- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2YT-188-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14759-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime (el. b. l. 1–4, 38) nurodė:
1.1. Pareiškėjas yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo motina 1992 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą parduoti jai 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje sklypo Nr. 61. 1992 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 289 nusprendė įteisinti faktiškai naudojamus namų valdų sklypus prie turimų asmeninės nuosavybės teise gyvenamųjų namų dalių, šiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams: E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 0,050 ha sklypo Nr. 61. Iš 2018 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 7PAŽ – 393 matyti, kad E. S. Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-12398 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas asmeninio ūkio žemės naudojimo 1,55 ha asmeninio ūkio žemės su namų valdoje esančiomis naudmenimis (duomenys neskelbtini) Pažymėtina tai, kad minėtas žemės sklypas yra po mirusiajai iki 1999 m. gruodžio 28 d. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (minėtas butas 1999-12-28 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas mirusiosios dukrai V. S. (M.). Mirusioji E. S. su P. S. buvo sudariusi santuoką. E. S. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini).
1.2. Mirusioji E. S. iki pat mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Butas 1999 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas mirusiosios dukrai V. S. (M.).
1.3. Mirusiosios E. S. asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, jos mirties metu buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po E. S. mirties visus jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis ir kitus jai priklausančius daiktus priėmė pareiškėjas, kuris motinos mirties dieną ir po mirties, gyveno tuo pačiu adresu.
1.4. E. S. buvo palaidota pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. M. bendromis lėšomis. Tiek prieš motinos mirtį, tiek ir po motinos mirties, pareiškėjas vienintelis prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklypu (plovė žolę, genėjo medžius esančius ant žemės sklypo, turėjo pasidaręs daržą ir augino daržoves ir t.t.).
1.5. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, patvirtino raštu teismui nurodytas aplinkybes. Po motinos mirties priėmė jos palikimą – visus jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Mamos sutuoktinis jau buvo miręs. Pareiškėjas turi dvi seseris.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 66) nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi. 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjo sesuo. Pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Po mamos mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra.
3. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 151–152) nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (1 t., el. b. l. 56–57) nurodė, kad pareiškėjai įrodžius, kad jis tinkamai tęsė naudojimąsi žeme palikėjai mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 60–62) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 49–50) nurodė, kad teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Iš pareiškėjo pareiškimuose nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. S. buvo pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. M., R. M. motina (el. b. l. 19, 20, 39, 91, 92). E. S. mirė (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 18). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (el. b. l. 106). E. S. iki mirties gyveno kartu su pareiškėju (el. b. l. 11, 23). (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1992 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 289 įteisino faktiškai naudojamus namų valdų sklypus prie turimų asmeninės nuosavybės teise gyvenamųjų namų dalių, šiems (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), 0,050 ha sklypo Nr. 61 (el. b. l. 27, 107–109). 1999 m. gruodžio 28 d. butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas mirusiosios dukrai V. S. (el. b. l. 9–10, 25). Pareiškėjas pareiškimuose nurodė, kad pareiškėjas vienintelis prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklypu (plovė žolę, genėjo medžius esančius ant žemės sklypo, turėjo pasidaręs daržą ir augino daržoves ir t.t.). Liudytojas R. M. 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad yra suinteresuoto asmens V. M. vyras. Mirus E. S. visi jos daiktai liko bute, kur žmonos mama gyveno. Kas priėmė daiktus liudytojas nežinojo, tačiau patvirtino, kad žemės sklypu rūpinosi pareiškėjas, pjovė žolę ir kt. Liudytojas taip pat padėdavo. Pareiškėjo seserys atsiliepimuose su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad pareiškėjas priėmė mamos palikimą. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų ir liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties. Pareiškėjas rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
11. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos E. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.