Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-10 · Administracinė byla Nr. eTA-233-629/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-10
Bylos Nr.
eTA-233-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00655-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
K. T.
Pareiškėjas
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-233-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00655-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Panevėžio RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo K. T. (toliau – ir atsakovas) 94,28 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą nuo 2019 m. gegužės 8 d. deklaravo vienas asmuo, savininkas. Atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu, tačiau atsakovas ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos nemokėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančia sodyba naudojasi tik retkarčiais, o žiemos metu nesinaudoja, objekte šiukšlės nesusikaupia. Namas medinis, supuvęs, nėra komunikacijų, būna šalta, užpusto kelią į sodybą, nėra galimybes nuvykti. Namą naudojo kaip vasarnamį. Už šiukšlių pakuočių tvarkymą nuolat moka mokesčius parduotuvėms ir prekybos centrams pirkdamas iš jų prekes, nes pakuotės yra įskaičiuotos į prekės kainą. Su Panevėžio RATC jokios paslaugų sutarties nėra sudaręs. Šiukšlių konteinerio nėra gavęs ir neturi. Panevėžio RATC paslaugų sodyboje nesuteikė. Anksčiau nėra gavęs iš Panevėžio RATC jokių mokėjimo pranešimų. Panevėžio RATC siekia pasipelnyti.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 94,28 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 (toliau – ir Nuostatai), nuostatas, pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (Išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 20 punktas), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 31 punktas). Vietinė rinkliava apskaičiuojama Nuostatų 23–26 punktuose nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), name savo gyvenamąją vietą nuo 2019 m. gegužės 8 d. deklaravo vienas asmuo, todėl, remiantis Nuostatų 4.4 punktu, atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nėra sumokėjęs 94,28 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo įspėjimu.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jis neturėjo mokėti vietinės rinkliavos tuo pagrindu, kad sodyba naudojosi retkarčiais, už šiukšlių pakuočių tvarkymą mokėjo mokesčius parduotuvėms ir prekybos centrams pirkdamas iš jų prekes, su Panevėžio RATC jokios paslaugų sutarties nėra sudaręs, šiukšlių konteinerio nėra gavęs ir neturi, Panevėžio RATC paslaugų sodyboje nesuteikė.

7. Teismas taip pat kritiškai vertino ir atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas jo tinkamai neinformavo apie prievolę mokėti rinkliavą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas mokėjimo pranešimus bei įspėjimą siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovas pareiškėjui nebuvo nurodęs jokio kito adreso, kuriuo jam būtų galima siųsti korespondenciją vietinės rinkliavos mokėjimo klausimais, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą atsakovą informavo tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas atkreipė dėmesį, atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad gyvenamajame name, už kurį apskaičiuota vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu niekas negyveno ir juo faktiškai nesinaudojo. Priešingai, atsakovas iš dalies pripažino, kad gyvenamuoju namu periodiškai buvo naudojamasi. Atsakovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jis dėl kokių nors lengvatų taikymo į pareiškėją nesikreipė. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas, administruojantis komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, viršijo savo įgaliojimus, nes Nuostatų 4.12 punktu pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos administravimas, o pagal Nuostatų 33 punktą administratorius vykdo ir organizuoja vietinės rinkliavos surinkimą.

9. Atsižvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.

10. Vertindamas atsakovo prašymą atlikti norminio akto – Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 – teisėtumo tyrimą, teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, Nuostatai galėtų prieštarauti kokiems nors aukštesnės galios teisės aktams. Savo prašymą atsakovas iš esmės grindė tik aplinkybe, kad jo veikloje nesusidaro komunalinių atliekų. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Sąvoka „atliekų turėtojas“, savaime nedraudžia nustatyti įmoką, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė pagrindo pradėti Nuostatų teisėtumo tyrimą, todėl atsakovo prašymo netenkino.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų suma (15 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, atsižvelgė į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, todėl sprendė, jog pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių ir prašomą sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumažino.

III.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo atsakovui iš pareiškėjo priteisti 17 Eur už atsakovo vykimą į teismą, 200 Eur prarastų darbo pajamų ir 160 Eur prarastų darbo pajamų (už dvi dienas), ruošiant apeliacinį skundą teismui. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir atsakovo argumentus. Teismas neįvertino to, kad atsakovas moka pakuočių mokestį, kuris yra įskaičiuotas į prekių kainą, todėl neprivalo mokėti pareiškėjo prašomos rinkliavos, taip pat to, kad atsakovas su Panevėžio RATC paslaugų teikimo sutarties nėra sudaręs ir nėra gavęs atliekų konteinerio. Sodyba yra negyvenama, joje nėra sąlygų gyventi, šiukšlės sodyboje nesikaupia, atsakovas atliekas rūšiuoja kitu adresu, todėl atsakovas negalėjo būti pripažintas atliekų turėtoju.

13.2. Atsakovo įsitikinimu, Nuostatais buvo patvirtinta perteklinė apmokestinimo tvarka, Nuostatai yra nepagrįsti, neskatina rūšiuoti atliekų, todėl prašė teismo ištirti, ar šis aktas yra teisėtas. Atsakovas pažymi, kad Nuostatai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Atsiliepimas

13.3. Atsakovas nesutinka, kad jis nebuvo atleistas nuo pastoviosios dalies mokėjimo. Atsakovas ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl skolos panaikinimo, tačiau į tai nebuvo reaguojama, Panevėžio RATC nenurodė, ką atsakovas privalo įvykdyti, atsakovas teikė prašymus dėl rinkliavos panaikinimo ar sumažinimo, tačiau atsakymų negaudavo. Todėl atsakovas prašo panaikinti 94,28 Eur skolą už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas taip pat abejoja, ar pareiškėjas veikia teisėtai.

