- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-360-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00989-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., A. D.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“
- Skolininkas
- A. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. D. ir A. D. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6334-633/2020 pagal pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui A. D., skolininko sutuoktinei (bendraturtei) G. D., antstoliui A. M. dėl skolininko dalies bendroje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Dimstis“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D. priklauso ½ dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį šiame sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji yra išieškotoja antstolio A. M. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą, iš dalies pakeistą Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-254-881/2019 dėl žalos atlyginimo ir kompensacinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D.. Priverstinai vykdydamas teismo sprendimą, suinteresuotas asmuo antstolis A. M. nustatė, kad skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau jis mažavertis ir jo aiškiai nepakanka teismo sprendimo įvykdymui. Be to, antstolis nustatė, jog skolininkas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine G. D. valdo aukščiau (pirmas nutarties punktas) išvardintą nekilnojamą turtą bei akcijas ir šį bendrą turtą areštavo. Skolininkui A. D. ir jo sutuoktinei (bendraturtei) G. D. buvo išsiųstas pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau per nurodytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė (bendraturtė) nei sutikimo dėl jo dalies nustatymo, nei notarine tvarka patvirtinto susitarimo su bendraturte dėl bendro turto pasidalinimo antstoliui nepateikė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. M. nurodė, kad išieškotojo prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalies teisinio reguliavimo taisykles bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies bei 3.117 straipsnio 1 dalies įstatymines prezumpcijas, taip pat atitinka ir išieškotojo bei skolininko priešinių interesų vykdymo procese pusiausvyrą, teisėtą ir gintiną išieškotojo lūkestį įvykdyti teismo sprendimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. D. prašė atmesti prašymą, o Vilniaus apygardos teismo sprendimo, iš dalies pakeisto Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, vykdymą išdėstyti dviem metams CPK 284 straipsnio 1 dalies tvarka, kadangi per šį laiką jis išgalėtų teismo sprendimą įvykdyti savanoriškai ir išvengti papildomų išlaidų bei priverstinio išieškojimo naštos.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininko sutuoktinė ir bendraturtė) G. D. prašė atmesti prašymą, įpareigojant antstolį apsiriboti priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio arba atidalinti skolininkui priklausančią turto dalį iš jų bendro turto pagal jos siūlomą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos (išieškotojos) prašymą tenkino: nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D. priklauso ½ dalis iš 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat po ½ dalį šiame sklype esančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustatė, kad skolininkas A. D. gyvena santuokoje su G. D., vedybų (povedybinės) sutarties nėra sudarę, santuokoje įgytas turtas notarine sutartimi nėra padalintas. Skolininkas ir G. D. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, jų santuoka nėra nutraukta.
8. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios savo kiekiu, svarba ar kitais aspektais galėtų sudaryti faktinį pagrindą nukrypti nuo jau minėto lygių dalių principo, todėl prašymą tenkino, nustatant, kad skolininkui A. D. priklauso ½ dalis ginčo turte, esančiame bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su (bendraturte) G. D..
9. Dėl skolininko prašymo išdėstyti teismo sprendimą, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis skolininkui A. D. dar 2020 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-3963-876/2020, atsisakant priimti pareiškimą su analogišku prašymu, buvo išaiškinta, kad toks prašymas nėra teismingas Marijampolės apylinkės teismui ir turėtų būti teikiamas sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui. Šis teismas laikosi tokios pačios pozicijos, todėl skolininko prašymą netenkinti išieškotojos prašymo tokiu motyvu vertino nepagrįstu.
10. Skolininko sutuoktinės prašymo įpareigoti antstolį apsiriboti išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio, arba atidalinti skolininko turto dalį iš bendros nuosavybės jos pasiūlytu būdu netenkino. Teismas vertino, kad įpareigojimas teismo vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdantį antstolį išieškojimą nukreipti tik į skolininko darbo užmokestį prieštarautų ne tik bendriesiems vykdymo proceso principams, bet ir akivaizdžiai pažeistų išieškotojos teises ir teisėtą lūkestį teismo sprendimo įvykdymą gauti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Teismas nurodė, kad antstolis 2020 m. liepos 27 d. priėmė patvarkymą nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, tačiau iki 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. per beveik 2 mėn. laiką, iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškota ir paskirstyta vos 290,60 Eur, kas reiškia, jog apsiribojant tokio masto išieškojimu (apie 145 Eur / mėn.), vien pagrindinei teismo priteistos atlyginti žalos sumai išieškoti prireiktų virš 278 mėn., arba 23 metų.
