Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui J. S. H. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo. Gyvenant nesusituokus, jiems gimė sūnus, kuris nuo gimimo gyvena su ieškove. Po vaiko gimimo šalys pirmus metus kartu gyveno nereguliariai, pastaruosius trejus metus atsakovas vaiką lango nereguliariai, taip pat pagal savo norą teikia išlaikymą vaikui. Ieškovė nurodo, kad užtikrina nepilnamečio vaiko kasdienę priežiūrą, rūpinasi jo mityba, ugdymu, sveikatos priežiūra ir kt., santykiai su sūnumi yra labai geri ir artimi. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Ieškinyje ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, be to, nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos gaunamo darbo užmokesčio mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur, bei gaunama 73,50 Eur išmoka vaikui. Nurodo, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gyvendamas Lietuvoje nuomoja nuosavą butą Didžiojoje Britanijoje, ieškovės žiniomis, nuomos kaina yra 3 000 Eur. Atsakovas turi galimybes vykdyti savo prievolę ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikių užtikrinimui reikalingą 267 Eur išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, nuo 2019 m. kovo mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos vaiko išlaikymui pinigais skyrė 3 740 Eur. Atsakovo išlaikymo skola skaičiuotina pagal pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Ieškinyje nurodo, kad tam, jog bendravimas su vaiku būtų nuoseklus, siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir saugumą, ieškovė siūlo nustatyti jos nurodomą bendravimo tvarką.

3. Atsakovas J. S. H. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje (adresu: (duomenys neskelbtini)).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra konkreti, aiški bei, Tarnybos vertinimu, neprieštarautų vaiko interesams bei užtikrintų vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pareikštas T. H. interesais. Papildomai nurodė, kad šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai nėra žinoma, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos. Su atsakovu buvo bandyta susisiekti mobiliuoju telefonu bei nuvykus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau nesėkmingai.

5. Ieškovė (jos atstovė) teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Vadovaujantis bylos duomenimis, šalys yra nepilnamečio vaiko T. H., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas sudarę santuokos nebuvo, vaikui sulaukus 1 metų pradėjo gyventi skyriumi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

9. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas T. H. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė prieštaravimo šiam reikalavimui.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko T. H. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

12. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, aiški ir neprieštarauja vaiko interesams bei užtikrintų vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

15. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovės atstovės paaiškinimus, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, o į Jungtinę Karalystę grįžta tik trumpam, taip pat Tarnybos išvadą, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai aiški ir užtikrinanti pilnavertišką vaiko bendravimą su tėvu, taigi, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 267 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

21. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (267 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

22. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas. Kita vertus, pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, ieškovė nurodo, kad atsakovas gauna papildomų pajamų iš Jungtinėje Karalystėje nuomojamo būsto. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir gauti pajamų vaikui išlaikyti.

24. Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat Tarnybos išvada, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 267 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

26. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

27. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

28. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus – nuo 2019 m. kovo mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad minėtu laikotarpiu atsakovas vaiko išlaikymui grynais pinigais skyrė 3 740 Eur. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo priteisti 2 019 Eur (5 759 Eur - 3 740 Eur = 2 019 Eur) išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Ieškovė, skaičiuodama įsiskolinimo dydį, vadovavosi orientaciniu būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti taikomu minimalios mėnesio algos kriterijumi, kuris, teismo vertinimu, neprieštarauja vaiko interesams. Teismas pažymi, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. birželio 23 d., dėl to ieškovės nurodytas įsiskolinimo laikotarpis (nuo 2019 m. kovo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos) viršija įstatymo nustatytą trejų metų ribą. Vis dėlto teismas sprendžia, kad tai nėra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą, nes skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (t. y. iki 2022 m. birželio 23 d.) ieškovės nurodomu būdu, t. y. taikant orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, ši suma nėra mažesnė už ieškovės apskaičiuotą.

31. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, įvertino (atėmė) 3 740 Eur, kuriuos grynais pinigais vaiko išlaikymui skyrė atsakovas, dėl to bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, apskaičiuota pagal orientacinį būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti taikomą minimalios mėnesio algos kriterijų, laikytina pagrįsta.

32. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 2 019 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė iš viso 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta. Taigi ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 118 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((267 Eur x 12 mėn.) + 2 019 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) = 118 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Byloje patirta 28,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 267 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nėra skubiai vykdoma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, galiojimas pratęsiamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja:

1. Kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;

2. Poriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 17 val. Atitinkamai neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su mama;

3. Neporiniais metais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 17 val. Atitinkamai poriniais metais Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama;

4. Poriniais kalendoriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams Didžiojo Penktadienio dieną arba gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 17 val. Atitinkamai neporiniais metais Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama;

5. Per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaiką sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 17 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su vaiku per vaiko gimtadienius kiekvienais poriniais kalendoriniais metais 2 arba 3 valandas, konkretų bendravimo su vaiku laiką, pasiėmimo ir grąžinimo vietą suderinęs su mama ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki numatomo susitikimo su vaiku;

6. Per Tėvo dieną, praleisdamas su vaiku visą birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Atitinkamai Motinos dieną ir pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį vaikas praleidžia su mama;

7. Per moksleivių vasaros atostogas (pagal Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo algos grafiką) 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, pasirinktinai liepos arba rugpjūčio mėnesiais. Tėvas vaiką atostogoms pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 17 val. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki numatomų atostogų pradžios;

8. Šalys įpareigojamos šventinių dienų ir / ar atostogų metu vaikui esant su vienu iš tėvų kitam nesudaryti kliūčių pabendrauti su vaiku telekomunikacinėmis priemonėmis (garso skambučiais arba vaizdo skambučiais) abiejų šalių iš anksto SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu sutartu laiku.

Priteisti iš atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 019 Eur (du tūkstančius devyniolika eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 688 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo J. S. H., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,21 Eur (dvidešimt aštuonis eurus, 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.