neatitiko rinkos vertės ir nesudomino nei vieno pirkėjo. Ieškovai niekada savęs nelaikė atsakovo kreditoriais ir niekada nereikalavo tariamos skolos grąžinimo. Ieškovai turėjo visą informaciją apie atsakovo ir ieškovų dukros santuokos nutraukimo procesą 2018 metais, tačiau kad ieškovai galėtų būti atsakovo kreditoriai, nenurodė nei ieškovų dukra nei patys ieškovai.
3.2. Teismo posėdžio metu, atsakovas K. K., nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Perkant butą buvo susitarta pirkti už 40 000,00 Lt, o kai reikėjo pradinio įnašo, jie patys pasiūlė, kad pradinį įnašą padaro fiktyvų, viską pasirašo, ir tada gyvena. Butą pirko 2012 m. kovo mėn. Sumokėjo 40 000,00 Eur, ėmė paskolą iš Kaišiadorių kredito unijos, pavedimu. Kiti pinigai buvo fiktyviai padaryti, kad nereikėtų pradinio įnašo, buvo prašoma didesnė suma. Sutartyje nurodyta suma 55 000,00 Lt, o realiai 40 000,00 Lt gautu kreditu. Raštelį surašė pats, dvi trys savaitės prieš notarą, tam, kad jeigu kas nors neišeitų, jei Unija nesutiktų išduoti kredito, kad nebūtų pretenzijų. Ieškovai prašė parašyti raštelį. Atsakovas neįsivaizduoja, ką tokiu rašteliu galima apsidrausti. Niekas jokios skolos nereikalavo, šitiek metų. Su ieškovų dukra buvo sudarę santuoką. Išsituokė 2018 metų vasarą, bendru sutikimu. Ieškovai nepareikalavo jokio skolos, santuokos nutraukimo byloje. Neįsivaizduoja, kodėl dabar yra reikalaujama skola. Butas buvo pirktas ruošiantis gyventi su būsima žmona. Vėliau butas buvo parduotas iš varžytinių, už skolą kredito unijai.
3.3. Atsakovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė, baigiamojoje kalboje nurodė, kad akivaizdu, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog tarp šalių yra atsiskaityta, todėl jokios skolos ieškovams atsakovas neturi ir neturėjo. Duodami paaiškinimus, ieškovai neatsakė išsamiai, davė aptakius paaiškinimus. Atsakovui nutraukiant santuoką su ieškovu dukra, jokių reikalavimų jiems nereiškė. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti negaliojančiu skolos raštelį. Raštelio sudarymo aplinkybės, nenurodytos, jis neatitinka dokumentų rekvizitams keliančių reikalavimų.
3.4. Liudytojas R. K. apklaustas parodė, kad atsakovas yra jo sūnus. Parodė, jog nežino, už kiek buvo pirktas butas. Bute gyveno jo sūnus su ieškovų dukra. Per penkis metus po buto pirkimo, apie jokią skolą sūnus neužsiminė.
3.5. Liudytoja V. K. apklausta parodė, kad yra atsakovo sesuo. Parodė, jog 2012 m. brolis pirko butą už paskolą iš kredito unijos. Su brolio žmona bendravo artimai. Nei karto, nėra girdėjusi apie brolio skolas ar neapmokėjimus ieškovams. Negirdėjo priekaištų iš ieškovų apie skolą. Apie skolos raštelį nieko negirdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinys atmestini.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012 m. atsakovas K. K. surašė skolos raštelį, kuriame nurodė: „Aš K. K. skolingas už butą (duomenys neskelbtini), 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur), pirkdamas R. K. ir R. K. (b. l. 5).
4.1. Byloje taip pat pateikta 2012 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėjai R. K. ir R. K. parduoda, o pirkėjas K. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 55 000,00 Lt (15 929,10 Eur). Sutarties 4 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka, t. y. prieš sudarant sutartį pardavėjai R. K. ir R. K. gavo 15 000,00 Lt sumą už parduodamą turtą, likusi suma 40 000,00 Lt bus apmokėta pardavėjams mokėjimo nurodymu į R. K. sąskaitą, pirkėjui gavus paskolą šio buto pirkimui Kaišiadorių kredito unijoje (b. l. 73-74).
4.2. Iš 2012 m. kovo 6 d. pažymos apie išduodamą paskolą, matyti, kad Kaišiadorių kredito unija suteikė K. K. 40 000,00 Lt būsto paskolą (b. l. 79). Byloje pateikti 2015 m. birželio 9 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuris patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), butas buvo įkainotas 10 000,00 Eur (b. l. 82). Iš 2015 m. gruodžio 4 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš varžytinių buvo parduotas už 5 600,00 Eur sumą.
Dėl skolos priteisimo pagal skolos raštelį.
5. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 3 dalį, jeigu neįrodoma, kad paskolos dalykas iš tikrųjų perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Teismas pažymi, kad paskola yra realinis sandoris, o nagrinėjamoje byloje ieškovai, atsakovo skolą įrodinėjo vieninteliu rašytiniu įrodymu atsakovo surašytu skolos rašteliu bei savo paaiškinimais.
7. Byloje esantis rašytinis įrodymas, t. y. notaro patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtina, jog prieš sudarant sutartį pardavėjai R. K. ir R. K. gavo 15 000,00 Lt sumą už parduodamą turtą, likusi suma 40 000,00 Lt bus apmokėta pardavėjams mokėjimo nurodymu į R. K. sąskaitą, pirkėjui gavus paskolą šio buto pirkimui Kaišiadorių kredito unijoje. Visgi šią aplinkybę byloje dalyvaujančios šalys, aiškino skirtingai. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad nors sutartyje nurodyta suma buvo 55 000,00 Lt, tačiau iš tiesų buvo gauta 40 000 Lt, kas prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui. Atsakovas pateikė detalesnius paaiškinimus, nurodydamas, kad susitarė butą pirkti už 40 000 Lt, o sutartyje nurodė didesnę sumą siekiant gauti didesnę banko paskolą. Atsakovas patvirtino, jog pats surašė skolos raštelį, tačiau minėtų pinigų niekada negavo, skolingas už butą ieškovams neliko, skolos raštelį surašė su tikslu užtikrinti ieškovus, tuo atveju jei Unija nesutiktų išduoti kredito, kad nebūtų pretenzijų.
8. Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, jog pinigai buvo kažkokiu būdu perduoti arba įrodymų, jog už butą buvo atsiskaityta nepilnai. Priešingai byloje esanti 2012 m. kovo 15 d. notarinė pirkimo – pardavimo sutartis paneigia, ieškovų nurodomą aplinkybę, jog atsakovas už butą liko skolingas 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur). Teismo vertinimu, valstybės pareigūno (notaro) patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, turi didesnę įrodomąją reikšmę, nei ieškovų teikiamas įrodymas skolos raštelis. Nors atsakovas ir pripažino, kad skolos raštelį surašė, tačiau nepripažino skolos, motyvuodamas tuo, jog skolos raštelis sudarytas dėl akių, siekiant gauti didesnę banko paskolą.
9. Šios abiejų šalių teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisinis reglamentavimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti, atsakovas už butą buvo atsiskaitęs pilnai, todėl paskolos sutartis buvo nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
10. Pažymėtina ir tai, jog ieškovų pateiktas dokumentas (skolos raštelis) turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi iš CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Skolos raštelyje nėra nurodyta nei dokumento sudarymo data, nei sudarymo vieta, tačiau iš šalių paaiškinimų galima daryti išvada, jog skolos raštelis buvo surašytas 2012 m. Tuo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 3 dalies redakcija, numatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju, iš sudaryto skolos raštelio negalima nustatyti ar pinigai buvo perduoti gavėjui, juolab nėra jokių kitų įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas liko skolingas ieškovams už buto pirkimą, kitais pagrindais.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovų pateiktas skolos raštelis neįrodo realiai įvykusios operacijos ar esamo įsiskolinimo už buto pirkimą, todėl ieškovų argumentai dėl skolos priteisimo ieškovams atmetami kaip neįrodyti, todėl ieškovų ieškinys dėl 4 344,30 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, atmestas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti skolos raštelį negaliojančiu
11.1. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu surašytą raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovams 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) už butą.
11.2. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71 – 1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).
11.3. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).
11.4. Atsakovas iš esmės savo priešieškinį argumentuoja tuo, jog skolos raštelis buvo surašytas fiktyviai, siekiant gauti didesnę sumą paskolos butui sumą iš kredito įstaigos. Ieškovai reikalavo, jog butų surašytas skolos raštelis tuo tikslu, kad jiems netektų atsakovui grąžinti realiai jų negautos kainos dalies. Ieškovai teigė, jog raštelis skirtas tik apsaugoti jų interesams, jei atsakovui nepavyktų gauti finansavimo iš kredito įstaigos.
11.5. Visgi kaip jau minėta, paskolos santykiams atsirasti būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
11.6. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog paskolos dalykas nebuvo perduotas, bei atsižvelgiant į paties priešieškinį padavusio atsakovo argumentų, dėl to, kad net nebuvo ketinimo sukurti paskolos teisinių santykių (raštelis surašytas tik dėl akių), konstatuotina, kad anksčiau pripažinus paskolos sandorį pagal skolos raštelį nesudarytu, jis nesukėlė šalims jokių teisių ir pareigų. Toks veiksmas (skolos raštelio pasirašymas, neperduodant paskolos dalyko – 15 000,00 Lt sumos) nelaikytinas sandoriu (Lietuvos Respublikos CK 1.63 str. 1 d.), dėl ko jis nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu. Todėl atsakovės priešieškinis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11.7. Jau anksčiau buvo konstatuota, kad pagal Skolos raštelį 15 000,00 Lt suma atsakovui nebuvo perduota, ko pasėkoje paskolos teisiniai santykiai tarp ginčo šalių nesusiformavo. Todėl klausimas dėl sandorio fiktyvumo jokios faktinės ir teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje nebeturi. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo skolos raštelį pripažinti negaliojančiu ir dėl to, kad jis galimai surašytas tik dėl akių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
12. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovo priešieškinys buvo pripažinti nepagrįstais, todėl ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
13. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 47,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalimi, 6.875 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 98, 140, 268–270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų R. K. ir R. K. ieškinį atmesti.
atsakovo K. K. priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,74 Eur (dvidešimt trijų eurų 74 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, po 11,87 Eur (vienuolika eurų 87 ct) iš kiekvieno ieškovo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,74 Eur (dvidešimt trijų eurų 74 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.