Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo T. A. ape­liacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sau­sio 26 d. nuos­prendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­tytą Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nu­teistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, T. A. paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos na­muo­se. Bausmės pradžios laikas skaičiuotas nuo nuos­prendžio paskelbimo dienos (2017 m. sausio 26 d.), į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. sausio 26 d. vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, 2016 m. kovo 17 d., 19.45 val., V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susitarė su nukentėjusiuoju V. B., kad iki 2016 m. balandžio 10 d. sumokės 1 900 Eur už V. B. pri­klausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pildant „Paprastąjį vekselį“, jis tyčia nurodė klaidingą savo gy­venamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“, šį vek­se­lį pasirašė, tokiu būdu įtikino nu­kentėjusįjį V. B. tą pačią dieną perduoti jam au­to­mo­bilį „Peugeot 307“, valstybinis nu­meris (duomenys neskelbtini) jo raktelius, registracijos dokumentus, tačiau pinigų už automobilį per nu­ro­dy­tą terminą nesumokėjo, nuo nukentėjusiojo V. B. pa­sislėpė ir tokiu būdu nu­ken­tė­jusiajam apgaule padarė 1 900 Eur turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad T. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus, visas nusi­kals­tamas veikas už kurias anksčiau teistas, padarė kėsindamasis į nuosavybę, nedirba, baustas ad­mi­nistracine tvarka, atsižvelgdamas į T. A. asmenybę, padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės pas­kirtis bus pasiekta skiriant laisvės atėmimo baus­mę. Įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei jų reikšmę, bausmės dydis nustatytas mažesnis už vidurkį.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. A. prašo Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atė­mi­mu, bei pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba regis­tra­ciją policijos įstaigoje. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir gai­lisi. Skunde pažymi, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dvi mažametes dukras, yra joms rei­kalingas, nes rūpinasi jomis. Atkreipia dėmesį, jog BK 182 straipsnio sankcijoje yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir kitos – švel­nes­nės bausmės. Nuteistajam niekada nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo ati­dė­jimas. Nuteistasis turi sveikatos problemų, susijusių su nugara, yra registruotas darbo biržoje, niekada nesislapstė nuo ikiteis­mi­nio tyrimo pareigūnų bei teismo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apelia­ci­nia­me skun­de pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, kad nuteistasis yra infekuotas ŽIV. Pro­kuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis T. A. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švel­nesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respub­li­kos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas T. A. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rin­tais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, juos išanalizavo ir įver­tino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, indivi­dua­li­zuodamas ir skirdamas T. A. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikaltimą, ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nu­si­kaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplin­ky­bes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tin­ka­mos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas devynis kartus teistas, visas nusikalstamas veikas, už kurias anks­čiau buvo teistas, padarė kėsindamasis į nuosavybę, teistumai neiš­ny­kę. Be to jis daug kartų buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 12-32), iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų T. A. nemoka, nedirba. Visos teismo nustatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nu­lemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuostatų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepa­darė po­veikio T. A. elgesiui. At­si­žvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepaveikė jo, nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nus­ta­ty­da­mas laisvės atėmimo bausmės trukmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bū­da­­mas recidyvistas (BK 60 straips­nio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apri­bo­ji­mu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas T. A. griežčiausią inkri­mi­nuo­tos nusikals­ta­mos veikos sank­cijoje numatytą baus­mę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir į pa­mi­nėtas nuteistąjį cha­rak­terizuojančias aplinkybes. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltę pripažįsta ir gailisi, yra konstatuota nuosprendyje, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas ją taip pat įvertino. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės dy­dis yra pakankamai motyvuotas, mažesnis, negu sank­ci­jo­je numatytas bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios baus­mių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąly­goms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė su­ma­žinta trečdaliu.Skunde pažymėta, jog nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dvi mažametes dukras, yra joms labai reikalingas, nes jas prižiūri ir rūpinasi jomis, turi sveikatos problemų, yra infekuotas ŽIV. Pasisakydamas dėl šių argumentų, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šiais skundo mo­ty­vais T. A. nėra pagrindo mažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Nu­teis­tasis žmogaus imuno deficito virusu buvo infekuotas dar 2013 m., dukroms jau penkeri ir dešimt metų, taigi skunde minimos aplinkybės jau buvo darant skundžiamu nuos­prendžiu kons­ta­tuotą nusikaltimą, tačiau jos neturėjo įtakos T. A. apsisprendimui nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ligos bausmę atlikti nuteistajam būtų per sunku. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymai ga­ran­tuo­ja asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, tokio paties lygio sveikatos priežiūrą ir gydymą, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad T. A. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo recidyvinei asme­ny­bei, nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, o visuomenės interesas būti apsaugotai nuo T. A. nusikalstamo elgesio nusveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti baus­mę skunde nurodytais motyvais.Skunde nuteistasis taip pat prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Šis skundo argu­men­tas paliekamas nenagrinėtu, nes aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju tikrina tik skun­džiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o klausimas dėl kardomosios priemonės jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. A. baus­mę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibū­di­nan­čias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ko­legijos nuo­mone, nuteistajam T. A. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už pada­ry­tą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neproporcingai griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuos­prendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakan­ka­mai motyvavo. T. A. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. NTP-7-3702, kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje an­trinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam T. A., išlaidas sudaro 69,48 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas nu­ma­tė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pa­sinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ri­bo­jančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­cijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas an­trinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo T. A. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.