Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Jovitos Usonytės skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-23 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad 2022-07-30, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis, veikdamas bendrai kartu su J. B., E. J. ir E. G. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami smurtą, ir plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: po to kai (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, E. J., apgaule įtikino nukentėjusiąją G. A. važiuoti kartu su E. J. ir E. G., šio vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jiems trims atvažiavus prie prekybos centro „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., į paminėto automobilio galinę sėdynę šalia G. A. atsisėdo J. B., o jis (R. B.) atsisėdo G. A. iš kitos pusės ir, toliau visiems važiuojant Klaipėdos miestu, E. G. pasakius, kad nukentėjusioji G. A. turi mobiliojo ryšio telefoną, jis (R. B.) paėmė rankomis G. A. už galvos ir taip ją prispaudė prie sėdynės, kad nesipriešintų, o J. B. tuo metu ištraukė iš nukentėjusios galinės džinsų kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei I6“, o po to delnu sudavė G. A. tris kartus į veido sritį, o jis (R. B.) rankos delnu sudavė pastarajai keturis kartus į veidą, taip pavartodami fizinį smurtą plėšimo būdu pagrobė G. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei I6“ 100 eurų vertės. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022-07-30 apie 13 val., E. G. atvežė visus jo automobilyje „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusius asmenis prie vandens telkinio, esančio į (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kur J. B. paėmusi G. A. už plaukų ją ištempė lauk iš automobilio, užpylė E. G. paduotą 1 litro talpos popierinė pakuotę kefyro G. A. ant galvos, privertė G. A. nusivilkti vilkėtus rūbus, E. G. paėmė iš automobilio bagažinės laidą, padavė jam (R. B.) ir jis (R. B.) sudavė laidu nuogai G. A. du kartus į pilvą ir du kartus per kojas. Po to J. B. priėjus prie G. A. sudavė delnu du kartus į veidą ir tris kartus spyrė į pilvą. Po to E. J. priėjo prie G. A. ir vieną kartą spyrė į veidą ir po to iš įvykio vietos kartu su J. B., E. J. ir E. G. pasišalino, palikdami nukentėjusiąją G. A. vieną. Taip bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abejose šlaunyse, žastuose, nugaroje, kas sukėlė nukentėjusiajai G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pavartodami smurtą atėmė G. A. laisvę ir dėl mobiliojo ryšio telefono „Huawei I6“ pagrobimo plėšimo būdu bendrai padarė nukentėjusiajai G. A. 100 eurų vertės turtinę žalą. Kaltinamajam R. B. inkriminuojamos veikos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-18 nutartimi nutarta kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą ir paskelbti jo paiešką.

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-23 nutartimi palikta galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-18 nutartis ir kaltinamajam R. B. 2 mėnesiams pratęstas suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-01-22 iki 2024-03-21 (įskaitytinai).

4. Skundu kaltinamojo R. B. gynėja advokatė J. Usonytė prašo apylinkės teismo 2024-01-23 nutartį panaikinti.

4.1. Argumentuoja, jog teismas, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyko į 2023-10-12 teisiamąjį posėdį, jam siųstas šaukimas į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, grįžo neįteiktas, jog jis neatvyko į teisiamąjį posėdį 2023-11-21, o nutartimi įpareigojus atvesdinti jį 2024-01-18 posėdį, jis atvesdintas nebuvo, gyvenamosios vietos neturi, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi vengia atvykti į teisiamuosius posėdžius ir slepiasi nuo teismo, neįvertino aplinkybės, jog kaltinamasis paaiškino teismui, kad šiuo metu yra išėjęs iš savo sutuoktinės J. B. namų ir apsistojęs pas savo tėvą S. B., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taigi nesislapstė. Teismo šaukimas, siųstas jam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo neįteiktas, todėl jis nežinojo apie 2023-10-12 teismo posėdį, o į 2023-11-21 posėdį neatvyko, nes greičiausiai susimaišė dėl posėdžio dienos, kadangi nebuvo jos užsirašęs. Tačiau kai pareigūnai pas kaltinamąjį atvyko jo informuoti ir sutarti dėl jo atvesdinimo į 2024-01-18 posėdį, jis buvo pasižadėjęs pareigūnams teismo posėdžio dieną 8 val. atvykti prie savo sutuoktinės J. B. gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtą dieną R. B. ir atvyko prie minėto namo apie 8 val., tačiau jokių pareigūnų atvykęs nerado. Kadangi kaltinamasis savo telefoną palikęs draugo namuose, todėl atėjęs iki J. B. buto durų į jas skambino, tačiau niekas durų neatidarė, taigi jis neturėjo galimybės be telefono ryšio nei susisiekti su pareigūnais, nei paskambinti teismui. Ateityje kaltinamasis įsipareigoja atsakingai atvykti į teismo posėdžius. Dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo jis nepagalvojo, jog yra būtina pranešti teismui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tai, kad jis neketina niekur nuo teismo slaptytis patvirtina ir tas faktas, jog jau buvo susitaręs su nauja darbdave – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) darbo nuo šios savaitės, kai ši įmonė grįžo iš objekto Vilniuje dirbti į Klaipėdą.

4.2. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog visiškai nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamasis pasislėpė ar ateityje slėpsis (bėgs) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, BPK 120 straipsnyje nustatyta ir kitų kardomųjų priemonių kaltinamajam parinkimo galimybę: intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, o remiantis BPK 121 straipsnio 3 dalimi, vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėja – tenkinti.

Skundas atmestinas.

6. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7. Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

8. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. turint pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Toks sprendimas, apygardos teismo manymu, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127, 130 straipsnio nuostatų.

9. Priešingai, nei teigiama skunde, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindas, pagrįstai atsižvelgė ir teisingai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybės – nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi pastovios gyvenamosios vietos, jo elgesį proceso metu – pakeitęs gyvenamąją vietą, apie tai neinformavo teismo, teismui negalėjo nurodyti konkrečių neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kaip išgalvoti atmestini skundo argumentai, jog neva kaltinamasis dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo nepagalvojo, jog būtina pranešti teismui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, o į teismo posėdžius neatvyko dėl objektyvių priežasčių – neturėjo telefono, dabar negyvena ne su sutuoktine, o pas tėvą.

10. Papildydamas apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pažymi, kad minėto suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindui taikyti aktualus ir kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymo mechanizmas (veikdamas bendrai kartu su J. B., E. J. ir E. G. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodami smurtą, ir plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą) bei gresiančios laisvės atėmimo bausmės perspektyva. Visuma aptartų aplinkybių apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog, beje, praeityje ne kartą už vagytę, sukčiavimą plėšimą teistas kaltinamasis R. B. vengia vykti į teisiamuosius posėdžius, slepiasi nuo teismo. Todėl apylinkės teismui pagrįstai nekilo ir dabar nėra pagrindo pasitikėti recidyvaus elgesio kaltinamuoju ir skirti jam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar tokių priemonių kompleksą. Pastarojo paleidimas į laisvę, net ir su apykoje, juolab, baudžiamajai bylai pasiekus teismą, nederėtų su teisingumo, greito ir operatyvaus proceso principais. Skundo teiginiai nepaneigia įstatyme numatyto suėmimo (jo termino pratęsimo) taikymo pagrindo.

11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamajam R. B. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati jo asmenybės ir inkriminuojamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, gynėjos skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-23 nutartį, kuria kaltinamajam R. B. 2 mėnesiams pratęstas suėmimo terminas palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.