Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „DAIKARAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5454-590/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „City - Line LT“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešojo pirkimo sąlygos ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DAIKARAS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „City – Line LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas pripažinti, kad konkurso sąlyga, pagal kurią siūloma įranga turi turėti konkretų EUROVENT sertifikatą (konkurso sąlygų 6 priedo 1.12. punktas), nenurodant „arba lygiavertis“, yra neteisėta ir dėl to atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo nutraukti konkursą; teismui nenustačius pagrindų tenkinti reikalavimą nutraukti konkursą dėl sąlygos neteisėtumo, panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą, kuriuo trečiojo asmens konkursui pateiktas pasiūlymas pripažintas atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, vadovaudamasis mažos vertės supaprastinto atviro konkurso „Oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose pirkimas“ sąlygomis, vykdė mažos vertės supaprastintą atvirą konkursą „Oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose pirkimas“ (toliau – konkursas). Ieškovas pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovas 2014 m. liepos 16 d. posėdyje nusprendė atmesti ieškovo ir kitų 7 dalyvių pasiūlymus. Atsakovas 2014 m. liepos 18 d. konkurso nugalėtoju pripažino UAB „DAIKARAS“. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, 2014 m. liepos 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią atsakovas 2014 m. rugpjūčio 6 d. atmetė.

Ieškovo teigimu, trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų 15.4. ir 15.5. punktų reikalavimų, todėl privalėjo būti atmestas. Konkurso dalyvis turėjo būti sumokėjęs mokesčius ne tik pasiūlymų konkursui pateikimo pabaigos momentu (2014 m. gegužės 7 d.), bet ir tolimesnėse konkurso stadijose (konkurso sąlygų 15.4. p.). Tuo tarpu, trečiasis asmuo dieną iki pretenzijos pateikimo buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 22 815,66 Lt.

Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“, UAB „AKNERA“ bei UAB „Vilšansta LT“ - bendrą pasiūlymą pateikusi ūkio subjektų grupė. Kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusios grupės narys turėjo tenkinti visus 15 punkto 1 lentelėje nustatytus bendruosius kvalifikacijos reikalavimus ir kiekvienas ūkio subjektų grupės narys turėjo pateikti nurodytus dokumentus atskirai (konkurso sąlygų 18.1. p.); tiekėjas turėjo būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu (konkurso sąlygų 15.5. p.). Tuo tarpu, UAB „AKNERA“, nors ir po pasiūlymų konkursui pateikimo termino, t. y. 2014 m. liepos 31 d. buvo skolinga 4 942,11 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punktu siūlomai įrangai nustatė reikalavimą turėti konkretų EUROVENT sertifikatą. Ieškovo teigimu, pirkimo sąlygų reikalavimas, įpareigojantis tiekėjams siūlyti tik tokią įrangą, kuri yra sertifikuota EUROVENT sertifikatais pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, turėjo arba nenurodyti konkrečios sertifikavimo įmonės, kurios sertifikatas turi patvirtinti, jog oro kondicionieriai yra ne žemesnės kaip A efektyvumo klasės ar lygiaverčio energijos vartojimo efektyvumo, arba nustatyti, kad siūloma įranga turi turėti EUROVENT sertifikatus ar lygiaverčius dokumentus.

Ieškovas nurodė, kad pirkimą laimėjusio tiekėjo UAB „DAIKARAS“ pasiūlymo kaina (299 901,35 Lt) buvo daugiau nei 2 kartus didesnė už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų kainas. Darė išvadą, kad atsakovas neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas, t. y. nepasieks viešojo pirkimo tikslo.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“, taip pat junginės veiklos partnerių UAB „AKNERA“, UAB „Vilšansta LT“ kvalifikacija atitiko minimalius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, todėl laikė tiekėją patikimu ir pajėgiu įvykdyti pirkimo sutartį.

Atsakovo teigimu, konkurso dokumentų reikalavimai savo esme nenurodė norimo konkretaus modelio, šaltinio, proceso, prekės ženklo, tipo, kilmės ar gamybos, neriboja tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus konkursui, skaičiaus, todėl neribojo tiekėjų konkurencijos ir kitaip nediskriminavo potencialių tiekėjų. Atsakovas, formuluodamas atitinkamą techninės specifikacijos reikalavimą tiekėjo siūlomai įrangai turėti EUROVENT sertifikatą, siekė sėkmingai įgyvendinti pirkimo tikslą – vadovaujantis teisės aktų reikalavimais įsigyti reikalingą kokybišką kondicionavimo sistemą, veikiančią pagal visuotinai pripažintus standartus ir kokybinius rodiklius. Atsakovo teigimu, nors techninėje specifikacijoje prie reikalavimo „turėti EUROVENT sertifikatą“ nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertį“, perkančioji organizacija neribojo tiekėjų teisės įrodinėti konkursui siūlomos įrangos atitikties konkurso sąlygų reikalavimams kitais, galimai analogiškais arba lygiaverčiais dokumentais. Tuo tarpu, konkurse dalyvavę tiekėjai kitais sertifikatais, dokumentais ar kitomis priimtinomis priemonėmis atsakovui nebandė įrodyti, kad jų siūloma įranga, sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

Atsakovas nurodė, kad reikalavimas turėti EUROVENT sertifikatą buvo nustatytas nuo pat konkurso paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 4 d., todėl tiekėjai, manydami, kad šis reikalavimas galimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir viešųjų pirkimų principus per 5 darbo dienas nuo šios sąlygos paskelbimo turėjo teisę teikti pretenzijas ir reikalauti ją pašalinti arba pakeisti. Dėl to pateiktas pretenzijas ir skundus dėl konkurso dokumentų reikalavimų pagrįstumo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūroms pasibaigus, laikė nepagrįstomis ir neteiktinomis.

