Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. P. , antstolis J. P. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui.

3. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

12. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą nėra laikytinas baigtiniu. Be to, CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis).

13. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, kurioje numatyta, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirto AIS SVI nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į SVI nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

14. SVI 4 punkte nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui gali pateikti vykdyti tik išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pagal SVI 4.2 punktą elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas per AIS. Rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams. Šis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į AIS ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto AIS pagal SVI nustatytus kriterijus (SVI 4.3 punktas).

15. Taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą tiesiogiai antstoliui, nesilaikė CPK 650 straipsnio 3 dalyje bei SVI 4.2 punkte nustatytų reikalavimų, ir 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu pagrįstai atsisakė priimti jį vykdyti.

Dėl teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą

16. Apeliantas prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 650 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirto AIS SVI nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į SVI nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo ir teisinio aiškumo principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, CPK 13 ir 17 straipsniams ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai.

17. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

18. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57).

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

20. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2021 m. birželio 29 d. sprendimai).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą grindė iš esmės tik bendro pobūdžio teiginiais, kad CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos neatitinka Metmenyse nustatytų tikslų, pažeidžia išieškotojų teisėtus lūkesčius pasirinkti išieškojimą vykdantį antstolį, nepagrįstai nustato skirtingą išieškotojų padėtį, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti, taip pažeidžiant lygiateisiškumo ir teisės į teisminę gynybą principus.

22. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.

23. Pažymėtina, kad pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi inter alia konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, neatsižvelgia į nurodytąsias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, nevertina pinigų sumų išieškojimo proceso specifikos ir nepaaiškina, kodėl skolininkai ir išieškotojai turėtų būti vertinami kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti kontekste. Pareiškėjas nepagrindžia ir to, kodėl, atsižvelgiant į tai, kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje turėtų būti vertinami ir išieškotojai bylose dėl pinigų sumų išieškojimo bei išieškotojai kitose, su pinigų sumų išieškojimu nesusijusiose, bylose. Pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti skirtingos vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, taikytinos bylose dėl pinigų sumų išieškojimo ir kitose bylose.

24. Pažymėtina ir tai, kad, pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reglamentavimu apribojama išieškotojų teisė pasirinkti antstolį, t. y. ribojama antstolių konkurencija, tačiau privatūs subjektai neturi įstatymo suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų ir nekelia abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutarties dalį dėl antstolio veiksmų atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Atskiruoju skundu apeliantas ir suinteresuoti asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo A. M. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.