Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Televisuma ir ko“ direktoriui Andriui Šlymui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Televisuma ir ko“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Televisuma ir ko“ direktorius Andrius Šlymas teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo. Paaiškino, jog žinojo, kad R. G. dirbo užsienyje, buvo išvykęs iš Lietuvos. Skambino, bet R. G. telefonas buvo išjungtas. Nesusiekus su pačiu skolininku kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo, po to – į antstolį. Iš antstolio sužinojo, kad skolininkas miręs, kreipėsi į skolininko sutuoktinę. Siūlė grąžinti skolą geranoriškai, taip pat siūlė sumokėti skolą dalimis. Tai buvo 2019 m. spalio pradžioje. Kai sužinojo apie skolininko mirtį, iš karto kreipėsi į E. G., o jai nesutikus sumokėti skolą, kreipėsi į teismą. Todėl nesutinka su suinteresuoto asmens E. G. argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

7. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

8. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino atnaujinimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

9. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu nėra pasikeitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

11. R. G. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 24), ši data yra palikimo atsiradimo laikas (CK 5.3 straipsnis). Terminas kreditorių reikalavimams pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini).

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas paprastąjį neprotestuotiną vekselį su R. G. pasirašė 2019 m. sausio 3 d. Vekselyje nustatytas atsiskaitymo terminas 2019 m. vasario 3 d. Vekselyje esantys įrašai patvirtina, kad vekselis apmokėjimui buvo pateiktas 2019 m. vasario 5 d., o 2019 m. vasario 6 d. R. G. nurodė negalintis apmokėti vekselio (b. l. 8). Tačiau pareiškėjas dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarų biurą kreipėsi tik 2019 m. spalio 3 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po skolininko R. G. mirties.

13. Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa.

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog R. G. sutuoktinė pareiškimą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo pateikė 2019 m. liepos 24 d. Be to, E. G. pareiškė, jog priima sutuoktinio palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (b. l. 27-28, 29). Paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas 2019 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 25-26). Paveldėjimo teisės liudijimas E. G. išduotas 2019 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 5). Taigi R. G. palikimą suinteresuotas asmuo E. G. priėmė praėjus daugiau nei pusei metų po prievolės pagal vekselį įvykdymo termino suėjimo ir daugiau nei trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau vekselio turėtoja UAB „Televisuma ir Ko“ per visą šį laikotarpį reikalavimų nepareiškė. Aktyvių veiksmų UAB „Televisuma ir Ko“ ėmėsi tik 2019 m. spalio 3 d., t. y. po R. G. mirties praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams ir daugiau nei du mėnesius praleidusi terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

15. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017 išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017 pažymėjo, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.

16. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aptartas išaiškinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus pakartotinai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018.

17. UAB „Televisuma ir Ko“ įstatymo nustatytu terminu savo kaip kreditoriaus reikalavimų nepareiškė jokiu būdu.

18. Pažymėtina, jog teismo posėdyje pareiškėjos direktorius A. Šlymas patvirtino, kad įmonė užsiima ūkine – komercine veikla skolindama pinigines lėšas. Vykdydama šią veiklą įmonė prisiima riziką, jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015, nurodė, kad teismai spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip vienintelę termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastį nurodo nežinojimą apie R. G. mirtį. Teismo vertinimu, ši pareiškėjo subjektyviai vertinama aplinkybė negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi ir juo labiau pagrindu atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.

21. Pareiškėjo teiginiai, jog negavus vekselio apmokėjimo, bendrovė ėmėsi priemonių surasti skolininką jam skambindama, taip pat ieškodama jo gyvenamosios vietos adresu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų ir jų neįrodė.

22. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, išaiškinta, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, yra išaiškinta, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad iki termino kreditoriam reikalavimui pareikšti pabaigos, kuris, kaip minėta, sutampa su palikimo priėmimo terminu, apskritai į R. G. palikimą priėmusią E. G. ar savo kaip kreditoriaus reikalavimus pareiškė kitu būdu. Pažymėtina, kad E. G. priėmė sutuoktinio palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, taigi jos tikslas buvo sužinoti sutuoktinio skolas, o ne jų vengti.

25. Pareiškėjas ne tik neįrodė, jog terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau taip pat neįrodė, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti savo reikalavimų (CPK 12, 178 straipsniai). Darytina išvada, kad nenustatytos aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti atitinkančiomis svarbias aplinkybes CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, t. y. kurios sudaro pagrindą atnaujinti terminą, nes jos priklausė nuo pareiškėjo valios, galėjo būti jo kontroliuojamos ir objektyviai netrukdė valdyti informacijos apie skolininką, taip pat ir netrukdė atlikti įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje išaiškintus būtinus atlikti veiksmus dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo.

26. Pareiškėjas prašo grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą reiškė du reikalavimus: prašė atnaujinti terminą, taip pat priteisti tam tikrą sumą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Televisuma ir Ko“ ieškinį dėl 3000 Eur ir palūkanų priteisimo su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyta priimti, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB „Televisuma ir Ko“ grąžintina 2019 m. lapkričio 18 d. AB „SEB“ banke mokėjimo nurodymu Nr. 949 sumokėta 144,25 Eur suma.

27. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis prašė valstybės naudai priteisti iš pareiškėjos UAB „Televisuma ir Ko“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas už E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 23). Teismui nepateikta duomenų apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidų patyrimą, todėl dėl šio prašymo teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Televisuma ir Ko“ pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmesti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Televisuma ir Ko“ 2019 m. lapkričio 18 d. AB „SEB“ banke mokėjimo nurodymu Nr. 949 sumokėtą 144,25 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai dvidešimt penki centai) sumą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.