- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1194-547/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- P. J. J., Petrui J
- Atsakovas
- V. O. T.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė, Violeta Zabielienė
dalyvaujant ieškovės B. B. ir trečiojo asmens P. J. J. atstovei, advokatei Violetai Zabielienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei V. O. T., trečiajam asmeniui Petrui J. J. dėl pastato nukėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Valeriją O. T. savo lėšomis per 1 mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti ant ieškovės sklypo ribos pastatytą karkasinį pagalbinį ūkio pastatą bei priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei su jame esančiais ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su kaimynei V. O. T. priklausančiu nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesilaikant atstumo nuo ieškovės sklypo ribos pastatytas karkasinis pagalbinis ūkio pastatas - pavėsinė. Ieškinyje nurodoma, kad ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę, kad ji patrauktų statinį nuo sklypo ribos, tačiau tai nebuvo padaryta. Buvo kreiptasi su prašymu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad būtų ištirta susidariusi situacija. Ši institucija 2019-08-29 raštu Nr. 2D-11245-(15.2), atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte nurodytus techninius parametrus, šis statinys priskirtinas 1 grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Įvertinus tai, buvo pažymėta, jog nors šiam statiniui ir nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau vadovaujantis LR statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti statinius mažesniu negu statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytu 3 m. atstumu iki žemės sklypo ribos.
Atsakovei priklausantis statinys yra ne tik, kad nutolęs mažiau negu tris metrus nuo ieškovo sklypo ribos, jis pastatytas ant pačios šalims priklausančių sklypų ribos. Todėl akivaizdu, kad teisės aktai imperatyviai įpareigoja turėti rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė B. B., nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantį namą ir sklypą jai padovanojo tėtis. Tame name tėvas gyvena visą laiką. Yra sklypo apstatymo taisyklės ir kaimynai turėtų jų laikytis. Tas pastatas – pavėsinė pastatytas senokai. Nurodė, kad ji Varėnoje apsigyveno maždaug prieš 6 metus, prieš tai gyveno Vilniuje. Tėtį lankydavo (duomenys neskelbtini), jis čia gyvena seniai.
Ieškovės B. B. ir trečiojo asmens P. J. J. atstovė, advokatė Violeta Zabielienė teismo posėdžio metu nurodė, kad trečiasis asmuo ne kartą kreipėsi dėl statinio patraukimo. Statybos inspekcija konstatavo, kad tai 1-os grupės nesudėtingas statinys. Reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Tokio sutikimo atsakovė nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės ir trečiojo asmens atstovė nesutinka su atsakovės pasakymu, kad pavėsinė buvo pastatyta 2004 m. Liudytojas R. B. (matininkas) nurodė, kad tokio pastato 2004 m. nebuvo.
Atstovė nurodė, kad šis ieškinys pateiktas nepraleidus 10 m. termino. Pateiktos nuotraukos yra 2010-08-16. Matininkas buvo 2010 m. birželio mėn. Todėl tikėtina, kad tuo metu toje vietoje jau buvo pastatas. 2005-2006 m., 2009-2010 m. pastato nesimato. Todėl ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino. Trečiasis asmuo P. J. J. nurodęs, kad stogas buvo keistas galimai prieš 10 metų, bet ieškinys buvo pateiktas iki šio termino – kovo mėnesį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kodėl trukdo statinys, pakanka įrodyti, kad pažeidžia Statybos įstatymo normas. Posėdžio metu matininkas nepasakė, kad ten yra kažkoks objektas. Liudytojas nurodė, kad visi pastatai, kurie yra nuo matuojamo sklypo ribos 15 m. atstumu yra nurodomi ir turi būti įtraukti į topografinę nuotrauką. 2005-2006 m., 2009-2010 – nebuvo statinio. Kad statinys matosi 2012 m. neginčija. Ieškinys pateiktas 2020 m. sausio mėn. Statinys galėjo būti pastatytas 2010 metų vasarą. Kad trečiasis asmuo dalyvavo statybose tvirtina tik atsakovė ir liudytoja, o trečiasis asmuo P. J. J. tai neigia. J. patvirtinęs, kad jis neturėjo gelžbetoninių stulpų ir jų nedavė kaimynei. Todėl prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. O. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai, atsakovei V. O. T. nuosavybės teisėmis priklauso 0,1512 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas įgytas pirkimo pardavimo sutartimi 1996-01-19, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų nustatymo data 1993-12-11. Šiame sklype yra keturi atsakovei priklausantys statiniai, atsakovės nuosavybės teisės į šiuos statinius įregistruotos.
Atsakovė nurodo, kad ieškinyje minimas statinys, kurį reikalaujama nukelti yra apie 4 m² (2x2) ploto pavėsinė - iš metalinio karkaso, apkalta lentelėmis, neapšiltinta, naudojama nuo lietaus. Statinys be pamatų, pastatytas ant paguldytų ant žemės dviejų gelžbetoninių stulpų (2 m ilgio), kuriuos statybos metu 2004 metais atsakovei atnešė ieškovės tėvas P. J. J., kuris iki dovanojimo sutarties dukters naudai sudarymo 2018-11-27 buvo žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), savininkas. Statinio statybos metu 2004 metais P. J. J. su savo šeima bei motina V. J. jau gyveno sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). P. J. J. pats parinko jai, atsakovei vietą, kur statyti pavėsinę. Ji rado jo paliktus du gelžbetoninius stulpus, nes atsakovė kalbėjo, kad metalinį pavėsinės karkasą pastatyti ant plytų. Apkalant karkasą lentelėmis, P. J. J. padėjo įvairiais patarimais. Taigi savo veiksmais P. J. J. pritarė pavėsinės statybai toje atsakovės sklypo vietoje, kur ji stovi ir dabar. P. J. J., niekada nereiškė atsakovei pretenzijų dėl pavėsinės statybos vietos, tuo labiau nereikalavo perkelti ją toliau nuo sklypo ribos. Nuo statinio statybos praėjo 16 metų. Ieškinyje nurodytas statinys pastatytas 2004 metais. Apie jo statybą ieškovams buvo žinoma nuo pat 2004 metų, nes jie gyveno kaimyniniame sklype, o P. J. J. net ir praktiškai dalyvavo šio statinio statyboje. Nuo ieškovų nurodomo jų teisių pažeidimo pastačius statinį arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos praėjo gerokai daugiau nei 10 metų. Darytina išvada, kad ieškinio senatis praleista, pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte pasakyta: Statytojas (užsakovas) privalo: kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Ši nurodyta teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
Statybos metu šiuos klausimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (netekęs galios nuo 2010-10-01). Pagal šio Reglamento 1 priedo 2 lentelės 36 p. pavėsinė (kokia yra nagrinėjamu atveju) - inžinerinis statinys priskiriama 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardytus lentelės 12-15 punktuose) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m. Mažesniu atstumu šie statiniai gali būti statomi, tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimų. Atstumas nuo 14-15 punktuose nurodytų statinių iki sklypo ribos - ne mažesnis kaip 3 m. Nagrinėjamu atveju pavėsinės statybos metu galiojo reikalavimas išlaikyti 1 metro atstumą iki kaimyninio sklypo ribos.
Šiuo metu besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Atsakovė neturi kaimyninio sklypo savininko rašytinio sutikimo dėl pavėsinės, pastatytos prie sklypo ribos arčiau nei 1 m atstumu. Tačiau tokį sutikimą, kaip minėta, kaimyninio sklypo savininkas išreiškė savo veiksmais - pats parinkęs atsakovei statybos vietą jos sklype, padėjęs pastatyti pavėsinę. Kaimyninio sklypo savininkui ir jo šeimos nariams nereiškiant jokių pretenzijų dėl pavėsinės vietos tokį ilgą laikotarpį, kaip šiuo atveju, todėl ji, atsakovė turi pagrindą teigti, kad kaimyninio sklypo savininkas sutiko su statinio vieta. Tuo labiau, kad pavėsinė yra pietinėje pusėje, nesudaro šešėlio, realiai niekaip nepakenkia kitų asmenų interesams.
