Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorės mažosios bendrijos „Precedentas“ prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, individuali įmonė „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme 2021-12-17 gautas bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorės MB „Precedentas“ prašymas (reg. Nr. DOK-77658) tikslinti pareiškėjos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinį reikalavimą, nurodant, kad kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje sudaro 2 589,98 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorės MB „Precedentas“ prašymo (dok. reg. Nr. DOK-77658) tikslinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą (ne)pagrįstumas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 6–7 dalys).

5. Teismas papildomai pažymi, jog 2021-12-27 nutartimi bylos (proceso) dalyviams siūlė pateikti nuomonę dėl galimybės kreditorės VMI finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyvių prieštaravimų nagrinėti klausimą rašytinio proceso tvarka negauta, o bankroto administratorė, bankrutuojantis asmuo bei kreditorė VMI sutiko su klausimo nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka. Esant aptartoms aplinkybės klausimas dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo tikslinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 7 dalis, 235 straipsnio 6 dalis, FABĮ 5 straipsnio 1–2 dalys, 23 straipsnio 5 dalis).

6. Klausimo nagrinėjimas 2022-01-31 nutartimi buvo atnaujintas, kadangi teismas sprendė esant poreikiui išsireikalauti iš antstolės Ramunės Damulienės vykdomąją bylą Nr. 0167/17/01312. Po klausimo nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pastabų dėl rašytinio klausimo svarstymo negauta.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

8. Teismas pastebi, jog bankroto administratorė MB „Precedentas“ teismui padavė prašymą dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimo.

9. FABĮ numatyta bendra taisyklė, jog kreditoriai savo finansinius reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, turi pareikšti per tam tikrą terminą po nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 1–2, 6 dalys). FABĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat numato ir dvi išimtis iš bendrosios taisyklės, susijusios su kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų tvirtinimu: pirmoji taisyklė yra ta, kad teismas gali priimti ir tvirtinti iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, jeigu tokie reikalavimai buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, o teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais (FABĮ 23 straipsnio 3 dalis); antroji taisyklė yra ta, jog po kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo patvirtintas kreditorių sąrašas ir/ar patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami (FABĮ 23 straipsnio 7–8 dalis).

10. Teismų praktikoje, sprendžiant juridinių asmenų bankroto procese esančių kreditorių sąrašo ir/ar kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo klausimus, laikomąsi pozicijos, jog kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikomas tik tada, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas, t. y. reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia (pvz., kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia reikalavimus kitiems asmenims, su kreditoriumi atsiskaitoma (visiškai ar iš dalies) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1241-450/2021, nutarties 18 punktą). Ir nors aptarti išaiškinimai priimti juridinių asmenų nemokumo procese, teismo įsitikinimu, aptartas išaiškinimas mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytinas ir fizinių asmenų bankroto procese.

11. Nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-18 nutartimi buvo patvirtintas kreditorės VMI 1 085,35 Eur finansinis reikalavimas, kuris kildintas pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus (el. f. 2, f. l. 33–40). Visgi, analizuojamu prašymu Bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorė MB „Precedentas“ prašo patvirtinti dar vieną kreditorės VMI finansinį reikalavimą, t. y. prašo tvirtinti 1 504,63 Eur kreditorės VMI finansinį reikalavimą (kreditorės VMI finansinis reikalavimas L. Z. bankroto byloje iš viso siektų 2 589,98 Eur) (el. f. 2, f. l. 193–198), kuris kildinamas iš IĮ „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“ įsiskolinimo biudžetui (el. f. 2, f. l. 193–198). Matyti, jog aptartas kreditorės VMI finansinis 1 504,63 Eur reikalavimas nebuvo patvirtintas 2020-12-18 nutartimi. Analizuojamas kreditorės VMI 1 504,63 Eur finansinis reikalavimas apskritai L. Z. bankroto byloje nesvarstytas iki bankroto administratorė teismui padavė savarankišką prašymą. Teismas sprendžia, jog savo esme bankroto administratorė MB „Precedentas“ padavė prašymą ne tikslinti jau patvirtintą kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą, o prašymą patvirtinti naują (papildomą) kreditorės VMI finansinį reikalavimą, kuris turėtų būti įtrauktas į jau patvirtinta bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą. Toks teismo vertinimas nesavitikslis, kadangi naujo (papildomo) kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo teisinis reguliavimas skiriasi nuo to, kuris taikytinas kreditoriaus reikalavimo tikslinimo atveju.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorė MB „Precedentas“ savo esme padavė ne prašymą tikslinti jau patvirtintą bankrutuojančio asmens kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą, o prašymą patvirtinti naują (papildomą) kreditorės VMI finansinį reikalavimą, kurio klausimas fizinio asmens bankroto byloje iki buvo priimta nutartis tvirtinti kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą nei svarstytas, nei spręstas. Atitinkamai ir teismas, spręsdamas naujo (papildomo) kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, vadovaujasi tuo teisiniu reguliavimu, kuris numato būtent naujo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūrą.

