Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“ ieškinį atsakovei T. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2015-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1760-555/2015 UAB „Dentuva LT“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė R. B. (b. l. 7–8). UAB „Dentuva LT“ vadove nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09 buvo atsakovė T. V. (b. l. 9–10). Antstolio R. V. kontoroje 2013-12-11 buvo sudarytas UAB „Miraklas“ (dabar – UAB „Dentuva LT“) turto aprašas, kuriame nurodyta transporto priemonė Buick Park Aveniu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 1992 m. (b. l. 11–12). Tą pačią dieną antstolis pareikalavo UAB „Miraklas“ pateikti informaciją apie transporto priemones ar kitą kilnojamąjį turtą (b. l. 34). 2013-12-20 atsakyme UAB „Miraklas“ direktorė T. V. nurodė, jog ginčo automobilis yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). 2013 m. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, šio automobilio vertė buvo 790 Eur (b. l. 14). Šiuo metu transporto priemonė yra išregistruota (l. 28–29). T. V. 2014-10-14 D. G. perdavė įmonės dokumentus, kasą bei antspaudą, tačiau nurodytas automobilis nebuvo perduotas (b. l. 13). Atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog 2011-12-21 UAB „Reklamos laikraštis“ (dabar – UAB „Dentuva LT“) direktorius R. V. perdavė naujam direktoriui V. V. įmonės dokumentus, kasą bei antspaudą, perduodamo turto sąraše ginčo automobilis nebuvo nurodytas (b. l. 27).

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Ieškovė pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius ir tokį reikalavimą grindė netinkamu atsakovės, kaip bendrovės vadovės, pareigų vykdymu, dėl ko bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kadangi atsakovė neperdavė naujajam direktoriui bendrovės turto – automobilio BUICK PARK AVENIU.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė T. V. UAB „Miraklas“ (nuo 2014-11-04 UAB „Dentuva LT“) direktore buvo nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09 (b.l. 10). Jai einant šias pareigas, bendrovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2013-12-11 antstolis sudarė areštuojamo turto aprašą, į kurį įtraukė bendrovei priklausantį automobilį BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas UAB „Miraklas“. Tai, kad šį turto aprašą buvo gavusi ir apie turto areštą atsakovė žinojo, patvirtina, jos antstoliui siųstas 2013-12-20 raštas, kuriame ji pateikė informaciją apie bendrovės turimą turtą (b. l. 33). Savo rašte ji rašė, jog ilgalaikį turtą sudaro ir automobilis, toks koks aprašytas 2013-12-11 turto apraše, jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Taigi, šie įrodymai patvirtina, jog atsakovei einant UAB „Miraklas“ direktorės pareigas, automobilis sudarė bendrovės ilgalaikį turtą, kuris buvo areštuotas ir perduotas saugoti UAB „Miraklas“.

Teismas atsižvelgia į tai, kad tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (LR CK 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LR ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; LR CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., 21 str. nuostatos numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Teismas pažymi, kad atsakovė, būdama atsakinga už ieškovės turto įtraukimą į apskaitą ir šio turto išsaugojimą, palikdama direktoriaus pareigas turėjo užtikrinti tinkamą viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam įmonės vadovui. Byloje nustatyta, jog atsakovę atleidus iš direktorės pareigų, ji naujajam direktoriui D. G. 2014-10-14 priėmimo-perdavimo aktu automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė (b. l. 13) ir tuo pažeidė LR ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d., LR CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1 -3 d. nustatytas juridinio asmens vadovo pareigas. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovei nepateikiant įrodymų, jog turtas kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Taigi, atsakovė neįrodė, kad jai paliekant direktoriaus pareigas, įmonė šio turto neturėjo (LR CPK 178 str.).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog bendrovė turėjo minėtą automobilį, tačiau juo visą laiką naudojosi R. V., t. y. buvęs bendrovės direktorius. Teismo nuomone, tai nėra aplinkybė, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Atsakovė, žinodama, kad automobilis yra registruotas bendrovės vardu ir būdama atsakinga už tinkamą bendrovės turto išsaugojimą, veikdama atsakingai ir rūpestingai, turėjo išreikalauti turtą iš svetimų asmenų. Atsakovei, kaip patyrusiai vadovei, turėjo būti žinomos įmonės turto neperdavimo, netinkamo vadovaujamoje įmonėje dokumentų ir materialinių vertybių apskaitos tvarkymo teisinės pasekmės. Be to, pažymėtina, jog 2013 m. gruodžio mėnesį atsakovė tiksliai žinojo automobilio buvimo vietą, nes ją nurodė antstoliui.

Akivaizdu, jog įmonės ilgalaikio turto neperdavimas sumažino bendrą ieškovės turto masę, todėl ieškovei buvo padaryta turtinė žala (LR CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovei neperdavus turto naujajam įmonės vadovui, pastarasis negalėjo jo perduoti įmonės administratoriui, o neperdavus turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ieškovės atstovas nurodė, kadangi įmonės vadovas administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų, todėl nustatyti likutinę automobilio vertę galima tik naudojantis informacinio portalo VšĮ “Emprekis“ duomenimis. Jais remiantis automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2013 m. gruodžio mėnesį buvo 790 Eur (b. l. 14). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu: nei ar minėtas turtas įmonėje jos vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, nei kada ir kokiu būdu bei aplinkybėmis jis buvo perduodamas (jei iš viso buvo perduodamas), nei kur jis yra. Šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė jog minėtas automobilis bendrovės buvo įgytas 1997 metais, todėl yra visiškai nusidėvėjęs ir turėjo būti nurašytas, tačiau teismui rašytinių įrodymų, kad bendrovė jį atsakovės vadovavimo laikotarpiu nurašė, nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ilgalaikis turtas nustatytais terminais yra nurašomas, tačiau tinkamai naudojamas jis ilgą laiką gali būti geros būklės ir vertingas. Šį faktą patvirtina tai, kad dar 2013 m. gruodžio mėnesį pati atsakovė nurodė šio automobilio, kaip bendrovės turto buvimo vietą.

Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog automobilis šiai dienai bevertis, likę tik jo griaučiai, todėl jis net VĮ „Regitra“ išregistruotas. Kad automobilis yra bevertis, atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, o daugiau kaip tris mėnesius neturėjęs galiojančios techninės apžiūros ar Lietuvoje registruotos įmonės draudimo, automobilis galėjo būti išregistruotas ir automatiškai, įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Taigi, automobilio išregistravimas neįrodo automobilio vertės.

Teismas pažymi, kad atsakovė ir jos atstovas per pasirengimo bylos nagrinėjimui laikotarpį (nuo 2016-03-14 iki 2016-04-28) nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atstovo pateiktus VšĮ “Emprekis“ duomenis apie automobilio vertę. Nors ieškovės įrodymai dėl automobilio vertės buvo pateikti prie ieškinio, atsakovės atstovas tik atvykęs į 2016-04-28 parengiamąjį posėdį pasakė, kad į kitą posėdį jie teiks ieškovės nurodomą automobilio vertę paneigiančius įrodymus. Priežasčių, kodėl tų įrodymų nepateikė iki pirmojo parengiamojo posėdžio, atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, taip pat negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus ketina teikti, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), taip pat atsižvelgęs į tai, kad 2016-04-01 nutartyje teismas buvo šalims išaiškinęs CPK 226 str. numatytą pareigą pasirengimo nagrinėti teisme metu pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (b. l. 31), atmetė atsakovės atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo, remdamasis joje esančiais įrodymais.

Kadangi bankroto administratoriui nėra perduoti buhalteriniai bendrovės dokumentai, teismas neturi galimybės dėl žalos padarymo aplinkybių spręsti iš kitų, tiesioginių žalą patvirtinančių įrodymų, kurie realiai patvirtintų įmonės turto turėjimo ir praradimo (neišsaugojimo) faktus, atsakovė ieškovės nurodomą vertę jokių paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktais VšĮ “Emprekis“ duomenimis ir konstatuoja, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei buvo padaryta 790 Eur dydžio turtinė žala, pasireiškusi ieškovės turto netekimu.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nenuginčijo įstatyme numatytos jos kaltės prezumpcijos, todėl nustačius visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti ieškovei iš atsakovės priteistina 790 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dentuva LT“, juridinio asmens kodas 124146452, atstovaujamai bankroto administratoriaus R. B., 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (790 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.