Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 31 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams antstoliui A. S., A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo nustatyti ieškinio ir atskirojo skundo trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomas prašymas nušalinti teisėją J. G. buvo išspręstas ir atmestas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio 2020 m vasario 28 d. nutartimi, todėl apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo nagrinėjamoje byloje nevertintini.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).

12. 2020 m. balandžio 27 d. teisme gautas apeliantės prašymas priimti ir prie bylos pridėti papildomus įrodymus: 2020 m. balandžio 23 d. apeliacinio skundo kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties kopiją, pranešimą dėl bylos išsiuntimo apeliaciniam teismui kopiją, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties kopiją, 2020 m. balandžio 8 d. antstolio patvarkymus, registro duomenis, pranešimą bendraturčiams dėl turto pardavimo, pažymą apie gaisrą, pažymą dėl S. S., pranešimą apie draudimo įmoką už automobilį. Apeliantė nurodo, kad papildomų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui lėmė tai, jog ji nepasitiki Klaipėdos teismais, taip pat paaiškėjo naujos aplinkybės ir gauti nauji įrodymai.

13. Kaip minėta, apeliantė, teikdama naujus įrodymus, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliantės nurodomi argumentai dėl nepasitikėjimo Klaipėdos teismais yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dauguma apeliantės pateiktų dokumentų, priimti po to, kai buvo priimtos skundžiamos nutartys, apeliacinės instancijos teismas priima papildomai pateiktus dokumentus ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria nustatyti trūkumai ieškovės atskirajam skundui

14. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pašalinti iš atskirojo skundo reikalavimus ir aplinkybes, susijusias su Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1585-904/2020. Apeliantė atskirajame skunde nurodo tuos pačius reikalavimus, susijusius su nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1585-904/2020.

15. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai ir tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą taikantis teismas turi aiškiai nurodyti, kokie konkretūs procesinio dokumento trūkumai buvo nustatyti bei kaip šiuos trūkumus reikėtų ištaisyti. Klaidingas procesinio dokumento, teismo pavadinimas ar kiti išimtinai formalūs trūkumai nėra pakankami taikyti trūkumų šalinimo institutą nagrinėjamoje byloje (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje 2020 m. sausio 31 d. nutartyje išaiškino, kad atskirąjį skundą dėl procesinių sprendimų, priimtų Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1585-904/2020, CPK 334 ir 335 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais ieškovė turi teisę teikti Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1585-904/2020. Civilinė byla Nr. e2-1585-904/2020 (dėl ieškovės iškeldinimo) ir ši civilinė byla Nr. 2-647-777/2020 yra savarankiškos bylos, nagrinėjamos skirtinguose teismuose, todėl ieškovė, siekdama ginčyti konkretaus teismo priimamus procesinius sprendimus, juos turi teikti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismui, kuris nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-1585-904/2020). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė trūkumų šalinimo institutą, nes teismo nurodytas trūkumas (pašalinti iš atskirojo skundo reikalavimus ir aplinkybes, susijusias su Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1585-904/2020), yra formalus, kuris galėjo būti išspręstas nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka – nevertinant su byloje nagrinėjamu klausimu nesusijusių argumentų ir įrodymų. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, teisingumo principus bei tai, kad nagrinėjamu atveju priėmus ieškovės atskirąjį skundą, šioje proceso stadijoje nėra dalyvių, kurie turėtų teisę pateikti atsiliepimus į ieškovės atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties yra priimtinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai sudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindą nagrinėti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria nustatyti trūkumai ieškovės ieškiniui

17. Ieškovė iš esmės nesutinka su teismo nustatytais ieškinio trūkumais, nes, jos nuomone, pareikšti reikalavimai yra aiškūs.

18. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos ieškinys buvo priimtas, o vėliau, kai buvo iškelta kita civilinė byla Klaipėdos apylinkės teisme, ši byla buvo pradėta vilkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinys Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 20 d., ieškinio trūkumai buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nutartimis, o ieškinys iki šiol nėra priimtas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovei nustatytas 20 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – suprantamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti ieškinio sumą. Taip pat nutartimi išaiškinta ieškovės teisės skųsti antstolio veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

19. Iš ieškovės pareikšto procesinio dokumento matyti, kad ji reikalauja: 1) sugrąžinti jai teises į nuosavybę bei panaikinti areštus visoms ieškovei priklausančioms sąskaitoms; 2) už patirtą žalą priteisti piniginę kompensaciją ieškovės naudai. Ieškovės dėstomos aplinkybės, kurių tarpusavio ryšys nėra aiškus, vėliau dėstomos aplinkybės, kurios tarsi turėtų būti susijusios su ieškovės turto pardavimu, tačiau nėra nuosekliai išdėstomos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis galima būtų nustatyti ieškinio faktinį pagrindą.

20. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018). Proceso įstatymo nuostatose nustatyta daug formalių reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui ir formai, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-403/2018).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nėra aiškūs. Pavyzdžiui, ieškovė reikalauja panaikinti visus jos banko sąskaitoms taikomus areštus, tačiau nėra detalizuojama, kokioms sąskaitoms, ir kokiu pagrindu taikomi areštai. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškovės atžvilgiu taikomi areštai yra susiję su vykdymo procesu. Svarbu atkreipti dėmesį, jog skundai dėl antstolio veiksmų paduodami CPK XXXI skyriuje (CPK 510 – 513 straipsniai) nustatyta tvarka. Taigi, ieškovė dėl jos turtui taikomo arešto, pirmiausia turėtų kreiptis į antstolį, o šiam priėmus atitinkamą patvarkymą – kreiptis į apylinkės teismą (CPK 510 – 513 straipsniai).

22. Taip pat ieškovė reikalauja grąžinti jai nuosavybės teisę, tačiau nėra nurodomas turtas, kurio nuosavybės teisę ji yra praradusi, taip pat nepateikiami tai pagrindžiantys dokumentai (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, ieškovė reikalauja kompensacijos dėl jai padarytos žalos, tačiau nėra suprantama kaip žala yra apskaičiuojama, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti mokėtino žyminio dydžio.

23. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovės įsitikinimas apie galimai prieš ją atliekamus neteisėtus veiksmus, nesudaro pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3, 4, 6 dalis. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reiškiamos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2008). Ieškovė nepateikė teismui įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, kad jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už šioje byloje pareikšto ieškinio nagrinėjimą CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, kuriuo ieškinyje taip pat remiasi ieškovė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie jos neteisėtą sulaikymą (suėmimą) ar kitokių neteisėtų minėtoje normoje nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymą jos atžvilgiu ir šiomis aplinkybėmis negrindžia ieškinio reikalavimų. Taigi ieškovės atžvilgiu neegzistuoja aplinkybės, įtvirtintos CPK 83 straipsnio 1 dalyje, tačiau išaiškintina, kad ieškovė dėl savo turtinės padėties turi teisę prašyti teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Dėl to ieškovė turi paduoti motyvuotą prašymą ir pridėti jį patvirtinančius įrodymus.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti

25. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (20 dienų nuo nutarties įteikimo) nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, todėl skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

26. Taip pat dar kartą ieškovei siūloma apsvarstyti galimybę dėl bylos vedimo per advokatą. Išaiškinti ieškovei teisę kreiptis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyrius, adresas Vilties g. 10, LT -92231, Klaipėda, tel. 8 700 00191, el. paštas: klaipedosskyrius@vgtpt.lt).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, 302 straipsniu, 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties priimti.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei D. Ž. 20 (dvidešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties gavimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje.