- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-204-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03601-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- M. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovės M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8706-1088/2019 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei M. V. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. V. 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnyje buvo aptariamas ieškovas ir jo kaip gydytojo vykdoma veikla. (duomenys neskelbtini) paskyroje socialiniame tinkle Facebook prie žinutės su nuoroda į straipsnį esančiuose komentaruose vartotoja M. V. parašė šiuos tikrovės neatitinkančius ir ieškovą šmeižiančius teiginius: „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas dėl šio ir kitų komentarų kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovės veika buvo tiek pavojinga, kad užtrauktų atsakovei baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto komentaro viešas paskelbimas įžeidė jo garbę, pamynė žmogiškąjį orumą ir sumenkino profesinę reputaciją visuomenės akyse, dėl ko ieškovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Žinių paskleidimo faktą patvirtina komentaras, kuris buvo parašytas (duomenys neskelbtini) paskyros socialiniame tinkle Facebook komentarų skiltyje, t. y. viešai, su jame esančia informacija galėjo susipažinti bet kuris žinutės skaitytojas. Atsakovės nepažįsta, niekada nėra matęs. Jos tetos L. bute, (duomenys neskelbtini), nėra buvęs, jos nekonsultavo. Atsakovė, viešai paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, padarė ieškovui žymią neturtinę žalą. Atsižvelgus, kad ieškovas dėl paskelbto komentaro nuolat patyrė ir toliau patirs stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, viešą pažeminimą, jam bus sudėtinga susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą juo, kaip gydytoju, prašoma priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra teisinga, protinga ir pagrįsta.
3. Atsakovė M. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad parašydama po straipsniu, išsakė tik savo nuomonę apie ieškovą. Atsakovės tetai L. R. prieš 9 metus diagnozuotas (duomenys neskelbtini), teta buvo gydoma. Jos būklė trumpam buvo pagerėjusi, tačiau ji mirė nuo diagnozuotos ir neišgydytos ligos. Prieš tetos mirtį ieškovas su dviem moterimis pas ją buvo atvykęs, turėjo aparatą, kurį pajungė prie kompiuterio ir tyrė tetos būklę. Tuo metu pas tetą buvo ir atsakovė. Ieškovas konstatavo, kad teta (duomenys neskelbtini) neserga, organizmas yra apnuodytas ar užterštas tik dažų kvapais, todėl liepė nusipirkti homeopatinių vaistų, nors prieš tai ieškovas matė medicininius dokumentus, kuriuose buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas. Už vizitą teta ieškovui sumokėjusi apie 300 Lt. Atsakovė vaistinėje pirko tetai vaistus pagal ieškovo išrašytą receptą. Ieškovas žadėjo po vizito pasiteirauti tetos apie sveikatą, tačiau nepasiteiravo. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po ieškovo vizito teta mirė ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, perskaičiusi straipsnį ir prisiminusi savo tetą, atsakovę apėmė pyktis ir komentaruose išsakė savo patyrimą ir nuomonę. Įsitikinusi, kad parašė teisybę, nes pati tetą slaugė, žinojo jos būklę. Atsakovė komentarą parašė užvaldyta emocijų. Sutinka, jog komentare pavartoti žodžiai galėjo įžeisti ieškovą, todėl posėdyje jo atsiprašė. Ieškovas privalo nurodyti, kodėl būtent 3 000,00 Eur sumos prašo už patirtą neturtinę žalą. Nesant tokių įrodymų, negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės tokio dydžio neturtinę žalą, todėl prašo ją mažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės M. V. ieškovui A. J. 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisti iš ieškovo A. J. valstybei 235,30 Eur bylinėjimosi išlaidų..
6. Teismas nustatė, kad ginčo duomenys paskleisti 2017 m. spalio 3 d. viešai prieinamoje socialinio tinklo Facebook Lietuvos ryto paskyroje (duomenys neskelbtini), šio fakto atsakovė neginčijo, todėl konstatuotinas ginčo duomenų paskleidimo faktas. Komentare rašoma apie ieškovą, ginčo dėl to taip pat nėra, todėl konstatuotinas faktas, kad žinios yra apie ieškovą.
7. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas oficialiai teikia alternatyvios medicinos paslaugas pagal galiojančią medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią teisę verstis medicinos gydytojo profesine kvalifikacija. Kauno medicinos universiteto profesinės kvalifikacijos pažymėjimai patvirtina, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) d. Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų klinikoje baigė kursus „Įvadinis kursas „Homeopatija“ visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, (duomenys neskelbtini) d. Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rūpybos katedroje baigė kursus „Paliatyvioji pagalba“ įvairių specialybių gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Homeopatija pagal galiojančius teisės aktus priskiriama prie alternatyvaus gydymo rūšių ir yra licencijuojama veikla. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 ,,Dėl Gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gydytojo profesiją ar likinai ir kartais teikti medicinos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinto aprašo 3 priede 64 punktu į gydytojų profesinių vardų sąrašą įtraukta profesija gydytojas homeopatas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. balandžio d. įsakymu Nr. V-273 ,,Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo 56 punktu homeopatija įtraukta į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.
8. Socialinio tinklo Facebook (duomenys neskelbtini) paskyroje (duomenys neskelbtini) atsakovės komentare nurodyti teiginiai ,,(duomenys neskelbtini)“, nevertintini atsakovės nuomone.
9. Žodis „aferistas“ visuomenėje vertinamas kaip neigiamai apibūdinantis asmenį. Atsakovė teigė tokią nuomonę apie ieškovą susidariusi po jo apsilankymo pas (duomenys neskelbtini) sergančią jos tetą, kuriai ieškovas teigė, kad ji (duomenys neskelbtini) neserga, nors matė medicininius dokumentus apie diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog atsakovės tetos L. R. bute niekada nebuvo ir jos negydė. Šioms aplinkybėms paneigti atsakovė ir liudytoja apklausta atsakovės dukra G. V. teikė teismui paaiškinimus, nurodydamos, jog ieškovas atvyko pas tetą su dar dviem moterimis, su aparatūra, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti jokių kitų duomenų byloje nėra. Nei atsakovė, nei liudytoja teismui negalėjo nurodyti, kokia tiksli suma buvo ieškovui sumokėta, kokių konkrečiai vaistų buvo tetai įsiūlyta ir už kokią konkrečiai pinigų sumą, jokių kitų rašytinių įrodymų - kvitų, čekių, vaistų receptų ar kitokių byloje nėra pateikta. Net darant prielaidą, jog ieškovas lankėsi atsakovės tetos bute, tačiau byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo sumokėti pinigai, o jei buvo, tai kokio dydžio suma, jog tetai buvo įsiūlyti homeopatiniai vaistai ir už kokią kainą, nėra pagrindo atsakovės komentare nurodytus teiginius ,,paemes nemaža pinigu suma“, ,,vaistu homeopatiniu uz didele suma ir tetai teiktų paslaugų isiule“ vertinti, kaip neginčytinus faktus ir šių faktinių aplinkybių asmeniniu atsakovės vertinimu. Iš komentaro turinio aiškiai galima spręsti, kad jame skelbiamos žinios būtent apie ieškovą, komentaro kontekstas leidžia jį skaitantiems asmenims aiškiai identifikuoti, jog tariamas aferistas, apie kurį kalba atsakovė, yra ieškovas. Komentaras akivaizdžiai pateikia skaitytojui žinią, kad ieškovas yra aferistas, o tai vertintina, kaip komentaro skaitytojams siunčiama žinia apie ieškovą, kaip asmenį ir gydytoją, bandant suformuoti neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovą. Komentaro teiginiu, kad ieškovas yra „aferistas“, viešai skelbiama, kad jis yra ne alternatyvios medicinos gydytojas, o sukčius, apgavikas, tačiau šis komentaro teiginys neatitinka tikrovės, kadangi byloje nustatyta, kad alternatyvios medicinos paslaugas ieškovas teikia teisėtai, turėdamas galiojančią medicinos praktikos licenciją, yra išklausęs homeopatijos įvadinį kursą bei paliatyvios pagalbos kursus. Iš Informatikos ir ryšių departamento duomenų matyti, kad ieškovas niekada nebuvo teistas už sukčiavimą. Kritiškai vertinant atsakovės poziciją, kad komentaru ji išreiškė savo neigiamą nuomonę apie ieškovą, darytina išvada, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kadangi atsakovė, viešai ieškovą pavadindama aferistu ir kaltindama sukčiavimu, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Iš atsakovės paskleistų teiginių turinio matyti, kad jie yra tvirtinamojo pobūdžio, o jų formuluotė bei informacijos pateikimo konstrukcija sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad paskleisti faktai žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl konstatuotinas ieškovo garbės ir orumo įžeidimas.
