Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1632-772/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos O. J. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų pripažinimo neteisėtais, kurioje suinteresuoti asmenys: išieškotojas UAB ,,Bobutės paskola“ ir skolininkas R. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. A. L. 2014 m. sausio 23 d. patvarkymu pareiškėjos O. J. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasis CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdant Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1512-641/2013, buvo nustatyta, kad skolininko R. J. sutuoktinė O. J. 2013-08-01 įsigijo transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2013 m. gruodžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. AN071465 areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - transporto priemonę O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00334 išieškojimas iš R. J. yra vykdomas pagal jo asmeninę prievolę, t. y. išieškoma skola išieškotojo UAB ,,Bobutės paskola“ naudai iš skolininko. Antstolis sutiko su pareiškėjos argumentais, jog tokiais atvejais už prievolę yra atsakingas skolininkas savo asmeniniu turtu ir/ar turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skundžiamu antstolio Turto areštu aktu areštuota transporto priemonė yra įregistruota pareiškėjos vardu, įgyta santuokos metu, todėl, remiantis LR CK 3.87 str. 1 d., antstolis pagrįstai šį turtą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nesant galimybių išieškoti skolą iš asmeninio skolininko turto, areštavo nurodytą transporto priemonę, siekdamas nukreipti išieškojimą į skolininko turimą dalį šiame turte.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Prieš pradedant bylos nagrinėjimą teismo posėdyje teismui buvo pateikti įrodymai, kad areštuota transporto priemonė (lengvasis automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso R. J. sutuoktinei O. J.. Transporto priemonė buvo pirkta asmeniškai O. J. už asmenines sutaupytas lėšas, R. J. pirkimo procese nedalyvaujant ir piniginėmis lėšomis prie automobilio įsigijimo neprisidedant. R. J. atsiliepime nurodo, kad sutinka su O. J. skundu ir pripažįsta, jog automobilis O. V. asmenine nuosavybės teise priklauso išimtinai apeliantei, o jis nereiškia jokių teisių į minėtą transporto priemonę.

2. Antstolis, prieš areštuodamas turtą, turėjo kreiptis į teismą dėl prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto nustatymo, nustatant prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji).

3. Antstolis ėmėsi išieškojimo veiksmų prieš apeliantę neteisėtai, kadangi pastaroji byloje dėl skolos priteisimo nebuvo šalimi. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numato, kad tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia dėl byloje nedalyvavusio, dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, toks teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis. Šiuo atveju byloje dėl skolos priteisimo apeliantė nebuvo įtraukta proceso šalimi, todėl jos turtinių teisių antstolis riboti neturi teisės ir analogiškai šiuo atveju antstolio sprendimui privalo būti taikomas CPK 329 str. 2 d. 2 p., kuris draudžianti priiminėti sprendimus dėl asmenų, kurie apskritai net nedalyvavo procese.

4. Tiek išieškotojas UAB „Bobutės paskola“, tiek pats skolininkas R. J. pripažįsta, kad paskola buvo asmeninė, šeimos tikslams ji panaudota nebuvo, R. J. paskolą išleido savo tikslams.

5. LR CK 3.84 str. 2 d. 2 p. numato, kad šeimos turtas yra kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šiuo atveju automobilis yra šeimos turtas, kadangi juo tekinami šeimos interesai - apeliantė transporto priemonę naudoja vaikams vežioti į mokymo įstaigas, parduotuves, vykti į darbą, pas giminaičius, transportuoti kitą šeimos turtą esant poreikiui. CK 3.85 str. 3 d. numato, jog iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2012-05-10, Šiaulių apylinkės teismo įsakymas kreditoriui buvo išduotas 2013 m. sausio 29 d., išieškojimas buvo pradėtas 2013-04-18, o transporto priemonė buvo pirkta tik 2013-07-24, kas įrodo, kad paskolos lėšos tikrai nebuvo panaudotos minėtai transporto priemonei įsigyti. Pagrindiniu įrodymu, kad mašina buvo pirkta už asmenines O. J. lėšas, buvo laikomi banko išrašai apie kiekvieną mėnesi pervedamą išlaikymą vaikams nuo išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2012- 11-28 iki pat transporto priemonės įsigijimo dienos 2013-07-24.