Dėl kreditorės VMI 1 504,63 Eur finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo ir (ne)tvirtinimo

13. Teismui kvalifikavus bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorės MB „Precedentas“ prašymą tvirtinti kreditorės VMI 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą kaip reiškiamą reikalavimą patvirtinti naują kreditorės VMI finansinį reikalavimą, toliau taikomos FABĮ 23 straipsnio 1–3 dalys ir analizuojamos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste.

14. Analizuojant prašomą tvirtinti kreditorės VMI finansinį reikalavimą iš Juridinių asmenų registro 2021-12-23 išrašo nustatyta, kad 1993-01-20 buvo įregistruota IĮ „L. Z. INDIVIDUALI ĮMONĖ“ (toliau – Įmonė), kurios savininkė – šioje byloje bankrutuojanti L. Z. (el. f. 2, f. l. 199–200). Bankrutuojanti L. Z. teismui nurodė, kad Įmonė veiklos nevykdo, turto neturi (el. f. 3, f. l. 37). Kreditorė VMI nurodė, jog 1 504,63 Eur pelno mokesčio nepriemoka susidarė 2017-04-26 pateikus pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, kurios mokėjimo terminas suėjo 2017-06-15. Kreditorė VMI buvo priėmusi 2017-10-04 sprendimą Nr. (23.31-08)-467-249069 išieškoti mokestinę nepriemoką (1 552,78 Eur pelno mokesčio) iš Įmonės turto (2019-09-27 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-155095 pakeistas 2017-10-04 sprendimas) (el. f. 3, f. l. 56–61). Kreditorės VMI 2017-10-04 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką perduotas vykdyti antstolei Ramunei Damulienei, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko ir VMI priimtas sprendimas 2021-05-05 grąžintas kreditorei VMI su išieškojimo negalimumo aktu (el. f. 3, f. l. 62).

15. Individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės dalyvis yra individualios įmonės savininkas (CK 2.45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017 18 punktas). Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo (neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens) prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog nors individuali įmonė ir jos (individualios įmonės) savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas (prievoles) atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas (pinigines prievoles) turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu (ir jam (individualios įmonės savininkui) tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi; taigi, tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos (individualios įmonės) savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, nutarties 15 punktai).

16.1. L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui padavė 2020-06-12 ir pareiškime paminėjo, jog yra įregistravusi Įmonę, kuri veiklos nevykdo (žr. 2020-06-12 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo). Visgi, tikslumo dėlei, teismas taip pat pastebi, jog pareiškime, kuriame L. Z. prašė kelti fizinio asmens bankroto bylą, nenurodyta, jog Įmonė turi piniginių (kildinamų iš mokestinio teisinio reguliavimo) prievolių (skolų) valstybės biudžetui;

16.2. kreditorė VMI nurodė, kad Įmonė 1 504,63 Eur pelno mokesčio prievolę turėjo sumokėti iki 2017-06-15. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0167/17/01312 esančių dokumentų matyti, jog antstolė Ramunė Damulienė 2017-12-19 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2017-12-19 priėmė kreditorės VMI 2017-10-04 sprendimą dėl 1 552,78 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Vykdomosios bylos Nr. 0167/17/01312 duomenys rodo, jog išieškojimas iš Įmonės nebuvo sėkmingas. Taip pat matyti, jog pati kreditorė VMI 2019-10-03 antstolei Ramunei Damulienei į vykdomąją bylą Nr. 0167/17/01312 pateikė vykdymui 2019-09-27 sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo nusprendė pakeisti kreditorės VMI 2017-10-04 sprendimą nurodant, kad 1 504,63 Eur suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (prie aptarto 2019-09-27 sprendimo pridėta ir Įmonės prievolių ataskaita, iš kurios matyti, jog Įmonės 1 504,63 pelno mokesčio prievolė susidarė už 2016-01-01–2016-12-31 mokestinį laikotarpį). Vykdomosios bylos Nr. 01617/17/01312 duomenys rodo, kad antstolė Ramunė Damulienė 2021-05-05 priėmė Išieškojimo negalimumo aktą ir kreditorei VMĮ grąžino pateiktą vykdomąjį dokumentą;

