- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-187-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00135-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Institucija
- Palangos savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Z. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 448 straipsnio 3 dalį 70 Eur dydžio bauda už tai, kad neužtikrino, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. 9.23 val., maršrutinis autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. F., sustotų maršruto trasoje nurodytoje stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose, kuriose sustoti yra būtina.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos vedėjo pavaduotojos D. M. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
2.1. Apelianto teigimu, jis kaip vadovas pareigas vykdė tinkamai pagal valstybės nustatytus įstatymus, poįstatyminius aktus, tvarką bei pagal įmonės lokalinius aktus. Vairuotojai, o šiuo atveju vairuotojas A. F., sustojo išleisti keleivius (keleivį) neįvažiavęs į stotelės salelę, o sustojęs prie stotelės šalia. Vairuotojas, nors ir nepripažino kaltės, tačiau nutarimo neskundė, motyvuodamas tuo, kad dėl kelių eurų dydžio baudos, kreipdamasis į teismą, turėtų daugiau išlaidų nei sumokėdamas šią nedidelę baudą. Apie tokią situaciją vairuotojas I. F. paaiškino ir teisme.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Taisyklių 45 punkte numatyta, jog „Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. Sustoti šiose autobusų stotyse ir stotelėse yra būtina. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje“. Kaip matyti iš Taisyklių 45 punkto dispozicijos, šio reikalavimo pažeidimas gali būti dėl šių veiksmų: keleiviai išaipinami ir įlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose; sustoti šiose stotyse bei stotelėse yra būtina; galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėse. Apelianto teigimu, jis negalėjo pažeisti šio Taisyklių punkto dėl to, jog jis nevairavo autobuso, dėl jo veiksmų vairuotojo elgesys niekaip nebuvo įtakojamas. Kaip paaiškino autobuso vairuotojas A. F., jis laikėsi maršruto tvarkaraščio ir sustojo (duomenys neskelbtini), šalia esančios stotelės, nes jo paprašė keleiviai išleisti prie šios stotelės priešingoje kelio pusėje. Jo sustojimas buvo saugus, stotelėje keleivių nebuvo. Ir nors nutarime nurodyta, kad jis neužtikrino, jog vairuotojas sustotų (duomenys neskelbtini) stotelėje, tačiau iš nutarimo teksto visiškai neaišku, kokių objektyvių veiksmų jis neatliko, kad vairuotojas sustotų stotelėje, jei jis joje nebūtų sustojęs. Akivaizdu, kad vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini), tik galbūt neįsukęs į stotelės įvažiavimo aikštelę. Todėl, apelianto tvirtinimu, jo kaltės nėra, jis negalėjo būti nubaustas.
2.3. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į jo skundo esmines aplinkybes, į taktinę situaciją, nepagrįstai netaikė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra principingai ir atsakingai ruošiami maršrutai bei reikalaujama laikytis tvarkaraščių bei autobusų judėjimo, autobusų sustojimo, keleivių įlaipinimo, išlaipinimo tvarkos. Jis savo pareigas vykdo sąžiningai ir reikalauja drausmės iš jam pavaldžių darbuotojų; maršrutai ir tvarkaraščiai pateikiami vairuotojams susipažinti ir net viešai jiems apie tai skelbiama bendrovės informaciniame stende, t. y vairuotojai su maršrutu supažindinami individualiai bei maršruto planas, stotelių išsidėstymas papildomai skelbiamas viešai. Autobuso vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo konduktoriaus pareigybinius nuostatus, kurie privalomi kiekvienam bendrovės vairuotojui, ir su kuriais A. F. yra susipažinęs, apie susipažinimą raštu patvirtinęs. Vairuotojas prisiima atsakomybę nenukrypti nuo maršruto, sustoti ir išlaipinti, įlaipinti keleivius tik sustojimo vietose (žr., pridėtus nuostatus ir jų 2.14 ir 2.23 punktus). Apeliantas nesutinka, kad vairuotojo veiksmai, jeigu tenka keleivius įlaipinti, išlaipinti išimtiniais atvejais ir ne pačioje stotelės įvažiavimo vietoje, o šalia jos ar net ne stotelėje, nesiaiškinant aplinkybių, visada turi būti pripažinti neteisėtais, jei nenukrypstama nuo maršruto, jam taikomų laiko reikalavimų. Pavyzdžiui, neįgalaus, sergančio asmens ar su mažais vaikais žmonių išleidimo bei kitais