- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-752-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09908-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- G. V.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-752-163/2016
2016 m. gegužės 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2548,66 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. 2010 m. vasario 27 d. atsakovė paprašė ieškovės paskolinti jai 289,62 Eur, kurie yra reikalingi atsakovės verslui vystyti. Atsakovė Tilžės gatvėje esančioje turgavietėje parduoda prekes. Ieškovė atsakove pasitikėjo ir geranoriškai sutiko jai padėti, t.y. paskolinti prašomą sumą. Pinigai atsakovei buvo skolinami vieno mėnesio terminui. Praėjus šiam terminui, atsakovė skolos ieškovei negrąžino, o paprašė paskolinti dar 579,24 Eur. Šią sumą ieškovė atsakovei paskolino. 2012 m. sausio 18 d. atsakovei prašant, ieškovė dar paskolino 1737,72 Eur, kuriuos atsakovė turėjo grąžinti iki vasario 18 d. 2012 m. rugsėjo 18 d. ieškovė atsakovei papildomai perdavė dar 289,62 Eur. Viso ieškovė atsakovei paskolino 2896,20 Eur. Papildomų paskolos sumų gavimą atsakovė patvirtino ieškovei duotais laisvos formos rašteliais. 2012 m. rugsėjo 18 d. surašyme atsakovės ranka rašte patvirtinta, kad atsakovė ieškovei turi atiduoti 2896,20 Eur. Vieną tūkstantį litų atsakovė pažadėjo ieškovei sugrąžinti iki rugpjūčio 23 dienos (kai sugrįš iš Lenkijos), o likusią sumą - grąžinti vėliau dalimis. 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atsakovė ieškovei per du kartus grąžino dalį skolos, t.y. 347,54 Eur, nors turėjo grąžinti 2896,20 Eur. Vėliau atsakovė pažadėjo kas mėnesį grąžinti ieškovei po tūkstantį litų (289,62 Eur) ir taip su ieškove atsiskaityti. Atsakovė paprašė ieškovės sąskaitos numerio, kad galėtų sumokėti skolą. Ieškovė informavo atsakovę apie savo sąskaitos rekvizitus, tačiau atsakovė pinigų negrąžino ir liko skoloje 2548,66 Eur.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 2548,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2548,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2014-09-12 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,46 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, 115,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 14,00 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovei. 2014 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę (areštą) atsakovės turtui palikti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovės pozicija dėl pinigų skolos fakto nėra nuosekli. Viena vertus (pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) atsakovė nurodė, jog skolos rašteliai yra neteisėti, nes dokumentai yra netikri (suklijuoti iš dalių naudojant švietimo aparatą atsakovės rašyti fragmentai bei padaryti kito asmens įrašai). Kita vertus, atsakovė jau teismo posėdžio metu keitė gynybinę poziciją ir aiškino, kad paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, o buvo atsiskaitymai už prekes. Teismo išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas. Iš paskolos raštelių turinio matyti, kad atsakovė ieškovei turi grąžinti 2548,66 Eur (10000,00 Lt), tačiau ieškovė paaiškino, kad atsakovė jai grąžino 347,54 Eur (buvo 1200,00 Lt), todėl atsakovė liko skoloje 2548,66 Eur (8800,00 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2016-01-29 pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė pateikė reikalavimą įpareigoti ieškovę pateikti banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2013-08-10. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybės ir nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą išreikalauti iš ieškovės banko sąskaitos išrašus, tam kad būtų įrodyta, jog ieškovė disponavo tokiomis piniginėmis lėšomis. Nurodo, jog pinigų perdavimo faktas yra esminė paskolos sutarties sąlyga ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, tačiau to ieškovė neįrodė. Skolos raštelio formuluotė 2012-09-18 „aš jau turiu atiduoti‘ neteikia pagrindo konstatuoti pinigų gavimo fakto. Be to ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė pardavinėjo savo prekybos kioske ieškovės teikiamas prekes ir jos tarpusavyje atsiskaitydavo, būtent apie šiuos prekybinius santykius buvo vykdomi įrašai užrašų knygutėje atsakovės ranka. Ieškovė patikino teismą, kad už prekes yra atsikaityta, taigi pinigai paskolos sutarties pagrindu negalėjo būti perduoti išvis.Faktas, kad paskolos raštelio originalus turi ieškovė patvirtina faktą, kad atsakovei pinigai perduoti nebuvo.Pagal LRCK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka, tačiau paskolos lapeliuose nėra numatyta konkreti pinigų grąžinimo data, todėl teigti, kad pinigų grąžinimo terminas yra praėjęs, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Taip pat teismo pateiktuose paskolos lapeliuose nėra nurodytos esminės sutarties sąlygos (šalys, sutarties sudarymo data, skolinama pinigų suma, skolos grąžinimo data).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad paskolos rašteliai yra surašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės, todėl yra suklastoti, tačiau šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, kadangi LRCK 6.871 str. 3 d. numato, kad rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Visus paskolos raštelius pasirašė atsakovė. Ieškovė nesutinka ir su atsakovės argumentu, kad paskolos rašteliuose nėra nurodytos esminės sutarties sąlygos, todėl jie yra negaliojantys, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad nėra nustatytas konkretus pinigų perdavimo momentas, o to pasekoje nebuvo galima nustatyti paskolinių santykių buvimo ar nebuvimo. Vadovaujantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika konkretaus pinigų perdavimo laiko nenurodymas paskolos rašteliuose nedaro šių sutarčių negaliojančiomis. Visiškai atmestinas ir ieškovės argumentas, kad paskolos rašteliuose nėra nurodytas pinigų grąžinimo terminas, kadangi visuose paskolos rašteliuose numatyti paskolos grąžinimo terminai. Atsakovė nurodo, kad atsakovės pozicija dėl pinigų paskolos fakto yra nenuosekli, todėl vertintina kritiškai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pinigų pagal paskolos sutartį negavo, o ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo aktą, tačiau aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau nei nurodyta sutartyje, privalėjo įrodyti atsakovė, kaip paskolos gavėja (LRCK 6.875 str. 1 d.). Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog faktas, kad paskolos raštelio originalus turi ieškovė patvirtina faktą, kad atsakovei pinigai perduoti nebuvo, kadangi paskolos raštelių buvimas pas kreditorę nurodo leidžia daryti prielaidą, kad prievolė įvykdyta nebuvo (LRCK 6.65 str.). Dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė tokio prašymo – įpareigoti ieškovė pateikti banko sąskaitos išrašus nurodytu laikotarpiu. Be to šių įrodymų išreikalavimas neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi jie nei paneigs, nei patvirtins ieškovės galimybę suteikti paskolą atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolos priteisimo, grindžiamo skolos rašteliais. Ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybės ir nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą išreikalauti iš ieškovės banko sąskaitos išrašus, tam kad būtų įrodyta, jog ieškovė disponavo tokiomis piniginėmis lėšomis.
Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė tokio prašymo – įpareigoti ieškovė pateikti banko sąskaitos išrašus nurodytu laikotarpiu. Be to šių įrodymų išreikalavimas neturi įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi jie nei paneigs, nei patvirtins ieškovės galimybę suteikti paskolą atsakovei.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikusi reikalavimo teismui įpareigoti ieškovę pateikti jai priklausančios banko sąskaitos išrašą jos nurodomu laikotarpiu, todėl teismas dėl tokio reikalavimo nepasisakė. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LRCPK 312 straipsniu apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taigi atmestinas atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę pateikti papildomus duomenis apie jos banko sąskaitos išrašą atsakovės prašomu laikotarpiu.
Apeliantė nurodo, jog pinigų perdavimo faktas yra esminė paskolos sutarties sąlyga ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, tačiau to ieškovė neįrodė. Skolos raštelio formuluotė 2012-09-18 „aš jau turiu atiduoti‘ neteikia pagrindo konstatuoti pinigų gavimo fakto. Be to ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė pardavinėjo savo prekybos kioske ieškovės teikiamas prekes ir jos tarpusavyje atsiskaitydavo, būtent apie šiuos prekybinius santykius buvo vykdomi įrašai užrašų knygutėje atsakovės ranka. Ieškovė teismo posėdžio metu patikino teismą, kad už prekes yra atsikaityta, taigi pinigai paskolos sutarties pagrindu negalėjo būti perduoti išvis.
Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad paskolos rašteliai yra suklastoti, kadangi LRCK 6.871 str. 3 d. numato, kad rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Visus paskolos raštelius pasirašė atsakovė.
Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
Nagrinėjamu vertinant ar tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, analizuotini tiek rašytiniai, tiek žodiniai šalių parodymai. Ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos šalių pasirašytų paskolos raštelių pagrindu. Atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2014-11-20, nurodė, kad skolos rašteliai yra neteisėti, kadangi pateikti dokumentai (jų kopijos) yra netikri (suklijuoti iš dalių naudojant švietimo aparatą bei padaryti kito asmens įrašai. Taigi atsakovė pateikė prašymą teismui įpareigoti ieškovę pateikti į bylą skolos raštelių originalus. Ieškovei pateikus į bylą skolos raštelių originalus bei atlikus jų ekspertizę, atsakovė pakeitė savo gynybos poziciją. Teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad paskolos santykių tarp bylos šalių nebuvo, o atlikti atsiskaitymai vyko už prekes, o ieškovė nenurodo, kad už prekes nebūtų atsiskaitytą. Tokia nepastovi atsakovės pozicija, jos pateikti parodymai vertintini kritiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei siekiant įrodyti nesant paskolinių santykių, o esant būtent prekiniams santykiams, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitas faktūras, prekių priėmimo-perdavimo aktus, pirktų prekių sąrašus ir pan., tačiau atsakovė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (LRCPK 178 str.).
Šioje byloje ieškovė pateikė rašytinius paskolos raštelius, kurių autentiškumas buvo patvirtintas ieškovės prašymu skiriant rašysenos ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizė, atsakydama į klausimus, akte nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2154-642/2015 esančiuose 27-02-2010 paskolos lapelyje rankraštinį įrašą „Aš L. B. +2000=3000, viso“ parašė ir L. B. vardu pasirašė, 2012-18 paskolos lapelyje tiriamuosius rankraštinius įrašus „Aš, LILIJA GAUNU 5000 tūkstan ... mėn iki 18 vasario 2012-18 d“, 2012 18 d“ parašė ir L. B. vardu pasirašė bei civilinėje byloje Nr. 2-2154-642/2015 esančio 2012-09-18 paskolos lapelyje rankraštinius įrašus, išskyrus įrašą „liks 9000 (devini)“, parašė ir parašą L. B. vardu pasirašė L. B.. Taigi paskolos raštelius L. B. vardu pasirašė vienas ir tas pats asmuo, todėl tikėtina, kad tas pats asmuo ekspertizei pateiktame 27-02-2010 paskolos lapelyje, viršutinėje dalyje, parašė rankraštinį įrašą „Aš, L. B." ir pasirašė L. B. vardu. Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2154-642/2015 27-02-2010 paskolos lapelyje rankraštinius įrašus „pasiskolinau iš G. V. 1000 lt (viena tukstančio lt) ant menesio 27.02.210” parašė kitas asmuo. Apeliantė nurodo, kad iš pateiktų skolos raštelių turinio neįmanoma nustatyti, ar pinigai buvo perduoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, iš paskolos raštelių turinio daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovei buvo perduoti pinigai, kadangi tokie išsireiškimai kaip „pasiskolinau 1000 Lt“ (2010-02-27 skolos raštelis), „turiu atiduoti 10 000 Lt“, „1 tūks litų atiduosiu po Lenkijos“ (2012-09-18 skolos raštelis), „gaunu 5000“ (2012-02-18) leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovi pinigai buvo perduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių parodymų visetą, daro išvadą, kad paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal paskolos raštelį pinigų negavo ar nepateikė kitų įrodymų, galinčių paneigti tokių paskolos santykių buvimą tarp šalių.
Apeliantė nurodo, kad faktas, kad paskolos raštelio originalus turi ieškovė patvirtina faktą, kad atsakovei pinigai perduoti nebuvo.
Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog faktas, kad paskolos raštelio originalus turi ieškovė patvirtina faktą, kad atsakovei pinigai perduoti nebuvo, kadangi paskolos raštelių buvimas pas kreditorę nurodo leidžia daryti prielaidą, kad prievolė įvykdyta nebuvo (LRCK 6.65 str.).
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės išreikšta pozicija, jog tas faktas, kad paskolos rašteliai yra pas ieškovę-kreditorę, preziumuojama, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigus atsakovė gavo. Taigi dar kartą įvertinus byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti paskolos sutartį esant sudarytą ir kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog paskola gautus pinigus grąžino ieškovei.
Taip pat apeliantė teigia, kad teismo pateiktuose paskolos lapeliuose nėra nurodytos esminės sutarties sąlygos (šalys, sutarties sudarymo data, skolinama pinigų suma, skolos grąžinimo data).
Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad paskolos rašteliuose nėra nurodytos esminės sutarties sąlygos, todėl jie yra negaliojantys, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismus bylos esančiais duomenimis nustačius, kad skolos rašteliai atitinka LRCK 6.870 str. 3 d. nurodytus reikalavimus, juose yra užfiksuotas sutarties dalykas – pinigų suma, atsakovės patvirtinimas, kad pinigai yra gauti, nurodyta sutarties sudarymo data bei numatytas skolos grąžinimo terminas, šalys tai patvirtino savo parašais, o skolos raštelių autentiškumą patvirtino Lietuvos teismo ekspertizė. Taigi darytina išvada, kad skolos rašteliuose yra nurodytos visos esminės sutarties sąlygos, patvirtinančius atsakovės įsipareigojimus grąžinti sutartimi perduotus pinigus.
Apeliantė teigia, kad pagal LRCK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka, tačiau paskolos lapeliuose nėra numatyta konkreti pinigų grąžinimo data, todėl teigti, kad pinigų grąžinimo terminas yra praėjęs, teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės argumentu, kad paskolos rašteliuose nėra nurodytas pinigų grąžinimo terminas, kadangi visuose paskolos rašteliuose numatyti paskolos grąžinimo terminai.
Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad paskolos rašteliuose nėra nurodyti terminai, iki kada atsakovė turi grąžinti pasiskolintus pinigus. 2010-02-27 skolos raštelyje atsakovės pasiskolino 1000 Lt mėnesiui, taigi darytina išvada, kad 1000 Lt turėjo būti grąžintas iki 2010-03-27. Skolos raštelyje, kuriame atsakovė nurodo, jog gauna 5000 Lt, šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2012-02-18. 2012-09-18 paskolos raštelyje atsakovė įsipareigojo grąžinti 1000 Lt iki 2012-09-23, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pinigai grąžinti. Taigi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės argumentas, jog paskolos rašteliuose nėra nurodytas pinigų grąžinimo terminas, yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius ir žodinius parodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą.