- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-103-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14936-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Č., AB Luminor Bank, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, Lindorff Oy
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3508-432/2018 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys L. Č., AB Luminor Bank, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, UAB „Namų priežiūros centras“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R. S., antstolė J. Ž., antstolis V. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą.
2. Nurodė, kad jis yra nemokus, o nemokumą sukėlė bankrutavusi UAB „Saulės dovanos“, į kurią pareiškėjas buvo investavęs savo lėšas, taip pat bankrutavusi pareiškėjo UAB „Čiaupas“.
3. Teigė, jog pajamų gavimą riboja sunki pareiškėjo sveikatos būklė. Paaiškino, kad pareiškėjo pajamos per mėnesį sudaro 113,84 Eur netekto darbingumo pensija, taip pat pareiškėjas gauna 25,75 Eur ketvirtinę išmoką.
4. Anot pareiškėjo, pareiškėjo gaunamų pajamų nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, įsipareigojimų vertė viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį (68 083,15 Eur pradiniame pareiškime ir 70 987,46 Eur 2018 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kauno švara“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, o pareiškėjo skola yra 431,54 Eur.
6. Suinteresuotasis asmuo AB Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad su pareiškėju sudarė kreditavimo sutartį, kuri šiuo metu yra nutraukta ir vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo. Teigė, jog pareiškėjas trukdo antstolei vykdyti skolos išieškojimą, nuolat skundžia antstolės veiksmus.
8. Anot suinteresuotojo asmens AB Luminor Bank, pareiškėjo finansinė padėtis nėra kritiška, nes įsipareigojimai yra 70 501,34 Eur, turi turto už 59 504 Eur bei turi debitorinių reikalavimų, kurių vertė - 16 923,57 Eur, t. y. pareiškėjas yra mokus.
9. Pažymėjo, kad už pareiškėją yra laidavusi solidari laiduotoja, kuri taip pat turi turto ir pareiškėjas nepateikė duomenų apie jos finansinę padėtį. Nurodė, kad pareiškėjas bankroto byloje ketina parduoti nekilnojamąjį turtą ir visas lėšas skirti administratoriui ir savo pragyvenimui, tačiau tam bankrotas nėra reikalingas.
10. Teigė, jog byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėjas negauna ir negali gauti papildomų lėšų savo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra dviejų juridinių asmenų vadovas, tačiau nenurodo gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjo skola yra 886,88 Eur.
12. Suinteresuotasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjo skola yra 8 740,05 Eur.
13. Suinteresuotasis asmuo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, atsiliepime prašė išbraukti iš suinteresuotųjų asmenų sąrašo, nes pareiškėjas neturi jokių įsipareigojimų Lindorff Oy.
14. Suinteresuotasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti, nes pareiškėjo turimas turtas leidžia pareiškėjui įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Nurodė, jog pareiškėjo skola yra 2 046,94 Eur.
15. Suinteresuotieji asmenys L. Č., UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Bitė Lietuva“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R. S., antstolė J. Ž. ir antstolis V. Z. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 82 925,67 Eur, o pareiškėjo turimo turto vertė - 72 742,71 Eur.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimybės susirasti darbą yra ribotos, pareiškėjas nedirba, kas mėnesį gauna 113,84 - 121,88 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją ir 25,75 Eur kompensuojamą išmoką kas tris mėnesius.
19. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog suinteresuotasis asmuo L. Č. yra laidavusi už pareiškėjo skolas, todėl atsako solidariai su pareiškėju prieš jo kreditorių AB Luminor Bank dėl 64 163,41 Eur dydžio įsipareigojimo. Savo ruožtu, įvertinęs aplinkybes, jog solidari pareiškėjo bendraskolė L. Č. turi žemės sklypą, kurio vertė 3 707 Eur, taip pat (duomenys neskelbtini) 2 013 akcijų (30 proc.), kurių vidutinė rinkos vertė - 72 000 Eur, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvios galimybės išieškoti visą kreditoriui AB Luminor Bank išieškomą sumą– 64 163,41 Eur - iš pareiškėjo bendraskolei priklausančio turto.
20. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju kol nėra realizuotas bendraskolei L. Č. priklausantis turtas ir ši bendraskolė nepareiškė reikalavimo pareiškėjui, teismas negali konstatuoti pareiškėjo nemokumo Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo turimo ir laiduotojos turto (72 742,71 + 72 000 = 144 742,71 Eur) užtektų įsiskolinimams padengti, pareiškėjo turimo turto vertė yra didesnė už jo skolas, jis turi galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turto dalis, o taip pat visiškai nevertino, ar pareiškėjo turimą skolą apskirtai de jure ir de fakto yra galima išieškoti. Pažymi, jog pareiškėjas turi vieną skolininką A. P., tačiau skolos iš šio skolininko pareiškėjas neturi galimybės išieškoti, kadangi yra suėjęs įstatyme nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui terminas, ir, be to, šis skolininkas yra nemokus (vykdomojoje byloje dėl 382 893,20 Eur išieškojimo iš šio skolininko L. Č. – H. naudai nuo 2009 m. spalio 13 d. iki šio atskirojo skundo surašymo dienos nėra visiškai išieškotos jokios piniginės lėšos). Anot pareiškėjo, šis debitorinis įsiskolinimas yra bevertis.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir 20 148,35 Eur didesnę pareiškėjo turimo turto vertę, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjui priklausančios paprastosios vardinės akcijos yra bevertės, nustatė netinkamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis, netinkamai apskaičiavo nekilnojamojo turto rinkos vertes, neįvertindamas aplinkybės, jog didžioji dalis pareiškėjui priklausančio turto priklauso kartu su kitais bendrasavininkais.
25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, jog įsiskolinimas hipotekos kreditoriui kiekvieną dieną ženkliai didėja.
26. Anot pareiškėjo, šiuo metu faktinė situacija yra tokia, kad pareiškėjui optimistiniu skaičiavimu turto vertė sudaro 52 594,36 Eur, o tuo tarpu realūs įsiskolinimai teismo nutarties priėmimo dieną sudarė 87 113,92 Eur. Taigi, pareiškėjo teigimu, pastarojo įsipareigojimai už jo turimo turto vertę yra didesni 34 519,56 Eur.
27. Nurodo, jog priimant ginčo nutartį, teismas visiškai neanalizavo bei nevertino laiduotojos turimų įsipareigojimų. Teigia, jog pareiškėjo skaičiavimu laiduotojos įsipareigojimų dydis šio atskirojo skundo surašymo dienos duomenimis sudaro ne mažesnę nei 8 619,40 Eur sumą, kuri susideda iš 6 759,53 Eur pagrindinės skolos ir 1 859,87 Eur procesinių palūkanų. Atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis vykdomųjų bylų yra pradėtos daugiau nei prieš 7 metus ir iš esmės nėra įvykdytos, todėl yra konstatuotina, kad pati laiduotoja taip pat galimai yra nemoki ir galimybė išieškoti susidariusius įsiskolinimus iš laiduotojos sunkiai tikėtina. Anot pareiškėjo, šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino teismas, nors, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad vien ši aplinkybė iš esmės paneigia teismo nutarties pagrįstumą.
28. Pažymi, jog pareiškėjas sutinka su teismo nutartyje konstatuota laiduotojos turimo turto - žemės sklypo verte ir laikosi pozicijos, kad šio turto vertė yra 3 707 Eur. Nurodo, jog nors teismas ir nepasisakė apie laiduotojos turimą skolininką, tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos, kadangi šis skolininkas - A. P. - yra nemokus. Paaiškina, kad civilinėje byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas, kuriame kaip ekspertizės dalis yra nurodyta įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė (jame yra nurodyta, kad šio turto vertė yra 259 000 Eur), tačiau civilinėje byloje pareiškėjas taip pat yra pateikęs prieš metus (duomenys neskelbtini) atlikto nekilnojamojo turto vertinimo akto dalį, išvadą, beje be pastato avarinės būklės nusidėvėjimo, kurioje yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto vertė yra 200 000 Eur. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstos abejonės, kaip neprižiūrimo, nuolat griūvančio ir avarinės būklės esančio nekilnojamojo turto vertė galėjo padidėti net 30 proc. nuo paskutinio turto vertinimo. Nurodo, jog pareiškėjas negali sutikti su ekspertizės aktu ir dėl to, kad nors akcijų vertė buvo nustatyta 2018 m. liepos 23 d. duomenimis, tačiau pačioje ekspertizėje paskutiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai yra sudaryti 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Pareiškėjo teigimu, atliekant ekspertizę, turėjo būti paprašyta sudaryti įmonės finansinę ataskaitą ekspertizės atlikimo dienos duomenimis, tačiau to padaryta nebuvo. Teigia, jog atliekant ekspertizę nebuvo įvertinta ir tai, kad įmonės veikla nuostolinga bei kitos svarbios aplinkybės (anot įmonės direktoriaus, keletą metų yra siekiama parduoti pastatą, tačiau to padaryti dėl jo avarinės situacijos nėra galimybės; pastatas yra tokios būklės, kad jis yra pavojingas žmonėms ir įmonė moka baudas už avarinę pastato būklę; joks investuotojas nenori investuoti lėšų į šį turtą, todėl jis turi būti užkonservuotas). Nurodo, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šio pastato parduoti net nėra galimybės už (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje nurodytą vertę. Paaiškina, jog, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju akcininkai privalės imtis priemonių ir investuoti savo lėšas tam, kad būtų užtikrintas viešas interesas ir gyventojų saugumas, o šiuo konkrečiu atveju laiduotoja to padaryti negalės, nes ji lėšų neturi ir iš esmės yra nemoki taip pat.
Atsiliepimas
29. Suinteresuotasis asmuo L. Č. atsiliepime prašo teismo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.
30. Nurodo, kad teismas ginčo nutartyje turėjo įvertinti ne tik laiduotojos turimą turtą, tačiau taip pat turėjo įvertinti ir laiduotojos turimus kitus įsipareigojimus (šiuo metu laiduotojos bendra įsiskolinimų suma sudaro ne mažesnę nei 6 759,53 Eur sumą, kuri yra susidariusi už eilę metų ir nėra išieškota iki šio momento). Teigia, jog jeigu ji padengs ar bus išieškota bent dalis pareiškėjo įsiskolinimo bankui pagal jo prievoles, tuomet laiduotoja privalės regresu reikšti reikalavimą pareiškėjui dėl lėšų, kurias ji sumokėjo pagal pareiškėjo skolas.
31. Pažymi, jog suinteresuotasis asmuo L. Č. visiškai palaiko pareiškėjo atskirajame skunde išvardintus argumentus, susijusius su jai priklausančių paprastųjų vardinių akcijų rinkos verte. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį ir ją grįsdamas išskirtinai laiduotojai priklausančių akcijų verte, teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad jos bus pardavinėjamos priverstinio išieškojimo proceso eigoje pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles, dėl ko akcijų pradinė pardavimo kaina bus tik 80 proc. jų vertės, o nepardavus pirmose varžytinėse, jų kaina sumažės iki 60 proc. turto vertės. Be to, anot suinteresuotojo asmens L. Č., pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad prie išieškojimo prisijungs ir kiti antstoliai, kurie vykdo išieškojimą iš jos turto.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
33. Nustatyta, jog kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus. Savo ruožtu, Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas naujus įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, ir vertindamas aplinkybę, jog tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti šiuos įrodymus.
34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-3508-432/2018, kuria nutarta atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, konstatavus faktą, jog pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.
35. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog ginčo nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjui priklausančio turto vertę bei neatsižvelgė į pagrindinio kreditoriaus kiekvieną dieną skaičiuojamas netesybas, neanalizavo ir neįvertino bendraskolės turimų įsipareigojimų, bei, anot pareiškėjo, padarė neteisingas išvadas dėl bendraskolei priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.
36. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.
37. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau ir MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi, teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo turimo turto vertė - 72 742,71 Eur, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) (34 444 Eur vertė), 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (793,33 Eur vertė), 1/6 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (4 150 Eur vertė), 59/300 nekilnojamojo turto (pastato - gyvenamojo namo ir kiemo statinių) (duomenys neskelbtini) (14 415,67 Eur), 98/585 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (138,04 Eur vertė), 1/6 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (430 Eur vertė), 50 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini) (1 448,10 Eur vertė), debitoriniai reikalavimai (16 923,57 Eur).
39. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo debitorinius reikalavimus vertino, įskaitydamas šiuos reikalavimus į visą pareiškėjo turimo turto vertę, tačiau iš ginčo nutarties nustatyta, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta, neįvertinant realių pareiškėjo galimybių šiuo metu išieškoti turimas skolas iš pareiškėjo skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimybės pateikti vykdymui vieno didžiausio pareiškėjo skolininko A. P. atžvilgiu turimą vykdomąjį dokumentą (ne)buvimo bei aplinkybė dėl realios galimybės išieškoti šią turimą skolą iš didžiausio pareiškėjo skolininko (ne)buvimo pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama bei analizuojama, nors tiek vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atsiradęs didžiausias debitorinis reikalavimas, tiek duomenys iš antstolių informacinės sistemos apie šio pareiškėjo skolininko atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą dėl didelės skolos sumos išieškojimo byloje yra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vertinant pagrindo įtraukti į pareiškėjo turimo turto vertę pareiškėjo debitorinius reikalavimus (ne)buvimą, debitoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai išanalizuoti galimybių juos patenkinti ir grąžinti skolas pareiškėjui aspektais.
40. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios akcijos yra bevertės, kadangi vien įmonės šiuo metu esanti galimai sunki finansinė padėtis nesąlygoja pagrindo tokios įmonės akcijas vienareikšmiškai pripažinti esant bevertėmis.
41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priklausančio turto vertę nustatė išsamiai neįvertinęs visų aplinkybių, kurios svarbios nustatant šį faktą fizinio asmens bankroto byloje.
42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui (ne)galimumo, buvo būtina įvertinti ir pareiškėjo bendraskolės L. Č. turtinę padėtį, tačiau sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog nustatant bendraskolės L. Č. turtinę padėtį, šiuo atveju nebuvo pirmosios instancijos teismo įvertinti visi šiai aplinkybei nustatyti svarbūs aspektai. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog bendraskolės L. Č. turtinė padėtis buvo nustatyta, tik įvertinus jai priklausančio nuosavybės teise turimo turto vertę. Savo ruožtu, bendraskolės L. Č. turimi finansiniai įsipareigojimai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami, nors, akivaizdu, jog finansinių įsipareigojimų (ne)buvimas, jų dydžio nustatymas, bendraskolės L. Č. atžvilgiu vykdomi išieškojimai turi įtakos, nustatant tikrąją šios bendraskolės L. Č. turtinę padėtį.
43. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas, be kita ko, grindė ir bendraskolės L. Č. finansine padėtimi, nepagrįstai apeliuodamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje vertintos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių vertintinų šios bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog ne visais atvejais, esant solidariajai skolai, vien ta aplinkybė, kad solidarus skolininkas turi turto ir galbūt skola gali būti išieškoma iš solidaraus skolininko, pakankama išvadai, kad skolos suma turi būti neįskaičiuojama į bankroto siekiančio asmens pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada gali būti padaryta tik tuomet, jei yra objektyvių įrodymų pagrindžiančių, jog egzistuoja reali galimybė kreditoriaus reikalavimą padengti iš solidarus skolininko turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas realios galimybės kreditoriaus reikalavimą padengti iš solidaraus skolininko turto buvimą konstatavo iš esmės nustatęs tik visą bendraskolei L. Č. nuosavybės teise priklausančio turto vertę, neįvertinęs bylos nagrinėjimo metu pareikštų prieštaravimų pagrįstumo dėl galimybės bendraskolei L. Č. priklausančiu turtu padengti turimą įsiskolinimą kreditoriui AB Luminor Bank.
44. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
45. Teismas pažymi, jog nagrinėjant iš naujo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga tokiu atveju vadovautis aktualiais šio klausimo nagrinėjimo metu nustatytomis VĮ „Registrų centras“ pareiškėjui priklausančio turto vertėmis, nustačius pareiškėjui priklausančias turto dalis bei atitinkamai jų vertes.
46. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
47. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant tai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2019 m. sausio 29 d. byloje gauto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėjimas šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme yra netikslingas, be to, šis prašymas galės būti pateiktas bei nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.