protingumo, sąžiningumo principais motyvuojamais atvejais neturi būti pripažįstama pažeidimu net ir tuo atveju, jei nežymiai nukryptų nuo maršruto. Apelianto teigimu, jį nubaudžiant, nesiaiškinta ir nesigilinta į situaciją, nepaisyta nei jo, nei bendrovės vairuotojo paaiškinimų, kurie paneigia ne tik jo kaltę, bet ir vairuotojo atsakomybę, nes pagal vairuotojo A. F. poziciją, jis pažeidimo neįvykdė, jis sustojo grafiko nurodytu laiku (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad jis būtų (duomenys neskelbtini) neišleidęs keleivių ar nepaėmęs iš (duomenys neskelbtini) keleivių į autobusą. Teismas tokius jo argumentus vadina siekimu išvengti atsakomybės. Tačiau šiuo atveju, nubaudžiant jį pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį, buvo pažeisti esminiai ANK principai ir jo teisė į nekaltumo prezumpciją, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis. Teismas, atmetęs jo skundą minėtais motyvais, pažeidė ANK nustatytas procesines taisykles ir ANK 448 straipsnio dispoziciją, nes jis privalėtų atsakyti įstatymo nustatyta tvarka tik tada, jei būtų įvykdęs nusižengimą, ir ši jo veika būtų įrodyta. Šiuo atveju nei nutarime, nei nutartyje nenurodyti įrodymai, kuo grindžiama jo kaltė.
2.4. Apeliantas nurodo, kad teismas, teigdamas, jog jis yra nusižengęs, nes autobuso vairuotojas neįsuko į stotelės įvažiavimą, o sustojo šalia, suformuoja neteisėtą ir nepagrįstą poziciją, kad šiuo atveju, jis kaip bendrovės direktoriaus pavaduotojas privalo praktiškai autobuse važiuoti su kiekvienu vairuotoju ir kontroliuoti jo sustojimų maršrute tvarką, nepaisant, kad jis šiuo maršrutu vyksta pagal grafiką ir nustatytą laiką, nepaisant to, jog paima keleivius ir juos teisingai, pagal nustatytas Taisykles, perveža. Apelianto teigimu, jis yra baudžiamas tik todėl, kad vairuotojas galbūt nusižengė, už tai gavo baudą bei sutiko su pažeidimu, nes sumokėjo baudą. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliantas nurodo, kad nutarimą surašiusi D. M. pati pripažįsta, jog jei ir būtų padarytas pažeidimas, tai ne jis jį padarė, o tai galėjo padaryti tik vairuotojas. D. M. nenurodė nei vieno požymio ar aplinkybės, kas patvirtintų jo kaltę. Mano, kad D. M. pažeidė ne tik išvardintus įstatymo reikalavimus, bet ir nutarimo surašymo, įrodymų išdėstymo tvarką, numatytą ANK 569, 618 straipsniuose. Teismas pakartojo D. M. poziciją ir įrodymus, kuriais įrodinėjama A. F. veika. Jo neteisėtų veiksmų niekas ir jokiais įrodymais neįrodinėjo, jis yra nubaustas išvestinių įrodymų pagrindu, t. y. jeigu vairuotojas sustojo ne stotelėje, tai reiškia, kad dėl to kaltas jis (apeliantas). Tokia pozicija prieštarauja ne tik minėtoms teisės normoms, bet ir elementariai logikai, teisingumui, sąžiningumui. Apelianto teigimu, jis turėjo atlikti bent kažkokius kaltus ir konkrečius neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, duoti vairuotojui nurodymą nesilaikyti maršruto, grafiko, laiko, sustoti ne stotelėje ar vairuotoją nesupažindinti su Taisyklėmis, darbo ir saugos instrukcijomis, neinstruktuoti prieš reisą, nesupažindinti su grafikais ir kitais maršruto reikalavimais. Priešingai, A. F. patvirtino ir pateikti dokumentai parodo, kad jis savo pareigas visiškai įvykdė, dirbo nepriekaištingai, yra gerai charakterizuojamas ir nėra pagrindo jį bausti už veiksmus, kurių jis nepadarė ar už vairuotojo veiksmus, kurių jis negalėjo ir negali įtakoti maršrute. Suprantama, kad su vairuotoju autobuse jis kartu nevažiuoja ir neprivalo to daryti. Apelianto įsitikinimu, ne tik Institucijos pareigūnė, bet ir teismas klaidingai taiko ANK 448 straipsnio 3 dalies dispoziciją, nes jį galėtų pagal šį straipsnį nubausti tik tada, jei jis būtų pažeidęs Taisyklių reikalavimus, ir tokie įrodymai į bylą būtų pateikti.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas šią neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojamos praktikos, kad net ir padarius veiką, formaliai turinčią nusižengimo požymių, ne visada yra nusižengimas už kurį asmuo baustinas. LAT nurodė, jog tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir panašiai), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019). Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu negali būti pripažinti nusižengimu, kurį, jei vertinti formaliai, galbūt yra padaręs A. F..
2.6. Teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas jo teises į gynybą. Šiuo klausimu LAT nurodė, kad „Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos atstovė neteikė jokių paaiškinimų, kuo vadovaudamasi jo (apelianto) veiksmus vertino kaip nusižengimą pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį. Be to, apelianto teigimu, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad ir teisminėje praktikoje, vairuotojui galbūt pažeidus Taisyklių reikalavimus ir nesant įrodymų dėl šio vairuotojo tiesioginio vadovo kaltės, nėra baudžiamas vairuotojas ir jo vadovas kartu dėl vairuotojo galbūt neteisėtų veiksmų (nusižengimo). Teismas neanalizavo tokių argumentų, nepasisakė dėl teisminės praktikos. Apeliantas nurodo, kad panašioje situacijoje Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Institucijos apeliacinį skundą, ne tik nenubaudė vairuotojo vadovo (tokio klausimo net nesprendė), bet prieš patį vairuotoją bylą nutraukė, nors jis taip pat išleido keleivius (laipino) ne stotelės aikštelėje, o šalia jos. Vilniaus apylinkės teismas nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, o Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad savivaldybės įmonės apeliacinio skundo netenkina (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-898/2019). Tai reiškia, kad net ir vairuotojui nesustojus stotelėje, o laipinus keleivius šalia, ne visada galima teigti apie galimą vairuotojo pažeidimą. Būtina aiškinti aplinkybes, o ne formaliai spręsti dėl pažeidimo, žinant vien tik sustojimo faktą, keleivių laipinimą. Kita vertus, vairuotojui nesustojus stotelėje, o laipinus keleivius šalia stotelės, apie jo tiesioginio viršininko ar vadovo atsakomybę tokiu atveju net nesprendžiama. Ir tokia situacija ne tik suprantama, bet ir teisiškai, žmogiškai teisinga.
2.7. Apeliantas kartu pažymi, kad D. M. apskritai nepagrįstai nurodė teisės normą, kurią jam inkriminavo, bei kuria vadovaujantis jam paskyrė nuobaudą, nes vairuotojas, kuris galbūt galėjo pažeisti sustojimo stotelėje reikalavimą, jam sustojus šalia stotelės, nepažeidė paties maršruto ar maršruto trasos, nes būtent tokio pažeidimo sudėties reikalauja ANK 448 straipsnio 3 dalis. Šiuo atveju vairuotojas atvyko pagal maršrutą į (duomenys neskelbtini), bet sustojo šalia stotelės. Teisėja, atmetusi skundą, šių aplinkybių taip pat nepagrįstai nenagrinėjo. Todėl teismo pozicija yra neobjektyvi ir vienpusiška, pagrįsta kaltinimo principu, kuris nėra teisingas, nes kaltinimas privalo būti pagrįstas įrodymais ir teisės normų, kurių galbūt asmuo, kaltinamas pažeidimu, nesilaikė, analize.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo – I. Š. – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde A. Z. teigia, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į jo skundo esmines aplinkybes, nepagrįstai netaikė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra principingai ir atsakingai ruošiami maršrutai bei reikalaujama laikytis tvarkaraščių ir autobusų judėjimo, autobusų sustojimo, keleivių įlaipinimo, išlaipinimo tvarkos. Jis savo pareigas vykdo sąžiningai ir reikalauja drausmės iš jam pavaldžių darbuotojų; maršrutai ir tvarkaraščiai pateikiami vairuotojams susipažinti ir net viešai jiems apie tai skelbiama bendrovės informaciniame stende, t. y vairuotojai su maršrutu supažindinami individualiai bei maršruto planas, stotelių išsidėstymas papildomai skelbiamas viešai. Autobuso vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo konduktoriaus pareigybinius nuostatus, kurie privalomi kiekvienam bendrovės vairuotojui, ir su kuriais A. F. yra susipažinęs, apie susipažinimą raštu patvirtinęs. Vairuotojas prisiima atsakomybę nenukrypti nuo maršruto, sustoti ir išlaipinti, įlaipinti keleivius tik sustojimo vietose. Apelianto teigimu, jis turėjo atlikti bent kažkokius kaltus ir konkrečius neteisėtus veiksmus, pavyzdžiui, duoti vairuotojui nurodymą nesilaikyti maršruto, grafiko, laiko, sustoti ne stotelėje ar vairuotoją nesupažindinti su Taisyklėmis, darbo ir saugos instrukcijomis, neinstruktuoti prieš reisą, nesupažindinti su grafikais ir kitais maršruto reikalavimais. Priešingai, vairuotojas A. F. patvirtino ir pateikti dokumentai parodo, kad jis savo pareigas visiškai įvykdė, dirbo nepriekaištingai, yra gerai charakterizuojamas ir nėra pagrindo jį bausti už veiksmus, kurių jis nepadarė ar už vairuotojo veiksmus, kurių jis negalėjo ir negali įtakoti maršrute. Apeliantas nurodo, kad viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys).
7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
9. Pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už keleivinio kelių transporto eismo tvarkaraščių nesilaikymą, nukrypimą nuo nurodytos maršrutų trasos.
10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 45 punkte (nusižengimo padarymo metu aktuali redakcija) numatyta, kad keleiviai įlaipinami ir išlaipinami autobusų stotyse ir stotelėse, numatytose eismo tvarkaraščiuose. Sustoti šiose autobusų stotyse ir stotelėse yra būtina. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.
11. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. 9.23 val. maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. F. sustojo ne autobusams skirtoje stotelėje. Vairuotojas A. F. šio fakto ir neneigė, jam Palangos miesto savivaldybės administracijos vyresnioji patarėja I. Š. 2020 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinį nurodymą už nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 3 dalyje, padarymą, A. F. pasiūlytą sumokėti 7 Eur dydžio baudą sumokėjo ir jam inkriminuoto nusižengimo neskundė, nes bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios daug didesnės nei tiesiog sumokėti baudą.
12. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, kuris Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas, A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį už tai, kad neužtikrino, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. 9.23 val., maršrutinis autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. F., sustotų maršruto trasoje nurodytoje stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 45 punkto reikalavimą.
13. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Z. paaiškinimą, kad jis asmeniškai autobuso nevairavo, o kaip atsakingas juridinio asmens atstovas savo pareigas atliko tinkamai, vertino kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad A. Z. yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotojas, jis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. DS–10 patvirtintas direktoriaus pavaduotojo pareigines instrukcijas Nr. 8, privalo žinoti ir mokėti įstatyminius darbo organizavimo pagrindus, nesant įmonės direktoriaus spręsti visus įmonės klausimus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Z. kaip juridinio asmens atsakingo asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 29–30), vaizdo įrašu (b. l. 40), teismo posėdžio metu duotais liudytojo A. F. parodymais, o ANK 448 straipsnis reglamentuoja dviejų asmenų – vairuotojo ir juridinio asmens atsakingo asmens atsakomybę už padarytą pažeidimą, todėl nėra teisinio, taip pat ir faktinio pagrindo A. Z. administracinę teiseną nutraukti. Apylinkės teismas konstatavo, kad tai, jog už ANK 448 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas vairuotojas, neatleidžia A. Z. kaip juridinio asmens atstovo nuo atsakomybės, numatytos ANK 448 straipsnio 3 dalyje, nes A. Z. atsakomybė tenka už tai, kad jis privalo kontroliuoti ir užtikrinti, jog vairuotojai laikytųsi maršruto ir keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo taisyklių.
14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog už ANK 448 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą numatyta atsakomybė ne tik vairuotojui, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, savaime nereiškia, jog neturi būti įrodyta kiekvieno asmens – tiek vairuotojo, tiek ir juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens kaltė atskirai – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo A. Z. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau aptarta, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas tiesiog nurodė, kad A. Z. atsakomybė tenka už tai, kad jis privalo kontroliuoti ir užtikrinti, jog vairuotojai laikytųsi maršruto ir keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo taisyklių, tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kokiu būdu A. Z. privalėjo užtikrinti, jog vairuotojai laikytųsi maršruto ir keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo taisyklių, t. y., kokiu veikimu ar neveikimu A. Z. nekontroliavo ir neužtikrino, jog vairuotojai laikytųsi maršruto ir keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo taisyklių. Apygardos teismas dar kartą akcentuoja, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma bei subjektyvioji nusižengimo pusė – kaltė.
15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. DS–10 patvirtintoje direktoriaus pavaduotojo pareiginėje instrukcijoje Nr. 8 numatyta direktoriaus pavaduotojui pareiga kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą, jis privalo žinoti ir mokėti įstatyminius darbo organizavimo pagrindus, dokumentų sudarymo tvarką ir panašiai (b. l. 12–15).
16. Pažymėtina, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas A. Z. 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 03-4 patvirtino vairuotojo-konduktoriaus pareiginius nuostatus Nr. 5 (toliau – Nuostatai), juose aiškiai numatytos vairuotojo-konduktoriaus pareigos, kartu ir atsakomybė už netinkamai atliekamas pareigas ir padarytus pažeidimus (b. l. 22–26). Šių Nuostatų 2.14 punkte numatyta, kad vairuotojui-konduktoriui draudžiama savavališkai nukrypti nuo maršruto, nurodyto kelionės lape. Nuostatų 2.23 punkte numatyta, kad mieste ir užmiestyje vežiojančio autobuso vairuotojas privalo įlaipinti ir išlaipinti žmones bei pardavinėti važiavimo bilietus tik sustojimo vietose. Kitur įlaipinti ir išlaipinti keleivius galima tik išimtinais atvejais. Pažymėtina, kad su minėtais Nuostatais darbuotojai, taip pat ir A. F., supažindinti pasirašytinai (b. l. 27–28), ir akivaizdu, kad vairuotojai privalo jų laikytis. Taip pat buvo sudaryti, šuo konkrečiu atveju, autobuso maršruto (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tvarkaraščiai, numatytos konkrečios sustojimo stotelės, taip pat ir stotelė „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19, 20). Pažymėtina, kad ir įvykio dieną vairuotojas laikėsi šio tvarkaraščio, jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų sustojęs (duomenys neskelbtini) būtent tvarkaraštyje numatytu laiku – apie 9.23 val. (pagal tvarkaraštį 9.25 val.), tik sustojo ne pačioje autobusų sustojimo stotelėje, o šalia stotelės. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. F. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d., dirbdamas vairuotoju, keleivių prašymu, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje išleido keleivius 5 metrų atstumu nuo autobusų stotelės, ir už tokį nusižengimą jam buvo paskirta 7 Eur bauda, ją sumokėjo nekreipdamas dėmesio. Pažymėtina, kad liudytojas patvirtino jog žinojo, kad jis turėjo užsukti į stotelę, kad pasiimant raktus iš biuro, visada yra nurodytas tos dienos maršrutas, maršrute yra nurodytas grafikas, jame yra ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, joje yra stotelė „(duomenys neskelbtini)“ išlaipinti ar paimti keleivius. Taip pat patvirtino, kad yra supažindintas ir su keleivių bagažo paėmimu, atidavimu. Liudytojas A. F. parodė ir tai, kad kartais su jais važiuoja kitas vairuotojas, kuris stebi jų darbą. Ir ši aplinkybė parodo, kad vairuotojų darbas, pagal galimybes, buvo kontroliuojamas net ir fiziškai.
17. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
18. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės net nevertino byloje surinktų duomenų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo A. Z. veiksmuose. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas A. Z. nesiėmė veiksmų tam, kad bendrovės vairuotojai, šiuo atveju ir A. F., laikytųsi maršruto ir keleivių išlaipinimo bei įlaipinimo taisyklių, o už tai, kad šių taisyklių nesilaikė, žinodamas, jog jų laikytis privalo, vairuotojas buvo nubaustas administracine tvarka. Be to, toks vairuotojo elgesys, pažymėtina, netgi ir tokiu atveju, jeigu dėl minėtų taisyklių nesilaikymo pasiskųstų ir keleivis, turėtų būti svarstomas ir vertinamas bendrovėje būtent atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo A. Z. 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 03-4 patvirtinus vairuotojo-konduktoriaus pareiginius nuostatus Nr. 5. Todėl nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad A. Z. veiksmuose nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 448 straipsnio 3 dalyje.
19. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo A. Z. nubaustas pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį, naikintini, A. Z. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 448 straipsnio 3 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 448 straipsnio 3 dalį 70 Eur dydžio bauda, panaikinti bei A. Z. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 448 straipsnio 3 dalį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas neskundžiamas.