- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-2021-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29876-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Geoteksas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-37387-728/2015 pagal UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.
Šalies argumentai
UAB „Geoteksas“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-38387-728/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teise valdo priešgaisrinę vandens saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Mano, jog priimant sprendimą buvo pažeistos ne tik pareiškėjo, kaip žemės nuomininko teisės, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės. Pareiškėjas nurodė, jog nuomojasi 5354 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, kurių viename, t.y. 1542 kv. m. plote, skirtame pareiškėjui priklausančio pastato 49F1/p eksploatavimui, yra priešgaisrinė vandens saugykla. Pareiškėjas apie ten esantį ir UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ priklausantį daiktą sužinojo tik 2016 m. kovo 18 d. pastebėjęs, jog yra suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas pareiškėjo išsinuomotame žemės sklype. Nurodė, kad jo žemės nuomos teisė yra įkeista, todėl jis negali keisti nuomos sutarties, dalintis žemės sklypu su kitais asmenimis ar pan. Teigė, jog svarstant klausimą dėl nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio valstybinėje žemėje, buvo pažeistos ir valstybinės žemės patikėtinės teisės. Nebuvo pateikta jokios informacijos viešame registre apie nagrinėjamą bylą, susijusią su nurodytu nekilnojamuoju turtu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba bylos nagrinėjimo metu davė sutikimą įkeisti nurodytą žemės nuomos teisę bankui. Priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neįtraukė visų suinteresuotų bylos nagrinėjimu asmenų, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su nurodyto turto įsigijimu, neatskleidė bylos esmės. Nėra aišku, kodėl teismas patikėjo UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ pateiktais turimais dokumentais apie nekilnojamojo turto perdavimą jam, o nesiekė gauti reikalingų dokumentų iš kitų įstaigų, galinčių juos turėti, pavyzdžiui – notarinio registro. Be to, priešgaisrinė vandens saugykla negalėjo būti parduota ir perduota UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“, kadangi ji nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pažymėjo, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ prašė netenkinti prašymo. Teigė, kad UAB „Geoteksas“ pagrindiniu pažeistų teisių ir pareigų aspektu nurodė žemės naudojimo taisyklių pažeidimą. Tvirtino, jog UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ įregistravus nuosavybės teises į statinį, įgijo daiktinę teisę ir į valstybinės žemės sklypo dalį, kuriame yra priešgaisrinė vandens talpykla. Todėl turi būti tikslinamas planas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas bei suteikiamos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „Geoteksas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37383-728/2015 patenkino pareiškėjo pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ valdo nuosavybės teise šį turtą: priešgaisrinę vandens saugyklą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime konstatavo, jog pateikti byloje duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teise valdo priešgaisrinę vandens saugyklą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.
Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tik įrodžius šias aplinkybes galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi tuo, kad priimtas sprendimas turi įtakos ne tik pareiškėjo teisėms ir pareigoms, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teisėms ir pareigoms, nes ginčijamu teismo sprendimu įgijęs nuosavybės teises į daiktą pareiškėjas UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ įgyja teisę į valstybinės žemės sklypą, kurią patikėjimo teise valdo NŽT ir kurią yra išsinuomojęs pareiškėjas UAB „Geoteksas“. Taigi proceso atnaujinimo esmine aplinkybe nurodoma, jog asmuo, teismo sprendimu įgijęs nekilojamą daiktą, įgyja tam tikras teises į žemės sklypą.
Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-37387-728/2015 sprendimas yra dėl daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teismo sprendimu nebuvo sprendžiami jokie klausimai susiję su žeme, todėl prašyme nurodomi motyvai dėl priimto teismo sprendimo įtakos žemės nuomos klausimams yra nepagrįsti. Kadangi byloje nagrinėti klausimai ir priimtas sprendimas nėra susiję su žemės nuoma, teismas konstatavo, jog priimtas sprendimas neturi tiesioginės įtakos nurodytų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
Teismas sutiko su UAB „Geoteksas“ argumentu, jog priimto sprendimo rezoliucijoje nėra nurodytas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas, tačiau iš motyvuojamosios sprendimo dalies matyti, jog valdymo fakto nustatymas yra reikalingas UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teisėms į nekilnojamojo turto objektą įregistruoti. Šiuo metu faktiškai toks veiksmas (nuosavybės teisių įregistravimas) jau yra atliktas, todėl šis formalus teismo sprendimo trūkumas nekeičia priimto sprendimo esmės ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
Kaip minėta, ginčijamas sprendimas buvo dėl daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą neginčija aplinkybės, jog daiktas nuosavybės teise priklauso ne sprendime nustatytam asmeniui, bet kam nors kitam, t. y. kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas neteisingai ar pats juridinio fakto nustatymas tiesiogiai įtakojo jo teises ir/ar pareigas. Pareiškėjas neįrodinėja, jog rezultato prasme teismo sprendimas yra neteisėtas ar neteisingas, pateikia tik formalius trūkumus, nekeičiančius sprendimo iš esmės. Nepriklausomai nuo to, kas būtų byloje nagrinėto daikto (priešgaisrinės vandens saugyklos) savininkas, jis turėtų tokią pat teisę į žemės sklypą, t. y. akivaizdu, jog ginčijamas teismo sprendimas nepadarė ir negali daryti jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, nes nekilnojamasis daiktas kokias turėjo teises į žemę pagal įstatymą, tokias ir tebeturi, tik buvo nustatytas savininkas.
Pareiškėjo argumentai dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų (vandens saugykla nebuvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas ir pan.) neturi teisinės reikšmės, nes ir pats pareiškėjas pripažįsta, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu vandens saugykla jau buvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas.
