- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 2A-1174-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10879-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Albina Pupeikienė, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. G.
Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10879-2014-3
NUTARTIS
2015 m. rugpjūčio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl 2015-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. teismo prašė iš atsakovo (savo sūnaus) priteisti po 1 000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-09-01 iki ieškovo gyvos galvos, kasmet išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Argumentavo, jog 2006-06-21 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, patyrė sunkią galvos traumą, dėl ko nepataisomai sutriko jo sveikata. 2012-12-07 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis darbo skyrius priėmė išvadą dėl ieškovo nedarbingumo. Ieškovo turtinė padėtis bloga, gauna tik 625,06 Lt (181, 03 Eur) invalidumo pašalpą, turto neturi, nes visą turtą, išskyrus asmeninį, paliko buvusiai sutuoktinei ir sūnui. Atsakovui išlaikymą kartas nuo karto mokėjo grynais pinigais, nes mylėjo sūnų ir pasitikėjo juo, bendraudavo. Išlaikymo, vadovaudamasis CK 3.162 str., prašo dėl sveikatos būklės: epilepsijos, galvos skausmų, dėl ko yra nedarbingas ir negali pats savęs išlaikyti.
Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nebuvo pavyzdingu tėvu šeimoje ir po santuokos nutraukimo, netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, buvo neištikimas sutuoktinei, grasindavo susidorojimu, smurtaudavo. Dėl ieškovo kaltės atsakovas, būdamas dar mažametis vaikas, patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Teigia, kad ieškovas jokio turto po santuokos nutraukimo motinai ir jam nepaliko, priešingai, pasiėmė absoliučiai visą šeimos turtą, paliko tik rašomąjį stalą ir kėdę. Neoficialių pajamų ir santaupų iš nelegalaus verslo turėjęs ieškovas jų nedeklaravo, kad formaliai išvengti pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, nelankė, nesidomėjo, todėl motina L. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir teismas priteisė iš ieškovo kas mėnesį mokėti po ¼ visų rūšių uždarbio (gaunamų pajamų), tačiau ieškovas vengė pareigos tinkamai mokėti priteistą išlaikymą. Ieškovas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, savo santaupas pragėrė ir iššvaistė, o išlaikymo reikalauja prisidengdamas nedarbingumu. Ieškovas nejaučia pareigos išlaikyti tėvą, nes apie 10 metų gyveno su patėviu, kuris juo rūpinosi, teikė paramą ir padėjo įgyti darbinius įgūdžius. Tėvas po santuokos nutraukimo nupirko ieškovui tik vienas kelnes, striukę, megztinį ir dviratį, todėl ieškovas nuolat jautė nepriteklių. Mano, kad tėvas galėtų pats užsidirbti pragyvenimui, dirbdamas nesudėtingus darbus. Atsakovas yra sukūręs šeimą, kuriai reikalingas išlaikymas, kaupia lėšas būstui pirkti. Atkreipia dėmesį, jog spaudoje pateikta informacija apie tai, kad ieškovas 2006 m. Danijoje patyrė sunkią galvos traumą, nes buvo neblaivus, jo ieškinį dėl darbe patirtos traumos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Šiaulių apygardos teismas atmetė, o kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirtos traumos darbe, kadangi ieškovas susižalojo neblaivus, nors ir būdamas komandiruotėje buityje, gyvenamojoje vietoje kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) metu, kada darbuotojas neturi darbuotojo kontrolės teisės. Mano, kad ieškovui mokama minimali pašalpa yra jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Ieškovo prašymu 2008-04-21 L. L. atsisakė alimentų, norėdama padėti traumą patyrusiam ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo kas mėnesį po 38 Eur, nuo 2014-09-23 iki 2024-09-23 ir 35,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovo priteisė 754,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 13,68 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra pasyvus socialine prasme, nes nesikreipia į socialinę rūpybą ar darbo biržą. Medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas negali dirbti, todėl sprendė, jog, esant ribotam darbingumui, ieškovas iš dalies dirbti gali (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ieško darbo (CPK 197, 200 str.). Ieškovui 2014-07-08 atlikta kompiuterinė galvos tomografija, už kurią jis sumokėjo 17 Lt (b. l. 30). Ieškovas yra pirkęs vaistus vaistinėje – pirko „Dolmen“ tablečių už 11,59 Lt (b. l. 35). Ieškovas dėl traumos liekamųjų