Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 281 str. 1 d. ir jam paskirta 13 MGL dydžio, t. y. 1690 litų (489 eurų) bauda.

Taip pat iš A. G. priteista 1500 Lt K. B. D. už advokato suteiktas paslaugas; iš (duomenys neskelbtini) priteista K. B. D. 3600 Lt ( trys tūkstančiai šeši šimtai litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt ( penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas J. N. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (tuo metu galiojusi KET redakcija) 9 p. ir 37 p. reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, važiuodamas tiesiai (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir užvažiavo ant (duomenys neskelbtini), per pėsčiųjų perėją ėjusios K. B. D., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai K. B. D. buvo padaryta kaktos dešinės pusės ir nosies muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, kaktos dešinės pusės ir akiduobių minkštųjų audinių kraujosruvos, stuburo juosmeninės-kryžkaulinės dalies ir kairio kelio sąnario sumušimai, viršutinio žandikaulio priekinių dantų sužalojimai - vieno danties šaknies lūžimas bei penkių dantų nepilnas išnarinimas, ir taip nesunkiai sutrikdė K. B. D. sveikatą.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad labai daug abejonių kelia K. B. D. patirti sužalojimai. Teismo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas apklausti greitosios medicinos pagalbos gydytoją M., bei vairuotoją J., kurie įvykio dieną buvo atvykę į įvykio vietą, bei apžiūrėjo K. B. D., o vėliau išvežė į ligoninę. Teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad K. B. D. sužalojimai yra užfiksuoti byloje. Apelianto manymu, teismas turėjo iškviesti ir apklausti greitosios medicinos pagalbos gydytoją, bei vairuotoją, kurie būtų smulkiau papasakoję apie K. B. D. būklę po įvykio. Praėjus keletui savaičių po eismo įvykio buvo apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, kad ji buvo sužalota, kai ėjo per pėsčiųjų perėją. Ji policijos tyrėjai nurodė, kad jai buvo sužalota nosis ir dėl to kreipėsi į ligoninę. Apie tai, kad jai buvo sužaloti ir dantys ji niekam nenurodė. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo apklausos, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, bei jam (A. G.) įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tik vėliau civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo sužaloti ir dantys. Nukentėjusioji į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" 2013 m. spalio 14 d. gydytojos A. V. pažymą, kurioje nurodyta, kad dantų gydymas kainuotų apie 3300 Lt, todėl reikalinga priteisti 3500 Lt. Teismas, remdamasis šia rekomendacinio pobūdžio pažyma, priteisė 3600 Lt turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ši pažyma yra rekomendacinio, o ne būtino pobūdžio. Duomenų, kad nukentėjusioji iki šios dienos būtų pasinaudojusi tokia rekomendacija , byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ar nukentėjusioji apskritai gydėsi ir neaišku, kiek konkrečiai kainuos gydymas – 3000 Lt ar 3500 Lt. Apelianto teigimu, šiuo atveju pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji patyrė tokią turtinę žalą, nėra. Todėl, akivaizdu, kad nukentėjusiosios turtinės žalos ieškinys buvo patenkintas visiškai nepagrįstai. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-120-2012). Apeliantas pažymi, kad BPK 115 str. 1 d. numato, jog „priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta“. Taigi, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) galėjo priteisti tik 100 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog “eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti”.

Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kolegija konstatuoja, jo pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str., pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios K. B. D., liudytojų A. J. S., V. M., M. K., specialisto išvada, ekspertizės išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais bei visumoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 5d. nuostatomis, įvertintais įrodymais.

Nors apeliantas teigia , jog KET reikalavimus pažeidė pati nukentėjusioji, t.y. įšėjo į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, o prieš pėsčiųjų perėją likus 3-5 metrams, šių jo teiginių nepatvirtina jokie duomenys. Priešingai , nešališkas liudytojas A.J. S., kuris akivaizdžiai matė įvykį, patvirtino , jog nukentėjusioji K.B. D. ėjo per pėsčiųjų perėją, jis ėjo jai iš paskos, automobilis, stovėjęs antroje eismo juostoje, netikėtai pajudėjo nedideliu greičiu ir susidūrė su nukentėjusiąja. Ji susidūrimo vietoje ir nukrito. Tai patvirtina ir kelių eismo įvykio apžiūros protokolas ( 16-20 b.l., I t.), kur užfiksuota įvykio vieta- pėsčiųjų perėja. A. G., sudarant eismo įvykio schemą nurodė, jog sutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis protokole ( 19 b.l., I t.). Nustatyta, jog nukentėjusioji K.B. D., saugiai perėjo pirmąją eismo juostą, vadinasi, nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją, užsitikrinusi saugumą, o apelianto automobilis judėjo nedideliu greičiu antrąja eismo juosta, dėl to nukentėjusioji, jai susidūrus su automobiliu, nukrito pėsčiųjų perėjoje. Nedidelis automobilio greitis patvirtina nedidelį smūgį, dėl to nukentėjusioji nukrito susidūrimo vietoje. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinė byla Nr. 2K-274/2005, 2K-158/2009). Taigi šioje byloje neturi lemiamos reikšmės, kad ar pėsčioji kelią kirto tiksliai per perėją, ar šiek tiek už jos ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir tuo atveju,net jei būtų darytina prielaida, jog pėsčioji kelią kirto būdama šiek tiek prieš pėsčiųjų perėjos ribą, automobilio vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo tiek sumažinti greitį, kad , vykdydamas KET reikalavimus jis turėtų galimybę laiku pėsčiąją pastebėti ir sustabdyti automobilį, tačiau, kaip jau nustatyta anksčiau, ši prielaida atmestina.

Kadangi buvo surinkta pirmosios instancijos teismo duomenų visuma, jog KET reikalavimus pažeidė A. G., nenustatyta jokių aplinkybių, jog KET pažeidimus padarė nukentėjusioji K.B. D., todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu atsisakyti skirti kelių eismo įvykio ekspertizę. Kolegija atkreipia dėmesį, jog duomenų rinkimas negali būti begalinis, o apie jų pakankamumą sprendžia teismas. Tokiu būdu abejoti pradinių duomenų ir tuo pačiu atliktų tyrimų išvadų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Surinktų duomenų visuma buvo išsamiai ištirta ir įvertinta, neteikiant kažkuriems iš jų prioriteto ar juos ignoruojant. Apelianto argumentai dėl to, kad nebuvo imtasi jokių priemonių prieštaravimams pašalinti, neįvertinti jo paaiškinimai apie autoįvykio mechanizmą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nelogiški.

Taigi anksčiau išdėstyti motyvai, aptartų įrodymų turinys paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl faktinės aplinkybės, t.y. įvykio vietos nustatymo, nepagrįstai nustatyto priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, dėl nukentėjusiosios K.B. D. kaltės, dėl kelių eismo įvykio ekspertizės nepagrįsto neskyrimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad įrodyta, jog A. G. padarė jam inkriminuotą BK 281 str. 1 d. nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo A. G. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ( turtinė žala)

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti priteistos žalos dydį, nurodo, jog teismas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) galėjo priteisti tik 100 Lt, o ne 3600 Lt. Apelianto nuomone, pagrindo išvadai, jog nukentėjusioji patyrė tokią turtinę žalą, nėra, teismas minėtą sumą priteisė vadovaudamasis rekomendacinio pobūdžio pažyma, abejoja ar buvo sužaloti nukentėjusiajai dantys įvykio metu, nes nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė tik nosies sužalojimą, ji, tik praėjus keletui savaičių po eismo įvykio, apklausos metu, bei civiliniame ieškinyje nurodė apie dantų sužalojimą. Apeliantas teigia, jog teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nurodo Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1A-493-120/2012, 2012-06-18d. Iš skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas prašo sumažinti priteistos sumos dydį iki 100 Lt.

Nukentėjusioji K.B. D. savo atsikirtimuose nurodo, jog civilinį ieškinį teismas išsprendė pagrįstai ir teisingai.

Nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. B. D. pareiškė civilinį ieškinį 3600 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų už advokato pagalbą kompensaciją ( 56-57 b.l., I t.). Teismas nuosprendžiu tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 3600 Lt turtinės žalos atlyginimo, bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas A. G. skundžia nuosprendį dalyje tik dėl turtinės žalos priteisimo, todėl kolegija, neišeidama iš skundo ribų, pasisako tik dėl turtinės žalos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo nuteistasis A. G. sutinka, jog pagrįstai priteista 100 Lt, t.y. išlaidos už nukentėjusiosios nuvežimą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau nesutinka dėl priteistų 3500 Lt už dantų sužalojimą. Pažymėtina, kad apeliantas savo poziciją civilinio ieškinio klausimu iš esmės grindžia teiginiais, kvestionuojančiais A. G. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, teismo išvadas apie padarytų nukentėjusiajai sužalojimų dydį, pažymėdamas, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio nenurodė, jog jai sužaloti dantys, nurodė tik nosies sužalojimą, apie papildomai atsiradusius dantų sužalojimus nurodė praėjus keletui savaičių po įvykio, todėl pašalinant neaiškumus, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti greitosios medicinos pagalbos gydytoją M. bei vairuotoją J., kurie būtų smulkiau papasakoję apie K.B. D. būklę po įvykio, tačiau šis nuteistojo prašymas buvo atmestas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje yra specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ( 33-34 b.l., I t.) ir ekspertizės aktas Nr (duomenys neskelbtini), ( 135-138 b.l. , II t.). Šiuose dokumentuose yra išvados dėl nukentėjusiajai K. B. D. padarytų sužalojimų apimties ir sunkumo. Specialisto išvadoje buvo nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: kaktos dešinės pusės ir nosies muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, kaktos dešinės pusės ir akiduobių minkštųjų audinių kraujosruvos, stuburo juosmeninės-kryžkaulinės dalies ir kairio kelio sąnario sumušimai. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apklaustas išvadą pateikęs ekspertas D. V. patvirtino specialisto išvadą ( 33-34 b.l., I t.) ir papildomai nurodė, jog, susipažinus su odontologo įrašais nukentėjusios medicininėje kortelėje, nukentėjusiosios dantys galimai buvo traumuoti įvykio metu, nes, krentant veido plokštuma į kietą dangą, vienu metu gali būti sužalojama kakta, nosis ir burna. Ekspertas D. V. apie nukentėjusiosios patirtus kūno sužalojimus,teismo posėdžio metu išsamiai nurodė, dėl kokių priežasčių specialisto išvadoje nebuvo nurodomi traumuoti dantys, t.y. įprastai atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą gydytojai nekreipia dėmesio į veido kaulus , jei siunčiantis gydytojas konkrečiai nurodys , kad reikia atlikti veido kaulo tyrimą , tada jie ir pateiks atitinkamas išvadas ir apie žandikaulius ir , nosies ertmės kaulus. Pirmosios instancijos teismas paskyrė papildomą nukentėjusiosios K.B. D. kūno tyrimą ( 131-132 b.l., II t.). Atlikus ekspertizę, išvados patvirtino, jog K.B. D., įvykio metu buvo traumuoti 6 dantys, kurių vieno nulaužta šaknis, o 5 dantys nepilnai išnarinti, todėl atmestinas nepagrįstas apelianto argumentas, jog K.B. D. dantys buvo sužaloti ne įvykio metu Tai, kad pažeisti dantys , užfiksuota traumatologo gydytojo J. M. 2013-03-18 įrašuose, t.y. praėjus 3 dienoms po įvykio, dėl to nukentėjusiajai K.B. D. rekomenduota kreiptis į odontologą ( 136 b.l., II t.). Todėl apelianto teiginys, jog K.B. D. apie patirtą dantų traumą nurodė tyrėjai apklausos metu praėjus kelioms savaitėms ir tik pareiškus civilinį ieškinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija sutinka, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti greitosios pagalbos gydytoją M. ir vairuotoją J., motyvuojant, jog nukentėjusiosios sužalojimai yra užfiksuoti byloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog greitosios medicines pagalbos darbuotojų įvykio vietoje nustatyti duomenys užfiksuoti greitosios medicines pagalbos kvietimo kortelėje ( 45 b. l., I t.). Ekspertui D. V., pagal pateiktus medicininius dokumentus, pakako duomenų pateikti išsamias išvadas apie nukentėjusiosios sveikatos būklę po įvykio, specialisto išvadoje ir ekspertizės akto išvadoje yra išsamiai ir nuosekliai išnagrinėti duomenys apie nukentėjusiosio sveikatos būklę, abejoti pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, nėra pagrindo.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo medicines tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus eksperto išvadomis ir konstatatvo nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, t.y. kaktos dešinės pusės ir nosies muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimus, nosies kaulų lūžimą, kaktos dešinės pusės ir akiduobių minkštųjų audinių kraujosruvas, stuburo juosmeninės-kryžkaulinės dalies ir kairio kelio sąnario sumušimus, viršutinio žandikaulio priekinių dantų sužalojimus - vieno danties šaknies lūžimą bei penkių dantų nepilną išnarinimą.