10. Vertintina, jog tai, kad ieškovas viešai internetiniame portale, kuris yra pakankami žinomas ir skaitomas Lietuvoje, pavadintas aferistu ir apibūdintas kaip sukčius, sukėlė ieškovui neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog dėl atsakovės parašyto komentaro stipriai, kaip nurodo ieškovas, pakenkta ieškovo reputacijai ar buvo sukelti kiti itin neigiami ieškovo profesinei veiklai padariniai. Ieškovas toliau sėkmingai dirba pagal profesiją, įrodymų, jog dėl atsakovės parašyto komentaro prarado dalį pacientų ar kitaip buvo sutrikdyta ieškovo profesinė veikla, ieškovas nepateikė. Atsakovė yra fizinis asmuo, kuriai byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl spręstina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Atsakovė teismo posėdyje gailėjosi dėl parašyto komentaro, nurodė neturėjusi tikslo įžeisti ir pažeminti ieškovą, jo atsiprašė. Atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovui priteistinas 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
11. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, ir priteisė iš ieškovo valstybei 235,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
12. Apeliacinius skundu dėl teismo sprendimo pateikė abi bylos šalys.
Šalies argumentai
13. Ieškovas A. J. apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3 000,00 Eur bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1 . Teismas neteisingai nustatė atsakovės komentaru ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį. Komentaro teiginių paskelbimas stipriai pakenkė jo, kaip gydytojo, profesinei reputacijai – atsakovės teiginius, kad apeliantas yra aferistas, kad, neva, paėmė nemažą pinigų sumą iš atsakovės tetos ir tvirtino, kad ji (duomenys neskelbtini) neserga, perskaitė didelis skaičius portalo bei paskyros lankytojų ir jie, neabejotinai, galėjo susidaryti itin neigiamą nuomonę apie apelianto žmogiškąsias, profesines savybes ir imti juo nepasitikėti. Teismas tik formaliai įvertino minėtas aplinkybe ir privalėjo remtis savo paties padarytomis išvadomis, kad apeliantas yra gydytojas (prestižinės profesijos atstovas), kad komentaras buvo patalpintas žinomame ir turinčiame didelį skaitytojų skaičių internetiniame portale, ir tuo, kad komentare panaudotas žodis „aferistas“ bei teiginys apie dideles pinigų sumos paėmimą savaime savo turiniu skatina visuomenės, esamų ir būsimų apelianto klientų nepasitikėjimą juo. Teismas, nustatydamas apelianto patirtos neturtinės žalos dydį, pernelyg didelę reikšmę teikė atsakovės sunkiai materialinei padėčiai, kurią nustatė vien iš antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimo fakto, buvo šališkas. Teismas nepagrįstai vertino, kad objektyviai nebuvo galima įrodyti atsakovės komentaru apeliantui sukeltų tiesioginių pasekmių, tačiau šiuos įrodymus apeliantas, neva, turėjo pateikti, o atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį, teismas išvadas apie tai darė iš antrinės teisinės pagalbos suteikimo fakto, nors tai nėra tinkamas atsakovės materialinę padėtį atskleidžiantis įrodymas. Sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad atsakovė neturėjo tikslo įžeisti ir pažeminti apeliantą, jo atsiprašė. Tikslo įžeisti ir pažeminti jį turėjimą patvirtina atsakovės paskleistų žinių apie jį pobūdis. Ji negalėjo nesuprasti, kad tokie žodžiai ir nurodomi išgalvoti faktai įžeis ir pažemins apelianto garbę ir orumą bei pakenks jo profesinei reputacijai. Tai, kad atsakovė atsiprašė apelianto, negali iš esmės pakeisti jo patirtos neturtinės žalos dydžio, o 800,00 Eur dydžio žala net ir iš dalies nekompensuoja apelianto patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų bei jo profesinės reputacijos sumenkinimo ir nėra protinga, teisinga ir sąžininga.
