- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e2-604-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00528-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. J. R.
- Atsakovas
- N. J.
- Advokatai
- Dalė Peckutė, Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 2.1.2Sandoriai
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. R. ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovui R. J. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarė L. G. ir notarės draudikas draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo ir atsakovės reikalavimų bei atsikirtimų esmė
1. Ieškovas R. J. R. (toliau – ir ieškovas, paskolos davėjas) 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės N. J. (toliau – ir atsakovė, paskolos gavėja) 100 000 Eur skolą, 25 000 Eur palūkanas, 3 640 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 4 d. sudarė notariškai patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei nekilnojamojo turto pirkimui 100 000 Eur, kuriuos pastaroji įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kadangi prieš tai (2011 m. rugpjūčio 29) šalys buvo pasirašę vedybų (povedybinę sutartį), todėl paskolos sutartyje buvo nurodyta, jog paskolinti pinigai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Nustatytu terminu ir vėliau atsakovė paskolos negrąžino, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ne tik negrąžintą 100 000 Eur dydžio skolą, bet ir sutartinius delspinigius bei įstatymines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir patenkinti jos priešieškinį – pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. J. R. ir N. R., dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo.
2.1. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Ginčijama 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje, atsakovei laukiantis trečio šalių vaiko. Atsakovė paskolos sutartį pasirašė ir joje nurodė, kad esą gavo iš ieškovo 100 000 Eur, kadangi to prašė tuometinis sutuoktinis (ieškovas). Atsakovė žinojo, kad iki paskolos suteikimo ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovas aiškino, kad paskolos sutarties sudarymas reikalinga dėl to, jog jis galėtų legalizuoti savo, ar jo valdomos įmonės pinigines lėšas. Atsakovė paskolos sutarties pasirašymui tuo metu didelės reikšmės neteikė, pasitikėjo sutuoktiniu, nors realiai jokių pinigų iš jo negavo. Iš tikrųjų ieškovas 100 000 Eur atsakovei neskolino, o atsakovė tokių pinigų nesiskolino, nes nebuvo tam jokio poreikio, abi šalys tai žinojo ir suprato, kad pasirašyta paskolos sutartis yra tik imitacija, todėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarė L. G. (toliau – ir notarė) prašė atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą ( 2 t., b. l. 123-126). Notarė nurodė, kad tvirtindama paskolos sutartį nustatė šalių tapatybę, veiksnumą, patikrino parašų tikrumą, išsiaiškino tikrąją šalių valią ir ketinimus, sutarties tekstą šalims perskaitė garsiai, išaiškino sandorio prasmę ir pasekmes, įsitikino, kad abi šalys sandorio prasmę ir pasekmes suprato, notarės akivaizdoje šalys sutartį perskaitė asmeniškai ir pasirašė. Sutartis atitinka formaliuosius notarinės formos paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus, jos turinys aiškiai patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą. Tiesioginio bendravimo metu paskolos gavėja notarui asmeniškai patvirtino ir garantavo, kad jos tikroji valia ir tikrieji ketinimai yra sudaryti paskolos sutartį ir pasiskolinti 100 000 Eur, kad ji paskolos sutartį sudaro laisva valia, kad supranta, nori ir siekia šios sutarties pasekmių, kad ji pasiskolino ir faktiškai gavo bei priėmė iš paskolos davėjo 100 000 Eur paskolą. Sudaryti sutarties paskolos gavėja (N. R., šiuo metu – J.) atvyko iš anksto susipažinusi su sutarties projektu, kuris jai buvo pateiktas prieš sutarties sudarymą. Todėl notarei nekilo nei menkiausių abejonių dėl paskolos gavėjos tikrosios valios ir paskolos pinigų perdavimo (gavimo) fakto. Notarei nėra žinomos jokios nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos davėjo ir paskolos gavėjos tarpusavio santykiais ir vidiniais susitarimais, nurodytos ieškinyje, priešieškinyje ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje notarės draudikas draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo prašė spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 143-148). Nurodė, kad atsakovės priešieškiniu įrodinėjamos aplinkybės apie tikruosius sandorio šalių ketinimus notarei nebuvo atskleistos ir nebuvo žinomos. Sandorio šalys notarei deklaravo ir patvirtino kitus sandorio tikslus, t. y. atsakovės siekį pasiskolinti 100 000 Eur ir vėliau šią sumą grąžinti ieškovui, o ieškovo siekį paskolinti atsakovei 100 000 Eur su atsakovės įsipareigojimu šią sumą vėliau grąžinti. Tvirtindamas paskolos sandorį, notaras neturi pareigos stebėti ir kontroliuoti pinigų perdavimo procesą, jis vadovaujasi šalių teiginiais apie tai, kad pinigai yra perduoti ir/ar gauti. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos sutartyje atskirai patvirtino, kad 100 000 Eur iš ieškovo gavo. Jeigu šalys teikė notarei tikrovės neatitinkančią informaciją, visa neigiama tokių tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo pasekmių rizika tenka sandorio šalims. Draudikas nesiima vertinti atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios neva pagrindžia sudaryto sandorio tariamumą ir šių aplinkybių vertinimą palieka teismo nuožiūrai. Pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir kasacinio teismo praktiką notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą. Susipažinus su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, draudimo bendrovė daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju notarė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias priešieškiniu ginčijamos paskolos sutarties notariniu patvirtinimu, t. y. notarė neatliko jokių kaltų ir/ar neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sudaryti kokias nors prielaidas ieškovui, atsakovei ir/ar kitiems asmenims patirti kokią nors realią žalą, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su notarės atliktais veiksmais ar neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje ieškovui ir atsakovei gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) – dukra U. R.; (duomenys neskelbtini) – dukra U. R.; (duomenys neskelbtini). – sūnus K. R. (1 t., b. l. 45-47).
6. Gyvendamos santuokoje šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria sutuoktiniai, be kita ko, susitarė, kad bet koks turtas, turtinės teisės, reikalavimo teisės, gautos pajamos, draudimo išmokos, loterijos prizai, žalos kompensacijos ir kitos turtinės bei neturtinės teisės ir pareigos, įgytos po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinio vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu tai įgyta ir/ar registruota, asmeninė nuosavybė (sutarties 2.1 punktas) (1 t., b. l. 122-126).
7. Šalys 2015 m. rugpjūčio 4 d. sudarė notariškai patvirtintą paskolos sutartį, registro Nr. LG-3634, (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 100 000 Eur, kuriuos pastaroji įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovas patvirtino, kad skolinami pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, įgyta po (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo (sutarties 3.1. punktas); atsakovė asmeniniu įrašu ir parašu patvirtino, kad skolinamą pinigų sumą gavo (1 t., b. l. 5-7). Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose ieškovas, pinigus jis paskolino atsakovei dėl to, kad pastaroji įsigytų nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
8. Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas savo sprendime, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjai (ieškovas ir atsakovė) savo prašyme bei sutartyje (sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) nurodė turintys tik minėtus kreditorius (VMI, bankas Swedbank, AB), jokių kitų kreditorių nei atskirai, nei kartu neturi (sprendimo 2 psl.). Šalys pareiškė, kad bendro santuokoje įgyto dalintino turto neturi, N. R. asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto <...> (sprendimo rezoliucinės dalies 2.2. punktas).
9. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, 2018 m. spalio 5 d. sprendimu prašymą tenkino ir 3.1. punkte, be kita ko, nusprendė, kad pardavus ieškovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas perves į atsakovės sąskaitą 200 000 Eur, o atsakovė, gavusi šiuos pinigus, įsipareigojo per tris mėnesius išsikraustyti iš namo adresu (duomenys neskelbtini).
10. Ieškovas (paskolos davėjas) 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 100 000 Eur skolą, 25 000 Eur palūkanas, 3 640 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Atsakovė (paskolos gavėja) nuo pateikto ieškinio gynėsi pareikšdama nagrinėjamoje byloje priešieškinį dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties nuginčijimo, kuriame tvirtino, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, kadangi buvęs jos sutuoktinis tokiu būdu (skolindamas pinigus) siekė išvengti galimų neigiamų pasekmių tiek savo, tiek jo valdomų (kontroliuojamų) įmonių atžvilgiu dėl ieškovui pradėto ikiteisminio tyrimo ir su šiuo tyrimu susijusiais turto apribojimais (areštais).
12. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Aiškindamas CK 1.86 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėjęs, kad sandorio – kaip teisinio veiksmo, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, – esminis elementas yra tikras šalių ketinimas sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Veiksmai, kuriems trūksta šio esminio valios elemento, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas taikomas tais atvejais, kai asmenys, siekdami tam tikrų tikslų, imituoja sandorio sudarymą – atlieka išoriškai sandorį atitinkančius veiksmus, tačiau realiai nesiekia sukurti sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).
13. Bylose dėl sandorio pripažinimo tariamuoju įrodinėjimo objektą sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar po sandorio faktiškai atsirado jam būdingos teisinės pasekmės – ar šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, būtina aiškintis tikrąją sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus bei tikslus. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tas, kad toks sandoris realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-23-219/2020; kt.).
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl tariamųjų sandorių taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti, kad sandoris buvo tariamasis, tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokiu pagrindu grindžia savo reikalavimus, o atsakovui tenka pareiga įrodyti ginčijamo sandorio realų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
15. Vertindamas faktines bylos aplinkybes šio sprendimo 12-14 punktuose aptartų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, teismas konstatuoja, kad ieškovas sutarties sudarymo realumo neįrodė, o atsakovės nurodytos faktinės sandorio sudarymo aplinkybės ir šioms aplinkybėms pateikti įrodymai leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės priešieškiniu ginčijama sutartis buvo tariamas sandoris, kuris neatitiko šalių tikrosios valios.
16. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukdamas šalių santuoką ir patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kartu konstatavo ir nagrinėjamai bylai turinčią svarbią aplinkybę, t. y. kad ieškovas ir atsakovė teismui pareiškė, jog be nurodytų kreditorių (VMI, Swedbank AB), jokių kitų kreditorių nei atskirai, nei kartu šalys neturi. Tai reiškia, kad iki ieškinio padavimo ieškovas oficialiai pripažino, jog atsakovė nėra jo skolininkė ir sutiko su santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtinta aplinkybe, kad ieškovas nėra atsakovės kreditorius. Dar daugiau, kaip paminėta šio sprendimo 9 punkte, Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino šalių prašymą ir pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovės sąskaitą 200 000 Eur, o atsakovė – per tris mėnesius nuo pinigų gavimo išsikraustyti iš namo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, už ieškovą tai padarė jo (ieškovo) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas M. M., 2024 m. liepos 9d. sumokėdamas į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur (1 t. b. l. 49-50, 61). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ieškovui nepateikus aiškaus paaiškinimo, kas lėmė, kad iš santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punkto nebuvo atimta arba įskaityta kaip vienarūšis priešpriešinis reikalavimas atsakovės tariama 100 000 Eur dydžio skola, ir kad visa 200 000 Eur suma buvo išmokėta atsakovei 2024 m. liepos 9 d., jo elgesį galima vertinti kaip alogišką, prieštaraujantį apdairaus ir rūpestingo asmens standartui, suteikiantį pagrindą daugiau tikėti atsakovės, o ne ieškovo paaiškinimais (CPK 185 straipsnis).
17. Antra, ieškovas tvirtino, kad skolino atsakovei pinigus tam, jog pastaroji įsigytų nekilnojamąjį turtą. Tačiau ieškovas nenurodė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių aplinkybių (pvz., kodėl šalims gyvenant santuokoje ir turint gyvenamąją patalpą (namą), atsakovei prireikė įsigyti dar vieną nekilnojamojo turto objektą, juolab kad jos vardu jau 2012 metais buvo registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas (butas), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t.,b. l. 70-72; 3 t., b. l. 87-92); ar atsakovė tokį turtą įsigijo, o jeigu neįsigijo, – tai kodėl nepareikalavimo grąžinti pinigų kai sužinojo tokią aplinkybę ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Trečia, šalių paaiškinimais ir notarės atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus nustatyta, kad notarės akivaizdoje pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, o iki sutarties sudarymo paties pinigų perdavimo fakto ieškovas aiškiai nurodyti negalėjo (t. y. kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis perdavė atsakovei ginčijamą pinigų sumą), teismui tik patvirtindamas, kad šio sandorio liudytojų nėra.
19. Ketvirta, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo, 2015 m. sausio mėn. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jo turtui, tame skaičiuje ir piniginėms lėšoms banko sąskaitose, nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2023m. gruodžio 31 d. (piniginėms lėšoms – iki 2015 m. liepos 21 d., po pakeitimų – iki 2015 m. kovo 13 d.) buvo taikomas turto areštas (1 t., b. l. 52, 135-157). Ieškovui neginčijus ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus atsakovės argumentų, kad ieškovas atsakovės vardu atlikinėjo įvairius sandorius ir naudojo jos banko sąskaitą savo reikmėms piniginėms operacijoms atlikti (pvz., pinigų, gautų už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, panaudojimas; 85 000 Eur paskolos L. S. grąžinimas (3 t., b. l. 73-78, 96-106) ir kt.), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad viešai deklaruodamas (paskolindamas) savo sutuoktinės (atsakovės) vardu didelės apimties pajamas, kurios po vedybų sutarties sudarymo iš esmės priklausė ieškovui, ieškovas tokiu būdu iš tikrųjų siekė apsaugoti savo turtinius interesus, taip paslėpdamas turtą nuo galimo jo arešto, gal būt ir konfiskavimo.
20. Pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Apibendrindamas aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo santykį reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jų taikymo ypatumus, teismas konstatuoja, kad ginčijama 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartimi tiek ieškovas, kaip paskolos davėjas, tiek atsakovė, kaip paskolos gavėja, neketino sukurti tikrųjų sandorio sudarymo teisinių pasekmių (perduoti, gauti, grąžinti pinigus). Kadangi sudarant ginčijamą sutartį nebuvo išreikšta tikroji sutarties šalių valia, tai tokie veiksmai negali būti pripažįstami sandoriu, kadangi, kaip jau buvo minėta, šalys iš esmės nesiekė ir nesukūrė sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato. Nagrinėjamu atveju abi šalys tik imitavo sandorio sudarymą ir tokią išvadą leidžia daryti šio sprendimo 16-19 punktuose nurodytos aplinkybės.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nusprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės priešieškinį ir pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu (kaip tariamą sandorį). Pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas (ieškinys) priteisti pagal negaliojančią sutartį ieškinyje nurodytas pinigines sumas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
24. Atsakovė nurodė, kad patyrė iš viso 7 501,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš žyminio mokesčio už priešieškinį (1 725,00 Eur) ir išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, kitų procesinių prašymų parengimą) (5 776,47 Eur).
25. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė realiai už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjusi ne 5 776,47 Eur, o 5 769,56 Eur. 2025 m. balandžio 22 d. yra padaryti trys pavedimai: 1 812,21 Eur; 2 202,20 Eur ir 1 755,15 Eur. Tokias pačias sumas yra nurodžiusi ir atsakovės advokatų kontora savo 2025 m. balandžio 22 d. prašyme, tačiau neteisingai nurodė jų sumą (DOK-9958).
26. Taigi, atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia 5 769,56 Eur, o visos bylinėjimosi išlaidos – 7 494,56 Eur (5 769,56 Eur + 1 725,00 Eur).
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos).
28. Atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių jų dydžių, nes pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį, parengtą 2025 m. sausio mėnesį priteistina suma yra 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už tripliko, parengto 2025 m. vasario mėnesį priteistina suma yra 3 356,85 Eur (2 237,90 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už priešieškinio, parengto 2025 m. kovo mėnesį priteistina suma yra 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.). Todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir priteisti jai iš 7 494,56 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė priteisti 980,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
30. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023).
32. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, ieškovo (jo atstovės) prašymu įtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarę L. G., o 2024m. balandžio 23 d. protokoline nutartimi – ir notarės draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Nors notarės draudikas atsiliepime į priešieškinį dėl priešieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau notarės pozicijai neprieštaravo ir laikė, kad ginčijamas sandoris yra teisėtas.
34. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas veikė ieškovo pusėje, kurio ieškinys buvo atmestas, ir į tai, kad buvo tenkintas priešieškinis dėl sandorio, kurį tvirtino draudiko notaras, pripažinimo negaliojančiu, laikytina, kad trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atžvilgiu yra priimtas nepalankus teismo sprendimas, todėl draudimo bendrovės patirtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo surašymą jai neatlyginamos.
35. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), siekia 23,79 Eur. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 4 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjo R. J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir paskolos gavėjo N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuria paskolos davėjas paskolos gavėjui perdavė 100 000 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) sumą, patvirtintą Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G., notarinio reg. Nr. LG-3634.
Priteisti atsakovei N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 494,56 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) teismo patirtų pašto išlaidų atlyginimą, šią sumą ieškovui sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.