Kiti pareiškėjo argumentai neįrodo, jog buvo neteisingai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, todėl teismas jų plačiau nenagrinėja ir nepasisako.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Geoteksas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad priimtas sprendimas neturi tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Apelianto tvirtinimu, minėta teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai vertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teisę į valstybinės žemės naudojimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos funkcijas, susijusias su valstybinės žemės valdymu ir disponavimu. Apeliantas yra valstybinės žemės naudotojas valstybinės žemės nuomos pagrindu. Priešgaisrinė vandens saugykla yra UAB „Geoteksas“ išnuomotojoje 1542 kv. m dydžio žemės sklypo dalyje. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl priešgaisrinės vandens saugyklos valdymo UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teise, daro tiesioginę įtaką Apelianto, kaip valstybinės žemės naudotojo, turtinei teisei - nuomos teisei, įgytai Nuomos sutarties pagrindu. Priėmus teismo sprendimą, UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos priešgaisrinei vandens saugyklai eksploatuoti, o Nacionalinės žemės tarnybai neprieštaraujant tokią sutartį sudaryti (patikslinus Planą), Apelianto valstybinės žemės nuomos teisės apimtis sumažės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu pakeičiamos Apelianto turtinės teisės, susijusios su valstybinės žemės nuoma, o pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tokiu atveju pripažintina, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens - Apelianto – teisių. Apeliantas turi finansinius įsipareigojimus, susijusius su nuomojama sklypo dalimi. Teismo sprendimas įtakoja jo teises ir teisėtus interesus, nes su šio sprendimo priėmimu siejamas Apelianto pareigų, prisiimtų pagal finansinius sandorius, pakeitimas.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo ir nutraukimo įstatymais nustatytais atvejais, todėl galima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas įtakoja šios institucijos teises ir pareigas. Todėl į procesą nepagrįstai nebuvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė.Teismas nesiaiškino, ar statinio pardavėjas turėjo nuosavybės teises į priešgaisrinį rezervuarą; nesiaiškino, ar pirkimo – pardavimo sutartis buvo notarinės formos, ar buvo gautas žemės sklypo savininkės (valstybės) sutikimas parduoti nekilnojamąjį daiktą (CK 6.394 straipsnio 3 dalis); ar nekilnojamojo turto objektas sukurtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, ar sandorio sudarymo metu statinys buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas viešame registre; ar UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalėjo gauti ar atkurti neteismine tvarka, pvz. kreipiantis į notarą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo
Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-37387-728/2015 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu nekilnojamąjį daiktą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ valdo nuosavybės teise turtą: priešgaisrinę vandens saugyklą (unikalus Nr. 4400-3829-1624), esančią Kirtimų g. 11, Vilniaus m.
Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad jis nepagrįstai į procesą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Todėl mano, jog priimant sprendimą buvo pažeistos jo kaip žemės nuomininko teisės.
Apeliantas pateikė duomenis, kad priešgaisrinė vandens saugykla, dėl kurios daiktinių teisių nustatytas juridinis faktas, yra pareiškėjui išnuomotoje 1542 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypo dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo pagrindu įregistravus UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teisę į statinį, UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ kaip statinio savininkas įgijo teisę į statiniui naudoti reikalingos valstybinės žemės nuomą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl statinio savininkui išnuomotos valstybinės žemės dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti, apelianto nuomojamos žemės sklypo dalis pasikeistų, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad priimtas teismo sprendimas turi įtakos apelianto kaip valstybinės žemės nuomotojo teisių apimčiai, taigi įtakoja apelianto materialines teises ir teisėtus interesus, dėl ko apeliantas turėjo teisėtą pagrindą būti įtrauktas į procesą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad į procesą turėjo būti įtraukta ir Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-669/2013).
Pareiškėjas nurodė argumentus ir dėl galimai pažeistų materialinių bei procesinių normų, galėjusių turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto tvirtinimu, į procesą nepagrįstai nebuvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė; teismas nesiaiškino, ar statinio pardavėjas turėjo nuosavybės teises į priešgaisrinį rezervuarą; nesiaiškino, ar pirkimo – pardavimo sutartis buvo notarinės formos, ar buvo gautas žemės sklypo savininkės (valstybės) sutikimas parduoti nekilnojamąjį daiktą (CK 6.394 straipsnio 3 dalis); ar nekilnojamojo turto objektas sukurtas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, ar sandorio sudarymo metu statinys buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas viešame registre; ar UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalėjo gauti ar atkurti neteismine tvarka, pvz. kreipiantis į notarą.
Statinio valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas statinio valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nenustatinėjo būtinųjų sąlygų statinio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Teismas neanalizavo, ar nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, į kokias institucijas pareiškėjas kreipėsi siekiant gauti pirkimo – pardavimo sutartį ne teismo tvarka (CPK 445 straipsnis). Iš bylos duomenų spręstina, kad teismas nenustatinėjo, ar statinys (rezervuaras) suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Aplinkybė, kad statiniui suteiktas unikalus numeris, nepatvirtina, kad jis suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nes dar turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl nekilnojamojo daikto suformavimo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nekilnojamojo turto objekto suformavimo fakto nustatymas yra reikšmingas, nes nustačius, kad toks objektas nebuvo suformuotas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių į statinį negalėjo būti nustatomas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-669/2013).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas įrodė sąlygas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines bei civilinio proceso normas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-37387-728/2015 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-37387-728/2015 pagal UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“ pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.