Atsiliepimas
Atsakovė V. O. T. teismo posėdžio metu, nurodė, kad 4 m² pavėsinė pastatyta ant sklypo ribos. Ant tos ribos yra du gelžbetoniniai stulpai, tvora. Atsakovė nurodė, kad ji turėjo pavėsinės karkasą ir tada su kaimynu J. rado jai vietą. Tuomet jis sakė statyti ją čia, kad per virtuvės langą matysi, ką anūkai toje pavėsinėje darys. Grįžusi iš darbo ji rado J. padėtus gelžbetoninius stulpus. Jų santykiai iki 2014 m. buvo geri. Tai toks pritarimas ir sutikimas buvo. Jos pavėsinė pastatyta prieš 16 metų. Niekada iš kaimynų jokių pretenzijų dėl pavėsinės nebuvo. Pavėsinę galėtų perkelti. Statybų inspektorė buvo, prašė dokumentų, o kokiu reikalu – nežino. Gavo raštą, kad statiniai pastatyti laikantis reikalavimų. Pavėsinės statybą pradėjo 2004 m. Tuo metu B. retai matydavo. Čia gyveno P. J. su mama. Ji nesijaučia pažeidusi atstumą. Jo sklype šabakštynas. Prieš jos namo langus dabar iškilo didelis karkasas, kaimynas kažką rengiasi statyti. Atsakovė patvirtino, kad stogas buvo dengtas tris kartus – iš pradžių celofanu, po to ruberoidu, o galutinis – raudonas bituminis (čerpinis) stogas. Pavėsinė buvo pastatyta per 3 dienas, o stogo dangą pakeitė vėliau.
Atsakovės V. O. T. atstovė, advokatė Angelė Ikasalienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nepripažįsta ieškinio ir prašo jį atmesti. Pati ieškovė pretenzijų neturi, bet pretenzijas reiškia jos tėvas, kuris gyvena toje sodyboje. P. J. J. statybos inspekcijai 2019-08-29 pateikė raštą. 2019-12-23, po 4 mėn., surašytas ieškovės ieškinys. Per šį laiką nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovę dėl pastato nukėlimo. Todėl kyla klausimas dėl teisės kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs - ar ieškovas išnaudojo visas galimybes išspręsti ginčą taikiai, tai ypač svarbu dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Kada pavėsinė pastatyta, ieškinyje nenurodyta. Statinys yra arti ribos, ant ribos gelžbetoninis pamatas stulpas. Kaimyno tvora yra ant pačios sklypo ribos. Atsakovę nustebino tai, kad P. J. J. kreipėsi į teismą, nes būtent jis ir parinko atsakovei vietą kur statyti pavėsinę.
Dėl statybos pradžios negalėjo atsakyti nei vienas – nei ieškovė, nei trečiasis asmuo. Nuo statinio pastatymo praėjo daugiau nei 10 metų. Kuo pažeidžia jų teises – paaiškinti negalėjo. Yra ieškinio senatis, ir pagrindo atnaujinti nėra. Šiuo pagrindu ir prašoma atmesti ieškinį. Liudytojos M. B. parodymų atmesti negalima, nes jos parodymus iš dalies patvirtino ir trečiasis asmuo P. J. J..
Liudytojo matininko R. B. parodymus ieškovės atstovė komentuoja tendencingai. Ne visus objektus žymi į topografinę nuotrauką. Kadangi ji, „būdelė“, galėjo būti ir nepažymėta. Vertinant aerofotografinę nuotrauką, liudytojas nurodęs, kad 2012 m. statinys buvo. Ankstesnėse nuotraukose nurodė, kad gal ir gali būti ten statinys, jei jo stogas pilkas ar permatomas. Kadangi stogo danga raudona 2010 m., tai vadinasi jis pastatytas tikrai anksčiau nei 2010 m. 2009 m. daryta didesniu masteliu nuotraukoje R. B. nurodė, kad gali būti pastatas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-02 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 situacija atitinka šią. Jei statinys neperžengia sklypo ribos, tai teismai atmeta ieškinius, praleidus senatį. Statinys pastatytas 2004 m., senatis aiškiai pasibaigusi. Objektas matosi jau 2005-2006 m. nuotraukose. Kitos faktinės aplinkybės rodo, kad trečiasis asmuo buvo davęs sutikimą konkliudentiniais veiksmais, nes pats dalyvavo tame procese. Paties P. J. J. siūlymu buvo parinkta vieta. Kad buvo žodinis J. pritarimas patvirtina M. B. ir paties J. parodymai, kad jis ten lankėsi, buvo, žinojo apie pavėsinės buvimą. Todėl yra pagrindas tikėti atsakove, kuri sako, kad J. neprieštaravo tokio statinio buvimui. Ateityje atsakovė sutinka nukelti pavėsinę, tačiau jos nebuvo paprašyta to padaryti be teismo, todėl neturėtų atlyginti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. J. J. palaikė ieškovės reikalavimą ir nurodė, kad ant sklypo ribos yra pastatas. Turi būti 3 m. atstumas, o jo nėra. Kai sužinojo šitą taisyklę, tai ir pradėjo reikalauti. (duomenys neskelbtini) jis gyvena apie 20 metų. Neatsimena kada statė pavėsinę ir tuomet nežinojo, kad turi būti tokie atstumai. Pavėsinė neįregistruota, ją galima perkelti.
Jis patvirtino, kad pavėsinės statybose nedalyvavo ir jo niekas neprašė. Posėdžio metu jis nurodė, kad matė, kaip kaimynės kieme vyko darbai, matė, kaip arką padarė, net nežinojo, kad taip moka. Jis neprieštaravo B., nes jis dirbo ne jo kieme. Jis nedavė jokių parašų ir negalvojo jai (atsakovei) duoti.
Liudytojas R. B. (matininkas), gim. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. birželio mėn. topografinę nuotrauką (situacijos atvaizdavimą) matavo J. sklypui. Tokia nuotrauka reikalinga architektams, projektavimui. Aerofotografinėse nuotraukose 2012 m. yra matyti pavėsinės stogas, 2009 m. gegužės mėn. – spalio mėn. - jis negalėtų pasakyti, kad tai yra statinys. Bet garantuoti, kad nėra statinio negali. NŽT užsakymu yra daromos nuotraukos, tai yra oficialu.
Liudytoja M. B., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad V. sena jos draugė, J. - vyro bendradarbis. Pas ją buvo karkasas. Vykstant statyboms ateidavo ir J.. Jei kaimynas būtų prieštaravęs, ten jokie darbai nebūtų vykę. Pastatyta buvo gal 2004 m., tiksliai pasakyti negali, tik žino, kad vasarą. Klausimų dėl atstumų nekilo. V. sakė, kad su P. sutarė. 2-3 vakarai ir padarė pavėsinę. J. ateidavo ir jos vyrui padėdavo. Jokių pretenzijų nėra išsakęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkinamas.
Byloje nustatyta, jog atsakovė, neturėdama gretimo sklypo savininko ieškovės B. B., ar jos tėvo, trečiojo asmens P. J. J., rašytinio sutikimo, prie pat sklypo ribos pastatė pavėsinę. Šio fakto šalys neginčija. Atsakovė nurodė, kad žodinį Petro J. J. sutikimą ji buvo gavusi, nes būtent trečiasis asmuo jai padėjo išrinkti vietą, kur pavėsinę statyti ir net padėjo su kai kuriomis statybinėmis medžiagomis. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ir trečiasis asmuo, kuris nurodė, kad kaimynė statė pavėsinę, kuriais metais nepamena. J. P. J. paaiškino, kad jis jau 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis nežinojo, kad yra reikalavimas, jog pastatas turi būti ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos. Kai sužinojo, kad toks reikalavimas yra ir pradėjo reikalauti perkelti pavėsinę. Liudytoja M. B. paaiškino, kad jos vyras padėjo atsakovei pastatyti pavėsinę. Kai vyko statymo darbai ateidavo ir trečiasis asmuo, kuris jokių pretenzijų dėl to, kad pastatas statomas nesakė. Liudytoja patvirtino, kad jei kaimynas būtų prieštaravęs, tai niekas ten nieko nebūtų statęs.
Teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui P. J. J. neabejotinai buvo žinoma, jog kaimynė, atsakovė O. V. T., stato pavėsinę per arti sklypo ribos. Tačiau, kaip ir nurodė trečiasis asmuo, jis nežinojo reikalavimo dėl atstumų iki sklypo ribos, todėl ir nekėlė jokių prieštaravimų.
Esminis klausimas šioje byloje - kada pavėsinė buvo pastatyta? Atsakovė nurodė, kad pavėsinę pastatė 2004 metais ir šią datą pamena labai gerai todėl, kad tais pačiais metais yra gimęs ir jos anūkas T. ((duomenys neskelbtini)).
Ieškovė nurodė, kad ji anksčiau gyveno Vilniuje ir labai nesidomėjo, kokie yra statiniai tėvo kaimynų sklypuose, kas juos statė ir kada. Ieškovė nurodė, kad žemę su statiniais, esančią (duomenys neskelbtini), jai padovanojo jos tėvas 2018-11-27. Tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Iš šių duomenų akivaizdu, kad būtent trečiasis asmuo buvo sklypo savininkas tuo metu, kai buvo statoma atsakovės pavėsinė, ir P. J. J. sutikimas turėjo būti gautas. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog pavėsinė buvo pastatyta 2004 metais, kaip tvirtina atsakovė. Ieškovė negalėjo nurodyti, kuriais metais buvo pastatyta pavėsinė, trečiasis asmuo pripažino, kad toks statinys yra, bet kada jis buvo pastatytas, nepamena.
Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti.
Šiuo atveju ieškovės pareiga įrodyti, kada buvo pastatytas statinys, kurį prašoma nukelti. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais, bei informacija, esančia internetiniame portale ,,geoportal.lt“. Ieškovė ir jos atstovė bei trečiasis asmuo tvirtina, kad pavėsinė kaimyniniame sklype buvo pastatyta jau po 2010 metų, todėl ieškovės 2020-01-15 teismui pateiktas ieškinys nepraleidus ieškinio senaties termino.
Atsakovė pateikė į bylą 2010 metų rugpjūčio mėnesio foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad tuo metu pavėsinė jau stovėjo ir ji buvo dengta raudona stogo danga. Pavėsinės buvimo aplinkybę šalys įrodinėjo ir pateiktomis aerofotografinėmis nuotraukomis, iš kurių matyti, kad neabejotinai galima pasakyti, jog pastatas 2012 metų nuotraukoje yra. Nuotraukoje jį ypatingai išryškina raudonas stogas.
Į bylą buvo pateiktos ir ankstesnių metų aerofotografinės nuotraukos, kuriose sudėtinga yra nustatyti dėl menko ryškumo, ar pastatas jose matosi. Šią aplinkybę paaiškino ir liudytojas matininkas R. B., kuris nurodė, kad 2009 metų aerofotografinėje nuotraukoje jis negali tiksliai įžiūrėti ar yra statinys, bet garantuoti, kad nėra statinio – taip pat negali, kadangi yra toks įsikišimas į takelį.
Atsakovė, aiškindama aplinkybes, nurodė, kad jos pavėsinės stogas buvo perdengtas tris kartus. Pirmiausiai jis buvo užtrauktas celofanu, vėliau buvo uždengtas ruberoidu, bet dėl karščio ruberoidas išsikraipė ir tada perdengė trečią kartą, uždengiant raudonomis bituminėmis čerpėmis.
Taigi iš aptartų įrodymų, teismas daro išvadą, kad sulyginus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog pavėsinė buvo pastatyta anksčiau nei 2010 metais. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad dar neprasidėjus teisminiam procesui ir statybos inspekcijos specialistams tikrinant P. J. J. skundą bei lankantis V. O. T. sklype, ji paaiškino, kad statinys - pavėsinė buvo pastatyta 2004 metais. Tai pažymėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-08-29 rašte Nr. 2D-11245-(15.2) Petrui J. J.. Taigi, tuo metu jokių teisminių procesų dar nebuvo ir atsakovė jau tuomet inspektoriams nurodė, pavėsinės pastatymo laiką – 2004 metus. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja M. B.. Aerofotografinėse nuotraukose, kurios yra padarytos anksčiau nei 2012-2013 metais, matosi, kad eina takelis ir yra nedidelis kvadrato formos išsikišimas. Liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad jis negali būti tikras, kad toje vietoje nebuvo pavėsinės, kaip ir negali neabejotinai pasakyti, jog pavėsinė buvo.
Taigi teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pavėsinė buvo pastatyta dar iki 2010 metų vasaros, tikėtina, kaip nurodo atsakovė 2004 metais. Tai, kad pavėsinė buvo pastatyta ant sklypo ribos arba labai arti kito kaimyno sklypo ribos, pastarajam turėjo būti žinoma nuo pat pastatymo momento. Šią aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo P. J. J., kuris nurodė, kad jis pavėsinę matė, kur ji pastatyta žinojo, tačiau nežinojo įstatymo reikalavimo dėl atstumo. Ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs – tai yra svarbu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažeidimas įvyksta tuo metu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. CK 1.128 straipsnyje nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino, tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pavėsinės statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai buvęs žemės sklypo savininkas (trečiasis asmuo P. J. J.) sužinojo apie statybą 2004 metais. Trečiajam asmeniui 2018 metais padovanojus žemės sklypą su statiniais ieškovei – dukrai B. B. ieškinio senaties terminas nepradedamas skaičiuoti iš naujo. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pripažinus, kad pavėsinė buvo pastatyta 2004 metų vasarą, tai ieškinio senaties terminas baigėsi 2014 metų vasarą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog atsakovė sumokėjo atstovei 400 Eur, už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme. Ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
Taip pat valstybės naudai iš ieškovės priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 6,79 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,79 Eur (šešis eurus 79 euro centus) pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.