Kadangi nustatyta, jog įvykio metu K.B. D. buvo sužaloti 6 dantys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiosios prašomą turtinę žalą.

Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes: žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005, 2K-7-85/2011), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojos A. V. pažymoje nurodoma sumokėta suma 206 Lt, bei tolimesnis gydymo planas ir minimali gydymo kaina 3300 Lt ( 58 b.l., I t.). Įrodymai pagrindžia, kad tokios odontologo paslaugos yra realios, būtinos. Kaip liudytoja apklausta A. V. teismo posėdžio metu ( 160-162 b.l., II t.) patvirtino, jog už suteiktas odontologo paslaugas mokėjimo čekiai klijuojami paciento kortelėje ir B.K. D. yra sumokėjusi 206 Lt, pagal gydymo planą pagal įstaigos protezavimo įkainius paskaičiavo galimai būsimą sąmatą protezavimui. Gydymo planas gali kisti, tačiau, pagal šiai dienai suderintą su K.B. D. , kad jai būtų palanku estetiškai, parinktas gydymo planas ir numatyta sąmata. K.B. D. dar neatliko dantų protezavimo, kaip nurodė savo ieškinyje dėl lėšų trūkumo. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios K.B. D. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas ir tam padaryti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) yra priteista suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne rekomendacinio pobūdžio būsimos išlaidos, kaip, kad remdamasis Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-793-120/2012, nurodo apeliantas. Tai patvirtina ir eksperto išvada ( 137 b.l., I t.), kur nurodomas patirtas nukentėjusiosios dantų sužalojimas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir įvykio metu sužalotiems dantims buvo reikalingas gydymas. Nukentėjusioji patyrė realią žalą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė prašomą nukentėjusiosios turtinę žalą - 3600 Lt. Žalos dydis įrodytas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas, t.y. teismas vadovavosi rašytiniu įrodymu- išrašu iš medicinos dokumentų, bei nukentėjusios K.B. D. ir liudytojos odontologės A. V. parodymais. Šie duomenys surinkti teisėtai, abejoti jų patikimumu nėra pagrindo.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių, jog civilinio ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip pat kolegija pažymi, jog civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) gydytojos A. V. gydymo planu, jame nurodytomis gydymo ( iš esmės patirtos žalos kompensavimo ) kainomis, šių duomenų pagrįstumu nesuabejojo, skundo dėl priteisto ieškinio dydžio nepateikė.

Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistos turtinės žalos dydžio yra teisingas, atitinkantis susiformavusią teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl mažinti turtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Atsikirtimu į skundą nukentėjusioji K. B. D. prašo priteisti iš A. G. išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 19d. nukentėjusioji K.B. D. už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą ir nukentėjusiosios atstovavimą Šiaulių apygardos teisme sumokėjo advokatui Algirdui Juškai 500 Lt. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiosios išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, atsižvelgtina į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Bylos duomenys liudija, kad apeliacinį skundą pateikė tik nuteistasis A. G., kurio apeliacinis skundas atmestamas kaip nepagrįstas, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkinamas visiškai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra pagrįstos visiškai. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta iš A. G. nukentėjusiajai K.B. D. priteistina advokato paslaugoms apmokėti 144,81 Eur ( 500 litų).

Dėl skundo pateikimo

Nukentėjusioji K. B. D. savo atsikirtimuose nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 312 straipsnio 5 dalimi , nuteistojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo valiai, o tokio dokumento prie skundo nėra pridėta.

Kolegija pažymi, jog pagal 2014-11-03 teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. G. ir advokato Aliaus Galmino, matyti, jog yra raštu išreikšta nuteistojo valia jį ginti bei surašyti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teisme, taigi skundas priimtas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai K. B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 81ct.) atstovavimo išlaidoms atlyginti.