- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2-1632-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00694-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- O. J.
- Kreditorius
- UAB ,,Bobutės paskola“
- Skolininkas
- R. J.
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Erikai Andrulienei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolio A. L. atstovui D. Ž., neatvykus pareiškėjai O. J., suinteresuotiems asmenims: išieškotojo UAB ,,Bobutės paskola“ atstovui ir skolininkui R. J., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys: išieškotojas UAB ,,Bobutės paskola“ ir skolininkas R. J.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja O. J. pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų vykdant skolos išieškojimą iš skolininko (jos sutuoktinio) R. J.. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji iš antstolio gavo antstolio padėjėjo R. U. turto arešto aktą, kuriame nurodyta, jog areštuojamas jai priklausantis lengvasis automobilis Opel Vectra, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skundu dėl to reiškė prieštaravimą, nes Šiaulių apylinkės teismo išduotame vykdomajame dokumente Nr. L2-1512-641/2013, 2013.01.29 dieną kaip skolininkas byloje yra įtrauktas tik jos oficialus vyras R. J.. Pareiškėja teigė, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas (CPK 589, 593 straipsniai). Be to nurodė, kad tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiems sutuoktiniams kaip solidariems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktiniu neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka CPK 266 straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti įtraukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis neturėtų priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui
Skola atsirado pareiškėjai nežinant ir skolinimosi procese nedalyvaujant, skola nėra solidariai priteista abiems sutuoktiniams, be to ši transporto priemonė yra pirkta jai nebegyvenant su vyru ir iš jos sunkiai sutaupytų lėšų (pridedama transporto priemonės pirkimo sutarties kopija įrodanti, kad Opel Vectra teisėtai įgyta jos vardu, sutuoktiniui pirkimo procese nedalyvaujant), kad esant rimtam reikalui jos brolis E. D. gyvenantis kartu ir neturintis savo automobilio nuvežtų ją su dviem mažamečiais vaikais į gydymo įstaigas ar kt. Su faktiniu vyru R. J. pareiškėja nebegyvena senokai ir turi 2012.11.28 dienos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-8080-650/2012, Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06988-2012-8) dėl iš vyro priteisiamų alimentų vaikų išlaikymui išieškojimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės.
Taip pat jai yra žinomos aplinkybės, jog R. J. ne kartą yra informavęs antstolio kontorą apie savo darbovietę ir teikęs prašymą skolą atskaityti iš gaunamo darbo užmokesčio. Tad remiantis visais faktais ir nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja antstolio prašė panaikinti areštą jos asmeninei nuosavybei automobiliui Opel Vectra ir išieškojimą nukreipti į R. J. gaunamas pajamas.
Pareiškėja savo reikalavimą grindė prie skundo pridėtais rašytiniais įrodymais.
Antstolis 2014-01-23 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo šiais motyvais.
Vykdant Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1512-641/2013, buvo nustatyta, kad skolininko R. J. sutuoktinė O. J., 2013.08.01 įsigijo transporto priemonę OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini). Antstolis 2013.12.18 Turto arešto aktu Nr. AN071465 areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - transporto priemonę OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini).
Vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00334 išieškojimas iš R. J. yra vykdomas pagal jo asmeninę prievolę, t. y. išieškoma skola išieškotojo UAB ,,Bobutės paskola“ naudai iš skolininko. Antstolis sutinka su pareiškėjos argumentais, jog tokiais atvejais už prievolę yra atsakingas skolininkas savo asmeniniu turtu ir/ar turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skundžiamu antstolio Turto areštu aktu areštuota transporto priemonė VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini) yra įregistruota pareiškėjos vardu, įgyta santuokos metu, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi, antstolis pagrįstai šį turtą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nesant galimybių išieškoti skolą iš asmeninio skolininko turto, areštavo nurodytą transporto priemonę, siekdamas nukreipti išieškojimą į skolininko turimą dalį šiame turte. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti aukščiau minėto turto priskyrimu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, nepaneigė prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad skundžiamu Turto arešto aktu nebuvo nustatyta jokia prievolė pareiškėjai, išieškojimas iš jai nuosavybės teise priklausančios turto dalies nebuvo ir nėra vykdomas, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjos argumentas, jog antstolis nustatė prievolę skolininko sutuoktinei, ką gali padaryti tik teismas. Antstolio atlikti veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl negalima sutikti, kad jie pažeidžia pareiškėjos ar jos sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR CK trečiosios knygos normos. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos LR CK 3.116 - 3.129 straipsnio nuostatos. Pagal LR CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio LR CK numatytais atvejais. Vadovaujantis Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - LR CPK) 667 straipsnio 2 dalimi, skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad dėl galimybių išieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi pasisakyti teismas, bet ne antstolis. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00334 išieškojimas iš pareiškėjos turto nėra vykdomas.
Vadovaujantis LR CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, tai antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtomis LR CPK nuostatomis laikytina, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, iš to darytina išvada, jog antstolis Turto arešto aktą surašė pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, jog 2013.12.18 Patvarkymu dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui Nr. AN071470 skolininkas buvo įpareigotas pateikti areštuotą transporto priemonę vertės nustatymui.
2013-01-09 antstolio kontoroje gautas skolininko pranešimas, jog transporto priemonė vertės nustatymui nebus pateikta. Pareiškėja tik 2014.01.16 su skundu antstolio kontorai pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta transporto priemonės vertė – 1 500,00 Lt. Sutartyje nurodyta transporto priemonės vertė yra abejotina, todėl, kol transporto priemonė nėra pateikta antstoliui vertės nustatymui, antstolis negali LR CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK normos nenustato terminų, per kuriuos antstolis, aprašęs ir areštavęs bendrąjį turtą, privalo pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kad asmeninės prievolės įvykdymas yra galimas ir iš skolininko turimos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00334 antstolis būtent ir siekia nukreipti išieškojimą į skolininko turimo turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį, o išieškojimas į tokį turtą galimas tik areštavus turtą ir pasiūlius suinteresuotiems asmenims dėl turto dalies nustatymo kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, laikytina kad antstolis areštuodamas pareiškėjos vardu įregistruotą transporto priemonę, kuri yra bendroji jungtinė skolininko ir jos nuosavybė, nepažeidė jokių LR CPK ir LR CK nuostatų ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už asmenines prievoles.
Atskirai pasisakytina dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų apie skolos išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio darbo užmokesčio. Antstolio kontorai R. J. darbovietė kas mėnesį teikia informaciją, jog iš skolininko darbo užmokesčio atskaitymai nebus vykdomi, kadangi iš skolininko darbo užmokesčio yra tenkinami pirmos eilės išieškotojo reikalavimai.
Remiantis viskuo, kas išdėstyta aukščiau, antstolis mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
Vadovaudamasis LR CPK 510 ir 512 straipsniais antstolis pareiškėjos skundo netenkino, bei persiuntė šį skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0159/13/00334 Šiaulių apylinkės teismui.
Išieškotojas irgi pateikė teismui į bylą savo nuomonę dėl antstolio veiksmų nurodydamas šiuos argumentus.
Išieškotojas UAB ,,Bobutės paskola“, antstolio A. L. kontorai perdavė vykdyti 1 037,17 Lt skolos išieškojimą iš skolininko R. J. pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1512-641/2013.
Išieškotojas UAB ,,Bobutės paskola“ nesutinka su pareiškėjos reikalavimu bei palaiko antstolio A. L. poziciją išdėstytą 2014-01-23 patvarkyme netenkinti pareiškėjos skundo.
Skundžiamu antstolio turto arešto aktu areštuota transporto priemonė OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma antstolio 2014-01-23 patvarkyme, yra įgyta skolininko ir pareiškėjos santuokos metu. LR CK 3.87 str. 1 d. numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tai, kad priemonė OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė bei nepaneigė LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pažymėtina, kad skolos išieškojimas iš R. J. yra vykdomas pagal jo asmeninę prievolę. Tačiau skolininkas už esamą prievolę yra atsakingas ne tik savo asmeniniu turtu, bet ir turimo turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, išieškotojas UAB ,,Bobutės paskola“ mano, kad pareiškėjos skundas yra nepagristas.
Skolininkas R. J. taip pat pateikė į bylą savo nuomonę dėl pareiškėjos skundo nurodydamas šiuos motyvus.
Jis teigė, kad O. J. skundą vienareikšmiškai palaiko ir su juo sutinku, kadangi:
- areštuota transporto priemonė yra O. J. asmeninė nuosavybė, jis pirkimo – pardavimo procese nedalyvavo ir pinigais neprisidėjo. Jis nori paneigti prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes antstolis prieš areštuodamas turtą turėjo kreiptis į teismą dėl prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto nustatymo, nustatant prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidari), taip pat sutinka, kad žmonos atžvilgiu antstolis pažeidė CPK 586 str. vykdymo veiksmus atliko be vykdomojo dokumento apribodamas disponavimo teises. LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį, tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiems sutuoktiniams.
Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį.
Antstolis areštavęs transporto priemonę, atsiuntė jam patvarkymą, kuriame jį įpareigojo pristatyti transporto priemonę vertės nustatymui net neužsimindamas ir neaiškindamas kam to reikia ir kokiu tikslu to reikia, taip pat nenurodė nei adreso, nei vietos kur jis turėtų pristatyti žmonos automobilį, - ko jis, bet kuriuo atveju daryti negalėjo, nes nėra teisėtas naudotojas. Antstolis turėdamas teisinį išsilavinimą neturėtų naudotis paprasto žmogaus įstatymų nežinojimu ir priimant patvarkymus aiškinti viską nuosekliai ir suprantamai.
Jis nori atkreipti teismo dėmesį į antstolio atskirąjį pasisakymą dėl žmonos skunde nurodytų argumentų apie skolos išieškojimą iš jo darbo užmokesčio. Jo darbovietė laikinai teikė informaciją antsoliui, jog atskaitymai negali būti vykdomi, nes buvo laikinai nuimtas jam priedas už gamyklinio darbo rezultatus ir tais mėnesiais nebebuvo iš ko atskaityti - šiai dienai priedas yra grąžintas ir atskaitymai bus vykdomi įstatymo numatyta tvarka (jau buvo atskaityta nuo šio mėnesio darbo užmokesčio) ir visą tą laiką jis antstoliui teikė informaciją apie savo padėtį ir informuodavo apie visas aplinkybes, - kuomet antstolis jam areštuodavo sąskaitą į kurią pervedamas darbo užmokestis. Nors ne kartą buvo antstolio kontorai teikęs prašymą išieškojimą vykdyti iš darbo užmokesčio ir pateikęs visus reikiamus dokumentus, banko išrašus apie pervedamą atlyginimą į banko sąskaitą - antstolis net žinodamas, kad jis dirba toliau blokuodavo jo sąskaitą, tekdavo rašyti jam prašymus, kad grąžintų nurašytą darbo užmokestį.
Teismo posėdžio metu antstolio A. L. atstovas paaiškino, kad aukščiau nurodytas ir areštuotas ginčo turtas yra įsigytas pareiškėjos ir skolininko santuokos metu, nors viešame registre jis yra įregistruotas tik pareiškėjos vardu. Todėl pagal CK 3. 88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją turto savininkais yra abu sutuoktiniai. Dėl to mano, kad esant paminėtam, galimas išieškojimas iš turto priklausančio ne tik pareiškėjai kaip savininkei, bet ir kitam sutuoktiniui. Taip pat mano, kad pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį, pasiskolinti pinigai galėjo sukurti solidarią prievolę abiems sutuoktiniams, todėl esant šios rūšies prievolei, išieškojimas gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau atsižvelgiant į išieškotojo prašymą laiko, kad teisėtai ir pagrįstai antstolis pradėjo išieškojimą tik iš skolininko, o ne jo sutuoktinės turto. Papildomai nurodė, kad nors skolininkas R. J. su išieškotoju sudarė paskolos sutartį tik savo vardu, bet esant jo ir sutuoktinės santuokai, skolininkas visais atvejais galėjo veikti savo šeimos interesais ir pagerino visos šeimos, kartu ir sutuoktinio turtinę padėtį. Antstolio A. L. atstovas teigė, jog vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė gali būti laikoma ir bendra sutuoktinių prievole pagal LR CK 3.92 str. 3 d. nuostatas, kol ji nėra paneigta. Tačiau antstolis vykdydamas teismo išduotą vykdytiną dokumentą, kol kas tegali nukreipti išieškojimą tik į skolininkui su sutuoktine priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, antstolio atstovas prašė teismo palikti galioti 2013-12-18 turto arešto aktą ir 2014-01-23 patvarkymą netenkinti pareiškėjos skundo, bei leisti jam toliau vykdyti išieškotojo pateiktą vykdytiną dokumentą ir skolos išieškojimą iš skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, tai yra skolininkui priklausančios turto dalies. Papildomai nurodė, kad iš skolininko darbo užmokesčio dalies darbdavys pervedė antstoliui tik virš 130,00 Lt.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) teismui 2014-02-24 pateiktame prašyme nurodė, jog byla būtų nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Teismas nusprendė bylą nagrinėti šiam atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Pareiškėja teismui 2014-02-28 pateiktame prašyme nurodė, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, teigė, jog naujų įrodymų ar aplinkybių nėra, savo skundą palaiko visiškai ir nesutinka su išieškotojo nuomone išsakyta atsiliepime į jos skundą. Teismas nusprendė bylą nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Skolininkas 2014-02-28 pateiktame prašyme irgi nurodė, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į jo motyvus atsiliepime, bei teigė, kad naujų įrodymų pateikti neturi. Teismas nusprendė bylą nagrinėti šiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos O. J. skundas netenkintinas.
Dėl skolininko, jo sutuoktinės ir išieškotojo teisinių santykių turinio.
Remiantis bylos ir vykdomosios bylos dokumentais nustatyta, kad pareiškėja O. J. ir skolininkas R. J. yra sutuoktiniai (v/b., 48 b.l.). Santuoka tarp jų nenutraukta, o duomenų apie gyvenimą skyrium irgi nėra (CK 3.73-3.79 str.). Išieškotojas 2013-03-13 pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą ir prašymą dėl skolos iš skolininko R. J. išieškojimo (v/b., 1 b.l.). Antstolis 2013-12-16 išsiaiškino, kad skolininko sutuoktinės vardu yra įregistruotas lengvasis automobilis (v/b., 51 b.l.). 2013-12-18 Turto arešto aktu antstolis nutarė areštuoti skolininko sutuoktinės vardu įregistruotą automobilį, uždraudžiant juo disponuoti (v/b., 53-55 b.l.). Skolininkas ir išieškotojas buvo sudarę pinigų paskolos sutartį. Ši sutartis sudaryta galiojant pareiškėjos O. J. ir skolininko R. J. santuokai (v/b., 48 b.l.). Išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo tik iš skolininko. Teismas 2013-01-29 teismo įsakymu tenkino išieškotojo prašymą ir priteisė iš skolininko nurodytą skolos sumą.
Pareiškėja kaip pirkėja pateikė teismui ir 2013-07-24 sudarytą lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėju M. G. (8b.l.). Tačiau, pirma duomenų, kad šis lengvasis automobilis yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė į bylą nėra pateikta (CK 3.89 str.). Antra, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos vardu yra įsigytas lengvasis automobilis pagal pirkimo - pardavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo CK 3.88 str. 2d. nustatytos prezumpcijos paneigimui, kadangi kaip jau minėta tam nėra pateikta į bylą pakankamai įrodymų. Trečia, teismas sutinka su išieškotojo ir antstolio teisiniu argumentu, kad tokiu atveju skola yra išieškoma ne tik iš skolininko asmeninio turto, bet ir iš jo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl laikytina, kad antstolis areštuodamas lengvąjį automobilį, tai yra uždrausdamas juo pareiškėjai disponuoti, nepažeidė jos teisių, o tik apribojo vieną iš nuosavybės teisės dalių, kuri susijusi su skolininko turto dalimi. Aplinkybė, kad pareiškėja O. J. sudarydama lengvojo automobilio pirkimo - pardavimo sutartį veikė ne šeimos, o asmeniniais ar verslo interesais irgi liko nepaneigta. Pagal LR CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks sutikimas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7, 129.17, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 25, p. 89-95).
Kaip jau buvo minėta, lengvojo automobilio pirkimo - pardavimo sutartis tarp pareiškėjos ir pardavėjo yra sudaryta galiojant pareiškėjos O. J. ir skolininko R. J. santuokai. Kito sutuoktinio, t.y. skolininko R. J., sutikimo ar dalyvavimo sudarant minėtą pirkimo - pardavimo sutartį nereikėjo. Todėl antstolis areštuodamas lengvąjį automobilį kurį įsigijo skolininko sutuoktinė pagal pirkimo – pardavimo sutartį, neprivalėjo tikrinti, yra toks kito sutuoktinio sutikimas ar ne (LR CK 3.92 str. 1 d., 3 d.). Be to pažymėtina, kad CPK 145 str. 5d. nuostata numato, kad kai turto dalis esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, laikinai kol bus nustatyta šio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
Remiantis aukščiau nustatytais teisiniais faktais pripažintina, kad pareiškėjos O. J. sutuoktinis skolininkas R. J. turi asmeninę prievolę išieškotojui ir jo atžvilgiu gali būti taikoma CPK 667 straipsnyje nurodyta procedūra. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir patikrinęs, antstolio veiksmus konstatuoja, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad lengvasis automobilis yra asmeninis skolininkės turtas, o tik teisinis pagrindas leisti antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu.
