- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- T-94-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01017-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-493/2021 jam priteistos turtinės žalos sumokėjimo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams. Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. V. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 26 842,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 7 d.
Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 7 d. gautas nuteistojo M. V. prašymas dėl nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo. Prašyme nurodyta, kad M. V. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo šeimą šiuo metu išlaiko žmona. Kadangi M. V. šeimos finansinė situacija yra sunki, todėl prašoma nuosprendžiu priteistos skolos išmokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Atitinkamai baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-95-312/2018). Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-396-464/2012). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti būtų atsižvelgta ir į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pateiktame prašyme M. V. prašo išdėstyti iš jo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio išieškojimo terminą, atsižvelgiant tik į jo šeimos turtinę padėtį ir interesus. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad M. V. nedirba, o jo šeimą išlaiko jo žmona, nesuteikia pagrindo pripažinti jo turtinę padėtį esant itin sunkia ir taikyti jam CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, tuo labiau, kad jokių objektyvių duomenų apie savo ir šeimos turtinę padėtį M. V. nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad M. V. yra darbingo amžiaus, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis darbinės patirties, kas suteikia pagrindą manyti, jog jis gali dirbti, kad galėtų atlyginti padarytą žalą.
Be kita ko, iš Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio matyti, kad M. V. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., taip pat, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., taigi, teismo vertinimu, prašomas 9 metų išdėstymo laikotarpis iš esmės prilygsta nusikalstamų veikų padarymo trukmei, todėl toks terminas iš esmės paneigtų teismo sprendimą ir pažeistų teisėtus valstybės lūkesčius, kadangi, kaip nustatyta minėtame nuosprendyje, turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. V. turėjo galimybę savanoriškai sumokėti pareikštą civilinį ieškinį nuo tada, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, kadangi jis kaltę pripažino iš dalies, tačiau jokių duomenų, kad M. V. savanoriškai pradėjo vykdyti mokėjimus, byloje nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 26 842,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ar Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į antstolį dėl teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo, byloje duomenų nėra. Kartu pažymėtina, kad CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, M. V., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti viso iš jo priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu ir kreditoriumi jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas, baudžiamojoje byloje išduoti vykdomieji dokumentai, todėl nuteistojo M. V. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo M. V. prašymą dėl nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio išdėstymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.