Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“ ieškinį atsakovei T. V., tretieji asmenys V. V., R. V., D. G., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015-04-14 nutartimi UAB „Dentuva LT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Rimantas Bražūnas (civilinės bylos Nr. B2-357-555/2017). Iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997-09-18 iki 2011-12-28 ieškovės įmonės vadovo pareigas ėjo R. V., laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2012-02-10 V. V., o atsakovė T. V. laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09. Laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo direktoriaus pareigas ėjo D. G..

Atsakovei einant ieškovės įmonės direktorės pareigas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi UAB „Miraklas“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolis 2013-12-11 sudarė areštuojamo turto aprašą, kuriame yra įtrauktas, kaip bendrovei priklausantis turtas, automobilis BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Areštuoto turto saugotoju buvo paskirta UAB „Miraklas“. Atsakovė T. V., tuo metu ėjusi įmonės direktorės pareigas, antstoliui R. V. 2013-12-20 atsakyme į patvarkymą pateikti informaciją apie įmonės turimą turtą be kitų duomenų apie įmonės turtą, nurodė, jog automobilio, kuris antstolio aprašytas 2013-12-11, buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Kadangi automobiliui BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra ir ši transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2014-09-29 automobilį VĮ „Regitra“ išregistravo (2015-05-13 VĮ „Regitra raštas Nr. (1.13)-24-2058).

Ieškovės atstovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš 2014-10-14 Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo akto, iš kurio matyti, kad ginčo automobilio atsakovė naujai paskirtam UAB „Dentuva LT“ direktoriui D. G. neperdavė, nors pati atsakovė 2013-12-20 rašte antstoliui nurodė, kad ginčo automobilis yra įmonės. Ieškovės vertinimu, atsakovė neperdavusi vėlesniam direktoriui įmonės turto, privalo bankrutuojančiai įmonei atlyginti žalą, t.y. 790 Eur. Bankroto administratorius nurodė, kad nors ir yra žinoma kur yra automobilis, tačiau šio automobilio buvęs įmonės vadovas iki šiol neperdavė. Be to, paties automobilio ieškovė nepageidauja, o reikalauja jo vertės pinigais.

Byloje nekilo ginčo, kad D. G. nebuvo perduotas ginčo automobilis. Atsakovė T. V. pripažino, kad automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-10-09 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo direktoriaus pareigas ėjusiam D. G. neperdavė. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad automobilis ir jai ankstesnių vadovų nebuvo perduotas, o perimant įmonės turtą automobilio įmonės balanse nebuvo, apie tai, kad tai įmonės turtas duomenų neturėjo.

Kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis).

Teismas sutinka su ieškovės atstovu, kad civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Jeigu juridinio asmens vadovas įstatyme nustatytas jam pareigas perduoda kitam valdymo organui ar perima iš kito valdymo organo nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei, kuri atsirado dėl šių pareigų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016, yra išaiškinta, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 str. 4 d.) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minvesta“ v. L. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė T. V. neperdavė ginčo automobilio vėliausiam vadovui D. G., kuris to paties turto neperdavė bankroto administratoriui. Byloje esantis 2011-12-31 Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo buvęs UAB „Miraklas“ direktorius R. V. perdavė įmonės dokumentus ir turtą kitam direktoriui V. V., taip pat nepatvirtina, kad jau tuo metu R. V. perdavė kitam vadovui ginčo transporto priemonę. Tiek trečiasis asmuo V. V., laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2012-02-10 ėjęs įmonės vadovo pareigas, tiek R. V., laikotarpiu nuo 1997-09-18 iki 2011-12-28 ėjęs vadovo pareigas, patvirtino, kad ginčo automobilis vėlesniems vadovams perduotas nebuvo. Ieškovės atstovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, nors iš esmės pripažino, kad VĮ Registrų centras perduotuose įmonės turto balansuose ginčo automobilis nėra nurodytas. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikto 2004-12-31 UAB „Reklamos laikraštis“ balanso, už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31, eilutėje „Ilgalaikis turtas“, kuris apima ir ginčo automobilį, finansiniuose metuose (t.y. 2004 m.), toks turtas nenurodomas, o 2003 metais („Praėję finansiniai metai“) nurodoma jo vertė 1109 Lt. 2004 m. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad „UAB „Reklamos laikraštis“ veikloje naudojamas ilgalaikis materialus turtas – 1 transporto priemonė ir kitas materialus turtas.“, o 2004 metų įmonės veiklos ataskaitoje nurodė, kad „Bendrovė ataskaitiniais metais pardavė likusį ilgalaikį materialų turtą, kurio vertė 1109 Lt“. Bankroto administratorius nurodė, kad ginčo automobilis 2004 metais galėjo būti parduotas, tačiau šį turtą įmonė vėliau vėl galėjo įsigyti savo nuosavybėn. Tačiau atkreiptinas bankroto administratoriaus dėmesys, kad jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovės atstovas savo ieškinio reikalavimą iš esmės grindžia, atsakovės T. V., tuo metu ėjusios įmonės direktorės pareigas, antstoliui R. V. 2013-12-20 atsakyme į patvarkymą pateikti informaciją apie įmonės turimą turtą be kitų duomenų apie įmonės turtą, nurodyta informacija, t.y. jog automobilio, kuris antstolio aprašytas 2013-12-11 Turto apraše, buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia ieškinio reikalavimo, t.y. kad ginčo turtas nuo 2005 metų priklausė įmonei, o įmonės vadove nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09 buvusi T. V. neperdavusi automobilio po jos direktoriaus pareigas ėjusiam D. G. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) ieškovei atsiradimą, t.y. įmonei padarė žalą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Juridinių asmenų registre esantis UAB „Miraklas“ balansas, pateiktas už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-12-31, iš kurio matyti, kad įmonė ilgalaikio turto 2011 metais neturėjo. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, kad už automobilį BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2005 metų būtų mokėjusi mokestį už draudimą, ar privalomąją techninę apžiūrą nepateikta. Labiau tikėtina, kad kaip teigė tiek trečiasis asmuo V. V., tiek R. V., kad šis automobilis jau ilgą laiką nėra eksploatuojamas, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2014-09-29 automobilis išregistruotas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnis, redakcija įsigaliojusi nuo 2014-07-01).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju antstolis 2013-12-11 sudarydamas areštuojamo turto aprašą, kuriame buvo įtrauktas, kaip bendrovei priklausantis turtas, automobilis BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėmėsi tik VĮ „Regitra“ duomenimis. Tačiau automobilio registracija VĮ „Regitra“ nesukuria nuosavybės teisės, o yra tik jos išviešinimo faktas. O tai, kad UAB „Miraklas“ (šiuo metu UAB „Dentuva LT“) direktorė T. V. 2013-12-20 rašte nurodė ginčo automobilį, kaip įmonės turtą, nurodydama jo buvimo vietą, nepatvirtina bankrutuojančios įmonės nuosavybės teisių į šį automobilį. Be to, iš 2013-12-11 Turto aprašo, pateikto į bylą, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Miraklas“ būtų priėmęs saugoti areštuotą turtą (nėra jokio tai patvirtinančio parašo). Teismo vertinimu, ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovei neįrodžius būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – būtent atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 18,00 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukreipiant į bankrutavusio asmens bankroto administravimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-341-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-719-440/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Rimanto Bražiūno, atsakovės T. V. naudai 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.