Atsakovas pažymėjo, kad nemotyvavo ir neaiškino pretenzijos atmetimo dalyje dėl konkurso sąlygų teisėtumo, nes atsakyme į pretenziją nurodė, jog ieškovas praleido Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus pretenzijos pateikimo terminus, o papildomai pasisakė tik siekdama tiekėjui išaiškinti, kodėl konkurso sąlygose nustatytas atitinkamas reikalavimas tiekėjų siūlomai įrangai.

Atsakovas tiekėjo, pasiūliusio mažesnę kainą, motyvuoto pasiūlymo atmetimo, nelaikė neracionaliu lėšų naudojimu.

Trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui UAB „City – Line LT“ baudą už piktnaudžiavimą procesu iki 50 proc. baudos sumokant trečiajam asmeniui UAB „DAIKARAS“; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekėjo kvalifikacija turėjo būti vertinama pasiūlymo pateikimo dienai. Kadangi pasiūlymo pateikimo terminas buvo 2014 m. gegužės 7 d. todėl darė išvadą, kad pažyma apie įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu turėjo būti išduota ne anksčiau kaip 2014 m. kovo 16 d. Be to, trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ grįsdamas atitikimą šiam reikalavimui (tiek savo, tiek kitų partnerių), pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymas, patvirtinančias, jog trečiasis asmuo, taip pat UAB „AKNERA“ bei UAB „Vilšansta LT“ su Valstybine mokesčių inspekcija yra atsiskaitę. Dėl to darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai rėmėsi konkurso sąlygomis ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog tiekėjas atitiko visus konkurso sąlygose suformuotus minimalius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus.

Trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ sutiko su atsakovu, jog ieškovas praleido Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą terminą pretenzijai dėl 2014 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo remiantis tuo argumentu, jog UAB „AKNERA“ yra skolinga VSDFV. Be to, ieškovas nepateikė pretenzijos dėl konkurso sąlygų, kurią turėjo pateikti per 5 darbo dienas nuo pirkimo dokumentų paskelbimo.

Trečiojo asmens teigimu, nepaisant ginčijamos konkurso sąlygos, ieškovas turėjo galimybę pateikti įrangą, kuri atitiktų reikalaujamas savybes ir turėtų sertifikatą, kuris būtų lygiavertis EUROVENT, tačiau šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Be to, ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi pastarasis pareiškė vien prielaidomis paremtą, nepagrįstą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „City – Line LT“ ieškinį tenkinti; pripažinti, kad konkurso sąlyga, pagal kurią siūloma įranga turi turėti konkretų EUROVENT sertifikatą (konkurso sąlygų 6 priedo techninė specifikacijos 1.12 punktas), nenurodant „arba lygiavertis“, yra neteisėta; nutraukti mažos vertės supaprastinto atviro konkurso „Oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose pirkimas“ (pirkimo Nr. PPS-31-SAK14/09) procedūras; priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui UAB „City – Line LT“ 4 455,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas pirkimo sąlygų 1 lentelės „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 15.4. punkte nustatė reikalavimą tiekėjams būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą dokumentą arba VĮ Registrų centro nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, atitinkamos užsienio šalies institucijos dokumentą, išduotą ne anksčiau kaip 2014 m. kovo 16 d. Trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ kartu su pasiūlymu pateikė atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. balandžio 11 d. pažymą, patvirtinančią, jog UAB „DAIKARAS“ 2014 m. balandžio 10 d. yra atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tuo tarpu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. (12.25-31-3)-R-6856 patvirtina, kad UAB „DAIKARAS“ 2014 m. gegužės 7 d. , t. y. pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną, buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2 046,78 Lt mokesčių ir delspinigių.

Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti ir vertinti UAB „DAIKARAS“ padėtį, susijusią su įsipareigojimų mokėti mokesčius įvykdymu, ne tik pažymos pateikimo dieną, bet ir pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną, t. y. 2014 m. gegužės 7 d. Be to, ieškovas informaciją apie trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perkančiajai organizacijai pateikė kartu su 2014 m. liepos 30 d. pretenzija, todėl sprendė, jog atsakovui, gavus tokią informaciją, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl UAB „DAIKARAS“ atitikties viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Atsakovas, siekdamas užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, privalėjo įsitikinti, ar tiekėjas UAB „DAIKARAS“ pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną (2014 m. gegužės 7 d.) nebuvo skolingas biudžetui. Tuo tarpu, atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti UAB „DAIKARAS“ mokestinę padėtį, t. y. nesikreipė nei į patį tiekėją UAB „DAIKARAS“, nei į kompetentingas institucijas. Teismas nurodė, jog atsakovas neatliko VPĮ 32 straipsnyje nustatytos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, ar jis atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį UAB „DAIKARAS“, turėjusį neįvykdytą mokestinę prievolę valstybei, atitikusį minimalius kvalifikacijos reikalavimus (konkurso sąlygų 15.4. p.). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo UAB „DAIKARAS“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus bei pripažintas laimėjusiu pasiūlymu, yra neteisėtas.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. liepos 16 d. vykusiame posėdyje nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „DAIKARAS“ pasiūlymą. Ieškovas UAB „City – Line LT“ 2014 m. liepos 18 d. buvo informuotas apie minėtą sprendimą. Teismas darė išvadą, jog 15 dienų terminas pretenzijai pateikti baigėsi 2014 m. rugpjūčio 2 d. (VPĮ 94 straipsnio 1 d. 1 p.). teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2014 m. liepos 30 d. pretenzijoje nekėlė klausimo dėl trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų 15.5. punkto reikalavimui (tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu). Ieškovas pretenziją, kurioje išdėstė argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų 15.5. punkto reikalavimui, atsakovui pateikė 2014 m. rugpjūčio 21 d. praleidęs pretenzijos pateikimo terminą, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nusprendė šios pretenzijos nenagrinėti.

Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo pateiktoje ir atsakovo išnagrinėtoje bei atmestoje 2014 m. liepos 30 d. pretenzijoje klausimas dėl trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ pasiūlymo atitikties konkurso sąlygų 15.5. punkto reikalavimui nebuvo keliamas, o 2014 m. rugpjūčio 21 d. pretenzija pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, ieškovo argumentų dėl UAB „DAIKARAS“ atitikties konkurso sąlygų 15.5. punkto reikalavimų nenagrinėja ir dėl jų sprendime nepasisako (CPK 423³ str. 3 d.).

Teismas nesutiko su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo 2014 m. liepos 30 d. pretenzija dalyje dėl konkurso sąlygų reikalavimų teisėtumo pateikta praleidus VPĮ nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, manydamas, kad ieškovo 2014 m. liepos 30 d. pretenzija dalyje, kurioje ginčijamas pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte nustatyto reikalavimo teisėtumas, buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, turėjo teisę pretenziją šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Tuo tarpu, atsakovas ieškovo pretenziją priėmė, visą ją išnagrinėjo ir priėmė sprendimą visą pretenziją atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas, priėmęs ir išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, kuri jam buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, atnaujino pretenzijos pateikimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Teismas nustatė, kad perkančiosios organizacijos vykdyto pirkimo objektas - oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose rangos darbai. Pirkimo objekto techninius reikalavimus, savybes, charakteristiką, parametrus, specifikacijas nustatė 6 priede techninė specifikacija (konkurso sąlygų 11. p.). Atsakovas konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte įtvirtino reikalavimą tiekėjams, kad jų pasiūlyme nurodyta siūloma įranga būtų sertifikuota būtent konkrečiu EUROVENT sertifikatu. Teismas sprendė, jog perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pateiktas perkamos įrangos apibūdinimas, kuomet nurodomas reikalavimas turėti konkretų siūlomos įrangos sertifikatą (EUROVENT sertifikatą), nenumatant tiekėjams teisės pateikti lygiaverčio dokumento, t. y. pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, neatitiko VPĮ 25 straipsnio 8 dalies reikalavimų, buvo diskriminacinio pobūdžio, varžantis galimų tiekėjų konkurenciją.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog pastarasis nustatydamas reikalavimą, kad įranga turėtų EUROVENT sertifikatą, siekė įsigyti kokybišką oro kondicionavimo įrangą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog perkamos įrangos kokybės ir atitikimo skelbiamiems rodikliams, Europos Sąjungoje galiojantiems standartams nebuvo įmanoma įrodyti, pateikiant kitus, ne EUROVENT, sertifikatus ar lygiaverčius dokumentus; kad tik įrangos, sertifikuotos EUROVENT sertifikatu, įsigijimu bus pasiektas pirkimo tikslas ir bus įsigyta kokybiška oro kondicionavimo įranga, atitinkanti visus jai keliamus reikalavimus bei veikianti pagal visuotinai pripažintus standartus ir kokybinius rodiklius.

Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „City – Line LT“ pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad jis nepateikė jokio įrangos sertifikato ar lygiaverčio dokumento, o dėl to, kad ieškovas nepateikė būtent EUROVENT sertifikato. Nesant duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog perkančioji organizacija būtų priėmusi ir vertinusi kitokius lygiaverčius dokumentus, pagrindžiančius siūlomos įrangos kokybę, atitiktį skelbiamiems rodikliams bei Europos Sąjungoje galiojantiems standartams, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad nors techninėje specifikacijoje prie reikalavimo turėti EUROVENT sertifikatą ir nebuvo nurodytas prierašas „arba lygiavertį“, perkančioji organizacija neribojo tiekėjų teisės įrodinėti konkursui siūlomos įrangos atitikties konkurso sąlygų reikalavimams kitais, galimai analogiškais arba lygiaverčiais dokumentais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog konkurso sąlygos 1.12. p. pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminacijos principus, VPĮ 25 straipsnio nuostatas, neatitiko tiekėjų tinkamo konkurencijos varžymo, o atsakovas neįrodė tokio varžymo pateisinančių priežasčių ir objektyvių aplinkybių, jog perkančiosios organizacijos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis. Dėl to konkurso sąlygos 1.12. p., pagal kurį siūloma įranga privalėjo turėti konkretų EUROVENT sertifikatą nenurodant „arba lygiavertis“, laikė neteisėtu.

Teismas nustatė perkančiosios organizacijos vykdytame viešajame pirkime iš viso dalyvavo 8 tiekėjai: UAB „ANAGA“ (pasiūlymo kaina 128 787,60 Lt), UAB „DS Statyba“ (pasiūlymo kaina 227 475,08 Lt), UAB „Santjana“ (pasiūlymo kaina 146 068,72 Lt), UAB „City – Line LT“ (pasiūlymo kaina 123 291,74 Lt), UAB „Eurus LT“ (pasiūlymo kaina 130 587,10 Lt), UAB „Vedmonta“ (pasiūlymo kaina 122 208 Lt), UAB „DAIKARAS“ (pasiūlymo kaina 299 901,35 Lt) ir UAB „Vilpra“ (pasiūlymo kaina 134 315 Lt). Teismas pažymėjo, kad daugumos pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainos buvo tarpusavyje panašios. Tuo tarpu, UAB „DAIKARAS“ pasiūlymo kaina – 299 901,35 Lt, yra daugiau nei du kartus didesnė negu daugumos kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytos kainos. Toks didelis, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas, pasiūlymų kainų skirtumas, kėlė teismui pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo skaidrumo, lėšų panaudojimo racionalumo (VPĮ 3 str. 1 d., 2 d.).

Teismas, pripažinęs konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punktą neteisėtu, ex officio nutraukė pirkimo procedūras (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Trečiasis asmuo prašyme nurodė, kad ieškovo pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (20.21-06)-RMA-22694 nurodyta, jog 2014 m. gegužės 14 d. trečiasis asmuo buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2 046,78 Lt. Tuo tarpu, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. gegužės 15 d. išduotoje pažymoje Nr. 115300 nurodyta, jog trečiasis asmuo 2014 m. gegužės 14 d. yra visiškai atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija. Trečiojo asmens teigimu, dvi valstybės institucijų išduotos pažymos apie trečiojo asmens turimą/neturimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai su skirtingais duomenimis, todėl pastarasis papildomai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos apie trečiojo asmens turimą/neturimą įsiskolinimą 2014 m. gegužės 7 d., t. y. pasiūlymų pateikimo dienai. Teismas, įvertinęs kartu su prašymu pateiktus įrodymus, nelaikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. gegužės 15 d. pažymos teisiškai reikšmingos, kadangi minėta pažyma nepatvirtino trečiojo asmens mokestinės padėties, buvusios 2014 m. gegužės 7 dieną, todėl netenkino trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą bus nuspręsta negrąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „City-Line LT“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Skundžiamu sprendimu buvo pasisakyta dėl apelianto jungtinės veiklos partnerių teisių ir pareigų, su kuriais apeliantas dalyvavo pirkime ir bendras partnerių pasiūlymas buvo pripažintas laimėsiu. Dėl to nagrinėjama civilinė byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p. bei 329 str. 2 d. 2 p.);

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo reikalavimus, susijusius su pirkimo sąlygų tariamu nepagrįstumu bei neteisėtumu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pirkimo procedūrų vykdymo metu atnaujino terminą ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovas pretenziją dėl pirkimo sąlygų pateikė tik tuomet, kai atsakovas priėmė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų ir sudarius pasiūlymų eilę pirkimo laimėtoju buvo pripažintas apelianto ir jungtinės veiklos partnerių bendras pasiūlymas. Ieškovo vienintelis tikslas yra siekis bet kokiomis įmanomomis priemonėmis sutrukdyti apeliantui pasirašyti pirkimo sutartį. Vien tai, kad atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją tam tikra apimtimi pasisakė dėl pirkimo sąlygų pagrįstumo, nereiškia, kad terminas ginčyti pirkimo sąlygas buvo atnaujintas. Atsakovas nurodė, kad terminą ginčyti pirkimo sąlygas ieškovas yra praleidęs.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta iš esmės skirtingo ratio decidendi byloje, t. y. byloje, kurioje faktinės aplinkybės esmingai nesutampa su nagrinėjama byla. Lietuvos aukščiausiojo teismo nagrinėtoje byloje pirkimo dalyvio pretenzija dėl pirkimo sąlygų perkančiajai organizacijai buvo pateikta nesibaigus pasiūlymų pateikimo pirkime terminui. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ieškovo pretenzija buvo pateikta po atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą bei sudarius pasiūlymų eilę pripažinti apeliantą pirkimo laimėtoju. Tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui - jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti. Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011);

4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai techninės specifikacijos 1.12. p. pripažino diskriminaciniu bei neteisėtu. Teismas neatsižvelgė į mažos vertės pirkimams taikomas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išimtis (VPĮ 88 str.). Vien tai, jog atsakovas techninės specifikacijos 1.12. p. nenurodė prie EUROVENT sertifikato žodžių „arba lygiavertis“ pagal VPĮ 25 str. 8 d. reikalavimus, nepatvirtina techninės specifikacijos 1.12. p. neteisėtumo. Šis reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip apibūdinimas norimo rezultato, t. y. kompetentingos institucijos patvirtinimo dėl siūlomos įrangos atitikties teisės aktų reikalavimams;

5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neatitiko pirkimo sąlygų

15.4. p. kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su tinkamu mokesčių sumokėjimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apeliantas atsakovui pateikė VĮ Registrų centro 2014 m. balandžio 11 d. pažymą, patvirtinančią, kad apeliantas 2014 m. balandžio 10 d. yra atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija. Pažyma buvo išduota ne anksčiau kaip 2014 m. kovo 16 d., t. y. atitiko pirkimo sąlygose įtvirtintą reikalavimą. Tuo tarpu, ieškovas 2014 m. liepos 30 d. pretenzija ginčijo apelianto kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygų 15.4. p. reikalavimams, remdamasis tik pretenzijos pateikimo dieną turimais duomenimis apie apelianto mokestinius (ne)atsiskaitymus.

6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, apeliantui pateikti teismui papildomą Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie apelianto mokestinius atsiskaitymus galutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Dėl to apeliantas teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą, gautą po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.), kuri patvirtina, kad apeliantas mokestinio įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (t. y. 2014 m. gegužės 7 d.) neturėjo, t. y. atitiko pirkimo sąlygų 15.4. p. reikalavimus;

7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo viešųjų pirkimų tikslo pasiekimu. Vien tai, kad apelianto, vienintelio atitikusio visus pirkimo sąlygų reikalavimus, pasiūlymo kaina yra didesnė nei kitų pirkimo dalyvių, nereiškia atsakovo biudžeto neracionalaus naudojimo.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) Apelianto jungtinės veiklos partneriai UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“ nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis byloje jų pačių, teismo ar šalių iniciatyva. Apeliantas kartu su UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu dalyvavo konkurse, visiems šiems subjektams turėjo būti žinoma galimybė įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau nei UAB „AKNERA“, nei UAB „Vilšansta LT“ tokia teise nepasinaudojo, dėl galimybės įtraukti partnerius į bylą trečiaisiais asmenimis taip pat nepasisakė ir pats apeliantas, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimą grindžia šia aplinkybe. UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“ įtraukimas byloje trečiaisiais asmenimis negalėjo daryti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui pirmos instancijos teisme, teismas nepasisakė dėl šių įmonių kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygų reikalavimams;

2) Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas konkurso procedūrų vykdymo metu atnaujino terminą ginčyti konkurso sąlygas;

3) Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkto reikalavimo turėti EUROVENT sertifikatą teisėtumas buvo tinkamai pagrįstas ir įrodytas pirmosios instancijos teisme atsakovo procesiniuose dokumentuose;

4) Apelianto UAB „DAIKARAS“ pateiktas pasiūlymas atitiko visus perkančiosios organizacijos nustatytus konkurso dokumentuose keliamus reikalavimus, o pasiūlyta kaina yra ne per didelė, kadangi perkančioji organizacija ruošdamasi pirkimui, planavo lėšas ir jas viešai buvo paskelbusi viešųjų pirkimų plane. Perkančioji organizacija šiam pirkimui buvo numačiusi skirti 300 000 Lt be PVM. Apeliantas pateikė pasiūlymą 299 901,35 Lt be PVM sumai, kuri neviršijo planuotų lėšų dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „City – Line LT“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą, priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti trečiojo asmens kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Ieškovas nurodo šiuos atsikirtimus:

1) Ieškovas pretenzijoje nurodė konkretų perkančiosios organizacijos pažeidimą - trečiojo asmens pasiūlymo neteisėtą neatmetimą dėl neatitikties konkurso sąlygų 15.4. punkto reikalavimui. Trečiojo asmens neatitikimą konkurso sąlygų 15.4. punkto reikalavimui ieškovas nurodė ir teikdamas ieškinį, t. y. pažeidimas, nurodytas pretenzijoje, nebuvo patikslintas ar pakeistas;

2) Apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti apelianto teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas, kadangi privalėjo ir turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

3) Apeliantas pasiūlymo teikimo dieną (2014 m. gegužės 7 d.) turėjo 2 046,78 Lt mokestinę nepriemoką, t. y. neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, todėl jo pasiūlymas privalėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis konkurso sąlygų 15.4. punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Perkančioji organizacija, neatmesdama tokio tiekėjo pasiūlymo, teikdama melagingą informaciją, nesilaikydama savo pačios viešai paskelbtų konkurso sąlygų, elgėsi neteisėtai, pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas bei tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principus;

4) Pirmosios instancijos teismas konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte nustatytą reikalavimą pripažino diskriminaciniu, ribojančiu tiekėjų konkurenciją bei pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Nors mažos vertės pirkimui gali būti netaikomos VPĮ 25 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, tačiau nereiškia, kad perkančioji organizacija gali pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus (VPĮ 88 str. 1 dalis). Teismas tinkamai nustatė, kad ginčijama konkurso sąlyga yra diskriminacinė ir pažeidžianti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus;

5) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pripažindamas, kad perkančioji organizacija atnaujino pretenzijos pateikimo terminą ją priimdama bei išnagrinėdama iš esmės;

6) Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris yra nepatikimas, nesąžiningas, nepajėgus įvykdyti pirkimo sutartį bei didžiausią pasiūlymo kainą pasiūlęs tiekėjas, perkančioji organizacija neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas, t. y. nepasieks viešojo pirkimo tikslo;

7) Pirmosios instancijos teismo sprendimu apelianto jungtinės veiklos partneriams nebuvo pripažintos ar panaikintos / nustatytos jokios konkrečios teisės ar pareigos. Be to, apeliantas neįrodė kaip konkrečiai teismo sprendimas turėjo įtakos neįtrauktų į procesą asmenų teisinei padėčiai,

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl apelianto UAB „DAIKARAS“ pateiktų papildomų įrodymų

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, apeliantas UAB „DAIKARAS“ pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas UAB „DAIKARAS“ siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija apelianto pateiktus įrodymus priima į bylą bei vertina.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5454-590/2014, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdė mažos vertės supaprastintą atvirą konkursą „Oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose pirkimas“, pirkimo Nr. PPS-31-SAK14/09 (tekste – konkursas) (t. 1 b. l. 13-37). Ieškovas UAB „City – Line LT“, trečiasis asmuo UAB „DAIKARAS“, veikiantis kartu su kitais ūkio subjektų grupės nariais UAB „AKNERA“, UAB „Vilšansta LT“ pateikė pasiūlymus. Atsakovas 2014 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2(DI)-2404 pranešė ieškovui apie pastarojo pasiūlymo atmetimą, informavo apie pasiūlymo eilės nustatymą ir laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „DAIKARAS“ pasiūlymą (t. 1 b. l. 10). Ieškovas UAB „City – Line LT“ pateikė perkančiajai organizacijai 2014 m. liepos 30 d. pretenziją Nr. 325 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo“ (t. 1 b. l. 38-43). Perkančioji organizacija 2014 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu į pretenziją Nr. 2(DI)-2589 informavo ieškovą sprendimą ieškovo pretenzijos netenkinti, ją atmesti kaip nepagrįstą bei tęsti pirkimo procedūras (t. 1 b. l. 44-48).

Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų

Apeliantas UAB „DAIKARAS“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl apelianto UAB „DAIKARAS“ jungtinės veiklos partnerių UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“ teisių ir pareigų, su kuriais apeliantas dalyvavo pirkime ir bendras partnerių pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apelianto UAB „DAIKARAS“ jungtinės veiklos partneriai yra UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“.

Kaip teisingai pažymėjo ieškovas UAB „City - Line LT“ bei atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, pats apeliantas viso proceso metu pirmosios instancijos teisme nepasisakė dėl įtraukimo į bylą jungtinės veiklos partnerių. Tik apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismui priėmus pastarajam nepalankų sprendimą, apeliaciniame skunde sprendimo negaliojimą grindžia minėta aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl UAB „AKNERA“ ir UAB „Vilšansta LT“ kvalifikacijos atitikties konkurso sąlygų reikalavimams, nesprendė dėl byloje neįtrauktų dalyvių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pastarųjų įmonių įtraukimas byloje trečiaisiais asmenimis negalėjo daryti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui pirmos instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 47 straipsnio suinteresuotumo esmė - išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti konkurso sąlygos 1.12. p. neteisėtu bei atsižvelgęs į tai, kad pagal neteisėtas ir VPĮ reikalavimams prieštaraujančias pirkimo sąlygas negali būti vykdomos pirkimo procedūros, nusprendė savo iniciatyva nutraukti pirkimo procedūras.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus pirkimo procedūras pirkime dalyvavusių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi viešasis pirkimas negali būti vykdomas pagal VPĮ imperatyvioms normoms prieštaraujančias pirkimo sąlygas.

Dėl viešųjų pirkimų

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Dėl konkurso sąlygų 15.4. punkto kvalifikacinių reikalavimų

Apeliantas UAB „DAIKARAS“ skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neatitiko pirkimo sąlygų 15.4. p. kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su tinkamu mokesčių sumokėjimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 32 straipsnio 1dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Be to, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, jog paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus (VPĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, tam, kad perkančioji organizacija galėtų atmesti tiekėjo pasiūlymą VPĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tokie pasiūlymų atmetimo pagrindai turi būti nustatyti konkretaus pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad konkurso sąlygų 15.4. p. reikalauja, kad tiekėjai būtų įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą dokumentą arba Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, atitinkamos užsienio šalies institucijos dokumentą, išduotą ne anksčiau kaip 2014 m. kovo 16 d. Apeliantas kartu su pasiūlymu pateikė atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. balandžio 11 d. pažymą Nr. 111648, kurioje nurodyta, jog UAB „DAIKARAS“ 2014 m. balandžio 10 d. yra atsiskaitęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 1 b. l. 82-83).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „DAIKARAS“ pateikė tuo metu realią padėtį atitinkančią pažymą apie įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, vykdymą. Tačiau priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, privalėjo atsižvelgti ir vertinti UAB „DAIKARAS“ padėtį, susijusią su įsipareigojimų mokėti mokesčius įvykdymu, ne tik pažymos pateikimo dieną, bet ir pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną, t. y. 2014 m. gegužės 7 d. (t. 1 b. l. 52).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog informaciją apie trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, ieškovas atsakovui pateikė dar kartu su 2014 m. liepos 30 d. pretenzija (t. 1 b. l. 41). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui, gavus tokią informaciją, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl UAB „DAIKARAS“ atitikties viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, todėl siekdamas užtikrinti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, privalėjo patikrinti, ar UAB „DAIKARAS“ turi teisę dalyvauti viešajame pirkime ir ar jis atitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. įsitikinti, ar tiekėjas pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną (2014 m. gegužės 7 d.) buvo neskolingas biudžetui, ir, jeigu tiekėjas iš tikrųjų pasiūlymų pateikimo dienai buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, jo pasiūlymą turėjo atmesti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 33 straipsnyje nustatytas reikalavimas būti įvykdžiusiam įsipareigojimus, susijusius su įmokų mokėjimu, taip pat yra skirtas patikrinti tiekėjo patikimumą ir pajėgumą bei nustatyti, ar tiekėjo kvalifikacija pakankama ar ne perkamiems darbams atlikti, ar įsiskolinimo dydis leidžia teigti, kad tiekėjo ekonominis, techninis ir profesinis pajėgumas teikti tinkamas, kokybiškas, kvalifikuotas, konkursu perkamas paslaugas. VPĮ 33 straipsnyje įtvirtintomis negatyvaus pobūdžio sąlygomis įgyvendinama perkančiosios organizacijos pareiga, nustatyta VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje, t. y. patikrinti tiekėjų patikimumų ir pajėgumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1465/2014). Tuo tarpu, bylos nėra duomenų, kad atsakovas reagavo į ieškovo pateiktą informaciją ir ją patikrino, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų UAB „DAIKARAS“ mokestinę padėtį, t. y. nesikreipė nei į patį tiekėją UAB „DAIKARAS“ (VPĮ 32 str. 5 d.), nei į kompetentingas institucijas, kad gautų reikiamą informaciją. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas 2014 m. gegužės 7 d. pasiūlymų pateikimo termino paskutinę dieną, buvo skolingas 2 046,78 Lt mokesčių ir delspinigių (t. 1 b. l. 169-170).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neatliko VPĮ 32 straipsnyje nustatytos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, ar jis atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį UAB „DAIKARAS“, turėjusį neįvykdytą mokestinę prievolę valstybei, atitikusį minimalius kvalifikacijos reikalavimus (konkurso sąlygų 15.4. p.). Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo UAB „DAIKARAS“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu minimalius kvalifikacijos reikalavimus bei pripažintas laimėjusiu, yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė ginčo viešąjį pirkimą.

Dėl termino ginčyti konkurso sąlygas atnaujinimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo reikalavimus, susijusius su pirkimo sąlygų nepagrįstumu bei neteisėtumu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pirkimo procedūrų vykdymo metu atnaujino terminą ginčyti pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais dėl sekančių priežasčių.

Pirma, VPĮ nustatytas pretenzijos dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo pateikimo terminas nėra naikinamasis, t. y. jis gali būti atnaujintas. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (VPĮ 94 str. 1 d. 1, 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais; nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Nustatytas 5 dienų terminas konkurso sąlygų apskundimui savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenzija ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pasinaudojimas ikiteismine ginčo tvarka tampa negalimas tik perkančiajai organizacijai ir viešojo pirkimo laimėtojui sudarius pirkimo sutartį. Kol nėra sudaryta pirkimo sutartis, tiekėjas turi teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo tvarka ir teikti pretenzijas perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ nurodytas terminas gali būti atnaujinamas, perkančiajai organizacijai atnaujinus šį terminą ir išnagrinėjus pretenziją iš esmės, laikytina, kad tiekėjas įgyja teisę reikšti ieškinį teismui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo VPĮ 95 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.

Antra, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, manydamas, kad ieškovo 2014 m. liepos 30 d. pretenzija dalyje, kurioje ginčijamas pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte nustatyto reikalavimo teisėtumas, pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą, turėjo teisę pretenziją šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovo pretenziją priėmė, visą ją išnagrinėjo ir priėmė sprendimą visą pretenziją atmesti kaip nepagrįstą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas atnaujino pretenzijos pateikimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas UAB „DAIKARAS“, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl termino ginčyti konkurso sąlygas atnaujinimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo bylos ir nagrinėjamos bylos nesutampa esminės faktinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ginčo klausimas yra tas pats, t. y. galimybė tiekėjui kreiptis į teismą dėl konkurso sąlygų neteisėtumo tuo atveju, jei atsakovas kaip perkančioji organizacija priima ir iš esmės išnagrinėja galimai pavėluotai pateiktą tiekėjo pretenziją.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas UAB „City – Line LT“ turėjo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pripažindamas, kad atsakovas atnaujino pretenzijos pateikimo terminą ją priimdamas bei išnagrinėdamas iš esmės.

