Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai atsakovui. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė ir ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame nurodytas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalių – ieškovės I. K. ir atsakovo R. K. – santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, santuokos liudijimo originalas, pridėtas prie bylos). Sutuoktinių vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 8–9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, I. K. nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus – 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 687/1318 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 2017 m. liepos 31 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 10–16). Atsakovas R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 10). Antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų apie sutuoktinių atžvilgiu vykdomą išieškojimą (b. l. 17–20).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis yra nusišalinęs nuo šeimos reikalų, savo kaip sutuoktinio pareigų visiškai nevykdo, engė ieškovę, vartojo alkoholį, yra psichologiškai ir fiziškai smurtavęs prieš ieškovę. Ieškovės teigimu, šalys santuokoje negyvena, bendro ūkio neveda ir santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2016 metų, nors pirmiau paminėtas atsakovo elgesys buvo ir iki 2016 metų. Ieškovės paaiškinimais, nuo 2016 metų tarp šalių neliko jokių tarpusavio santykių, kadangi iki tol ieškovė santuoką dar mėgino išsaugoti dėl šalių vaikų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukiamas į posėdį neatvyko, nors atsakovui apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo yra žinoma. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, išvyko iš sutuoktinių gyvenamosios vietos ir iki šiol ieškovė neturi jokių duomenų apie atsakovo buvimo vietą. Taigi ieškovės paaiškinimai bei byloje esantys duomenys, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui yra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, tačiau atsakovas jokių atsikirtimų į ieškovės ieškinį nepateikė, jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės, nenurodė, kas sudaro pagrindą tokį atsakovo procesinį elgesį laikyti kaip sutikimą su ieškinio reikalavimais (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė reiškia reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad ji nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Sutuoktiniams ilgiau kaip metus nepalaikant šeiminių ryšių, nevedant bendro ūkio, šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai).

CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės argumentų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jis vartodavo alkoholį, savo veiksmais žemindavo (engė) ieškovę, yra vartojęs tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, nesirūpino šeimos reikalais, buvo nusišalinęs nuo bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Dėl tokio atsakovo elgesio tarp šalių neliko visiškai jokio artumo ir bendras gyvenimas tapo visiškai neįmanomas. Teismo vertinimu, pripažintina, kad tokiais savo veiksmais atsakovas kaip sutuoktinis pažeidė savo pareigas – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima. Atsakovas žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, šeima visiškai nesirūpino. Duomenų, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltės, byloje nėra pateikta. Atsakovas neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo, nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad ieškovė oficialiai nėra rašiusi pareiškimų policijos pareigūnams dėl atsakovo elgesio, t. y. jos atlaidumas nerašant pareiškimų dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo, nesudaro pagrindo kritiškai vertinti ieškovės nurodytas aplinkybes. Juo labiau kad ieškovė nurodė tokiu savo elgesiu siekusi išsaugoti šeimą.

Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, dėl ko šalių santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys negyvena šeimyninio santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų – sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl sutuoktiniams išlaikymas iš kito sutuoktinio nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę. Šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – K., o atsakovui – jo prigimtinė pavardė K..

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu jokio kilnojamojo registruotino ar nekilnojamojo turto, taip pat kito turto, kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas nutraukiant santuoką, neįgijo. Ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas – 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 687/1318 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. liepos 31 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalys duomenų apie turimus kreditorius nepateikė, nurodė, jog bendrų kreditorių neturi. Sutuoktiniai namų apyvokos daiktus yra pasidalinę tarpusavyje. Sutuoktiniams neįgijus nutraukiant santuoką dalintino turto, turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šioje byloje turėjo 100,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė ieškovės sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir 0,55 Eur įmokų ir mokesčių priėmimo mokestis, sumokėtas už žyminio mokesčio priėmimą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškinyje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, minėtos 100,55 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 8,62 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. K. (iki santuokos turėta pavardė – Š.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo R. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui R. K. – pavardę K..

Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,55 Eur (vieno šimto eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,62 Eur (aštuonių eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.