Atskirai pažymėtina, kad ar turtas yra vieno ar abiejų sutuoktinių yra sprendžiama ne pagal vykdomųjų dokumentų įrašus. Nors vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai yra R. J., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad turtas viešame registre įregistruotas kito sutuoktinio vardu nelaikytinas bendrąją jungtine jų nuosavybe. Pagal antstolio kontoroje iš išieškotojo gautą vykdomąjį dokumentą, išduotą teismo įsakymu pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis atsižvelgdamas į prievolės teisinę prigimtį ir nepažeisdamas išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarkos, pagrįstai 2013-12-18 turto arešto aktu areštavo lengvąjį automobilį Opel Vectra. Vien ta aplinkybė, kad jeigu vykdomajame dokumente skolininku yra nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad esant šio asmens asmeninei prievolei, išieškojimas turi būti vykdomas tik iš jo asmeninio turto, o ne iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pastebėtina, kad sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Tačiau šioje byloje išieškotojui pripažįstant, kad paskola yra asmeninė skolininko prievolė kreditoriui, teismas laiko, kad išieškotojo antstoliui pateiktas prašymas vykdyti skolos išieškojimą vien tik iš asmeninio skolininko turto, o ne tuo pačiu iš jo dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtų klaidingas ir teisiškai nepagrįstas.
Teismui pripažįstant R. J. turint ne tik asmeninį turtą (gaunamas pajamas), bet ir asmeninę turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, laikytinas pagrįstu ir antstolio reikalavimas skolininkui pateikti pareiškėjos O. J. vardu įregistruotą transporto priemonę jos vertei nustatyti. Tokiu atveju atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, kad antstolis pažeidė CPK 586 str. nuostatą, nes kaip jau minėta išieškojimas yra vykdomas iš skolininko dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o ne iš pareiškėjos turto dalies.
Ta aplinkybė, kad sutuoktiniai kartu negyvena nepaneigia ne tik bendrosios jungtinės nuosavybės, bet ir nesudaro prielaidos jai pasibaigti. Sutuoktiniams gyvenant skyrium santuoka baigiasi tik teisiškai ją nutraukus, o ne pats gyvenimas atskirai sukuria jos pasibaigimą. Tokiu atveju būtinas teisinis klausimo išsprendimo būdas, o ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium. Nuosavybės teisė į turtą, nors ir įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė iki kol neįrodyta priešingai. Be to ir sutuoktinių skirtingų adresu deklaruotos gyvenamosios vietos, nenutraukia bendrosios jungtinės nuosavybės tarp sutuoktinių ir nepaneigia bendro turto tvarkymo pagrindų. Dėl to kol nėra paneigta minėta teisinė prezumpcija skolininko prievolė gali būti vykdomos ir iš skolininko turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tokiu atveju esant būtinumui kito sutuoktinio R. J. - skolininko dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės išskiriama pagal CPK 667 straipsnį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skolininko R. J. prievolė pagal minėtą paskolos sutartį ne tik laikytina jo asmenine prievole, bet ir išieškojimas gali būti vykdomas iš viso asmeninio skolininko turto, o tuo pačiu ir iš jo dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Todėl tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens skolininko R. J. motyvai nurodyti procesiniuose dokumentuose atmestini.
Dėl antstolio veiksmų areštuojant skolininko turtą.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nutarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.
Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų, bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.
Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.
