- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-318-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00924-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo panaikintas savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2019 m. sausio 9 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. M. S. savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau - SĮ „Susisiekimo paslaugos“) 2019 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. SISP-ANR_N-1636-2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 448 straipsnio 3 dalyje. Jam paskirta 30 Eur bauda. M. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 9 d., 20.50 val., vairuodamas UAB „I.“ priklausantį autobusą „Setra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas maršrutu Vilnius-Valčiūnai nukrypo nuo nurodytos maršruto trasos ir stovėjo Vilniaus viešojo transporto stotelėje „Stotis“ bei laipino keleivius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu tenkino M. S. skundą ir panaikino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2019 m. sausio 9 d. nutarimą.
2.1. Teismas visų pirma vertino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus (toliau – Eismo organizavimo skyrius) pateiktą maršruto tvarkaraštį Eišiškės-Vilnius per Gerviškes, Jašiūnus (b. l. 51) ir Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. leidime Nr. LM 18-096 nurodytą informaciją (b. l. 14.). Teismas pažymėjo, jog palyginus išduotą leidimą ir teismui institucijų pateiktą maršruto tvarkaraštį, matyti, jog juose numatyti du visiškai skirtingi maršrutai; pagal leidimą maršrutas Nr. 227 yra Vilnius-Valčiūnai per Kinelius, Kalviškes; tuo tarpu institucijų pateiktas maršrutas Eišiškės-Vilnius per Gerviškes, Jašiūnus. Analizuojant šiuos maršrutus matyti, jog juose iš esmės sutampa vos kelios nurodytų maršrutų stotelės. Teisme apklaustas M. S. pažymėjo, kad tai yra du visiškai skirtingi maršrutai ir važiuojant institucijų pateiktu maršrutu jam būtų tekę važiuoti visiškai kita kryptimi.
2.2. Teismas taip pat tikrino viešai prieinamą informaciją ir nurodė, jog pagal „Trafi I“ duomenis, įvedus maršruto atskaitos taškus Vilnius-Valčiūnai galima rasti tiek maršruto Nr. 227 iš Vilniaus Autobusų stoties, tiek ir analogišku numeriu (Nr. 227) maršrutą Vilniaus geležinkelio stotis - Valčiūnai. Internetiniame tinklalapyje http://tinklarastis.nvtka.lt/3858.aspx yra pateikiamas UAB „I.“ maršrutas Nr. 227 Vilniaus geležinkelio stotis - Valčiūnai. Internete galima rasti ir analogišką M. S. ir UAB „I.“ direktoriaus pateiktiems tvarkaraščiams maršrutą. Taigi, iš internete viešai prieinamo UAB „I.“ maršruto tvarkaraščio sustojimų, matyti, kad toks tvarkaraštis atitinka M. S. pateiktą tvarkaraštį Valčiūnai III-Vilnius per Kalviškes, Kinelius (b. l. 13). Teismas padarė išvadą, jog informacija dėl pačių maršrutų net viešai prieinamoje erdvėje yra pakankamai dviprasmiška, neleidžianti vienareikšmiškai teigti, jog maršruto Vilnius-Valčiūnai jau nėra ir jis pakeistas iš esmės visiškai kitu maršrutu.
2.3. Galiausiai teismas vertino M. S. ir UAB „I.“ direktoriaus V. B. parodymus pažymėdamas, jog M. S. teisme nurodė vadovavęsis patvirtintu maršrutu ir nustatytu grafiku Vilnius-Valčiūnai per Kalviškes, Kinelius. Jo teigimu, toks maršrutas buvo suderintas su Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėmis. Jau 20 metų važiuoja tuo pačiu maršrutu ir stoja toje pačioje stotelėje „Stotis“ (Vilniaus geležinkelio stotis), vadovaujasi UAB „I.“ direktoriaus nurodymais. Teisme liudytoju apklaustas UAB „I.“ direktorius V. B. nurodė, kad viešojo transporto stotelėje „Stotis“, prie Geležinkelio stoties jų įmonės autobusai sustodavo visą laiką, taip buvo suderinta pagal anksčiau galiojusį leidimą, tokia tvarka galiojo daug metų. V. B. pripažino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. leidimą Nr. LM 18-096 jis turėjo, tačiau pats tik posėdžio metu pamatė, jog minėtame leidime nurodytas sustojimas būtent „Autobusų stotis“. Atitinkamai apie šias aplinkybes ir pasikeitusį sustojimą vairuotojo M. S. jis informavęs nebuvo. Kitas naujas maršrutas, kuris buvo pateiktas teismui institucijų ir laikomas oficialiai patvirtintu, jam nėra žinomas.
2.4. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, jog M. S., sustodamas viešojo transporto stotelėje „Stotis“ neturėjo tyčios pažeisti nustatytos maršruto trasos. Priešingai, tiek viešoje erdvėje esanti prieštaringa informacija apie maršrutus, tiek teisme ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog M. S. sąžiningai klydo, manydamas jog elgiasi tinkamai. Apie neatsargumą šiuo atveju kalbėti taip pat nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, net viešoje erdvėje prieinama informacija dėl maršrutų trasos bei tvarkaraščių neleidžia teigti, jog tokio maršruto per Valčiūnus nėra likę ir jį pakeitė iš esmės kitas maršrutas, kuriuo nagrinėjamoje byloje vadovaujasi institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą ir M. S. skundą atmesti.
3.1. Skunde pažymi, kad tinklalapį www.trafi.lt kontroliuoja UAB „I. C.“, jie maršrutų laikus gauna iš pačių vežėjų arba pagal sudarytus susitarimus iš miestų rajonų savivaldybių. Autobusų sustojimo vietos nustatomos pagal vežėjų pateiktą informaciją ir pačiai UAB „I. C.“ fiziškai tikrinant autobusų sustojimo vietas. Tai reiškia, kad UAB „I. C.“ yra privatus subjektas, kuris nepriklausomas nei nuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“, nei nuo Vilniaus miesto savivaldybės. To, kad tokie duomenys pateikiami www.trafi.lt, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ negali kontroliuoti ir nėra už juos atsakinga. www.trafi.lt ir UAB „I.“ tinklalapyje pateikta informacija nėra laikoma teisinga ar patikima, nes šie subjektai turi teisę nurodyti duomenis savo nuožiūra.
3.2. Skunde nurodoma, jog tai, kad vairuotojas tokiu pačiu maršrutu važiuoja ir stoja toje pačioje stotelėje „Stotis“ jau dvidešimt metų bei vadovaujasi UAB „I.“ direktoriaus nurodymais, nereiškia, kad jis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų juos ignoruodamas. UAB „I.“ direktorius V. B. pats pripažino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. leidimą Nr. LM 18-096 jis turėjo, tačiau pats tik posėdžio metu pamatė, jog minėtame leidime nurodytas sustojimas būtent „Autobusų stotis“. V. B. teiginys, jog apie šias aplinkybes ir pasikeitusį sustojimo vairuotojo informavęs nebuvo, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas skundžiamame nutarime remiasi tik pažeidėjo įsitikinimu, jog jis stoja ir laipina keleivius pagal maršruto tvarkaraštį numatytoje vietoje, tačiau neginčijamų, tai patvirtinančių įrodymų teismas nenustatė. Tokie teismo argumentai laikytini subjektyviais ir nepagrįstais, tokiu būdu teismas paneigia administracinių nuobaudų paskirtį. Šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo abejoti įmonės pareigūnų, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, veiksmais, tuo labiau, kad procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
3.3. Skunde pažymima, jog teismas pats pripažino faktą, kad M. S. iš tikro negali išlaipinti/įlaipinti keleivių viešojo transporto stotelėje „Stotis“. Svarbu tai, kad pažeidėjas važiuoja nustatytu maršrutu remdamasis ne viešai prieinama informacija, o būtent turimu maršruto tvarkaraščiu ir leidimu, su kuriais jis važiuodamas turi susipažinti. Viešai prieinama informacija aktuali tik viešojo transporto keleiviams, todėl šis teismo argumentas yra nepagrįstas. ANK 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 3-62 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliariais susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 24 punktu, transporto priemonėje turi būti leidimas ir kompetentingos įstaigos įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintas tvarkaraštis. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja. Taigi M. S. tariamas nežinojimas to, kas nurodyta 2018 m. gruodžio 31 d. leidime, neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi tai yra privalomas dokumentas, kuriuo vadovaujantis jis turi važiuoti. M. S. yra veiksnus ir pakaltinamas asmuo, jis suvokė savo veiksmus ir administracinį nusižengimą padarė tyčiniais veiksmais. Nutarimo surašymo metu jis priešinosi, išplūdo kontrolierius necenzūriniais žodžiais, norėjo pabėgti. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. S. tokio pobūdžio nusižengimus daro piktybiškai, nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
3.4. Teismas anot apelianto nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog M. S. 2018 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu buvo baustas už to paties pobūdžio pažeidimą, kurį pripažino ir administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo. Taigi pažeidėjas žinojo, jog nukrypsta nuo maršruto Nr. 227 trasos, tačiau ir toliau tikslingai pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus. Tai yra esminis įrodymas, patvirtinantis faktą, jog vis dėlto M. S. buvo supažindintas su leidimu ir tvarkaraščiu ir žinojo savo maršrutą, tačiau jo nesilaikė.
3.5. Teismas nesigilino į M. S. pateiktą tvarkaraštį, kadangi sustojimą „St. Vilnius“ laikė viešojo transporto stotele „Stotis“. Vilniaus miesto stoties aikštėje nėra kelio ženklo stotelė su užrašu „St. Vilnius“, kaip nurodyta pažeidėjo pateiktame tvarkaraštyje. Visos stoties aikštėje esančios stotelės yra skirtos keleivių įlaipinimui/išlaipinimui Vilniaus miesto savivaldybės maršrutus aptarnaujančioms viešojo transporto priemonėms. Leidime Nr. LM-18-096 taip pat nurodyta, jog visi UAB „I.“ aptarnaujami maršrutai pradedami iš Vilniaus (Autobusų stotis). Vilniaus autobusų stotis ir viešojo transporto stotelė „Stotis“ yra du visiškai skirtingi dalykai (skunde aptariami teisės aktų keliami reikalavimai autobusų stočiai, Vilniaus autobusų stoties adresas, kuris yra Sodų g. 22, Vilnius). Taigi pažeidėjas turėjo pareigą išlaipinti/įlaipinti keleivius tik Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, o ne viešojo transporto stotelėje „Stotis“, kuri nepriklauso Vilniaus autobusų stočiai. Skundžiamu teismo nutarimu galimai formuojama praktika, kai vairuotojas nebaudžiamas už maršruto nesilaikymą, taip skatinama nelygybė tarp asmenų, kurie tinkamai vykdo savo kaip vairuotojų pareigas, ir asmenų, kurie daro administracinius nusižengimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi SĮ „Susisiekimo paslaugos“, nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarimą. Kartu su atsiliepimu į skundą pateikiami įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 2 d. suderinti eismo tvarkaraščiai dėl UAB „I.“ maršrutų aptarnavimo. Šie dokumentai patvirtina skundo pirmosios instancijos teismui argumentaciją. Iškilus abejonėms, eismo tvarkaraščiai buvo pakartotinai/papildomai suderinti su Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis. Atsiliepime pažymima, jog teismas įsigilino į bylos esmę ir nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog M. S. būtų padaręs priešingus teisei veiksmus, teismas pagrįstai konstatavo, jog M. S. tinkamai vykdė pareigas ir administracinio nusižengimo nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2019 m. sausio 9 d. nutarimu M. S. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 448 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad vairuodamas UAB „I.“ priklausantį autobusą, važiuojantį nustatytu maršrutu Vilnius – Valčiūnai, nukrypo nuo nurodytos maršruto trasos ir stovėjo Vilniaus viešojo transporto stotelėje „Stotis“ bei laipino keleivius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu panaikino institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukė. Teismas aptarė bendruosius reikalavimus, siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus kaip atitinkamą administracinį nusižengimą ir pagrįstai pažymėjo, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma bei subjektyvioji nusižengimo pusė – kaltė. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo motyvų, teismas administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukė nenustatęs jo veiksmuose tyčios, t. y. subjektyviosios nusižengimo pusės, kaltės.
6. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju objektyviai administracinis nusižengimas buvo padarytas, t. y. buvo nukrypta nuo nurodytos maršrutų trasos, kadangi, kaip pagrįstai pažymima skunde (3.5. punktas), Vilniaus miesto stoties aikštėje nėra kelio ženklo stotelė su užrašu „St. Vilnius“, kaip nurodyta pažeidėjo pateiktame tvarkaraštyje (b. l. 13); visos stoties aikštėje esančios stotelės yra skirtos keleivių įlaipinimui/išlaipinimui Vilniaus miesto savivaldybės maršrutus aptarnaujančioms viešojo transporto priemonėms; leidime Nr. LM-18-096 taip pat nurodyta, jog visi UAB „I.“ aptarnaujami maršrutai pradedami iš Vilniaus (Autobusų stotis) (b. l. 14). Taigi Vilniaus autobusų stotis ir viešojo transporto stotelė „Stotis“ yra du visiškai skirtingi dalykai. Tiek pagal paties M. S. pateiktą tvarkaraštį ir leidimą (b. l. 13, 14), tiek pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktą maršruto tvarkaraštį (b. l. 57), M. S. šiuo atveju turėjo sustoti Vilniaus autobusų stotyje, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, o ne viešojo transporto stotelėje „Stotis“.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsti atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai, neva teismas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog M. S. būtų padaręs priešingus teisei veiksmus. Teismas skundžiamame nutarime, priešingai nei nurodoma atsiliepime, nekonstatavo, jog M. S. tinkamai vykdė pareigas. Įvertinęs byloje surinktus duomenis (M. S. parodymus, UAB „I.“ direktoriaus V. B. parodymus, viešai prieinamą informaciją apie aptariamą maršrutą) teismas tiesiog nenustatė vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo požymių – asmens kaltės, būtent dėl to byla M. S. atžvilgiu ir buvo nutraukta. Ir nors SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skunde argumentuojama, jog M. S. veiksmai buvo tyčiniai (3.1.-3.3. punktai), su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
8. Skundžiamame teismo nutarime pateikta išsami argumentacija dėl paties M. S. parodymų, UAB „I.“ direktoriaus V. B. parodymų, aptariami tiek paties M. S., tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti maršrutai, tiek viešai prieinama informacija apie aktualų maršrutą. Teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pačius maršrutus tarpusavyje derina savivaldybės, per kurių teritorijas numatoma maršruto trasa, apie suderintą maršrutą yra informuojamas vežėjas, t. y. įmonė, registruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius; pats vairuotojas maršruto derinime nedalyvauja ir apie maršruto trasos pasikeitimus jį privalo įspėti darbdavys. Įvertinęs šias nuostatas teismas aptarė M. S. ir V. B. parodymus: jog M. S. vadovavosi patvirtintu maršrutu ir nustatytu grafiku, toks maršrutas buvo suderintas su Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėmis; jau 20 metų važiuoja tuo pačiu maršrutu ir stoja toje pačioje stotelėje „Stotis“, vadovaujasi UAB „I.“ direktoriaus nurodymais; V. B. patvirtino, jog viešojo transporto stotelėje „Stotis“, prie Geležinkelio stoties jų įmonės autobusai sustodavo visą laiką, taip buvo suderinta pagal anksčiau galiojusį leidimą, tokia tvarka galiojo daug metų, 2018 m. gruodžio 31 d. leidimą Nr. LM 18-096 jis turėjo, tačiau pats tik posėdžio metu pamatė, jog minėtame leidime nurodytas sustojimas būtent „Autobusų stotis“. Nors skunde teigiama, kad V. B. teiginys, jog jis apie pasikeitusią sustojimo vietą neinformavo vairuotojo, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, lygiai taip pat aukštesniojo teismo vertinimu nėra įrodyta ir aplinkybė, jog apie pasikeitusį maršrutą ir vieną iš šio maršruto stotelių M. S. visgi buvo informuotas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, tuo pačiu maršrutu M. S. važiuoja jau pakankamai ilgą laiką, visuomet buvo įsitikinęs, jog sustoti turi būtent viešojo transporto stotelėje „Stotis“. Įvertinus ne tik M. S. parodymus, bet ir juos patvirtinančius įmonės direktoriaus parodymus, konstatuoti tyčią M. S. veiksmuose teismo vertinimu pagrindo nėra.
9. Nagrinėjamu atveju viešai prieinama informacija apie aptariamą maršrutą yra tik viena iš aplinkybių, kuri buvo teismo įvertinta sprendžiant dėl M. S. kaltės. Skunde teisingai pažymėta, jog vairuotojas važiuoja nustatytu maršrutu remdamasis ne viešai prieinama informacija, o būtent turimu maršruto tvarkaraščiu ir leidimu, su kuriais jis važiuodamas turi susipažinti (3.3. punktas), o teismo nutarime nurodomame tinklalapyje pateiktos informacijos apie maršrutus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ negali kontroliuoti (3.1. punktas), visgi tokia informacija aukštesnės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui sprendžiant dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą. Kaip nurodo institucija skunde, autobusų sustojimo vietos tinklalapyje nustatomos pagal vežėjų pateiktą informaciją ir pačiai UAB „I. C.“ fiziškai tikrinant autobusų sustojimo vietas. Taigi duomenis apie konkrečias sustojimo vietas tinklalapį prižiūrinčiai įmonei pateikia pats vežėjas (ne vairuotojas). Šiuo atveju nepaneigta ir M. S. nurodyta aplinkybė, jog konkrečioje stotelėje jis sustodavo pagal įmonės direktoriaus (vežėjo) nurodymus, o ne pats savo nuožiūra. Aplinkybė, jog vieta, kurioje sustodavo M. S. vairuojamas autobusas, sutampa su viešai prieinama informacija apie tokią autobuso maršruto sustojimo vietą, tik patvirtina pirmosios instancijos išvadą dėl kaltės M. S. veiksmuose nebuvimo, tačiau nėra lemiama aplinkybė sprendžiant jo atsakomybės klausimą.
10. Nors skunde teigiama, jog už analogišką nusižengimą M. S. jau buvo nubaustas ir tai anot institucijos yra jo kaltės įrodymas (3.4. punktas), su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. M. S. 2018 m. spalio 15 d. išties surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 448 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą (b. l. 36). Tačiau šiame protokole nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoms šioje byloje: numatytas maršrutas Valčiūnai-Vilnius (šioje byloje Vilnius-Valčiūnai), stotelės, kurioje asmuo sustojo, pavadinimas „Išlaipinimas“ (šioje byloje stotelės pavadinimas „Stotis“). Apygardos teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per nustatytą terminą savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 str. 5 d.), taigi bylos nagrinėjimas toliau nevyksta. M. S. sumokėjus baudą pagal 2018 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, toliau nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo tiriamos. Netgi leidimas, kuris yra pateiktas šioje byloje (b. l. 14), UAB „I.“ buvo išduotas jau po ankstesnio nusižengimo padarymo, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi pagrindo išvadai, jog abu nusižengimai yra analogiški, šiuo atveju nėra.
11. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju nenustatyta M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismas nuosekliai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl kaltės M. S. veiksmuose nebuvimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.