6. Tai, jog iš skolininko priteistas išlaikymas vaikams įrodo, kad realiai šeima bendro ūkio nebeveda jau nuo 2011 m. pabaigos, kiekvienas sutuoktinis visas gautas lėšas naudoja savo asmeniniams tikslams ir asmeninėms prievolėms vykdyti. Automobilis buvo įsigytas tik 2013 m., t. y. praėjus dviem metams po to, kai iš skolininko buvo priteistas išlaikymas vaikams. Minėta aplinkybė tik patvirtina, jog sutuoktiniai jau daugiau nei du metus visas gautas lėšas laiko savo asmeninėmis, o ne bendromis, o automobilis įsigytas už asmenines apeliantės sutaupytas lėšas.

7. Teismas nesivadovavo CK 3.88 str. 3 d., kuris numato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju Transporto priemonių viešame registre nėra įregistruota, jog transporto priemonė O. V. yra bendroji dalinė nuosavybė, o vieninteliu minėtos transporto priemonės savininku nurodoma apeliantė. Tai įrodo, kad transporto priemonė yra asmeninis apeliantės turtas.

8. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas - trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys teisiniuose santykiuose su sutuoktiniais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, ar konkretus turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007). Nei antstolis, nei išieškotojas nenuginčijo viešame registre esančios informacijos, jog transporto priemonė yra asmeninė apeliantės nuosavybė. Teismas nesivadovavo minėta teismų praktika, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

1. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės kelia klausimus, susijusius su skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymu, kas, šiuo atveju nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi pasisakyti teismas, bet ne antstolis. Antstolis dar kartą atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00334 išieškojimas iš pareiškėjos turto nėra vykdomas.

2. Vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, tai antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtomis CPK nuostatomis laikytina, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, iš to darytina išvada, jog antstolis Turto arešto aktą surašė pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų.

3. LR CPK normos nenustato terminų, per kuriuos antstolis, aprašęs ir areštavęs bendrąjį turtą, privalo pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismui išsprendus klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, ir įvertinus transporto priemonę, antstolis pasiūlys išieškotojui ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolis pagrįstai Turto arešto aktu areštavo lengvąjį automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad minėtą transporto priemonę ji yra įsigijusi už asmenines pinigines lėšas, jos sutuoktiniui – skolininkui R. J. pirkimo procese nedalyvaujant ir piniginėmis lėšomis prie automobilio įsigijimo neprisidedant. Viešajame registre lengvojo automobilio savininke nurodyta pareiškėja O. J., todėl lengvasis automobilis yra jos asmeninė, o ne sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Taip pat pareiškėja teigia, kad areštuotas automobilis yra naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš jo skola negali būti išieškoma (CK 3.84 str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atskirojo skundo argumentus nepagrįstais ir juos atmeta. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nuodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Remiantis bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0159/13/00334/2013 duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. J. ir skolininkas R. J. yra sutuoktiniai (v. b., 48 b. l.). Santuoka tarp jų nenutraukta, turtas nepadalintas, duomenų apie gyvenimą skyrium nėra (CK 3.73 str. - 3.79 str.). Antstolis 2013-12-16 išsiaiškino, kad skolininko sutuoktinės vardu yra įregistruotas lengvasis automobilis (v. b., 51 b. l.). 2013-12-18 Turto arešto aktu antstolis nutarė areštuoti skolininko sutuoktinės vardu įregistruotą automobilį, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau naudotis areštuotu automobiliu pareiškėjai nėra uždrausta (v. b., 53-55 b. l.), todėl ji gali nevaržomai vežioti vaikus į mokymo įstaigas, važiuoti į parduotuves, vykti į darbą ir kt.

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. CK 3.88 str. 2 d. nustatyta turto bendrumo prezumpcija galioja sutuoktiniams ir kitiems asmenims, jei nėra išviešinti turto savininkai kitaip. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant kitus klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų (kam priklauso turtas nuosavybės teise), sprendžiama pagal CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 str. 2 d. nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 str. 2 d. nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėja O. J. būtų kreipusis į teismą dėl ginčo automobilio pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Šiuo atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (v. b., 48 b. l.).

Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. AN071465 yra tik areštuotas pareiškėjai O. J. ir skolininkui R. J. (prezumpcija) jungtinės nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b., 5-5 b. l.), tačiau išieškojimas iš jo dar nėra vykdomas. Skolos išieškojimo iš areštuotos transporto priemonės vykdymo veiksmai galės būti pradėti tik tuomet, kai teismo nutartimi bus nustatyta skolininkui R. J. tenkanti lengvojo automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (CPK 667 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad skolos išieškojimas iš minėtos transporto priemonės visiškai negalėtų būti nukreiptas, jeigu ši transporto priemonė ginčo teisena būtų pripažinta asmenine pareiškėjos O. J. nuosavybe.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.