11. Teismas nepagrįstu vertino ir kitą skolininko sutuoktinės prašymo dalį, atidalinti skolininko turto dalį iš bendros nuosavybės, kadangi CPK 667 straipsnio normų ir šio vykdomo teismo proceso paskirtis yra kitokia – pastarojo proceso paskirtis yra individualizuoti skolininko turto dalį jo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, iš kurios toliau turi būti vykdomas išieškojimas, jeigu nepasikeičia aplinkybės (skolininkas neįvykdo sprendimo laisvanoriškai, nesudaroma taikos sutartis vykdymo procese, išieškotojas neatsisako išieškojimo ar kt.). Kita vertus, šiame procese nevyksta ir negali vykti bendro turto padalinimas (bendraturčio atidalinimas nuo kitų), taip pat nevykdomas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai turi būti daroma ieškinio (ginčo) teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų (CK 3-ioji knyga) nustatytus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neužtikrino teisių apgynimo teisingame teisme, neišsiaiškino tikrosios situacijos esmės, nesudarė sąlygų visoms šalims vienodai ginti savo teises bei tikslinti reikalavimus.
12.2. Žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D. Marijampolės apylinkės teismo 2003 m. sausio 30 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje.
12.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, iš asmeninių lėšų 1993 m. suformavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą. 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklauso A. D., o 25 vnt. Paprastųjų vardinių akcijų priklauso G. D.. Tokiu būdu buvo aiškiai išreikšta kiekvieno sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine nuosavybe.
12.4. 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ akcijų asmenine nuosavybės teise priklauso G. D., kuri 2016 m. įsteigė laikraštį „Laikraštis (duomenys neskelbtini)“, iš asmeninių lėšų suformavo visuomenės informavimo priemonės leidybai įsteigtos UAB „Laikrastis „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą bei įregistravo prekės ženklą „Laikraštis „(duomenys neskelbtini)“. Skolininko valia, kad tai yra jos asmeninė nuosavybė atsispindi ir civilinėse bylose Nr. e2S-320-407/2020 ir Nr. e2-481-580/2020.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, vadovavosi klaidinga antstolio pateikta sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisės informacija. Išieškotoja klaidingai nurodė, antstolis areštavo skolininkui nepriklausantį turtą, o teismas priėmė nutartį, neįvertinęs CK 3.88 straipsnio ir 3.89 straipsnio nuostatų.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į CK 3.116 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas jų susitarimu arba teismo sprendimu. Be to, teismas priėmė nutartį dėl nekilnojamojo turto dalies nustatymo, nenustatydamas naudojimosi tvarkos, ir net nepasiteiravęs ar bus tokių prašymų.
12.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad išieškojimą nukreipiant į skolininko darbo užmokestį bus pažeistas išieškotojos lūkestis teismo sprendimo įvykdymą gauti per kiek įmanomą trumpesnį laiką, neatsižvelgė į skolininko pastangas bei galimybes per kiek įmanomą trumpesnį laiką įvykdyti teismo sprendimą. Skolininkas aktyviai deda pastangas, bendraudamas su antstoliu ir turi realias galimybes, kad teismo sprendimas būtų greičiau įvykdytas.
12.8. Tokio ydingo teismo sprendimo buvo galima išvengti, jei būtų sudaryta galimybė šalims dalyvauti įprastiniame civiliniame procese – išsakyti savo pozicijas, tikslinti reikalavimus, užduoti klausimus bei leisti šalims išsakyti savo pozicijas.
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininko sutuoktinė ir bendraturtė) G. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepaisė kito bendraturčio, nesančio skolininku, interesų, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Kilus ginčui dėl nuosavybės CPK normos tiesiogiai nenumato vykdymo procese galimybės pereiti į ginčo teiseną.
13.2. Vykdymo procese teikti prašymus gali bet kuris asmuo. Tai gali būti skolininko sutuoktinio prašymas, kuriame išreiškiama šio asmens nuomonė ar prieštaravimas dėl pareikšto prašymo nustatyti skolininko dalį ar jo dydį. Toks prašymas turi būti išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išnagrinėti trečiojo asmens prašymą, nesilaikė teismų formuojamos praktikos.
13.3. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti jos prašymą, akcentuojant, jog šioje byloje tikslas nėra atidalinti vieno sutuoktinio nuosavybę iš bendrosios jungtinės nuosavybės, ir kad tai turi būti daroma ginčo teisenos tvarka, tačiau, nesant galimybės tokiose bylose surengti parengiamojo posėdžio, neišaiškino šalims jų teisių ir neužtikrino jų apgynimo teisingame teisme. Teismas turėjo surengti teismo posėdį, kuriame būtų išaiškinta tikroji situacija esmė ir sudarytos visos sąlygos šalims vienodai ginti savo teises, tikslinti reikalavimus.
13.4. Skolininko sutuoktinė yra žinoma žurnalistė, UAB „Laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė savininkė, per kurį ir vykdo savo profesinę veiklą. Antstolis, išieškodamas iš pusės šių akcijų, atimtų iš jos pragyvenimo šaltinį ir vienintelę profesinės veiklos priemonę. Savo projekte ji buvo numačiusi, kad šios akcijos liks jos nuosavybėje. Teismo nutartimi tokia galimybė yra be argumentų atimta.
13.5. Skolininko sutuoktinė prašė atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės arba tiksliau ją padalinti, todėl prašyti naudojimosi tvarkos nebuvo pagrindo. Tačiau teismas priėmė sprendimą dėl nekilnojamojo turto dalies nustatymo, taip ir nepasiteiravęs, ar bus prašymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
13.6. Visų nurodytų pažeidimų galima išvengti, sudarant šalims galimybę dalyvauti įprastiniame civiliniame procese, kurio galimybės nors ir nėra numatyta CPK skyriuje apie sprendimų vykdymą, tačiau nėra ir uždrausta. Nuosavybės klausimai yra konstitucinio lygmens klausimai, todėl teismas galėtų ir turėtų taikyti tokių klausimų sprendimui būdingus procesinius standartus: šaukti posėdi žodinio nagrinėjimo tvarka, leisti šalims balsu išsakyti savo pozicijas, užduoti vieni kitiems klausimus, tikslinti reikalavimus, ginti šalių interesus baigiamose kalbose. Nuosavybės teisių apribojimo klausimai niekuo neįsipareigojusio kreditoriui skolininko sutuoktinio – turto savininko, atžvilgiu negali būti sprendžiami supaprastinto proceso tvarka.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Dimstis“ pateikė atsiliepimą į skolininko A. D. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: 1) sutuoktinių sutarimu ir 2) teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį (byloje duomenų apie tokį sutuoktinių notarinį susitarimą nėra).
14.2. Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
14.3. Byloje duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą išieškoti iš bendro turto nėra. Antstolis, laikydamasis procedūrų, pateikė skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, o išieškotojai pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kitaip tariant, antstolis pats turto dalių nenustatinėjo, todėl skolininko nurodyti argumentai bylos situacijai nėra taikytini.
14.4. Santuoka tarp skolininko ir G. D. sudaryta 1992 m. kovo 21 d. Byloje duomenų, kad pastarieji būtų sudarę vedybų sutartį nėra, todėl šioje byloje taikytinas CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, kurio išieškotoja neneigia, o priešingai – juo vadovaujasi skolininkui priklausančių turto dalių nustatymo procese.
14.5. Net jeigu susidarytų situaciją, kai išviešintas tik G. D. nuosavybės priklausomumo faktas, tai nereiškia, kad tas turtas nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pati G. D., nustatydama bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, vadovavosi prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra skolininko ir jos bendroji jungtinė nuosavybė. Tai akivaizdžiai pagrindžia jos į bylą pateiktos ir 2020 m. lapkričio 6 d. atsiliepime suformuotos lentelės ištrauka. G. D. valia buvo išreikšta tokia, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausomumas turi būti išimtinai skolininko (ji savo dalies atsisako), o žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jos valia vertinamas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, t. y. minėtas žemės sklypas skolininkui ir jai priklauso lygiomis dalimis po 50 procentų. Nei skolininkas, nei G. D. neįrodė, kad būtent iš asmeninių lėšų skolininko sutuoktinė formavo UAB „Laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą.
14.6. Šiuo atveju skolininko ir G. D. turtas nėra atidalijamas, o tik nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Akivaizdu, kad skolininkas nevykdo priteistų finansinių įsipareigojimų savanoriškai ir minėtų turto dalių nustatymas yra būtinas, tęsiant vykdomosios bylos procesą.
14.7. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė neprašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Taip pat tokie prašymai nebuvo pateikti ir tuomet, kai teismas priėmė nutartį, kuria nutarė bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad tik po jiems nepalankios nutarties priėmimo, skolininkas ir jo sutuoktinė pradėjo remtis tariamu bylos žodinio nagrinėjimo būtinumu. Byloje esantys duomenys, kurių pagrindu teismas nustatė ir nutartimi konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, yra pakankami, kad būtų galima įvertinti teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, kad byla buvo išspręsta teisingai.
15. Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Dimstis“ pateikė atsiliepimą į skolininko A. D. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Priešingai nei teigia skolininko sutuoktinė, teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė tiek dėl jos, tiek dėl skolininko argumentų ir pagrįstai vertino, kad skolininko sutuoktinės pasiūlymas išieškojimą nukreipti išimtinai tik į skolininko darbo užmokestį prieštarautų bendriesiems vykdymo proceso principams bei pažeistų išieškotojos interesus. Išieškotoja pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytai teismo pozicijai šiuo klausimu. Toks skolininko sutuoktinės skolos padengimo būdas negali būti tenkinamas, kadangi akivaizdžiai prieštarautų išieškotojos interesus.
15.2. Skolininko sutuoktinė, analizuodama Konstitucijos ir įstatymų santykį, klaidingai interpretuoja išieškotojos pareikštą ir nutartimi patenkintą reikalavimą. G. D. remiasi CK 4.80 straipsniu (atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės), tačiau išieškotojos prašyme nurodytas reikalavimas buvo kildinamas, remiantis CPK 667 straipsniu (skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas). Šiuo atveju skolininko ir jo sutuoktinės turtas nėra atidalijamas, o tik nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
15.3. CPK 593 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo procese antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, o CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė neprašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokio prašymo neteikė ir tada, kai teismas priėmė nutartį, kuria nutarė bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka. Tik po jiems nepalankios nutarties priėmimo, skolininko sutuoktinė pradėjo remtis tariamu bylos žodinio nagrinėjimo būtinumu. Skolininko sutuoktinė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl turėjo visas galimybės suformuluoti atitinkamus prašymus byloje.
15.4. Išieškotoja nekvestionuoja G. D. „žinomumo“ ar kompetencijų žurnalistikos srityje, tačiau atkreipia dėmesį į jos iškeltą būtiną UAB „Laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės sąlygą, siejant ją su užtikrintu žurnalistės darbu. Priešingai, yra daugybė kitų visuomenės informavimo priemonių, per kurias gali būti įgyvendinama žurnalistikos veikla. Tokia G. D. pozicija tik pagrindžia mažą jame nurodytų argumentų sąsajumą su byla, kadangi skundžiama nutartimi teismas nustatė skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine priklausančio turto dalį, o ne panaikino ar kitaip paneigė žurnalistinės veiklos galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio A. M. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-254-881/2019 dėl 40 420,90 Eur skolos, 6 223,71 Eur palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos UAB „Dimstis“ naudai (vykdomosios bylos Nr. duomenys neskelbtini)). Antstolis 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20-135-8586 bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktais Nr. S-20-135-9086 ir Nr. S-20-135-9083 areštavo skolininko bendrą su sutuoktine turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir 195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Vykdymo proceso metu antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. D. ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklauso aukščiau nurodytas turtas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo Nr. S‑20‑135-9087 skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų pateikti antstoliui įstatymų nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitu bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas skolininkui ir jo sutuoktinei įteiktas asmeniškai 2020 m. rugpjūčio 8 d., tačiau antstolio nustatytu terminu skolininkas bei jo sutuoktinė tokio sutikimo nedavė. Antstolis 2020 m. rugsėjo 9 d. siūlymu Nr. S-20-135-10391, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė išieškotojai per 60 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja, pasinaudodama antstolio pasiūlymu, 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko A. D. dalies bendroje su sutuoktine G. D. nuosavybėje nustatymo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka nėra nutraukta, skolininkas ir jo sutuoktinė ikivedybinės ar povedybinės sutarties nebuvo sudarę, turto padalijimo faktų neįregistravę, sprendė, kad antstolio areštuotas turtas yra sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, todėl yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl išieškotojos pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis ginčo turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. D.. Skolininkas ir jo sutuoktinė (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskiruosius skundus, juos iš esmės argumentuodami tuo, kad byloje nebuvo ištirtos visos klausimo teisingam išnagrinėjimui svarbios aplinkybės, tinkamai nenustatytas sutuoktinių turto tisinis rėžimas, o byla nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
20. Pažymėtina, kad bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi žodinio proceso tvarka tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos išimtiniais atvejais ir nuspręsti rinktis šį procesą palikta teismui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme būtų pareiškę prašymą klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, nepagrįstai šį klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas teismine tvarka negali būti formaliai išnagrinėtas, nesant byloje pakankamai duomenų procesiniam sprendimui priimti.
21. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams (CPK 178 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).
22. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
23. Šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas teismine tvarka negali būti vertinamas kaip formalus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos patvirtinimas. Bet kokie argumentai, kuriais yra ginčijamas reikalavimas pripažinti, kad skolininkui priklauso ½ dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, turi būti išsamiai patikrinti ir teismo įvertinti. Nagrinėjamu atveju skolininkas ir jos sutuoktinė, nesutikdami su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančias aplinkybes, ko pasėkoje nebuvo tinkamai nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, t. y. neatsižvelgė, kad dalis ginčo turto yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė (du žemės sklypai ir įmonių akcijos).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliantų atskirųjų skundų ir į juos pateiktų atsiliepimų argumentus, sprendžia, kad nagrinėjimu atveju skundžiama nutartimi nebuvo atskleista bylos esmė, kas galėjo turėti įtakos teisingam klausimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo išnagrinėjimui. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, nagrinėjant išieškotojos prašymą ir nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš esmės buvo apsiribota įstatyminių nuostatų, reglamentuojančių skolininko, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, išvardinimu bei pareiškėjos (išieškotojos) bei antstolio prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų įvertinimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis antstolio areštuoto turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nenustatė nei skolininko ir jo sutuoktinės turimo turto masės, nei jo įgijimo pagrindų, atitinkamai nepasisakė ir dėl šio turto teisinio rėžimo, nors bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar yra sutuoktinio asmeninė nuosvybė. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė argumentų, kokiu pagrindu sprendė dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinio rėžimo, skolininkui teigiant, kad nuosavybės teisė į juos įgyta atkūrus nuosavybės teises. Tik tinkamai nustačius skolininko su kitu asmeniu bendrai valdomo turto masę, patikrinus jo įgyjimo pagrindus, nustačius antstolio areštuoto turto teisinį rėžimą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio (skolininko) dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neatskleisdamas kilusio ginčo esmės, kas, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažįstama pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymi, kad aptarti proceso trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, kadangi pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių būtų užkirsta proceso dalyvių teisė į apeliaciją.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Dimstis“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.