14. Pareiškėjas Panevėžio RATC atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

15.1. Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

15.2. Nuostatų VII skyriaus 53–56 punktai detaliai reglamentuoja vietinės rinkliavos mokėtojo veiksmus, norint sumažinti mokėtinos vietinės rinkliavos dydį. Paminėtuose punktuose detaliai ir nuosekliai aptartos vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos. Atsakovui objektyviai šis teisinis reglamentavimas turi būti žinomas, jo nežinojimas neatleidžia nuo neigiamų pasekmių kilimo ir poveikio (kaip ir bet kurio norminio administracinio akto). Nuostatai yra norminis teisės aktas, privalomas visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, todėl siekdamas būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui, t. y. pareiškėjui pateikti prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas bei pridėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu Nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pareiškėją su minėtu prašymu.

15.3. Pareiškėjo keliamas klausimas dėl norminio akto teisėtumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais buvo patvirtinti Nuostatai, nėra panaikinti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavas.

15.4. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindė. Savo ruožtu pareiškėjas įrodė savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo pagrįstos įrodymais, byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės, todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti 94,28 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau netinkamai vykdė šią prievolę.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jokios paslaugos, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, atsakovui nebuvo teikiamos, ginčo namas yra negyvenamas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei neatsakė į atsakovo argumentus.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

21. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto, objektų skaičiaus, objekto rūšies, objekte gyvenančių gyventojų skaičiaus ir pan. (Nuostatų 24 p., Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90, 41, 43 p., 1 priedas ir kt.). Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

23. Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.

24. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą).

25. Nuostatų 4.4 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (Išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava apskaičiuojama Nuostatų 23-26 punktuose nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, jog atsakovas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą nuo 2019 m. gegužės 8 d. deklaravo vienas asmuo. Byloje nenustatyta ir atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų mokėtojas. Taigi Nuostatų prasme jis laikytinas rinkliavos mokėtoju.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą (žr. nutarties 21–23 p.), kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad ginčo gyvenamasis namas yra nenaudojamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Visgi nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos jam nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. nesusidarė. Šią aplinkybę įrodyti pareiga teko būtent atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenamuoju namu periodiškai naudojosi. Todėl anksčiau minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, šias aplinkybes taip pat visapusiškai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl aptariami pareiškėjo argumentai atmestini.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl skolos panaikinimo, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, kadangi juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su prašymu būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tokių įrodymų taip pat nepateikė atsakovas. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje duotais paaiškinimais patvirtino, kad jis dėl kokių nors lengvatų taikymo į pareiškėją nesukreipė. Byloje nesant įrodymų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka būtų buvęs atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nurodyti argumentai atmestini.

28. Vertinant atsakovo argumentus, kad jam nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jam iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

29. Atsižvelgusi į išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kuriais teigiama, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, nes nebuvo aprūpintas konteineriais ir nebuvo sudaręs jokių sutarčių su pareiškėju. Kaip nustatyta, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Atsakovo aptartos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai atmestini.

30. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad būtina įvertinti Nuostatų teisėtumą, teisėjų kolegija nurodo, kad šis prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl šių Nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Be to, atsakovo bendro pobūdžio neteisiniai argumentai, kuriais nesutinkama su teisės aktuose nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nesudaro pagrindo prašyti inicijuoti konstitucinės justicijos bylą ar atlikti norminio teisės akto teisėtumo patikrą. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kritiškai ir atmestini.

31. Taip pat kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad Panevėžio RATC veikė neteisėtai. Nuostatų 4.12 punkte nustatyta, kad Panevėžio RATC laikomas administratoriumi, o vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko administratorius, vadovaudamasis šiais Nuostatais (Nuostatų 6 p.). Nuostatų 19 punkte reglamentuota, kad už vietinės rinkliavos dydžių apskaičiavimą atsakingas administratorius. Įvertinus tai, kas išdėstyta, argumentai, kad Panevėžio RATC, apskaičiavęs ir prašydamas atsakovo sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą viršijo įgaliojimus, atmestini.

32. Atsakovas neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo. Byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas lengvatas. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinus šioje nutartyje padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos 94,28 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

33. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka (prašo pripažinti neteisėta) su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš jo pareiškėjui priteisimo.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

35. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

36. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

37. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus ir sprendimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko, įskaitant) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neatitinka šiuo metu vyraujančios, atsižvelgiant į ABTĮ nuostatų pakeitimus suformuotos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-178-821/2022). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo veiklos pobūdį, jo vidaus struktūrą (kaip matyti, Panevėžio RATC yra Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinys). Be to, nevertinta, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti pakanka Panevėžio RATC turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimą, tačiau, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

40. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi transporto priemonės panaudos sutarties kopija ir transporto priemonės registracijos pažymėjimo kopija nepatvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis pareiškėjo prašymas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo K. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui iš K. T. 94,28 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir 28 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė