Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei, Liudmilai Baranauskienei, Romenai Miceikienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui, kaltinamojo gynėjams G. K., A. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Kazimierai B. D., nukentėjusiosios atstovui A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, neįgalus (nustatytas 30 procentų darbingumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., Telšių m., Turgaus a., vairuodamas J. N. priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (tuo metu galiojusi KET redakcija) 9 p. ir 37 p. reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, važiuodamas tiesiai Turgaus aikšte, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir užvažiavo ant Telšių m., Turgaus a., ties namu Nr. 21, per pėsčiųjų perėją ėjusios K. B. D., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai K. B. D. buvo padaryta kaktos dešinės pusės ir nosies muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, kaktos dešinės pusės ir akiduobių minkštųjų audinių kraujosruvos, stuburo juosmeninės-kryžkaulinės dalies ir kairio kelio sąnario sumušimai, viršutinio žandikaulio priekinių dantų sužalojimai - vieno danties šaknies lūžimas bei penkių dantų nepilnas išnarinimas, ir taip nesunkiai sutrikdė K. B. D. sveikatą.

Kaltinamasis A. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., seseriai priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Telšių m., Turgaus a. link Luokės g. Dešiniame kelkraštyje stovėjo daug automobilių. Jis važiavo lėtai, maždaug 2 m atstumu nuo dešinio šaligatvio. Staiga iš Laivų g. pro kelkraštyje stovintį automobilį į Turgaus a., maždaug 2-3 metrų atstumu iki pėsčiųjų perėjos, į važiuojamąją kelio dalį išėjo moteris ir su koja atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį bamperį. Moteris nenugriuvo, gal tik susvirduliavo, ir nuėjo važiuojamąja kelio dalimi į pėsčiųjų perėją. Nuėjusi maždaug į gatvės vidurį, ji pėsčiųjų perėjoje nuvirto. Tada jis privažiavo prie moters ir prieš pėsčiųjų perėją sustojo. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie tos moters, ją pakėlė. Moteris nuvirto veidu į grindinį, jai iš nosies bėgo kraujas. Jis nušluostė kraują ir pasakė, kad kvies policiją. Moteris sakė, kad nereikia, nes skuba į laidotuves. Jis iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo:

Nukentėjusioji Kazimiera B. D. parodė, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., ties AB SEB banko pastatu, esančiu Telšių m., Turgaus a., įsitikinusi, kad gatve nevažiuoja automobiliai, ji pėsčiųjų perėja ėjo į kitą gatvės pusę. Likus maždaug 1,5 m iki kitos gatvės pusės šaligatvio, jos koją kliudė automobilis ir ji prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę, pamatė, kad guli veidu į asfaltą, o iš galvos bėga kraujas. Taip pat pamatė, kad nedaug užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, priekiu į mažąją bažnyčią stovi automobilis. Ji bandė atsikelti, tačiau nepajėgė. Tada kažkas ją nutempė nuo važiuojamosios kelio dalies ir pasodino ant šaligatvio. Paskui atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir nuvežė ją į Telšių ligoninę, kur buvo padaryta jos galvos nuotrauka. Eismo įvykio metu buvo sutrupintas nosies kaulas, išmušti dantys, sužalota kairė koja. Telšiuose jai susiuvo nosį ir tą pačią dieną V. B. ją išvežė į Klaipėdos ligoninę, kur buvo sutvarkytas nosies kaulas, kad ji galėtų kvėpuoti. Jai buvo padaryta 3600 Lt turtinė žala ir 10000 Lt neturtinė žala. Padaryta žala neatlyginta, todėl reiškia 13600 Lt civilinį ieškinį.

Liudytoja J. N. parodė, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 10 val., jai paskambino brolis A. G. ir pasakė, kad prieš pėsčiųjų perėją išėjo senutė ir jis senutę partrenkė. Sakė, kad senutei iš nosies bėgo kraujas. A. G. važiavo jai priklausančiu automobiliu Ford Mondeo. Automobilis nesugadintas, ji A. G. jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja B. B. parodė, kad 2013 m. kovo 15 d. jai paskambino draugė ir pasakė, kad perėjoje automobilis partrenkė K. B. D.. Tą pačią dieną ji su vyru vežė K. B. D. į Klaipėdos ligoninę, nes pastaroji turėjo siuntimą pas gydytojus. K. B. D. veidas buvo sutinęs, kruvinas. K. B. D. jai su vyru papasakojo, kad ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią Telšių m., Turgaus a., ir ją partrenkė. Paskui kažkas ją nutempė nuo pėsčiųjų perėjos. Grįžtant į Telšius, jie užsuko į kavinę, tačiau K. B. D. nieko nevalgė, sakė, kad po avarijos kliba dantys. Už nuvežimą į Klaipėdą K. B. D. jai davė 100 Lt.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2013 m. kovo 15 d. jam žmona pasakė, kad K. B. D. pateko į avariją ir yra ligoninėje. Sužinoję pas kokį gydytoją yra K. B. D., jie nuvažiavo pas gydytoją T. K. B. D. sunkiai kalbėjo, kvėpavo, jai iš nosies bėgo kraujas. Gydytojas pasakė, kad K. B. D. reikia skubiai nuvežti į Klaipėdos ligoninę. Jis savo automobiliu nuvežė K. B. D. į Klaipėdos ligoninę, kur pastarajai viską sutvarkė ir tą pačią dieną jie grįžo į Telšius. Važiuojant K. B. D. sakė, kad jai visur skauda. Už nuvežimą į Klaipėdą K. B. D. jo žmonai davė 100 Lt.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2013 m. kovo 15 d. jai paskambino K. B. D. ir pasakė, kad yra ligoninėje. Nuvykusi į ligoninę, ji pamatė, kad K. B. D. yra kruvina, jai klibėjo dantys, buvo sumušta koja. K. B. D. sakė, kad ją partrenkė Turgaus a., einant pėsčiųjų perėja. Gydytojas pasakė, kad yra lūžusi nosis ir tą pačią dieną K. B. D. buvo išvežta į Klaipėdos ligoninę, kur pastarajai buvo atlikta operacija.

Liudytojas A. J. S. parodė, kad maždaug prieš metus laiko, tikslios datos neprisimena, prieš pietus, Telšių m., Turgaus a., ties AB SEB banko pastatu norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę, priėjo prie pėsčiųjų perėjos ir pamatė, kad į pėsčiųjų perėją įėjo moteris, dabar atpažino, kad tai nukentėjusioji. Tada jis, įsitikinęs, kad važiuojančių automobilių gatvėje nėra, taip pat įėjo į pėsčiųjų perėją ir ėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo nukentėjusiosios. Kai moteris kirto ašinę liniją ir buvo likę eiti apie 2-3 metrus važiuojamąja kelio dalimi, ant pėsčiųjų perėjos nedideliu greičiu užvažiavo automobilis ir moterį pastūmė. Moteris pargriuvo toje pačioje vietoje, kurioje ją partrenkė. Tada automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos ir iš jo išlipęs vairuotojas iš pradžių bandė sakyti, kad nekaltas, bet kai į eismo įvykio vietą susirinkę žmonės ėmė sakyti, kad šis moterį partrenkė užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, vairuotojas prisipažino. Eismo įvykio vietoje buvę vyriškiai moterį pakėlė, nunešė ir pasodino ant šaligatvio prie medžio. Moteriai buvo sutrenkta galva. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Liudytoja R. N. parodė, kad 2013 m. kovo mėn., tiksliai dienos ir laiko neprisimena, priėjusi prie parduotuvės „Sarma“ lango, pamatė kitoje gatvės pusėje ant šaligatvio sėdinčią senutę, o šalia jos stovintį vyriškį. Ji suprato, kad įvyko eismo įvykis, nes senutė buvo suėmusi nosį, o prie pėsčiųjų perėjos ar ant perėjos, tiksliai neprisimena, stovėjo automobilis.

Liudytojas V. M. parodė, kad maždaug prieš metus laiko, tikslios datos neprisimena, dienos metu, iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Telšių m., Turgaus a., pėsčiųjų perėjoje įvykio eismo įvykis. Jis su kolega M. K. nuvyko į įvykio vietą ir pamatė prie AB SEB banko pastato, šiek tiek ant pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį su įjungtais avariniais žibintais. Nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę. Eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas neneigė eismo įvykio fakto, sakė, kad moteris į pėsčiųjų perėją išėjo staiga, atsitrenkė į jo automobilį, bet didelio smūgio nebuvo.

Liudytojas M. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. M..

Liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba UAB „Telšių sveikata“ gydytoja odontologe. 2013 m. kovo 18 d. kreipėsi į ją K. B. D. dėl dantų traumos. Dantys buvo paslankūs, dėl lūžio pašalino vieną dantį. Prisimena, kad K. B. D. buvo sutvarstyta nosis, paakiuose matėsi mėlynės. Ji atliko gydymą, kuris buvo tuo metu buvo reikalingas, o paskui K. B. D. prašymu apskaičiavo kokios būtų traumuotų dantų protezavimo išlaidos.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Telšių m., Turgaus a., ties namo Nr. 21. Pėsčiųjų perėjoje, gatvės antroje eismo juostoje stovi automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 0,8 m atstumu nuo automobilio kairės pusės ratų ašies matyti dėmė panaši į kraują (1 t. 16-22 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 832/13(03) matyti, kad K. B. D. nustatyti šie sužalojimai: kaktos dešinės pusės ir nosies muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, kaktos dešinės pusės ir akiduobių minkštųjų audinių kraujosruvos, stuburo juosmeninės-kryžkaulinės dalies ir kairio kelio sąnario sumušimai. Sužalojimai padaryti 2013 m. kovo 15 d. eismo įvykio metu ir partrenkiant pėsčiąją. Pagrindinius sužalojimus K. B. D. patyrė griūdama, atsitrenkusi veidu į kelio dangą. Sužalojimai (nosies kaulų lūžis) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. 33-34 b. l.).

Iš ekspertizės akto Nr. EG 1789/14(03) matyti, kad 2013 m. kovo 15 d. eismo įvykio metu K. B. D. patyrė viršutinio žandikaulio priekinių dantų traumą – buvo nulaužta vieno danties šaknis ir nepilnai išnarinti penki dantys. Viršutinis dešinės pusės antras kandis dėl šaknies lūžimo pašalintas, kiti dantys gydyti konservatyviai ir išsaugoti. Eismo įvykio metu K. B. D. patirtas dantų sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t. 135-137 b. l.). Teismo medicinos ekspertas D. V. šias išvadas patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje.

Akistatos su nukentėjusiąja K. B. D. metu kaltinamasis A. G. prisipažino, kad pėsčiųjų perėjoje ties viduriu automobilio priekiniu bamperiu kliudė moterį (1 t. 87-88 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis A. G. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad pėsčioji į važiuojamą dalį išpuolė prieš 8 metrus nuo pėsčiųjų perėjos prieš pat jo automobilį. Po susidūrimo pėsčioji nugriuvo pėsčiųjų perėjoje ir jis sustojo (1 t. 99-102 b. l.).

Iš blaivumo nustatymo testų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji K. B. D. buvo blaivūs (1 t. 24, 67 b. l.).

Nors kaltinamasis A. G. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iš byloje surinktų minėtų įrodymų matyti, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (tuo metu galiojusi KET redakcija) 9 p. ir 37 p. reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir užvažiavo ant per pėsčiųjų perėją ėjusios K. B. D., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai K. B. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. G. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta, administracine tvarka baustas (122-123 b. l.), veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (LR BK 54 str. 2 d., 61 str. 4 d.).

Nukentėjusioji K. B. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3600 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 56-57 b. l., 2 t. 1-2 b. l.). Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji K. B. D. nurodė, kad 3600 Lt turtinę žalą sudaro: 100 Lt kelionės į Klaipėdos ligoninę išlaidos ir 3500 Lt už traumuotų dantų sutvarkymą pigiausiu būdu. Nukentėjusioji K. B. D., grįsdama prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nurodė, kad eismo įvykio metu traumuoti dantys dėl piniginių lėšų trūkumo nėra sutvarkyti, bet pateikė UAB „Telšių sveikata“ išrašą iš medicininių dokumentų, kad traumuotų dantų gydymas minimaliai kainuotų 3500 Lt (1 t. 58 b. l.). Šias traumuotų dantų gydymo išlaidas patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja odontologė A. V.. Teismui nėra pagrindo abejoti dėl UAB „Telšių sveikata“ išraše nurodytų traumuotų dantų gydymo kainų, nes tokios odontologo paslaugos yra realios ir būtinos, todėl žala vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Taip pat teismui nekyla abejonių dėl 100 Lt kelionės į Klaipėdos ligoninę išlaidų, nes iš liudytojų B. B., V. B. parodymų matyti, kad nukentėjusioji K. B. D. už nuvežimą į Klaipėdos ligoninę ir parvežimą iš jos B. B. sumokėjo 100 Lt. Taigi, nukentėjusiosios K. B. D. civilinis ieškinys dalyje dėl 3600 Lt turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji K. B. D. prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis A. G. eismo įvykio metu sužalodamas nukentėjusiąją K. B. D., nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nukentėjusiajai K. B. D. priteistini 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str., 6.263 str., LR BPK 115 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų LR BPK 109 str., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Į bylą civiliniu atsakovu įtrauktas draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (1 t. 50 b. l.), kuris atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu (1 t. 71-73 b. l.). Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (LR CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011). Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų 11 str. 1 d. 3 p. matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudiminis įvykis įvyko 2013 m. kovo 15 d., nukentėjusiajai K. B. D. 3600 Lt turtinė žala ir 5000 Lt neturtinė žala priteistina iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Už advokato suteiktas paslaugas nukentėjusioji K. B. D. sumokėjo 1500 Lt (2 t. 158-159 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo A. G. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - diskelis, kuriame įrašytas kompiuterinis tomografinis tyrimas, ir kompiuterinio tomografinio tyrimo aprašymas (2 t. 85-86 b. l.) paliktinas baudžiamojoje byloje, K. B. D. ambulatorinė kortelė (2 t. 57 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina UAB „Telšių sveikata“ LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 13 MGL dydžio, t. y. 1690 litų (489 eurų) baudą.

Nuteistasis A. G. privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti K. B. D. 3600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. G. priteisti K. B. D. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) už advokato suteiktas paslaugas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - diskelį, kuriame įrašytas kompiuterinis tomografinis tyrimas, ir kompiuterinio tomografinio tyrimo aprašymą palikti baudžiamojoje byloje, K. B. D. ambulatorinę kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Telšių sveikata“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.