Kaip jau minėta iš vykdomosios bylos seka, kad antstolio A. L. kontoroje 2013-03-13 gautas išieškotojo UAB ,,Bobutės paskola“ prašymas dėl pateikto vykdomojo dokumento vykdymo, nurodant, jog prašoma išieškoti iš skolininko R. J. skolos suma yra 1 037, 17 Lt (v/b, Nr. 0159/13/00334/2013; 1 b.l.). Antstolis atsižvelgiant į skolos sumą, tos pačios dienos patvarkymu pradėjo vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą (v/b; 4 b.l.). Pradėdamas vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko antstolis, remiantis skolininko skolos sumos dydžiu išieškotojui, pagal LR Gyventojų registro duomenis nustatė, kad skolininkas yra vedęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą (v/b, 3 b.l.). Taip pat antstolis pagal Sodros duomenų registro duomenis nustatė, jog skolininkas dirba UAB ,,Naujoji Rūta“ (v/b, 9 b.l.). Vėliau tokie pat duomenys gauti ir apie skolininko sutuoktinę O. J. (v/b, 48-49 b.l.). Antstoliui užklausus Kelių transporto priemonių registrą gauti duomenys, kad skolininko vardu iki 2013-04-02 nėra užregistruotos transporto priemonės. Tačiau antstoliui 2013-12-12 užklausus Kelių transporto priemonių registrą duomenų apie skolininko sutuoktinės vardu įregistruotas transporto priemones gauti duomenys, jog pastarosios vardu 2013-08-01 yra įregistruotas lengvasis automobilis Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) (v/b, 51 b.l.). Antstolis 2013-04-18 patvarkymu pasiūlė skolininkui pateikti duomenis apie turimą turtą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų įvykdęs minėtą antstolio patvarkymą. Antstoliui negalint iš skolininko pajamų išieškoti skolos, pastarasis nusprendė 2013-12-18 Turto arešto aktu areštuoti skolininkui ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą lengvąjį automobilį Opel Vectra (v/b, 53-55 b.l.). 2013-12-18 turto arešto aktas priimtas atsižvelgiant ne tik į skolos dydį, bet ir į vykdymo išlaidų sumą, dėl ko skolininkas gali turtą paslėpti, parduoti, perleisti arba dovanoti tretiesiems asmenims, o piniginės lėšos gali būti iššvaistytos. 2013-12-18 turto arešto akte nurodyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei uždraudžiama areštuotu turtu disponuoti, neapribojant kitų jų teisių, susijusių su nuosavybe. Taip pat šiame akte pažymėta, jog areštuoto turto vertė nevertinama (v/b, 53-55 b.l.). Pastebėtina, jog pagal 2013-12-18 turto arešto aktą areštuotas tas skolininko turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine O. J.. 2013-12-18 turto arešto akte duomenų, kad tuo pat metu būtų areštuotas skolininko ir kitų su juo, esančių bendrojoje nuosavybėje bendraturčių turtas nėra, nes tokio turto nerasta. Kaip jau minėta sutuoktiniai nurodytą turtą valdo lygiomis dalimis ir nors turto arešto akte nenurodyta, kad areštuojama tik skolininkui priklausanti turto dalis, tačiau tai nedaro paties akto negaliojančiu. Antstolis pradėdamas vykdymo veiksmus iš skolininkui priklausančios turto dalies išieškojimo, nustatė, kad išieškojimas iš skolininko pajamų kol kas yra negalimas, nes pastarasis privalo mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams (v/b, 43, 47 b.l.).
Todėl teismas atmeta pareiškėjos skundo motyvus, kad antstolis areštuodamas skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pažeidė CPK 666 str., 678 str. 1d. 6p. nuostatas.
Nors kaip jau teismas yra nurodęs 2013-12-18 Turto arešto akte antstolis nenurodė, jog areštuojamas daiktas gali būti bendroji jungtinė skolininko ir sutuoktinės nuosavybė, tačiau šis galimai formalus trūkumas gali būti ištaisytas patikslinus šį turto arešto aktą (CPK 680 str. 3d.). Turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas; arešto akto paskelbimas skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre; turto saugotojo paskyrimas.
Antstolio surašytas turto arešto aktas yra turto arešto aktų registro objektas (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis). Antstolis minėtą Turto arešto aktą įregistravo Turto arešto aktų registre (v/b; 60-61 b.l.). Pastebėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 13 straipsnį turto arešto aktas bei jo pakeitimai išregistruojami Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Skolininko turtas paprastai areštuojamas dalyvaujant skolininkui. Tuo pačiu skolininkas supažindinamas su jo turto areštu. Ši aplinkybė svarbi nustatant turto arešto įsigaliojimo momentą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto arešto įregistravimas - tai turto arešto duomenų įrašymas į turto arešto aktų registrą.
Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Sutinkamai su Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.
Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis tinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su skolininko turto dalies nustatymu, jos aprašymu ir įregistravimu turto arešto aktų registre, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti antstolio 2013-12-18 Turto arešto aktą ir 2014-01-23 patvarkymą dėl skundo netenkinimo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, bei LR CPK 513 str.,
nutaria: