Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2S-335-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2S-335-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09908-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
L. B.
Ieškovas
G. V.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-335-538/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-09908-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 110.1; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11519-642/2014 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 2 548,66 EUR (8 800 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-04 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės reikalavimus. Siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei L. B. priklausančio turto bei lėšų areštą pareikšto reikalavimo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-28 nutartimi prašymą tenkino. Nutarė ieškovės G. V. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei L. B. nuosavybės teise priklausantį turtą už 2 548,66 EUR (8 800 Lt) sumą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartį arba sumokėti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą. Nurodo, jog sprendimas už akių jai buvo siųstas ne tuo adresu. Teigia, kad taikomas areštas suvaržo jos – verslininkės, veiklą. Nesutinka su ieškiniu, tikina, kad inicijuos ekspertizę dėl ieškovės pateikto skolos raštelio.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolos dydis atsakovei yra didelis, todėl būtinas jos turto areštas. Teigia, kad atsakovė gali prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Mano, kad jos prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra niekuo nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma 2 548,66 EUR (8 800 Lt), be to, ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė patikslinto ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovės interesus, išlaikė pusiausvyrą tarp būsimo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jos turto areštas neproporcingai varžo atsakovės teises (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo leisti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, pakeisti vykdymo tvarką (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Be to, atsakovė gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Sutiktina su ieškove, kad atsakovė, nagrinėjamu atveju prašydama taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą, nepateikė jokių duomenų apie patirtus nuostolius, ar apie prognozuojamus ir realius nuostolius, be to, šio prašymo nesprendė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo plačiau pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312, 338 straipsniai).

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis