Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: V. Z. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš byloje pateikto 2014 m. kovo 20 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro padarytos (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo kopijos (b. l. 10) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir R. Z. (iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)) santuoką sudarė(duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų 2022 m. liepos 28 d. Gyventojų registro išrašų (b. l. 6-7) nustatyta, kad R. Z. ir (duomenys neskelbtini) turėjo sūnų V. Z.. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) nustatyta, kad pareiškėja yra V. Z. dukra.

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimo (b. l. 11) nustatyta, kad po R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi A. K.. Iš byloje pateikto 2022 m. birželio 20 d. mirties įrašo (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) nustatyta, kad R. Z. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimo (b. l. 12) nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 14) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir R. Z. 1998 m. gegužės 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gegužės 15 d. Perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2-2768 ir 2003 m. gegužės 15 d. mainų sutartimi Nr. 2-2767 pagrindu įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ sąskaitų, suvartotų duomenų deklaravimo lapų ir mokėjimo kvitų (b. l. 15-21) nustatyta, kad R. Z. po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties toliau liko gyventi santuokos metu įgytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius ne tik už jai priklausančią buto dalį, tačiau už visą nekilnojamąjį turtą.

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad R. Z. po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini) likdama toliau gyventi santuokos metu įgytame bute, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už namą, teismo nuomone, patvirtina, jog R. Z. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.