padarinių yra stebimas ir gydomas VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Vyriausiasis gydytojas patvirtino, kad 2006 metais pacientas patyrė sunkią galvos traumą ir jam pripažintas 40 procentų, o nuo 2012-12-06 iki 2030-06-18 – 30 procentų darbingumo lygis. Plungės teritorinio skyriaus 2012-12-07 išvadoje nurodyti darbų apribojimai. Gydytojas pacientui (ieškovui) išaiškino, kad dėl piniginių lėšų, skirtų ligonių gydymui iš PSPDF biudžeto, reikėtų teirautis (duomenys neskelbtini) teritorinėje kasoje, o kitais atvejais – rinkti vaistinių kvitus ir paskaičiuoti lėšas, skirtas vaistų įsigijimui (b. l. 66). Nustatė, kad ieškovas nuo 2015-01-27 iki 2015-01-30 gydytas stacionare. Anamnezė – hemaroinis mazgas stebimas apie kelis metus (b. l. 106). Ieškovas nuo 2006-05-16 iki 2007-06-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2007-01-05 iki 2007-07-10 – UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2007-06-01 iki 2007-07-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2006-11-28 gauna per 600 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 88–97). Nustatė, kad ieškovas jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena vienas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31, 34). Po santuokos nutraukimo su ieškovu atsakovo motina 1999-02-06 sukūrė šeimą su P. L. (b. l. 60), todėl tikėtina, kad šis asmuo padėjo motinai berniuką auginti. Atsakovas (duomenys neskelbtini)susituokė (b. l. 65).
Motyvavo, jog nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), bet tas dydis neturėtų būti mažesnis negu 38 Eur minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Nustatė, jog ieškovas išlaikymą sūnui mokėjo: 1999 m. spalio mėnesį – 45,63 Lt; lapkričio – 106,25 Lt; gruodžio – 106,25 Lt; 2000 m. nuo sausio iki birželio mėn. po 104,11 Lt; liepos mėnesį – 68,20 Lt; išieškotoja (atsakovo motina) 2002-11-14 pareiškimu antstolei pranešė, jog per 2002 m. gavo 2 100 Lt; gruodžio mėnesį 200 Lt; 2003 m. sausio mėnesį – 200 Lt; liepos mėnesį – 350 Lt; 2004-03-23 – 300 Lt; 2004-05-26 – 600 Lt; 2004-07-22 – 700 Lt; 2004-09-29 – 500 Lt; 2004-12-05 – 300 Lt; 2004-12-24 – 700 Lt; 2005-05-08 – 200 Lt; 2005-05-17 – 250 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo darbo užmokesčio per 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. išskaitė ir pervedė išieškotojai (atsakovo motinai) 2 700,87 Lt. Išieškotoja 2008-04-21 pranešimu atsisakė likusio 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki sūnaus (atsakovo), gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės (b. l. 33). Teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių ieškovo pragyvenimo išlaidas, dedamas pastangas gauti socialines paramas, darbo paieškos ir kitų galimų pragyvenimo šaltinių suradimą. Anaiptol, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad iš dalies dėl savo pablogėjusios materialinės būklės ieškovas yra kaltas pats, nes dėl bylinėjimosi teismuose yra susidariusios išlaidos, o pagal administracinius teisės pažeidimus jam yra paskirtos baudos, kurios iki šiol nesumokėtos (b. l. 112–114). Nurodė, jog ginčą nagrinėja vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, byloje surinktais įrodymais, atsižvelgdamas į teisminę praktiką ir laiko, kad išlaikymo dydis ieškovui iš atsakovo neturėtų būti didesnis negu esantis minimalus gyvenimo lygis (MGL). Išnagrinėjęs bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į šalių šeimyninę ir turtinę padėtį bei į paminėtas kitas svarbias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovui atsirado pareiga iš dalies išlaikyti savo tėvą (ieškovą) dešimt metų, nes tokiu terminu vaikui reikalingą, bet minimalią paramą iš dalies teikė ieškovas (CK 3.205 str. 4 d.). Vadovavosi CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., Rekomendacijomis dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinęs bylos duomenimis apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys patenkintas 13,12 proc. (liko nepatenkinta 86,88 proc. ieškinio reikalavimų), išsprendė bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo pakeisti iš dalies 2015-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo po 1 000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014 09-01 iki ieškovo gyvos galvos, kasmet išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Argumentuoja, jog teismo priteistas kas mėnesį po 38 Eur išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka šiandienių realijų, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 1.2 str., 1.5 str. 4 d.). Motyvuoja, jog vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena jų – tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybe. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Išlaikymo prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). CK 3.207 str. 1 d. suteikia teisę nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams reikalauti priteisti iš pilnamečių vaikų papildomas išlaidas, jeigu vaikai paramos neteikia savanoriškai. Tokias papildomas išlaidas gali sudaryti tėvų gydymo, slaugos, vaistų įsigijimo, invalido vežimėlio ar kitokių reabilitacinių priemonių įsigijimo išlaidos, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ar ligonių kasų. Papildomos išlaidos, tėvų turėtos dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys, priteisiamos pagal tėvų ieškinį iš pilnamečių vaikų, kurie nesirūpina savo nedarbingais tėvais. Pagal CK 3.205 str. 1 d. tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Konkretų išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Šioje normoje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis (CK 3.205 str. 4 d.). Po 2006-06-21 patirto sunkaus sužalojimo (galvos traumos) ieškovas tapo nedarbingas, yra pastoviai stebimas ir gydomas VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2012-12-07 išvadą patvirtina, jog ieškovui nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis ir su tam tikrais darbų apribojimais. Ieškovo materialinė padėtis yra labai sunki, dėl sveikatos būklės jokio darbo susirasti nepavyko, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi, nes visą turtą po santuokos nutraukimo paliko sutuoktinei ir savo sūnui – atsakovui, todėl teigti, jog ieškovas visiškai neišlaikė atsakovo, negalima. 2008-04-21atsakovas ir jo motina L. L. geranoriškai atsisakė atsakovo išlaikymui priteistų alimentų ieškovų naudai. Nurodo, jog ieškovo mėnesio pragyvenimo išlaidas sudaro apie 470 Eur. VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu ieškovui paskirta 181 Eur invalidumo pašalpa, iš kurios ieškovas moka už vaistus, skiria jų nuolatiniam ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, o maistui, nuomai, mokesčiams už komunalines paslaugas, telefoną lėšų neužtenka. Maistą, higienos prekes ir kt. padeda nusipirkti sesuo J. N.. Atsakovas iki šiol ignoruoja tėvo sunkią sveikatos būklę, nepadeda jam, net neskambina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Teigia, jog ieškovas neįrodė, kad jam per mėnesį pragyvenimui reikalinga 470,56 Eur (1 625,06 Lt) suma. Mano, jog ieškovas tokiu būdu siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Paaiškina, jog ieškovas už administracinius pažeidimus paskirtų baudų iki šiol nesumokėjo, be to, ieškovas aktyviai dalyvauja teisminiuose ginčuose, iš ieškovo yra priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paskirtos baudos. Ieškovas neišnaudoja visų galimybių gauti socialinę paramą bei nesiekia dirbti. Ieškovo pateikti pragyvenimo išlaidų skaičiavimai yra neobjektyvūs, jų realumo negalima patikrinti ir įvertinti. Ieškovas nepateikė jokių kvitų, pagrindžiančių bent iš dalies, kad maistui išleidžia 150 Eur sumą. Byloje yra nustatyta, kad ieškovas nevengia vartoti alkoholio ir rūko, tačiau į išlaidas šių sumų neįtraukia. Byloje pateiktas tik vienas čekis, kuris įrodo, jog ieškovas išlaidauja, pirkdamas prabangią dantų pastą, be to, neaišku, ar iš tikro ieškovas dantų pastą pirko sau (Higienos prekės – 20 Eur). VĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-01-21 rašte Nr. S-36 nurodyta, kad ieškovas vieną kartą metuose siunčiamas palaikomajai reabilitacijai dėl galvos traumos atliekamųjų padarinių, pastoviai vartoja kompensuojamuosius vaistus. Vaistus ir gydymą ieškovui kompensuoja valstybė (Vaistai, vitaminai – 30 Eur). Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išleidžia 200 Eur būsto nuomai ir (arba) moka komunalinius mokesčius, už internetą bei telefono ryšio paslaugas. Nurodydamas, jog degalams įsigyti per mėnesį reikalinga 40 Eur per mėnesį sumą, ieškovas nepateikia degalų išlaidų kvitų. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, jog ieškovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog darbužiams per mėnesį išlaidžia 30 Eur. Apeliantas reikalavimus grindžia CK 3.205 str. 1 d., pagal kurią tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi, ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti patenkinti savo poreikių, tačiau šių sąlygų apskritai neįrodinėja. Teigia, jog apeliantas tinkamai nesirūpino atsakovu, t. y. nevykdė savo turtinių ir neturtinių pareigų savo nepilnamečio vaiko (atsakovo) atžvilgiu. Ieškovas tik deklaruoja faktą, kad išlaikė ir auklėjo sūnų, tačiau to neįrodinėjo. Pažymi, kad ieškovas išlaikymą atsakovui pradėjo teikti to po to, kai atsakovo motina kreipėsi į antstolio kontorą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Atsakovas įkalbėjo motiną atsisakyti išlaikymo skolos išieškojimo, užjausdamas tėvą, tačiau tai jis padarė savo mokslų sąskaita. Po to jis turėjo nebaigęs vidurinės mokyklos stoti mokytis profesijos, pradėti dirbti, gyventi savarankiškai. Ieškovas neprižiūrėjo sūnaus, nesidomėjo jo interesais, poreikiais, draugais, sveikata, neatostogavo su juo, nesivedė į koncertus, spektaklius ir kt. Byloje nustatyta, kad ieškovas kelis kartus bendravo su atsakovu, nupirko jam dviratį, kelnes, smulkius daiktus. Atsakovas paskolino tėvui 144,81 Eur (500 Lt) žinodamas, kad šių pinigų nebeatgaus, lankė ieškovą ligoninėje, pirko jam vaistus, įvairius higienos reikmenis. Taigi atsakovas rūpinasi, bendrauja ir išlaikymą kompensuoja tokia pat tvarka kaip ją vykdė ieškovas, o apelianto argumentai, kad atsakovas iki šiol ignoruoja jo sunkią sveikatos būklę, nepadeda ir nebendrauja paneigtini bylos duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) taip pat pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nukrypo nuo analogiškose bylose formuojamos teismų praktikos. Ieškovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas, jis gali dirbti protinį darbą, smulkius, daug fizinės jėgos nereikalaujančius darbus. Duomenų apie kitokius ieškovo patiriamus sveikatos apribojimus, pvz. ieškovo epilepsiją, kaip tai įvardijo pats ieškovas, byloje nėra. Teismas konstatuodamas, jog esant ribotam darbingumui, ieškovas iš dalies gali dirbti, neįvertino aplinkybės, jog ieškovas apskritai neieško darbo. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos ir Telšių teritorinių darbų biržų pažymos, šią aplinkybę pripažįsta ir pats ieškovas, teismo posėdžio metu nurodęs, kad apskritai niekada neketino ir net neketina kreiptis į darbo biržą, nes nemato tam jokio tikslo. Nurodo, jog ieškovas aktyviai dalyvauja teisminiuose procesuose (žr. Šiaulių apygardos teismo 2010- 06-08 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-736-368/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartį, priimtą civilinė byloje Nr. 3K-3-36/2012, Šiaulių apygardos teismo 2013-04-19 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-519-371/2013), vairuoja automobilį (yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, žr. Šiaulių apygardos teismo nutartį Nr. 1A-57-616/2015, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-646/2015), jis padeda savo seseriai J. N., su kuria kartu, jos name gyvena, išlaikyti namų ūkį. Mano, jog yra visi pagrindai ir sąlygos atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti ieškovą, šiam nevykdant savo turtinių ir neturtinių pareigų. Teismo argumentas, jog ieškovas teikė minimalią paramą atsakovui, yra pernelyg sureikšmintas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste ir ši teismo išvada nepaneigia kitų byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui būtina didesnė parama, nei šiuo metu yra jo gaunamos pajamos. Kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės sutampa su anksčiau išdėstytais atsiliepimo motyvais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog skunde nurodyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, tėvų lygiateisiškumo ir kitais principais priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, jog ieškovas iš tikrųjų yra nedarbingas (tik 30 procentų darbingumas) patvirtina 2012-12-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Pagal šią pažymą ieškovas praktiškai negali dirbti jokio darbo, kadangi to jam neleidžia dabartinė sveikatos būklė, kuri beje šiuo metu blogėja, ieškovas serga epilepsija. Iš gaunamos invalidumo pašalpos ieškovas pragyventi neišgali ir tai teismas šias aplinkybes vertino. Nesutinka ir melagingais vertina atsakovo teiginius, jog ieškovas atsakovui teikė išlaikymą priverstinai (tik per antstolius), jog visiškai nesirūpino sūnumi. Paaiškina, jog sūnui teikė išlaikymą ne tik per antstolius, bet ir duodavo grynus pinigus atsakovo mamai, tik neimdavo raštelių apie pinigų gavimą, nuolat su juo bendraudavo, praleisdavo kartu laisvalaikį, būdamas su sūnumi pirkdavo jam drabužius, žaislus, tačiau apie tai atsakovas neužsimena. Aplinkybę, jog sūnui buvo teikiamas išlaikymas, nustatė ir teismas. Jeigu būtų sveikas ir darbingas, galėtų pilnai išsilaikyti save, ieškovas neprašytų iš sūnaus priteisti išlaikymą. Mano, jog yra visos sąlygos priteisti iš atsakovo išlaikymą tėvui (CK 3.205 str. 1 d.). Objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta, tapusių pilnamečiais, visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Įrodymai teismui apie ieškovo nedarbingumą ir sunkią materialinę padėtį, byloje yra pateikti. Ieškovo pateikta pažymą, pagrindžiančia jo vieno mėnesio išlaidų dydžius ir patvirtina, jog gaunamos invalidumo pašalpos neužtenka save išlaikyti. Prašoma priteisti pinigų suma gali patenkinti tik būtiniausius ieškovo poreikius. Atsakovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovas aktyviai dalyvauju teisminiuose procesuose, tačiau neišnaudoju visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, vertina kaip nesusijusias su prašomu priteisti išlaikymu. Paaiškina, jog ieškovas stengiasi, jog jam būtų priteista žala iš buvusio darbdavio, kadangi būtent darbo metu patyrė sunkią galvos traumą, ko pasekoje tapo nedarbingas. Jeigu nebūtų patyręs traumos, galėtų dirbti ir galėtų padėti sūnui materialiai, nors jis jau ir pilnametis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantų argumentus, nurodytus jų procesiniuose dokumentuose, kad apeliaciniuose skunduose yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantams jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes dėl paramos apeliantui (ieškovui) reikalingumo (būtinybės), įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų detaliai nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).
Motyvuojamoji dalis
Dėl išlaikymo pilnamečiams asmenims (ne) priteisimo faktinių ir teisinių pagrindų
Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Bet kuriuo atveju priteisiamo išlaikymo dydis turi būti apskaičiuojamas taip, kad išlaikymą gaunančio asmens visų rūšių jo pajamų suma leistų užtikrinti to asmens oraus gyvenimo galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886).
CK 3.205–3.206 str. reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 str. 1 d. nustato pilnamečių vaikų pareigą privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.205 str. nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pagal CK 3.205 str. 1 d. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas tik esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui. CK 3.206 str. 1 d. reglamentuota, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas; 2) ar jam reikalinga parama; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.
Teisėjų kolegija įvertinusi faktinius bylos duomenimis daro išvadą, jog ieškovas byloje įrodė, jog yra iš dalies nedarbingas ir parama jam yra reikalinga. Apelianto argumentą, jog tėvas vengė atlikti savo kaip tėvo pareigas atsakovui, šiam būnant nepilnamečiu, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas mokėjo išlaikymą atsakovui tik atsakovo motinai inicijavus priverstinę teismo priteisto išlaikymo sūnui (atsakovui) išieškojimo procedūrą, nesudaro pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip turinčią teisinę reikšmę ginčui CK 3.206 str. 1 d. normos prasme ir (ar) pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui (atsakovui). Nustatyta, jog atsakovo tėvai santuoką nutraukė 1997 m. (b. l. 27–28), dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovo motina į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi 1998 m. ir 1998-10-27 jai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteisto iš ieškovo ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, išlaikymo, mokant nuo 1998-10-06 iki atsakovo, gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, LITEKO sistemoje prie civilinės bylos Nr. 2-5936/98 yra žyma, kad vykdomieji raštai nukreipti vykdyti 1998-11-04, pažymoje apie vykdymą buvo daromi įrašai apie tai, kad 2002–2005 m. išlaikymas teiktas tiesiogiai išieškotojo atstovei, o nuo likusios 1 500 Lt išlaikymo skolos atsisakyta (CPK 179 str. 3 d., b. l. 33, 58). Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nuo 1998 m. prievolę mokėti priteistą išlaikymą atsakovui vykdė tinkamai arba šios prievolės vykdymas atsakovo gyvenimui itin neigiamos įtakos reikšmės neturėjo, išieškotojo atstovė nesikreipė į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, taigi tikėtina, jog pajamų išlaikyti sūnų, užtikrinti jo poreikius, gyvenimo kokybę, objektyviai pakako (CPK 185 str.).
Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Ginčo atveju nenustatyta, jog apeliantas (ieškovas) visiškai neaugino, nesirūpino, neauklėjo ir pan. atsakovo, jog atsakovą užaugino viena mama. Pažymėtina, jog atsakovo tėvų santuoka nutraukta atsakovui esant 10 metų amžiaus, taigi apie 10 metų inter alia ieškovas tiesiogiai vykdė tėvo pareigas ir duomenų, jog šias pareigas atliko netinkamai, byloje nenustatyta, be to, byloje įrodyta, kad ir po santuokos nutraukimo šalys bendravo, buvo perkamos dovanos, rūbai ir pan. Įvertinusi minėtų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog apeliantas (ieškovas) vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui, todėl apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ar jo dalį) nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui būtina materialinė parama, nes: 1) jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena vienas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31, 34); 2) nedirba ir dirbti jo galimybės yra itin ribotos dėl jo sveikatos būklės – 2012-12-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės rajono skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32) patvirtina, jog ieškovas, gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), darbingumo lygis 30 proc. nuo 2012-12-06 iki 2030-06-18, jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., negali dirbti – inter alia kelti krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti naktinį darbą, darbų aukštyje, darbų elektros srovės atžvilgiu, su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma. Atsižvelgiant į tai atsakovo argumentai, jog ieškovas pats neieško darbo ir pan., vertinami kritiškai. Akivaizdu, jog ieškovo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į jo negalios pobūdį, yra apsunkintos, ribotos; 3) jokių pajamų, išskyrus nuo 2006-11-28 jam valstybės mokamos 181,85 Eur (600 Lt) netekto darbingumo pensijos, negauna (b. l. 93–97). Be to, atsakovas, teigdamas, jog ieškovas gyvena su seserimi, jos name, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šie jo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nepakanka duomenų pagrįsti ieškovo argumentus dėl pragyvenimui reikalingos 470 Eur (1 623 Lt) pinigų sumos per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį, kad su priteistu 38 Eur dydžio išlaikymu ieškovo pajamos per mėnesį sudarys 219,85 Eur (759 Lt), ieškovas gyvena kaimo teritorijoje, vidutinės senatvės pensijos dydis Lietuvoje šiuo metu yra 242,15 Eur per mėnesį (http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika.html, CPK 179 str. 3 d.), įvertinus tai, kad ieškovas, kaip turintis negalią asmuo, turi teisę kreiptis į savivaldybę (gyvenamosios vietos seniūną) ir prašyti būsto nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimo ir kt. lengvatų suteikimo, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti ginčo dydžio išlaikymą (turi gerai apmokamą darbą) ir tai, jog kitų pilnamečių vaikų ieškovas neturi, darytina išvada, jog priteista 38 Eur išlaikymo suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, jog iš esmės pasikeitus jo fiziniai, turtinei, socialinei ir kt. padėčiai, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti didesnio išlaikymo iš atsakovo (ar kitų savo vaikų) arba dėl to taikiai susitarti su savo vaiku (vaikais) (CK 3.205 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto (sūnaus) turtinė padėtis yra geresnė, negu neįgalumą turinčio jo tėvo, jis dirbantis asmuo, gauna pakankamai pajamų save ir savo šeimai išlaikyti – jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis be įmokų 2014 m. buvo 953 Eur (b. l. 65, 74, 75), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad priteisus iš atsakovo 38 Eur išlaikymą ieškovui, atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis iš esmės pablogėtų.
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį (ginčas tarp tėvo ir sūnaus – artimųjų giminaičių), atsižvelgdama į tai, jog šalių apeliantų apeliaciniai skundai atmestini, jog šalys atsiliepimuose į apeliacinius skundus iš esmės pakartojo pirminiuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime, paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir motyvus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), daro išvadą, jog ginčo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalims apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.