13.2 . Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo procesinės bylos baigties, todėl pakeitus sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, atitinkamai, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjantis pirmosios instancijos teisme jo turėtų išlaidų, susijusių su advokato suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimu, priteisimo iš atsakovės. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu iš atsakovės apeliantui turėjo būti priteistos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į patenkintą jo ieškinio reikalavimo dalį.
Atsiliepimas
14. Atsakovė M. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
15. Atsiliepime nurodė, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai vertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d. sprendimo pagrindu 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. nurodytu atveju) mokėjimo, todėl žyminis mokestis šioje byloje nemokamas. Priimant šį sprendimą atsakovės turtinė padėtis yra išnagrinėta išsamiai, todėl papildomi įrodymai dėl atsakovės turtinės padėties šioje civilinėje byloje būtų pertekliniai. Kad atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė nuo 2019 m. kovo 25 d., rodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4646-16273, kad 100 procentų atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
16. Atsakovė M. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė pažemino ieškovo garbę ir orumą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės parašytas komentaras nevertintinas, kaip atsakovės nuomonė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ir liudytoja G. V. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kokią sumą teta sumokėjo ieškovui. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad matė, kaip teta padavė apie 300,00 Lt ieškovui už vizitą. Teismas neatsižvelgė, kad įrodymų, pagrindžiančių jos paaiškinimus, atsakovė teismui pateikti negalėjo, nes jie neišlikę, buvo sudeginti, kaip nereikalingos šiukšlės prieš parduodant tetos butą. Teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir kitais principais, neatsižvelgė į ieškovo elgesį proceso metu, bei neįvertino aplinkybės, kad liudytoja G. V. paaiškino, kad po mamos parašyto komentaro ieškovas su liudytoja susisiekė. Pokalbio metu liudytoja ieškovui išsakė, kad ji pažino jį iš balso, tą pačią aplinkybę patvirtino ir ieškovas, tačiau ieškovas ir toliau viso proceso metu teigė, kad nėra buvęs atsakovės tetos bute ir nėra matęs atsakovės ir jos dukros G. V.. Atsakovės atstovės prašymu buvo atidėtas teismo posėdis surasti dvi moteris, kurios kartu su ieškovu vizitavo tetą. Atsakovei susisiekus su viena iš jų telefonu, ji pasakė, kad bijo vykti į teismą liudyti prieš ieškovą, kadangi jis dėl menkiausių dalykų teikia skundus ir ieškinius asmenims, kurie stoja prieš ieškovą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, viešai ieškovą pavadindama aferistu ir kaltindama sukčiavimu, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Atsakovė išsakė būtent tokią nuomonę, kadangi atsakovė pagal ieškovo išrašytus receptus vyko pirkti homeopatinių vaistų, kurie neturėjo gydomųjų galių asmeniui, sergančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovė tiek 2011 metais, tiek šiuo metu yra tvirtai įsitikinusi, kad ieškovas apgaudinėjo tetą, todėl išsakė nuomonę, kad ieškovas yra aferistas, nes iš jo veiksmų buvo galima susidaryti būtent tokią nuomonę. Būtent šiuo atveju ieškovo veiksmai patenka į žodžio ,,aferistas“ reikšmę ir apibūdinimą. Ieškovas, žinodamas savo įgaliojimus, t. y., kad jau negalėtų gydyti (duomenys neskelbtini) sergančio asmens, proceso metu neigė, kad kada nors buvo L. R. bute ir ją gydė.
5.2. Teismas neteisingai vertino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl parašo priteisti būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Ieškovas toliau dirba, dėl atsakovės parašyto komentaro jokių neigiamų pasekmių jam neatsirado. Nors teismas atsižvelgė į atsakovės blogą turtinę padėtį, tačiau priteista 800,00 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė. Ieškovui galėtų būti priteista ne daugiau kaip 1,00 Eur simbolinė suma.
Atsiliepimas
17. Ieškovas A. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti.
18. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai atsakovės komentaro teiginių nelaikė nuomonės išsakymu. Teismo sprendime yra pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, kodėl apeliantės komentaro teiginiai buvo pripažinti tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą paskleidimu, buvo įvertinta tiek komentare panaudota leksika, tiek viso komentaro kontekstas ir jo parašymo aplinkybės. Be to, asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti. Kad teismas neteisingai vertino jam padarytą neturtinę žalą, sutiktina tik ta prasme, jog ieškovui priteistas 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per mažas. Prašoma priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra protinga ir teisinga. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, šią pareigą ieškovas įvykdė. Apeliantės pateiktas subjektyvus jo elgesio vertinimas, teigiant, kad jis reiškia ieškinius jam neįtikusiems asmenims, yra visiškai nepagrįstas. Apeliantė, teigdama, jog nenorėjo apšmeižti ieškovo, yra nenuoširdi. Dėl šios priežasties yra pagrindas padidinti iš jos priteistiną neturtinės žalos dydį iki 3 000,00 Eur, nes buvo paneigtas vieno iš galimų pagrindų mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį – apeliantės atsiprašymo ir gailėjimosi dėl komentaro paskelbimo – egzistavimas. Teismas, konstatuodamas, jog apeliantė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias ir kad tuo sukėlė jam neturtinę žalą, šiose sprendimo dalyse tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, laikėsi kasacinio teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tinkamai ir išsamiai vertino ieškovo bei apeliantės argumentus, nustatė reikšmingas aplinkybes, ir šiose dalyse priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Ieškovas teismui 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl skundo papildymo ir prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Profesorės A. B. klinika“ 2019 m. spalio 5 d. pareiškimą, VSDFV 2017 m. lapkričio 24 pažymą Nr. KA-P21-26721 apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, 2017 m. lapkričio 28 d. medicininį pažymėjimą Nr. 53, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gegužės 16 d. raštą Nr. D12-225-(6.5).
21. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), įrodymai, kuriais į ieškinį atsikertama, turi būti pateikti su atsiliepimu (CPK 142 str. 2 d.); esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
22. CPK 323 straipsnis draudžia apeliantui keisti ar pildyti apeliacinį skundą, pasibaigus įstatyme nustatytam apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl apelianto pateiktas skundo papildymas ir pateikti nauji įrodymai atsisakytini priimti. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinta, kad kiti apeliaciniame procese dalyvaujantys asmenys bus tinkamai informuoti apie apelianto reiškiamus argumentus ir teikiamus įrodymus, būtų apsunkintas apeliacinis bylos nagrinėjimui procesas, pailgėtų jo terminai bei išlaidos.
Dėl teismo nešališkumo ir proceso teisėtumo
23. Apelianto A. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes tik iš dalies tenkindamas ieškinį netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovavosi išimtinai atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis ir be įrodymų sprendė apie jos turtinę padėtį.
24. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (LR Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6 str., 21 str.).
25. Apeliantas konkrečiu atveju pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl teisėjos šališkumo, bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo nereiškė. Vien tai, kad įvertinus byloje esančius duomenis padaryta priešinga, nei įrodinėjo apeliantas, išvada, savaime nelemia teismo sprendimo neteisėtumo, ir nereiškia, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo pažeidimų ir, juo labiau, negali būti vertinama kaip teismo nešališkumo principo pažeidimas (CPK 185 str.).
26. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip sau nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.
Dėl ginčo esmės
27. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Dėl pažeidimo fakto
30. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013.