Dėl techninės specifikacijos 1.12. p. reikalavimo pripažinimo neteisėtu

Apeliantas UAB „DAIKARAS“ skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai techninės specifikacijos 1.12. p. pripažino diskriminaciniu bei neteisėtu. Apelianto teigimu, vien tai, jog atsakovas techninės specifikacijos 1.12. p. nenurodė prie EUROVENT sertifikato žodžių „arba lygiavertis“ pagal VPĮ 25 str. 8 d. reikalavimus, nepatvirtina techninės specifikacijos 1.12. p. neteisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose naudoti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo objektą turi apibūdinti taip, kad būtų išvengta tiesioginės nuorodos į konkretų modelį, prekės ženklą, patentą, kilmę. Perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektą kvalifikuojančius kriterijus, jei ji taip pat nurodo, kad pripažįstami analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) objektai. Taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovo vykdyto pirkimo objektas yra oro kondicionavimo sistemų įrengimo stočių pastatuose rangos darbai. Pirkimo objekto techniniai reikalavimai, savybės, charakteristikos, parametrai, specifikacijos yra nustatyti 6 priede techninė specifikacija (konkurso sąlygų 11. p.). Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. p. nustatyta, jog siūloma įranga turi turėti EUROVENT sertifikatą, t. y. konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte yra įtvirtintas reikalavimas tiekėjams, kad jų pasiūlyme nurodyta siūloma įranga būtų sertifikuota būtent konkrečiu EUROVENT sertifikatu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pirkimo dokumentuose pateiktą perkamos įrangos apibūdinimą, kuomet nurodomas reikalavimas turėti konkretų siūlomos įrangos sertifikatą – šiuo atveju EUROVENT sertifikatą, nenumatant tiekėjams teisės pateikti lygiaverčio dokumento, t. y. pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.12. punkte nenurodant žodžių „arba lygiavertis“, vertino kaip neatitinkantį VPĮ 25 straipsnio 8 dalies reikalavimų ir laikė pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus (VPĮ 3 str. 1 d.) bei varžantį tiekėjų sąžiningą konkurenciją.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, kad oro kondicionavimo įranga privalo būti sertifikuoti konkrečiai EUROVENT sertifikatu. Tuo tarpu, atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, jog perkamos įrangos kokybės ir atitikimo skelbiamiems rodikliams, Europos Sąjungoje galiojantiems standartams nebuvo įmanoma įrodyti, pateikiant kitus, ne EUROVENT, sertifikatus ar lygiaverčius dokumentus. Atsakovas neįrodė, kad tik įrangos, sertifikuotos EUROVENT sertifikatu, įsigijimu bus pasiektas pirkimo tikslas ir bus įsigyta kokybiška oro kondicionavimo įranga, atitinkanti visus jai keliamus reikalavimus bei veikianti pagal visuotinai pripažintus standartus ir kokybinius rodiklius. Atsakovas neįrodė, tokio varžymo pateisinančių priežasčių ir objektyvių aplinkybių, jog perkančiosios organizacijos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis.

Priešingai nei teigia apeliantas UAB „DAIKARAS“, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas techninės specifikacijos 1.12. p. nenurodęs prie EUROVENT sertifikato žodžių „arba lygiavertis“, pažeidė VPĮ nustatytus lygiateisiškumo ir nediskriminacijos principus, VPĮ 25 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog konkurso sąlyga, pagal kurią siūloma įranga turi turėti konkretų EUROVENT sertifikatą (konkurso sąlygų 6 priedo techninė specifikacija 1.12. punktas), nenurodant „arba lygiavertis“, yra neteisėta.

Dėl viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo viešųjų pirkimų tikslo pasiekimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo vykdytame viešajame pirkime iš viso dalyvavo 8 tiekėjai: UAB „ANAGA“ (pasiūlymo kaina 128 787,60 Lt), UAB „DS Statyba“ (pasiūlymo kaina 227 475,08 Lt), UAB „Santjana“ (pasiūlymo kaina 146 068,72 Lt), UAB „City – Line LT“ (pasiūlymo kaina 123 291,74 Lt), UAB „Eurus LT“ (pasiūlymo kaina 130 587,10 Lt), UAB „Vedmonta“ (pasiūlymo kaina 122 208 Lt), UAB „DAIKARAS“ (pasiūlymo kaina 299 901,35 Lt) ir UAB „Vilpra“ (pasiūlymo kaina 134 315 Lt) (t. 1 b. l. 38). Kaip minėta, visų tiekėjų, išskyrus UAB „DAIKARAS“, pasiūlymai buvo atmesti, Viešųjų pirkimų komisija 2014 m. liepos 16 d. nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „DAIKARAS“ pasiūlymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog daugumos pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainos yra tarpusavyje panašios, tuo tarpu UAB „DAIKARAS“ pasiūlymo kaina – 299 901,35 Lt, yra daugiau nei du kartus didesnė negu daugumos kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytos kainos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo skaidrumo, lėšų panaudojimo racionalumo (VPĮ 3 str. 1 d., 2 d.).

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui UAB „DAIKARAS“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovas UAB „City - Line LT“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš apelianto UAB „DAIKARAS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovo UAB „City - Line LT“ prašymas tenkintinas ir iš trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ ieškovui UAB „City - Line LT“ priteistinos 2400 Lt (695,09 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo už apeliacinį skundą

CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų (CPK 80 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, už kurį sumokėjo 1000 Lt bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, t. y. 2014 m. spalio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 379 (t. 2 b. l. 26).

CPK 87 straipsnio 1dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pažymėtina, kad nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantui UAB „DAIKARAS“ grąžintina permokėta 72,26 Eur (250 Lt) žyminio mokesčio dalis. Apeliantui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens UAB „DAIKARAS“ ieškovui UAB „City - Line LT“ 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti apeliantui UAB „DAIKARAS“ permokėtą 72,26 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų ir dvidešimt šešių euro centų) žyminio mokesčio dalį.