Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-506-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-04
Bylos Nr.: e2-506-642/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00417-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Danutė Žvinklytė (pirm.)
Ieškovas: A. T., J. N.
Atsakovas: viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), AAS ,,BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje, ,,Šilutės ligoninė"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-506-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00417-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 2.6.10.8;3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė,sekretoriaujant Rasai Jenkutei,dalyvaujant ieškovams A. T., J. N. ir A. T., ieškovų atstovui advokatui T. L.,atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei J. Š.,atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T., J. N. ir A. T. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M. K., V. M. ir Ž. D., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų ieškinio argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. T., J. N., A. T. pareiškimo“; 2) priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams J. N. ir A. T. kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 2750 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. savo namuose mirė ieškovo A. T. sutuoktinė, ieškovų J. N. ir A. T. motina I. T.. Prieš mirtį, t. y. 2017 m. spalio 31 d. 19.41 val., I. T. atvyko į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių ir tos pačios dienos 22.00 val. I. T. po apžiūros išleista į namus. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.20 val. I. T. dėl pablogėjusios sveikatos (stipraus skausmo krūtinėje) pakartotinai atvyko į (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyrių. Tos pačios dienos 10.05 val. I. T. po apžiūros vėl buvo išleista į namus. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. I. T. mirė savo namuose.

3. Dėl I. T. mirties aplinkybių Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. birželio 20 d. prokurorės nutarimu nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija), nagrinėdama ieškovų pareiškimą dėl žalos atlyginimo, 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) teiktos sveikatos priežiūros paslaugos I. T. (toliau - Pacientė) nebuvo pakankamai kokybiškos ir atsakovė padarė žalą, ieškovui A. T. nustatė atlygintiną 30 000 Eur neturtinę žalą, tokios žalos nenustatė ieškovams J. N. ir A. T.. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi mirusiosios I. T. vaikai J. N. ir A. T. neturi teisės į žalos atlyginimą. Su tokiu komisijos sprendimu ieškovai sutiko iš dalies, t. y. ieškovas A. T. sutinka su jam nustatyta žalos dalimi, tačiau ieškovai J. N. ir A. T. nesutinka, kad jie neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos mirties.

5. Teismo medicinos deontologinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 3, 4, 5, 6 punktuose nurodyta, kad I. T. mirties priežastis yra ūmus transmuralinis kairiojo skilvelio užpakalinės sienos ir dešiniojo skilvelio miokardo infarktas dėl dešiniosios vainikinės arterijos trombozės, komplikuotas širdies plyšimu ir tamponada. 2017 m. spalio 31 d. vizito metu I. T. miokardo infarktas jau buvo „prasidėjęs“, t. y jau buvo įvykę struktūriniai širdies raumens pokyčiai. Įtarus ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo, pacientui tikslinga skirti antikoaguliantus, aspiriną ir toliau stebėti troponino I dinamiką. Tačiau Pacientė 2017 m. spalio 31 d. nuskausminus buvo išleista į namus, rekomendavus aspiriną. 2017 m. lapkričio 2 d. Pacientei rasta normali troponino I koncentracija, tačiau padarius EKG (elektrokardiograma) buvo galima įtarti ST segmento pakilimą. Pagal miokardo klasterio programos algoritmą, įtarus ūmų išeminį sindromą su ST pakilimu, buvo tikslinga pacientę pervežti į visą parą perkutaninę transliuminalinę vainikinių arterijų angioplastiką (toliau -PTVA) atliekantį centrą (šiuo atveju Klaipėdos jūrininkų ligoninę), tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovės (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 27 d. atlikto medicininio audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai galėjo turėti įtakos tolesnei ligos (miokardo infarkto) diagnostikai ir eigai, taip pat ir sukelti mirtį.

6. Tokios ekspertų išvados patvirtina tai, kad atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojai sveikatos priežiūros paslaugas I. T. teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko visų būtinų ir įmanomų veiksmų, kad patikrintų I. T. sveikatos būklę, taip pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) nustatyti, iš esmės šioms išvadoms pritarė ir Komisija.

7. Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai – gydytojai neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti – laiku neįtarė I. T. ūmaus išeminio sindromo su ST pakilimu, neorganizavo jos pervežimo į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju Klaipėdos jūrininkų ligoninę). Tiesiogine I. T. mirties priežastimi buvo netinkamai jai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl tarp atsakovės darbuotojų neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai yra pagrindas taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

8. Ieškovė J. N. rūpinosi kapavietės sutvarkymu ir dėl to patyrė 2750 Eur išlaidų. Ieškovas A. T. ir I. T. gyveno santuokoje 32 metus, šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, taigi ieškovas A. T. turėjo pagrįstų ateities lūkesčių. Ieškovai J. N. ir A. T. neteko motinos, kuri prisidėjo prie jų auklėjimo ir pasaulėžiūros formavimo. Sutuoktinį ir vaikus su I. T. siejo glaudūs artimi ryšiai. Nors vaikai sulaukė pilnametystės ir sukūrė savo šeimas, tačiau ir šiuo metu gyvena šalia tėvų. Netikėta motinos mirtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, skaudžiai paveikė jų gyvenimą, todėl ieškovas (sutuoktinis) patirtą neturtinę žalą įvertina 30 000 Eur, o ieškovai J. N. ir A. T., t. y. kiekvienas vaikas, po 20 000 Eur.

II. Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį argumentai

9. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, kad 2017 m. spalio 31 d., apie 19.41 val. (toliau – pirmasis apsilankymas), į atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių atvyko Pacientė, ieškovų J. N. ir A. T. motina, kuri buvo lydima ieškovo, Pacientės vyro, A. T..

10. Pacientė skundėsi, jog degina krūtinę antrą dieną, pakosėja, serga bronchine astma, naudoja inhaliatorius. Pacientę apie 19.50 val. apžiūrėjo pas atsakovę dirbanti vidaus ligų gydytoja Ž. D.. Buvo atlikta širdies elektrokardiograma, pamatuotas kraujospūdis, pamatuota temperatūra, įvertintas kraujo įsotinimas deguonimi, išklausytas kvėpavimas, širdies darbas, taip pat paskirtas tyrimas CRB (cerektyvinis baltymas), kuris nustato organizmo uždegimą. Pacientei diagnozuotas lėtinio bronchito paūmėjimas, bronchinė astma, dėl to buvo atlikta infuzija (pastatyta lašelinė, skirtas fiziologinis tirpalas, eufilinas ir deksametazonas). Pirmojo apsilankymo metu pacientei buvo paskirtas ir TPI (širdies raumens išemijos markerio) tyrimas. Pacientei dar būnant priėmimo skyriuje, buvo gauti tyrimų atsakymai, kurie atitiko normą, EKG (elektrokardiograma) ūmios išemijos požymių nerodė. Pacientė neišsakė noro, kad jai būtų paskirti papildomi tyrimai. Pacientės sveikatos būklė ir elgesys nekėlė abejonių, jog jos patiriamo skausmo intensyvumas galėtų būti 7 ar daugiau balų. Apie 22.00 val. pacientė, jos būklei pagerėjus, buvo išleista į namus, nurodant kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų toliau sekama sveikatos būklė, rekomenduota vartoti aspiriną.

11. Pacientė, lydima ieškovo A. T., į atsakovės VŠĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių pakartotinai atvyko 2017 m. lapkričio 2 d., apie 7.40 val. Tuo metu pacientę turėjo apžiūrėti pas atsakovę VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbusi ir budėjimo pamainą bebaigianti vidaus ligų gydytoja V. M., kuri, nors ir matė Pacientę, tačiau jos neapžiūrėjo. Pacientę apžiūrėjo nuo 8 val. pamainą pradėjusi ir V. M. pakeitusi pas atsakovę VšĮ (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbusi gydytoja A. M. K.. Pacientė skundėsi deginimu krūtinėje, troškuliu, dusinimu. Iki pacientę apžiūrėjo gydytoja A. M. K. (pirmieji gydytojos įrašai medicininiuose pacientės dokumentuose atlikti 8.05 val.), Pacientei jau buvo atlikta širdies kardiograma, pamatuotas kraujospūdis, pamatuota temperatūra, pamatuotas pulsas, paklausyti plaučiai, apžiūrėtas pilvas, liežuvis, patikrinta, ar nepatinusios kojos, profilaktiškai pacientei duotas aspirinas. Pacientei nedelsiant paskirtas ir paimtas (8.25 val.) TPI (troponino) tyrimas, kurio atsakymas gautas 9.10 val. (praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui), jis atitiko normą ir siekė 0,07 mg/ml. TPI tyrimo, pacientei atlikto pirmojo ir antrojo apsilankymų metu, rezultatai (rezultatus palyginus tarpusavyje) leido spręsti apie mažėjančią ir infarkto požymio nerodančią TPI tyrimo dinamiką. TPI tyrimo, pacientei atlikto jos antrojo apsilankymo metu, rezultatai buvo gerėjantys. EKG (elektrokardiogramos) pakitimai buvo arti normos, tą patvirtino ir mažėjantis troponinas (TPI). Pacientės sveikatos būklė ir elgesys nekėlė abejonių, jog jos patiriamo skausmo intensyvumas galėtų būti 7 ir daugiau balų. Pacientės skausmo intensyvumas buvo įvertintas (5–6) balais. Dėl tolesnio gydymo Pacientė buvo informuota kreiptis į šeimos gydytoją, į kurią Pacientė kreipėsi ir konsultavosi dar antrojo apsilankymo metu.

12. 2017 m. lapkričio 2 d., apie 21.32 val., t. y. praėjus ilgesniam laikui nuo Pacientės antrojo apsilankymo atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyriuje, Pacientės namuose konstatuota jos mirtis.

13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (duomenys neskelbtini), atlikusi ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tyrė gydytojų atliktus veiksmus dėl Pacientės, 2019 m. birželio 20 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Nutarime išdėstyta: „Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) Vidaus medicininis auditas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius, nustatė VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų Ž. D., A. M. K., V. M. padarytus teisės aktų, įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimus, teikiant I. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2017-10-31 ir 2017-11-02, negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent šie pažeidimai tiesiogiai nulėmė I. T. mirtį, t. y., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su I. T. mirtimi.“

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. liepos 25 d. sprendimu nustatė, kad neturtinė žala sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) įstaigoje, buvo padaryta, ieškovui A. T. priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami ekspertų išvados, kuriose pateikiami duomenys yra gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias ekspertų žinias.

16. Valstybinės teismo tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinio tyrimo specialisto 2018 m. balandžio 16 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: „Pacientei besiskundžiant skausmais širdies plote, tiek pirmojo (2017-10-31), tiek antrojo (2017-11-02) apsilankymo metu VšĮ (duomenys neskelbtini), buvo atlikti visi būtini tyrimai, kurių pagalba galima būtu įtarti besivystanti miokardo infarktą. Besivystančiam miokardo infarktui yra būdingi elektrokardiografiniai pakitimai, troponino I padidėjimas. Konkrečiu atveju atlikti tyrimai (EKG ir toponino I testas) šio susirgimo neparodė.“

17. Vėlesnio ir detalesnio deontologinio tyrimo, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus deontologinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: „VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017-10-31 ir 2017-11-02 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas I. T., diagnostikos metodikos nebuvo pažeistos. Pacientei buvo įvertintas skausmo kratinėje pobūdis, buvo atlikta EKG ir troponino I tyrimas, kurie yra pagrindiniai tyrimai ūmiems išeminiams sindromams diagnozuoti. Diferencinei diagnostikai buvo atlikta krūtinės ląstos organų rentgenograma.“ „VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017-10-31 ir 2017-11-02 pacientei I. T. buvo atlikti visi tyrimai, kurie reikalingi. įtariant ūmų išeminį sindromą.“

18. Akivaizdu, kad abiejų pacientės apsilankymų metu pas atsakovę dirbančios (dirbusių) gydytojos (gydytojų) neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu, nebuvo.

19. Ekspertai pasisako, jog Pacientės pirmojo apsilankymo atveju, nors ir atlikus visus reikalingus tyrimus, realiai nebuvo objektyvių požymių, iš kurių gydytoja (Ž. D.) galėjo spręsti esant išeminį sindromą, ir tai diagnozuoti bei paskirti gydymą. Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, vertina ne tik objektyviuosius rodiklius (kardiograma, tyrimų rezultatai ir pan.), bet ir subjektyviuosius – paciento išsakomus nusiskundimus, paciento vertinimą dėl juntamo skausmo stiprumo ir jo lokacijos, bendrą paciento būklę ir kt. Čia būtina akcentuoti, kad subjektyvaus rodiklio, o ypač tokio kaip skausmas, vertinimas tiek paties paciento, tiek gydytojo niekada negali būti tikslus ir atitikti ar būti prilyginamas objektyviajam rodikliui, kadangi kiekvienas pacientas justi skausmą, o kiekvienas gydytojas vertinti paciento skausmo lygį gali kardinaliai skirtingai. Dėl to visiškai sutiktina su ekspertų pastebėjimu, kad subjektyvusis rodiklis – skausmo įvertinimas balais, diagnozuojant ūmius išeminius sindromus, nėra pagrindinis diagnostinis kriterijus.

20. Gydytoja Ž. D. atliko visus tyrimus, reikalingus objektyviesiems rodikliams gauti, objektyviuosius rodiklius įvertino. Taip pat, nors ir neįrašė į medicininius dokumentus, gydytoja Ž. D. faktiškai įvertino ir pacientės juntamą skausmą, t. y. subjektyvų rodiklį, kuris šioje situacijoje net nėra aktualus, pirmiausia nustačius, kad, remiantis objektyviaisiais rodikliais, nėra pagrindo spręsti esant išeminį sindromą.

21. Pirmojo apsilankymo metu, nors ir neįtariant ūmaus išeminio sindromo ir tokiems įtarimams kilti nesant objektyvių priežasčių, Pacientei buvo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų toliau sekama sveikatos būklė, rekomenduota vartoti aspiriną. Taigi, gydytojos Ž. D. veiksmuose nėra jokio neteisėto neveikimo, sukėlusio ar kokiu nors būdu galėjusio sukelti žalą Pacientei.

22. Dėl antrojo apsilankymo metu Pacientę apžiūrėjusios gydytojos V. M. veiksmų, išskyrus tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus deontologinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad „gydytojos V. M. konkretūs veiksmai bei darbo grafiko laikymasis ar nesilaikymas yra administraciniai darbo drausmės klausimai ir teismo medicinos ekspertizėje nevertinami. Gydytoja V. M. neapžiūrėjo Pacientės ir neatliko jokių su diagnostika ar gydymų susijusių veiksmų šios Pacientės atžvilgiu“, papildomai ekspertizių aktuose nepasisakyta.

23. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vidaus ligų gydytoja V. M. pažeidė VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VI-138 patvirtintos Pacientų stacionarizavimo tvarkos 1 priedo reikalavimus, VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2014 m. gegužės 30 d. į sakymu Nr. AI-26 patvirtintų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginių nuostatų reikalavimus.

24. Nors gydytojos V. M. veiksmai neapžiūrint Pacientės galėtų būti traktuojami kaip tam tikras neveikimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks neveikimas objektyviai neturėjo esminės įtakos Pacientės sveikatos būklei. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius nustatė, jog antrojo apsilankymo metu Pacientė į specialistus kreipėsi 7.40 val. Pagal teisės aktus V. M. apžiūrėti pacientę turėjo per 15 min, t. y. vėliausiai iki 7 val. 55 min., kitaip tariant, likus 5 minutėms iki jos pamainos (budėjimo) pabaigos. Toks V. M. elgesys nors ir atitiktų standartus, tačiau minėtoje situacijoje būtų ne itin racionalus ir veiksmingas, kadangi bet kuriuo atveju, po 5 minučių keičiantis pamainai, V. M. privalėtų perduoti pacientą kitam gydytojui, tai papildomai užtruktų laiko. Vien tik gydytojo vizualios paciento apžiūros atlikimas šioje konkrečioje situacijoje iš esmės nieko negalėjo nulemti. Norint įvertinti pacientės būklę, akivaizdu, buvo būtina atlikti tam tikrus konkrečius tyrimus. Kaip konstatuota ekspertų išvadose, Pacientės antrojo apsilankymo metu buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Itin aktualaus TPI tyrimo rezultatas buvo gautas po 45 minučių nuo šio tyrimo užsakymo, todėl akivaizdu, kad, net ir užsakius tyrimus vos tik Pacientė kreipėsi į specialistus, tyrimų rezultatą bet kuriuo atveju vertintų V. M. pakeitusi gydytoja, tai ir buvo padaryta. Nesant galimybių sulaukti tyrimų rezultatų, V. M. nagrinėjamoje situacijoje vien tik apžiūrint Pacientę vizualiai, nebuvo tikslinga ir įmanoma objektyviai vertinti Pacientės sveikatos.