16.3. kreditorė VMI į pareiškėjos L. Z. bankroto bylos nagrinėjimą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

17. Teismas, individualizuodamas faktines bylos aplinkybes, pastebi, jog: i) pirma, skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas; ii) antra; įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga, nes juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas ir; iii) trečia, įstatymai neapibrėžia, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti (juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos situacijos, kurių faktinės aplinkybės skirtingos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016, nutarties 18–19, 21 punktai). Aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas, apylinkės teismo vertinimu, reiškia, jog siekiant aptariamu atveju taikyti bankrutuojančiai L. Z. subsidiarią atsakomybę už Įmones nesumokėtas įmonės mokestines prievoles valstybės biudžetui būtina aiškintis fakto klausimą – kada buvo galima laikyti, jog Įmonė negali vykdyti prievolės ir dėl šios priežasties buvo galima inicijuoti subsidiarų reikalavimą Įmonės savininkei.

18. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą aukščiau šioje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pastebi, jog kreditorė VMI išieškojimą iš Įmonės turto buvo pradėjusi vykdyti jau tada, kad priėmė 2017-10-04 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08)467-249069. Kadangi 2017-10-04 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo neįvykdytas, todėl kreditorė aptartą sprendimą perdavė antstolei priverstiniam vykdymui, ko pasėkoje, antstolė 2017-12-19 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0167/17/01312 priėmė kreditorės VMI 2017-10-04 sprendimą dėl 1 552,78 Eur mokestinės nepriemokos priverstiniam vykdymui (vėliau aptartas VMI sprendimas buvo pakeistas ir piniginė prievolė sumažinta iki 1 504,63 Eur). Iš vykdomosios bylos Nr. 0167/17/01312 duomenų matyti, jog priverstinis išieškojimas nebuvo sėkmingas, nes mokestinė Įmonės nepriemoka liko neišieškota (iš vykdomosios bylos viršelio matyti, kad iš Įmonės lėšų apskritai nebuvo išieškota kokių nors sumų (lėšų)). Vykdomoji byla pradėta 2017-12-19 ir buvo užbaigta 2021-05-05 Išieškojimo negalimo aktu. Apylinkės teismo įsitikinimu, esant sprendimui mokestinę nepriemoką perduotam privertinai vykdyti antstoliui, kuris vykdomojoje byloje atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus neranda jokio skolininko turto ir piniginė lėšų neišieško ilgą laiką, leidžia konstatuoti aplinkybę, jog Įmonė negali vykdyti piniginės prievolės, kas yra sąlyga juridinio asmens dalyvio (bankrutuojančios L. Z.) subsidiariajai atsakomybei kilti.

19. Teismas jau nustatė, kad bankrutuojanti L. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui padavė 2020-06-12 ir pareiškime apie Įmonę užsiminė, o kreditorė VMI trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis į L. Z. bankroto bylą buvo įtraukta. Teismo įsitikinimu, nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog jau 2020-06-12 pareiškimo padavimo metu pakankamai ilgą laiko tarpą egzistavo Įmonės negalėjimas vykdyti savo finansines prievoles, todėl galėjo būti sprendžiamas Įmonės savininko subsidiariosios atsakomybės klausimas dar pareiškėjos L. Z. pareiškimo iškelti bankroto bylą svarstymo metu.

20. Teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Jau minėta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-28 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-10-14, pareiškėjai L. Z. iškelta bankroto byla; ta pačia nutartimi buvo nustatytas ir terminas, per kurį kreditoriai turėjo pateikti savo finansinius reikalavimus – per 30 dienų terminą, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo. Aptarta faktinė aplinkybė reiškia, kad bankrutuojančios L. Z. kreditoriai savo finansinius reikalavimus turėjo pareikšti iki 2020-11-13 (CPK 73–74 straipsniai). Iki 2020-11-13 kreditorė VMI 1 504,63 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu (subsidiari L. Z. atsakomybė už individualios įmonės skolas (mokestines nepriemokas)), nereiškė. Visgi, teismo vertinimu, analizuojamos situacijos faktinių aplinkybių kontekste nebuvo kokių nors kliūčių reikšti subsidiarų 1 504,63 Eur reikalavimą, kildinamą iš neįvykdytų Įmonės prievolių. Nei bankroto administratorė MB „Precedentas“, nei bankrutuojanti L. Z. teismui nereiškė prieštaravimų ar pastabų, jog bankrutuojanti L. Z. neturėtų būti subsidiariai atsakinga už 1 504,63 Eur Įmonės mokestinę prievolę, kuri atsirado dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Visgi, teismo įsitikinimu, kreditorė VMI aptartą 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą turėjo reikšti savalaikiai, t. y. per FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

21. Teismas taip pat pastebi, jog FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Viena vertus, kreditorė VMI teismui neformulavo prašymo atnaujinti praleistą FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (aptariamu atveju terminas bankroto administratorei paduoti prašymus dėl finansinių reikalavimo tvirtinimo buvo galima iki 2020-11-13). Kita vertus, teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog ir fizinio asmens bankroto bylose vyrauja viešasis interesas (Panevėžio apygardos teismo 2019-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-328-280/2019, nutarties 40 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-103-864/2019, nutarties 33 punktas), todėl apylinkės teismas klausimą dėl termino atnaujinimo vertina ir ex officio (liet. savo iniciatyva) (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

22. Nei CPK 78 straipsnis, nei FABĮ 23 straipsnio 3 dalis nenumato konkretaus ar baigtinio sąrašo, kas yra laikoma svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Vyraujanti pozicija yra ta, jog priežastys laikomos svarbiomis atnaujinti terminą, jeigu termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Teismas įvertina subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus.

23. Apylinkės teismo įsitikinimu, teisinio pagrindu atnaujinti FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (aptariamu atveju 2020-11-13 pasibaigusi terminą bankrutuojančios L. Z. kreditoriams teikti reikalavimus dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo) nėra. Kreditorė VMI yra valstybės institucija, turinti kvalifikuotu teisininkus. Kreditorė VMI į bankrutuojančios L. Z. bankroto procesą buvo įtraukta nuo pat pradžių, t. y. nuo pat pareiškimo iškelti teismui bankroto bylą padavimo teismui 2020-06-12, o išieškojimas pačios kreditorės VMI iniciatyva vykdomojoje byloje Nr. 0167/17/01312 vyko nuo 2017-12-19, t. y. gerokai anksčiau nei prieš fizinio asmens bankroto bylos inicijavimą bei iškėlimą. Net ir imant kreditorei VMI patį palankausią termino skaičiavimo momentą, pvz., 2021-05-05, kai buvo priimtas išieškojimo negalimumo aktas, tai, bankroto administratorius nurodė, kad kreditorės VMI prašymas tvirtinti 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą buvo gautas tik 2021-12-09, t. y. daugiau nei po 7 mėnesių po to, kai vykdomoji bylą Nr. 0167/17/01312 buvo užbaigta. Teismas neturi daugiau kokių nors objektyvių duomenų, kurie galėtų objektyviai pateisinti kreditorės VMI delsimą pareikšti subsidiarų reikalavimą, kildinamą CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu (reikalavimas individualios įmonės savininkui, kuris kildinamas iš individualios įmonės prievolių) bankrutuojančiai L. Z. per FABĮ numatytus terminus. Teisinio reguliavimo nežinojimas ar sudėtingumas negali būti priežastimi nesilaikyti įstatyme (FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje) numatytų terminų. Vertinamas ir kitų kreditorių interesas į patvirtintą kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą neįtraukti papildomų kreditorių su naujais finansiniais reikalavimais, kurie nesilaikė įstatyme numatytų terminų finansiniams reikalavimas pareikšti.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas atsisako bankrutuojančios L. Z. bankroto byloje tvirtinti nesavalaikiai pateiktą naują kreditorės VMI 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš prievolės subsidiariai individualios įmonės savininkui atsiskaityti savo (savininko) turtu už individualios įmonės prievoles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalimis, 23 straipsnio 1–3 ir 6–7 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 8 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti bankrutuojančios L. Z. bankroto administratorės MB „Precedentas“ prašymo (reg. Nr. DOK-77658) tvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 504,63 Eur finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.