- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-961-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00942-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl potvarkio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Orenus“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkį Nr. 955-1555/24 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkio Nr. 955-1555/24 galiojimą ir vykdymą.
3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog nesustabdžius potvarkio galiojimo ir vykdymo, susidarys situacija, kai namo administravimas bus perduotas naujam administratoriui, kuriam bus suteikti teisėti lūkesčiai vykdyti namo administravimą. Jau pasikeitus namo administratoriui, teismo sprendimas, tikėtina, būtų sunkiai įvykdomas ir tokiu būdu egzistuoja tikimybė, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pažymėjo, kad nors formaliai teismas ir be laikinųjų apsaugos priemonių galėtų panaikinti potvarkį, tačiau, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius potvarkio galiojimo ir vykdymo, dėl potvarkio vykdymo faktiškai ir realiai atsiras teisinės pasekmės (materialūs teisiniai padariniai), kurių nebus įmanoma atkurti (atstatyti status quo padėties) vien formaliai patenkinus ieškinio reikalavimą. Kitaip tariant, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimas netektų prasmės, t. y. tai būtų tik formalus teisingumo vykdymas, faktiškai (realiai) neatkuriant pažeistų teisių. Vien teismo sprendimu panaikinus ginčijamą potvarkį, namo administravimo situacija nebus sugrąžinta į padėtį, buvusią iki potvarkio įvykdymo, t. y. UAB „Orenus“ negalės toliau vykdyti pastato administravimo funkcijų, nes pastatas potvarkio pagrindu bus perduotas administruoti naujajam administratoriui. Taigi, tam, kad būtų atkurta teisinė padėtis buvusi iki aptariamo pažeidimo, būtina sustabdyti potvarkio galiojimą ir vykdymą. Ieškovės teigimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas tinkamai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir užkirsti kelią žalos kilimui, apsaugoti ieškovo ir namo savininkų interesus bei įgyvendinti teisės viršenybės principą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tačiau savaime tai nelemia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti įrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra susijęs su ieškinyje keliamais ieškovės reikalavimais, dėl kurių teismas iš esmės pasisakys tik išnagrinėjęs bylą ir pateikęs aplinkybių vertinimą sprendime. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Pabrėžė, kad tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neišvengiamai turėtų pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo, o kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) UAB „Orenus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkio Nr. 955-1555/24 galiojimą ir vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė prašė taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkio Nr. 955-1555/24 galiojimą ir vykdymą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas tik esamos padėties status quo išsaugojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas jokiu būdu nereikštų, jog teismas pasisakytų dėl bylos esmės ir/ar ieškinio pagrįstumo.
7.2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis šiuo atveju yra ne panaikinti, bet tik laikinai sustabdyti savivaldybės mero potvarkio vykdymą. Tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pripažintų potvarkį neteisėtu – priešingai, laikinosios apsaugos priemonės tik laikinai sustabdytų tokio potvarkio vykdymą. Tuo tarpu ar priimtas potvarkis yra teisėtas, paaiškėtų tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
7.3. Nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokia grėsmė gali atsirasti, jeigu bylos nagrinėjimo metu ginčijamas mero potvarkis bus vykdomas, bei kaip būtų apsukintas teismo sprendimo vykdymas (realus, ne formalus ieškovės teisių apgynimas), jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
7.4. Šiuo atveju egzistuoja tikimybė, kad teismui nesustabdžius Potvarkio galiojimo ir vykdymo, tai yra naujojo administratoriaus paskyrimo procedūros iki ginčo išsprendimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Jeigu ieškinys būtų patenkintas ir priimtas sprendimas dėl Potvarkio pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu organizuojamas namo administratoriaus rinkimas ir paskyrimas netektų prasmės, kadangi namo patalpų gyventojai jau yra patikėję namo administravimą įgaliotiniui ir UAB „Orenus“, tačiau susidarytų dvigubo administravimo situacija, iškiltų nauji teisminiai ginčai ir būtų pažeistas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, todėl iki bus išnagrinėta ši byla turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – stabdyti Potvarkio galiojimą ir vykdymą.
7.5. Šuo atveju egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - nesustabdžius Potvarkio galiojimo ir vykdymo, susidarys situacija, kai namo administravimas bus perduotas naujam administratoriui, kuriam bus suteikti teisėti lūkesčiai vykdyti namo administravimą. Jau pasikeitus namo administratoriui teismo sprendimas, tikėtina, būtų sunkiai įvykdomas ir tokiu būdu egzistuoja tikimybė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
7.6. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Potvarkio galiojimo ir vykdymo, dėl Potvarkio vykdymo faktiškai ir realiai atsiras teisinės pasekmės (materialūs teisiniai padariniai), kurių nebus įmanoma atkurti (atstatyti status quo padėties) vien formaliai patenkinus ieškinio reikalavimą. Kitaip tariant, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio patenkinimas netektų prasmės, t. y. tai būtų tik formalus teisingumo vykdymas, faktiškai (realiai) neatkuriant pažeistų teisių.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Šiuo atveju ieškinys akivaizdžiai pareikštas netinkamam atsakovui. Skundžiamas savivaldybės mero potvarkis, tačiau atsakovu traukiama Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Šiuo atveju tinkamu atsakovu laikytina Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėtina, jog meras gali pasitelkti savo įgaliojimams vykdyti Administraciją, tačiau, Administracija nėra priėmusi skundžiamo potvarkio, todėl negali atsakyti pagal ieškinį. Tinkamu atsakovu laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, kurios vykdomoji institucija yra meras.
8.2. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė prašymą grindžia deklaratyviais svarstymais apie teisėtus lūkesčius, galimai kilsiančius teisminius ginčus.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje yra siejamas ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi ieškovė neįrodo grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o su siekiu gauti neproporcingą ir viešojo intereso neatitinkančią naudą – sustabdyti ginčijamo Potvarkio vykdymą ir toliau, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, administruoti daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir už administravimo paslaugas gauti užmokestį. Administracijos nuomone, negali būti toleruojama, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, nesant įrodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, būtų paneigiamos įstatymu nustatytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų išimtinės teisės dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkio Nr. 955-1555/24 galiojimą ir vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: 2019 m. vasario 21 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo sutarties Nr. S-O-190221/1 nuorašą; 2019 m. sausio 25 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-K22-190125 nuorašą; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. IBPS-S-667070-24; UAB „Admi“ elektroninį laišką.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad aukščiau aptarti įrodymai buvo pateikti į bylą kartu su ieškiniu bei yra priimti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pakartotinai spręsti kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimo klausimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
16. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 10 d. potvarkį Nr. 955-1555/24. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėto potvarkio vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiama nutartimi teismas pažymėjo, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas, nustatyta.
18. Nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog ieškovė neįrodė ir pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiam argumentui nepritaria. Ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pateikė jos nurodomas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau pažymėtina, kad šis argumentas yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, atliekamu išnagrinėjus bylą iš esmės. Vertintina, kad atsakovės argumentai neįrodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
19. Pasisakant dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-912/2024).
21. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones. Įrodinėdama antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė kelis aspektus: esamos padėties išlaikymu, tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų įmanoma grąžinti šalių į pradinę padėtį arba tektų inicijuoti teisminius ginčus, taip pat gyventojų interesų pažeidimu.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės yra susijęs su ieškinyje keliamais ieškovės reikalavimais, dėl kurių teismas iš esmės pasisakys tik išnagrinėjęs bylą ir pateikęs aplinkybių vertinimą sprendime, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2011; 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2012), tačiau, tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, teismas tokio pobūdžio byloje, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti ne tik grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bet ir tai, ar šalis pagrindė būtinybę skubiai imtis jos teises pažeidžiančių veiksmų uždraudimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-344-180/2016). Kai laikinosios apsaugos priemonės sutampa su materialiais reikalavimais, neįrodžius išimtinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių, toks prašymas negali būti tenkinamas
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne panaikinti, bet tik laikinai sustabdyti savivaldybės mero potvarkio vykdymą, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neišvengiamai turėtų pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės argumentų, susijusių su grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui.
26. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo aspektu ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismo iš esmės nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės ir atsakovės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes šiuos argumentus pirmiausia turi įvertinti pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
28. Nagrinėjamu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, t. y. įvertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą – grėsmę būsimam teismui sprendimui įvykdyti, nes dėl ieškovės pateiktų argumentų, susijusių su šios sąlygos egzistavimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.