25. Pacientę apžiūrėjo nuo 8.00 val. pamainą pradėjusi ir V. M. pakeitusi gydytoja A. M. K. (pirmieji šios gydytojos įrašai medicininiuose pacientės dokumentuose atlikti 8.05 val.). Šiuo atveju skirtumas tarp teisės aktų (atsakovės vidaus taisyklių) reikalaujamo paciento apžiūros laiko (apžiūra turi būti vykdoma per 15 minučių) ir realaus Pacientės apžiūros laiko skirtumas sudaro vos 10 minučių, o turint omenyje, kad A. M. K. pamainą pradėjo nuo 8 val. (logiška, kad įrašas medicininiuose dokumentuose įrašomas po veiksmo), šis laikos skirtumas, tikėtina, yra dar mažesnis.

26. Dėl antrojo apsilankymo metu Pacientę apžiūrėjusios gydytojos A. M. K. veiksmų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus deontologinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: „2017-11-02 troponino I koncentracija buvo tik neženkliai padidėjusi, todėl miokardo infarkto diagnozę buvo galima nustatyti pagal EKG pakitimus.“ „Ambulatorinėje kortelėje yra 2017-11-02 8:05 gydytojos A.M. K. įrašas, kuriame yra pakankamai išsamiai įvertintas skausmo krūtinėje pobūdis (5-6 balai). Pakankamai greitai, 8:25 (20 min. po apžiūros) paimtas kraujo mėginys troponinui I nustatyti. Teisingai aprašyta EKG - ST pakilimas III, aVF derivacijose.“

27. Gydytoja A. M. K. atliko visus tyrimus, reikalingus objektyviesiems rodikliams gauti, objektyviuosius rodiklius įvertino. Taip pat faktiškai įvertino ir įrašė į medicininius dokumentus Pacientės juntamą skausmą, t. y. subjektyvų rodiklį, skausmas įvertintas 5–6 balais. Taigi, A. M. K. neteisėto neveikimo taip pat konstatuoti negalima.

28. Visi aptarti ir ekspertų išvadose plačiai analizuoti gydytojų veiksmai, ne tik atsakovės, bet ir ekspertų nuomone, nelėmė pacientės mirties. Valstybinės teismo tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinio tyrimo specialisto 2018-04-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „Tarp gydytojų veiksmų, diagnozuojant I. T. būklę ir jos mirties, nėra priežastinio ryšio.“ Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: „Pažymėtina, jog specialistai nedavė jokios išvados, kad I. T. mirties buvo galima išvengti, o tik iškėlė prielaidą, kad medicinos darbuotojų konstatuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai galėjo turėti įtakos tolesnei I. T. ligos (miokardo infarkto) diagnostikai ir eigai, o taip pat ir mirčiai. Valstybinės teismo tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinio tyrimo specialistas taipogi nurodė, jog tarp gydytojų veiksmų, diagnozuojant I. T. būklę ir jos mirties, nėra priežastinio ryšio.“

29. Civilinėje byloje nėra duomenų, jog Pacientė laikotarpiu nuo pirmojo iki antrojo apsilankymo vartojo aspiriną, rūpinosi savo sveikata, kaip rekomendavo gydytojai. Pacientės rūpinimasis sveikata laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo apsilankymo, vartojant aspiriną, taip pat neuždelsiant kreipiantis į gydytojus stebėsenai, taip pat turėjo įtakos padariniams kilti. Pacientei sergant ir kitomis ligomis (bronchinė astma, cukrinis diabetas), šios ligos taip pat galėjo turėti tiesioginę įtaką ne tik nustatant diagnozę, gydytojoms vertinant tyrimų objektyviuosius ir subjektyviuosius rodiklius, bet ir bendrai Pacientės sveikatos būklei bei kitoms ligoms vystytis.

30. Komisija 2019 m. liepos 25 d. sprendimu nustatė, kad ieškovui A. T. neturtinė žala sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei atsakovės įstaigoje, buvo padaryta, ir priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė, nors ir iki šios dienos nėra apskundusi Komisijos sprendimo, su tokiu priteisto žalos atlyginimo dydžio vertinimu nesutinka.

31. Kasacinio teismo pažymima, jog „kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis)“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

32. Ieškiniu apsiribojama tik tokio formalaus fakto konstatavimu, t. y. ieškinyje plačiau neaiškinamas ieškovo A. T. ir Pacientės tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas ir pan. Ieškovo A. T. reikalavimas priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei“. Todėl, sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo ieškovui A. T. klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, jog Pacientė rūpinosi savo sveikata dar iki jos pirmojo apsilankymo, o vėliau vykdė gydytojų rekomendacijas ir dėjo pastangas sveikatai kilusiai žalai išvengti. Net nustačius priežastinį ryšį ir teismui ieškovo A. T. reikalavimą tenkinant, atsakovė turi būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės arba ieškovo A. T. reikalaujama žala mažinama CK 6.248 str. 4 d. įtvirtintu pagrindu.

III. Atsakovo (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į ieškinį

34. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

36. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi susitarė apdrausti VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientui, kuri atsirado sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo darbuotojų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Šalys taip pat susitarė dėl atvejų, kai draudikas neatlygina žalos. Pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 19 d. Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriško draudimo taisyklių Nr. 027-1/2017 1.23 punktą: „Žala – trečiosios šalies finansiniai nuostoliai bei negautos pajamos, kai dėl medicinos personalo veiksmų arba neveiklumo, o taip pat nustatytos neteisingos diagnozės ar neteisingo gydymo padaryta žala trečiojo asmens sveikatai, įskaitant dėl to ištikusią mirtį. Žalos sąvoką neapima teismo priteistos moralinės žalos atlyginimui skirtu lėšų.“ Taisyklėse, kurios yra draudimo sutarties (Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad draudikas neprisiima draudimo rizikos, susijusios su reikalavimais atlyginti neturtinę žalą. Pagal draudimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), kurio teises ir pareigas perėmė atsakovas (duomenys neskelbtini) draudikas prisiėmė riziką, susijusią su reikalavimais atlyginti turtinę žalą. Draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui, t. y. maksimali mokėtina draudimo išmoka, – 15 000 Eur.

Šalies argumentai

37. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. papildomai 2750,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Su šiuo ieškovų reikalavimu nesutinka. Ieškovų reikalaujamas turtinės žalos dydis, kaip ieškovai ieškinyje nurodo, „už kapo sutvarkymą“, o iš ieškovų pateiktos 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė J. N. patyrė 2750,00 Eur turtinę žalą už granito paminklą su borteliais. Be to, neaišku, ar 2750,00 Eur patirtos išlaidos yra išimtinai susijusios su ieškovų motinos (A. T. sutuoktinės) kapavietės įrengimu.

Atsiliepimas

38. CK 6.291 straipsnio 1 dalies komentaruose įtvirtinta nuostata, kurioje aprašoma, jog yra atlyginamos karsto įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitokių ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo faktinės išlaidos, o atlygintinų išlaidų dydis nustatomas vadovaujantis protingumo kriterijumi. Tai reiškia, kad atlyginamos tik įprastos, vidutinės išlaidos, t. y. atlyginamos tik būtinos ir vidutinio dydžio laidojimui bei kapo sutvarkymui skirtos išlaidos. Ši nuostata, kad atlyginamos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos, paminklas statomas vienam asmeniui, t. y. mirusiajam, o ne įrenginėjama šeimos kapavietė, kuri pagal Lietuvos paprotinę teisę yra neretai įrengiama keliems šeimos nariams.

Motyvuojamoji dalis

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog kapavietė buvo įrengta tik mirusiajai, darytina išvada, kad ieškovai pateikė nepagrįstą, todėl atmestiną reikalavimą dėl turtinės (2750 Eur) žalos atlyginimo.

IV. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Ž. D. atsiliepimas į ieškinį

40. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.

41. Nurodė, kad 2017 m. spalio 31 d. budėjimo metu apie 19.45 val., lydima sutuoktinio, atvyko I. T., kuri skundėsi, jog antrą dieną degina krūtinę, pakosėja, serga bronchine astma, naudoja inhaliatorius. Pacientei buvo atlikta širdies elektrokardiograma, pamatuotas kraujospūdis, pamatuota temperatūra, įvertintas kraujo įsotinimas deguonimi, išklausytas kvėpavimas, širdies darbas, taip pat paskirtas tyrimas CRB, TPI (širdies raumens išemijos markerio) tyrimas. Pacientei buvo atlikta infuzija (pastatyta lašelinė, skirtas fiziologinis tirpalas, eufilinas ir deksametazonas). Apie 21.20 val. buvo gauti I. T. tyrimų atsakymai, jie atitiko normą, EKG jokių širdies raumens išemijos požymių nerodė, sveikatos būklė ir elgesys nekėlė abejonių, todėl apie 22.00 val. buvo išleista į namus, nurodant kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų toliau sekama sveikatos būklė, rekomenduota vartoti aspiriną.

42. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. D. I. T. medicininiuose dokumentuose nepažymėjo jos patiriamo skausmo bei skubios medicininės kategorijos, tačiau šie pažeidimai yra formalūs ir pacientės sveikatos būklei įtakos neturėjo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. D. išklausė I. T. nusiskundimus, juos įvertino, buvo paskirti tyrimai.

V. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. M. atsiliepimas į ieškinį

43. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.

44. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. budėjo ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, pamainos laikas tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 8.00 val. ryto iki 2017 m. lapkričio 2 d. 8.00 val. ryto. Besibaigiant budėjimo laikui, sužinojo apie blogą savo motinos savijautą, ji paprašė kuo skubiau atvykti. Besibaigiant budėjimo laikui, apie 7.40 val., į priėmimo skyrių atvyko I. T.. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. neapžiūrėjo pacientės, tačiau nurodė medicinos seselėms pamatuoti pacientės kūno temperatūrą, kraujospūdį, atlikti EKG, paprašė, kad jos apie pirminius tyrimų rezultatus informuotų gydytoją A. M. K.. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. iš darbo vietos išvyko apie 7.45 val., t. y. iki darbo pabaigos likus 15 min.

45. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyrius nustatė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. M. pažeidimus, tačiau jie įtakos pacientės sveikatai neturėjo.

46. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. pacientę turėjo apžiūrėti per 15 min. nuo jos kreipimosi, t. y. vėliausiai iki 7.55 val. (likus 5 minutėms iki budėjimo pabaigos). Pacientę apžiūrėjo pakeitusi gydytoja 8.00 val., t. y. pavėluota apžiūrėti pacientę buvo tik 10 min. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. dėl darbo laiko pasibaigimo vis tiek nebūtų spėjusi sulaukti tyrimų rezultatų ir jų įvertinti.

VI. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. M. K. atsiliepimas į ieškinį

47. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.

48. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. 8.00 val. apžiūrėjo I. T., kuri skundėsi deginimu krūtinėje, troškuliu. Jai jau buvo atlikta širdies kardiograma, pamatuotas kraujospūdis, pamatuota temperatūra. Pacientei buvo paskirtas širdies raumens išemijos markerio TPI tyrimas. Apie 9.10 val. buvo gauti tyrimų atsakymai, kurie atitiko normą. Tyrimo rezultatai, palyginti su 2017 m. spalio 31 d. tyrimų rezultatais, buvo gerėjantys, tą parodė mažėjantis troponino rodiklis. Toliau gydytis pacientė buvo nusiųsta pas šeimos gydytoją.

49. Valstybinės teismo tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinio tyrimo specialisto 2018-04-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo atlikti visi būtini tyrimai, kuriuos reikia atlikti įtariant besivystantį miokardo infarktą.

VII. Byloje nustatytos aplinkybės

50. 2017 m. spalio 31 d., apie 19.43 val., I. T., ieškovų J. N. ir A. T. motina, kuri buvo lydima ieškovo Pacientės vyro A. T., kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), skundėsi dėl pablogėjusios savijautos ir deginimo jausmo krūtinėje. Gydytoja Ž. D. Pacientės nusiskundimus užfiksavo Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, paskyrė infuziją (natrio chlorido tirpalas, eufilinas ir deksametazonas), TPI (širdies raumens išemijos markerio) tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą. 2017 m. spalio 31 d. 21.10 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginimo pojūčiu krūtinėje, skyrė „Ketolganą“ ir „Diazepamą“. 21.20 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad buvo atliktas CRB tyrimas. 2017 m. spalio 31 d. 22.00 val. gydytoja Ž. D. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientės būklė pagerėjo, tyrimų rezultatai atitinka normą, Pacientė išleista į namus, rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją.

51. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.40 val. I. T. pakartotinai atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini). Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo patvirtintą darbo grafiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. 8.00 val. ryto iki 2017 m. lapkričio 2 d. 8.00 val. ryto Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje turėjo budėti gydytoja V. M.. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie V. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

52. 2017 m. lapkričio 2 d. 8.05 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja A. M. K. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad Pacientė skundėsi deginančio pobūdžio skausmu kairėje krūtinės pusėje ir stemplės projekcijoje, skausmo intensyvumą įvertino 5–6 balais ir pažymėjo, kad Pacientė kreipėsi antrą kartą. Pacientei paskirtas ir paimtas (8.25 val.) TPI (troponino) tyrimas, kurio atsakymas gautas 9.10 val., paskirtas elektrokardiogramos tyrimas, paskirtas aspirinas, natrio chlorido tirpalo infuzija, vaistai „Eufilinas“, „Ketolganas“, „Relanium“. Gydytoja A. M. K. 10.20 val. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodė, kad pacientės būklė patenkinama, išrašyta gydytis ambulatoriškai, rekomendavo pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai.

53. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.00 val. I. T. mirė. Mirties priežastis – yra ūmus transmuralinis kairiojo skilvelio užpakalinės sienos ir dešiniojo skilvelio miokardo infarktas dėl dešiniosios vainikinės arterijos trombozės, komplikuotas širdies plyšimu ir tamponada.

54. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus medicininio audito ataskaitos išvados nustatyta, kad gydytoja Ž. D., teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą Pacientei, 2017 m. spalio 31 d. nustatydama pacientės ligos diagnozę, parinkdama gydymo taktiką galbūt nesivadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymu Nr. 1078 patvirtintų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytoja Ž. D. neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo balais.

55. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus medicininio audito ataskaitos išvados nustatyta, kad gydytoja V. M. nevykdė VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2004 m. įsakymo „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2014 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. Al-26, kuriuo patvirtinti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai, kadangi nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos atvykusiai pacientei, jos neapžiūrėjo, nepaskyrė tyrimų, netaikė gydymo, be administracijos leidimo išvyko iš darbo anksčiau, tokiu būdu sukeldama tiesioginę grėsmę pacientės sveikatos būklei.

56. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus medicininio audito ataskaitos išvados nustatyta, kad gydytoja A. M. K., teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą Pacientei 2017 m. lapkričio 2 d., nustatydama pacientės ligos diagnozę ir parinkdama gydymo taktiką, nesivadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymu Nr. 1078 patvirtintų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytoja A. M. K. neišsamiai surinko Pacientės ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų rezultatų svarbos (TPI ir ST pakilimo AVF ir III standartinėje derivacijose), parinko netinkamą gydymą pacientei ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo. 57. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus medicininio audito ataskaitos išvados nustatyta, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje budėjusi bendrosios praktikos slaugytoja R. L., priimdama atvykusią pacientę 7.20 val., netinkamai atliko savo pareigas, t. y. klaidino pacientę nurodydama, kad būtina laukti 8 val., nes, jos žodžiais tariant, „tokiu laiku ateis gydytojas“.

