Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui R. Š. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir sutarties kainos grąžinimo, tretieji asmenys T. A. ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas G. J. ir atsakovas R. Š. 2016 m. kovo 21 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nupirko, o atsakovas pardavė automobilį Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas atsakovui sumokėjo sutartą kainą – 1900 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas (atsakovas) patvirtino, kad parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, tačiau tą pačią dieną po pirkimo-pardavimo sandorio, ieškovas, norėdamas perregistruoti nupirktą automobilį savo vardu, sužinojo, jog automobilis registruotas V. B. vardu. V. B. ieškovui paaiškino, kad jis automobilį pardavė T. A., tačiau šis už automobilį neatsiskaitė, todėl nurodė automobilio nuo įskaitos nenuimsiąs. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), o ginčo automobilį grąžino savininkui V. B.. Kadangi šiuo metu ginčo automobilis yra grąžintas teisėtam savininkui V. B., ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo už automobilį sumokėtą 1900 Eur sumą (e. b. l. 1-5).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais.

Atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims T. A. ir V. B. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad tarp trečiųjų asmenų V. B. ir T. A. 2016 m. kovo 17 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. B. pardavė, o T. A. už 1900 Eur kainą nupirko automobilį Peugeot 307, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Nustatyta, kad 2016 m. kovo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo T. A. ginčo automobilį už 1900 Eur kainą pardavė atsakovui R. Š. (e. b. l. 11), o 2016 m. kovo 21 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), atsakovas ginčo automobilį už 1900 Eur kainą pardavė ieškovui G. J. (e. b. l. 10).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-610/2017 T. A. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), taip pat nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą G. J. grąžinti savininkui V. B.. Teismas konstatavo, jog G. J. saugomas automobilis, iš nukentėjusio V. B. valdymo paimtas nusikalstamos veikos pasekoje, registro duomenimis priklauso V. B., todėl turi būti jam grąžintas. Teismas taip pat išaiškino, kad nukentėjęs G. J. savo teises ar pažeistus interesus turi teisę ginti reikšdamas civilinį ieškinį civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tame tarpe ir keldamas ginčą dėl daikto priklausomybės. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-327/2017 nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo pripažinti Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją, šį reikalavimą iš esmės grįsdamas tuo, kad atsakovas Sutarties sudarymo metu nebuvo parduodamo automobilio savininkas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku. CK 6.307 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

Atsižvelgiant į minėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-610/2017 nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo T. A. ginčo Automobilį iš trečiojo asmens V. B. įgijo neteisėtai, t. y. įvykdęs nusikalstamą veiką (sukčiavimą). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi konstatuotina, kad trečiasis asmuo T. A. nuosavybės teisės į automobilį neįgijo, todėl nebūdamas jo savininku, negalėjo jo perleisti atsakovui R. Š.. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas nuosavybės teisės į ginčo automobilį taip pat neįgijo, netapo jo savininku ir negalėjo sudaryti ginčo Sutarties, perleisdamas automobilį ieškovo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintinas – tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.307 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje. Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pripažinęs T. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, ginčo automobilį grąžino jo savininkui V. B..

Tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas neteisėtai įgytas automobilis, reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1900 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina už ginčo automobilį sumokėta 1900 Eur suma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 183 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 8, 63) ir 140 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (e. b. l. 13-14, 90-91) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovui išaiškintina, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 21 d. tarp ieškovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti ieškovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 183 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.