31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė interneto portale (duomenys neskelbtini) prie straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 3 d. parašė komentarą: „(duomenys neskelbtini)“.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog parašytas komentaras nevertintinas kaip atsakovės nuomonė. Apeliantė M. V. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai komentaruose paskelbtą tekstą vertino kaip žeminantį ieškovo garbę ir orumą, bet ne kaip išsakytą jos nuomonę, o kaip paskleistą žinią. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
33. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog paskelbto teksto teiginiai yra tvirtinamojo pobūdžio, o jų formuluotė bei informacijos pateikimo konstrukcija sudaro pagrindą pripažinti, kad paskleisti faktai žemina ieškovo garbę ir orumą, išsamiai vertino ne tik lingvistinę jo prasmę, bet ir byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas turi galiojančią medicinos praktikos licenciją, yra išklausęs homeopatijos įvadinį kursą bei paliatyvios pagalbos kursus, niekada nebuvo teistas už sukčiavimą.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, atlikdama neteisėtus veiksmus, t. y. paskelbdama aukščiau nurodyto turinio komentarą, sukėlė neigiamą emocinį poveikį (žalą)ieškovui, galima spręsti, kad ieškovo, tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip mediko garbė ir orumas buvo pažeisti ir tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovo patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
35. Atsakovės parašyto komentaro turinys, kad ieškovas yra „aferistas“, savotiškai sukčiauja, ir žinia, kad atsakovė (nagrinėjamu atveju jos teta) nuo ieškovo nukentėjo, leidžia daryti išvadą, kad teiginiai esą ieškovas kaip medikas elgiasi taip, kaip nėra įprasta medicinos praktikoje, ir dėl to nukenčia pacientai yra visiškai neįrodyti (CPK 178 str.), o jos argumentai dėl to, kad įrodymai kaip neturintys reikšmės buvo išmesti parduodant butą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės veiksmai (įžeidžiančio turinio komentaro paskelbimas) vertintini kaip sąmoningi, nukreipti į ieškovo kaip mediko asmenį, nes jais buvo demonstruojama akivaizdi nepagarba ieškovui, jo profesinei veiklai, kompetencijai. Tokiu elgesiu atsakovė akivaizdžiai nepaisė visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų, juolab, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų, darbingo amžiaus, todėl laikytina, kad galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir dėl to galinčias kilti pasekmes.
36. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, darytina išvada, kad atsakovė, siekdamas ieškovo pažeminimo, viešai formavo neigiamą nuomonę apie jį, sukėlė neigiamus ieškovo išgyvenimus bei pagrįstą nerimą dėl galimos profesinės veiklos. Todėl, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.
Dėl neturtinės žalos dydžio
37. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
38. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
39. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
40. Teisėjų kolegija, spręsdama neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo apelianto A. J. sveikata ar kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti 3 000,00 Eur suma, tačiau nagrinėjamu atveju neturtinė žala turi būti atlyginta tiek, kiek apeliantas buvo pažemintas dėl atsakovės trumpą laiko tarpą paskleistos žeminančios nuomonės. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, ir pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui teisingą 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra adekvati ir pakankama satisfakcija padaryto pažeidimo aspektu (CK 6.250 str., CPK 185 str.).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
42. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Apeliantas A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš jo valstybei 235,30 Eur.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimo daliai. Kaip matyti, apeliantas ieškiniu prašė atlyginti neturtinę žalą pažeidus garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys buvo patenkintas 26,6 proc., todėl iš ieškovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 229,00 Eur (312 Eur x 73,4 proc. / 100 proc.) už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bei 6,30 Eur (8,59 Eur x 73,4 proc. / 100 proc.) už procesinių dokumentų siuntimą. Nagrinėjamu atveju,pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje taip pat taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašė valstybei priteisti 136,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Byloje nustatyta, kad advokatė atsakovei rengė du procesinius dokumentus – apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Apeliacinius skundus atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 68,25 Eur (136,50 : 2) už atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68,25 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.