Remiantis filmuota vaizdo medžiaga ir medicininės dokumentacijos įrašais, negalima nustatyti, kokiu tiksliu laiku gydytoja A. M. K. apžiūrėjo pacientę, kadangi nesutampa vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai su medicininėje dokumentacijoje nurodytais laikais. Be to, gydytoja A. M. K. ir slaugytoja D. K. telefoninių pokalbių metu patvirtino, kad nurodė kitą pacientės atvykimo, apžiūros laiką.

58. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės skyriaus Asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Pacientei 2017 m. spalio 31 d.–2017 m. lapkričio 2 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: gydytoja Ž. D. ir šeimos gydytoja A. M. K., teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas I. T., neįvertino ir nepažymėjo skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, gydytoja Ž. D. taip pat neįvertino ir nepažymėjo skausmo intensyvumo balais. 2017 m. lapkričio 2 d. 7.40 val. I. T. atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyrių šiame skyriuje tuo laiku budėjusi vidaus ligų gydytoja V. M. nesuteikė Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 2017 m. lapkričio 2 d. šeimos gydytoja A. M. K. neišsamiai surinko anamnezę, neatliko diferencines diagnostikos, nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje paskelbtu diagnostikos ir gydymo protokolu „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymu Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ , pavėluotai paskyrė kraujo ir elektrokardiografijos tyrimus, o, įvertinusi I. T. EKG tyrimo rezultatus ir nustačiusi ST segmento pakilimą AVF ir III standartinėse derivacijose, netinkamai interpretavo EKG tyrimo rezultatą, nediagnozavo I. T. ūminio transmuralinio užpakalinio miokardo infarkto, nestacionarizavo pacientės, neužtikrino tolesnio atitinkamo gydymo tęstinumo ir išleido pacientę į namus, konstatuodama, kad pacientės sveikatos būklė pagerėjo, savo išvados nepagrindusi objektyviais duomenimis, netinkamai pildė medicininius dokumentus (klaidingai nurodė pacientės atvykimo apžiūros ir išvykimo iš įstaigos laiką).

59. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, įtarus ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo, pacientui tikslinga skirti antikuaguliantus, aspiriną ir toliau stebėti troponino I dinamiką. Tačiau Pacientė 2017 m. spalio 31 d. nuskausminus buvo išleista į namus, rekomendavus aspiriną. 2017 m. lapkričio 2 d. pacientei rasta normali troponino I koncentracija, tačiau padarius EKG buvo galima įtarti ST segmento pakilimą II, III, aVF derivacijose. Pagal miokardo klasterio programos algoritmą, įtarus ūmų išeminį sindromą su ST pakilimu, buvo tikslinga pacientę pervežti į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju – Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Komisija nustatė, kad I. T. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos VšĮ (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai kokybiškos. Ligoninės gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir skirtas adekvatus gydymas.

Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės

60. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

61. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir yra jo kontroliuojami.

62. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).

63. Byloje nėra ginčo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M. K., V. M. ir Ž. D. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) Skubios pagalbos skyriuje gydytojomis.

64. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra.

65. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnyje pasakyta, kad laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

66. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (šiuo atveju – ieškovai), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismas tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

67. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad gydytojos Ž. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą Pacientei 2017 m. spalio 31 d., nustatydama pacientės ligos diagnozę, parinkdama gydymo taktiką galbūt nesivadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymo Nr. 1078 diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytojos Ž. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad neišsamiai surinko Pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo balais. Be to, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadoje, 2017 m. spalio 31 d., įtarus ūmų išeminį sindromą be ST segmento pakilimo, pacientui buvo tikslinga skirti antikoaguliantus, aspiriną ir toliau stebėti troponino I dinamiką, tačiau pacientė 2017 m. spalio 31 d. nuskausminus buvo išleista į namus, rekomendavus aspiriną.

68. Gydytoja V. M. nevykdė VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2004 m. įsakymo „Dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2014 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. Al-26, kuriuo patvirtinti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai, kadangi nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos atvykusiai pacientei, jos neapžiūrėjo, nepaskyrė tyrimų, netaikė gydymo, be administracijos leidimo išvyko iš darbo anksčiau, tokiu būdu sukeldama tiesioginę grėsmę pacientės sveikatos būklei.

69. Gydytoja A. M. K., teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą pacientei 2017 m. lapkričio 2 d., nustatydama Pacientės ligos diagnozę ir parinkdama gydymo taktiką, nesivadovavo VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo 2016 m. įsakymo Nr. KL-4 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo protokolo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. įsakymu Nr. 1078 patvirtintų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. paskelbto diagnostikos ir gydymo protokolo „Miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostika ir gydymas“ nuostatomis. Gydytoja A. M. K. neišsamiai surinko Pacientės ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų rezultatų svarbos (TPI ir ST pakilimo AVF ir III standartinėje derivacijose), parinko netinkamą gydymą Pacientei ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo. Pagal miokardo klasterio programos algoritmą, įtarusi ūmų išeminį sindromą su ST pakilimu, gydytoja A. M. K. privalėjo Pacientę pervežti į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju – Klaipėdos jūrininkų ligoninė). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad jeigu paciento buvimo vietovės sveikatos priežiūros įstaigoje nėra galimybių laiku suteikti tinkamą būtinąją medicinos pagalbą arba jei sveikatos priežiūros įstaiga pagal savo kompetenciją pacientui būtinosios medicinos pagalbos suteikti negali, ji turi informuoti apie tai pacientą ir užtikrinti, kad pacientas kaip įmanoma greičiau būtų pervežtas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Be to,

remiantis filmuota vaizdo medžiaga ir medicininės dokumentacijos įrašais, negalima nustatyti, kokiu tiksliu laiku gydytoja A. M. K. apžiūrėjo Pacientę, kadangi nesutampa vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai su medicininėje dokumentacijoje nurodytais laikais. Be to, gydytoja A. M. K. ir slaugytoja D. K. telefoninių pokalbių metu patvirtino, kad nurodė kitą Pacientės atvykimo, apžiūros laiką.

70. Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojos gydytojos A. M. K., V. M. ir Ž. D. neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais, turėjo atlikti, – laiku neįtarė I. T. ūmaus išeminio sindromo su ST pakilimu, neorganizavo jos pervežimo į visą parą PTVA atliekantį centrą (šiuo atveju Klaipėdos jūrininkų ligoninę). Teismo nuomone, šie neteisėti veiksmai (gydytojos V. M. neveikimas) ir buvo tiesiogine I. T. mirties priežastimi, todėl konstatuotina, kad tarp atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (Pacientės mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

71. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti.

Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui

72. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dėl biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų neatitinkančios tyrėjo ir kitų šiuos tyrimus atliekančių asmenų veiklos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

73. Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

74. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

75. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įstatymu ar įstatymais reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Antai įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti diferencijuotas pagal tai, ar neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama neteismine ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

76. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

77. Neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas.

78. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies.

79. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

80. Sisteminė visų CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą) atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą. Kitaip tariant, CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo.

81. Teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas.

82. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr. pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

83. Teisėja, remdamasi kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ir I. T. pilnamečiai vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusiąją siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.

Dėl neturtinės žalos individualizavimo, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų

84. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams J. N. ir A. T. kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktine I. T. buvo susituokę 32 metus, šeimoje santykiai buvo darnūs. Ieškovai J. N. ir A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nors ir yra pilnamečiai, sukūrė savo šeimas, tačiau santykiai su mama buvo glaudūs, tėvai gyveno greta.

85. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

86. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

87. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

88. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Žemesnės instancijos teismas

89. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas A. T. su I. T. santuokoje gyveno 32 metus. Teismo nuomone, jų santykiai buvo artimi, pagarbūs, paslaugūs. Ieškovas A. T. abu kartus vežė sutuoktinę į ligoninę, pas šeimos gydytoją, puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį. Teismo posėdžio metu nuosekliai papasakojo apie 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. įvykius, susijusius su sutuoktinės gydymu.

100. Teismas, atsižvelgdamas į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių, pragyvenusių 32 metus santuokoje, ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatuoja, kad sutuoktinės mirtis sukėlė ieškovui (sutuoktiniui) A. T. didelę neturtinę žalą, taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas.

101. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas tenkina ieškovo A. T. reikalavimą ir priteisia iš atsakovės VšĮ Šilutės ligoninės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

102. Ieškovai J. N. ir A. T., prašydami priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, savo išgyvenimus įrodinėjo vieninteliu įrodymu – savo paaiškinimais. Iš šių ieškovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai sukūrė savo šeimas, turi savo vaikų. Ieškovė J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. mama rūpinosi tėvas. Teismas atmeta ieškovų J. N. ir A. T. argumentus, kad tėvai gyveno greta, nes visi ieškovai paaiškino, kad ieškovas A. T. ir I. T. jau dvejus metus gyvena Šilutės mieste, o ne Lapalių kaime, atvažiuoja pasisvečiuoti. Teismo nuomone, ieškovai J. N. ir A. T., turėdami savo šeimas, gyvendami skyrium nuo tėvų, nebegali skirti visą savo laiką tėvams, todėl, natūralu, kad santykiai nebėra nuolatinio pobūdžio, silpnėja emocinis ryšys. Be to, ieškovai J. N. ir A. T. nepateikė įrodymų, kad mirus motinai, pašlijo jų sveikata, emocinė būsena.

103. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas iš dalies tenkina ieškovų J. N. ir A. T. reikalavimą priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą ir priteisia iš atsakovės po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

104. Ieškovė J. N. prašo priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 2750 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl kapo sutvarkymo. Šiam reikalavimui pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta prekės / paslaugos pavadinimas „granito paminklas su borteliais“. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) nurodo, kad tai neatitinka protingumo kriterijų, o pagal paprotinę teisę neretai kapavietė įrengiama keliems šeimos nariams.

Žemesnės instancijos teismas

105. Teismas atmeta atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) argumentus, kad ieškovės J. N. 2750 Eur sumokėta suma kapavietei įrengti neatitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) neįrodė, kad kapavietė įrengta keliems šeimos nariams.

106. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas tenkina ieškovės J. N. reikalavimą priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 2750 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl kapo sutvarkymo (CK 6.245, 6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

107. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas). Todėl iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

101. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

102. Ieškovė J. N. pateikė įrodymus, kad turėjo 2700 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teiktos teisinės pagalbos, todėl šios išlaidos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (58,76%) priteisiamos iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N., t.y. 1586, 52 Eur.

103. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, kad turėjo 5724,61 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatės teiktos teisinės pagalbos, todėl šios išlaidos proporcingai teismo atmestų (41,24 %) ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 787 Eur iš kiekvieno ieškovo.

104. Ieškovams atleistiems nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistina 773 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 5000 Eur (penkis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovui A. T. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 5000 Eur (penkis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 2750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2750 Eur (dviejų tūkstančius septynių šimtų penkiasdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N. 1586,52 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. T. 787 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. N. 787 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė