- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-163-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40512-21-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- V. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (toliau – ir BK) (dėl 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „K.“ turto vagystės iš parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „K.“ turto vagystės iš parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. lapkričio 21 d. UAB „M.“ turto vagystės iš parduotuvės „V.“, esančios (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 1 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „K.“ turto vagystės iš parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „K.“ turto vagystės iš parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. gruodžio 2 d. UAB „P.“ turto vagystės iš parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 1 metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Nm.“ turto vagystės iš parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 45 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. T. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. T. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios.
UAB „K.“, UAB „M.“, UAB „P.“ ir UAB „Nm.“ pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistojo V. T. priteista iš viso 580,20 Eur UAB „K.“, 297,10 Eur UAB „M.“, 284,81 Eur UAB „P.“ ir 164,85 Eur UAB „Nm.“ turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš nuteistojo V. T. 150 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2021 m. lapkričio 17 d., apie 13.45 val., iš UAB „K.“ parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 1 vnt. tualetinio vandens vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 64,90 Eur vertės, ir 1 vnt. tualetinio vandens vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 61,90 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. atvirai pagrobė UAB „K.“ 126,80 Eur vertės turtą.
2. V. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2021 m. lapkričio 19 d., apie 15.20 val., iš UAB „K.“ parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 1 vnt. tualetinio vandens vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 72,90 Eur vertės, ir 1 vnt. tualetinio vandens „(duomenys neskelbtini)“, 94,90 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. atvirai pagrobė UAB „K.“ 167,80 Eur vertės turtą.
3. V. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2021 m. lapkričio 21 d., apie 13.30 val., iš UAB „M.“ parduotuvės „V.“, esančios (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 5 vnt. raktų rinkinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bendros 104,75 Eur vertės, 3 vnt. raktų rinkinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bendros 62,85 Eur vertės, ir 5 vnt. raktų rinkinių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bendros 129,50 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. pagrobė UAB „M.“ 297,10 Eur vertės turtą.
4. V. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2021 m. lapkričio 22 d., apie 13.27 val., iš UAB „K.“ parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 1 vnt. tualetinio vandens vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 94,90 Eur vertės, ir 1 vnt. tualetinio vandens vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 72,90 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. atvirai pagrobė UAB „K.“ 167,80 Eur vertės turtą.
5. V. T. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2021 m. lapkričio 22 d., apie 15.27 val., iš UAB „K.“ parduotuvės „E.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 1 vnt. tualetinio vandens moterims „(duomenys neskelbtini)“, 42,90 Eur vertės, ir 1 vnt. parfumuoto vandens „(duomenys neskelbtini)“, 74,90 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. atvirai pagrobė UAB „K.“ 117,80 Eur vertės turtą.
6. V. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2021 m. gruodžio 2 d., apie 14.34 val., iš UAB „P.“ parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 3 vnt. kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 68,97 Eur vertės, 2 vnt. kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 45,98 Eur vertės, 12 dėžučių saldainių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 119,88 Eur vertės, 2 vnt. kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, bendros 49,98 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. pagrobė UAB „P.“ 284,81 Eur vertės turtą.
7. V. T. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. gruodžio 7 d., apie 15.19 val., iš UAB „Nm.“ parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 15 vnt. (duomenys neskelbtini) riešutų pakuočių, bendros 164,85 Eur vertės. Tokiu būdu V. T. pagrobė UAB „Nm.“ 164,85 Eur vertės turtą
II. Apeliacinio skundo argumentai
8. Nuteistasis V. T. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą itin griežtą dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nuteistasis V. T. tvirtina, kad ne visas vagystes jis padarė atvirai, matant parduotuvių darbuotojams. Pagrobtus daiktus jis paslėpė kišenėse, todėl dalis nusikalstamų veikų turėtų būti perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį arba į 178 straipsnio 4 dalį. Nuteistojo įsitikinimu, vagystė yra atvira tik tuo atveju, jeigu kaltininkas pavogtą prekę nešasi rankoje. Šį savo argumentą dėl veikos kvalifikavimo nuteistasis grindžia asmenine ir kitų žmonių patirtimi, kai už vagystes iš parduotuvės baudžiamosios bylos iš viso nebuvo iškeltos, apsiribojant administracinių nuobaudų paskyrimu.
8.2. Apeliantas tvirtina, kad vagystės iš parduotuvių tokių sunkių pasekmių, kaip plėšimas ar smurtiniai nusikaltimai, nesukelia, todėl ir bausmė už vagystę turi būti skiriama švelnesnė nei už plėšimą ar smurtinį nusikaltimą.
8.3. Nuteistasis V. T. prašo atsižvelgti į tai, kad yra ligotas žmogus, priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), ir prašo vietoje laisvės atėmimo paskirti kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę ir gydymą nuo priklausomybės ligų. V. T. manymu, nelaisvėje praleisti metai gali traumuoti jo psichinę ir fizinę sveikatą, kadangi kalinimo sąlygos Lietuvoje yra netinkamos.
Atsiliepimas
9. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. L. atsiliepimu prašo nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1 Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir teisingai jas kvalifikavo.
9.2 Skirdamas nuteistajam V. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei. Septynias naujas nusikalstamas veikas padarė per trumpą laikotarpį, neišnykus ankstesniam teistumui. Anksčiau nuteistajam paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.
12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
13. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės klausimai. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė V. T. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme. Pastebėtina, jog nors apeliacinis skundas yra orientuotas į prašymą sušvelninti paskirtą bausmę, vis dėlto jame yra užsimenama ir apie tai, jog V. T. padaryti nusikaltimai, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį arba 178 straipsnio 4 dalį.
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo apeliantas, neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, padarė teisingą išvadą, kad V. T. 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „K.“126,80 Eur vertės turto vagystę, 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „K.“ 167,80 Eur vertės turto vagystę, 2021 m. lapkričio 22 d. apie 13.27 val. UAB „K.“ 167,80 Eur vertės turto vagystę ir 2021 m. lapkričio 22 d. apie 15.27 val. UAB „K.“ 117,80 Eur vertės turto vagystę įvykdė atvirai. Nuteistasis tvirtina, kad jis pagrobtus daiktus slėpė drabužių kišenėse, todėl veikė slaptai. Šį jo skundo argumentą paneigia kaip liudytojai apklausti parduotuvių darbuotojai: UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) S. V. parodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ji stebėjo parduotuvėje vaikštantį vyrą ir matė, kaip jis paėmė du buteliukus kvepalų ir į įsidėjo striukės kišenę. Liudytoja įspėjo vyriškį, kad mato jo elgesį, pareikalavo atiduoti prekes ir uždarė parduotuvės duris, tačiau vyriškis duris atstūmė ir išbėgo iš parduotuvės (t. 1, b. l. 22–25). Liudytojos S. V. parodymus apie V. T. elgesį patvirtina ir parduotuvės apsaugos kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 22–25). UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) V. D. parodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ji stebėjo parduotuvėje vaikštantį vyrą ir matė, kaip jis paėmė du buteliukus kvepalų. Liudytoja pareikalavo iš vyriškio padėti prekes atgal į lentyną, tačiau jis matant V. D. prekes įsikišo į striukės kišenę ir nuėjo link išėjimo. Liudytojos kolegė L. S. bandė vyriškį sulaikyti, tačiau jis (duomenys neskelbtini) nustūmė ir išbėgo iš parduotuvės (t. 1, b. l. 65–68). Liudytojos V. D. parodymus apie V. T. elgesį patvirtina ir parduotuvės apsaugos kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 89–91). UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) R. D. parodė, kad ji 2021 m. lapkričio 22 d. pamatė parduotuvėje vaikštantį įtartiną vyrą, todėl jį stebėjo. Liudytoja matė, kaip vyras paėmė iš prekių lentynos dvi dėžutes su kvepalais ir, laikydamas jas rankose, ketino išeiti iš parduotuvės. R. D. paklausė vyriškio, ar jis kvepalus ketina pirkti. Vyrui patraukus link išėjimo, liudytoja sušuko „stok“ ir sugriebė už striukės. Tuo metu jam iš rankos iškrito viena kvepalų dėžutė, tačiau vyras spėjo ją nuo žemės pakelti ir išbėgo iš parduotuvės (t. 1, b. l. 149–152). Liudytojos R. D. parodymus apie V. T. elgesį patvirtina ir parduotuvės apsaugos kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 165–167, 168–172). UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) K. Š. parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. ji stebėjo parduotuvėje vaikštantį vyrą ir matė, kaip jis paėmė du buteliukus kvepalų ir patraukė link išėjimo. Liudytoja, supratusi, kad vyras ketina kvepalus pavogti, bandė jį sulaikyti, šaukė „sustok, padėk kvepalus“, tačiau vagis išbėgo iš parduotuvės (t. 2, b. l. 34–37). Liudytojos K. Š. parodymus apie V. T. elgesį patvirtina ir parduotuvės apsaugos kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas (t. 2, b. l. 40–42).
16. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto pavartojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas. Taigi nustatęs aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai buvo padaryti matant kitam asmeniui, suvokusiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. V. T. suprato, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisė ir tęsė veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo V. T. keturias padarytas nusikalstamas veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.???
17. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, – prieštarauja bylos medžiagai ir nuosprendžio turiniui. Visi bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus: jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais bei įvertinti, nuosprendyje pateikiant išsamias, aiškias, nuoseklias ir motyvuotas išvadas. Nuteistasis išsamesnių motyvų dėl to, kodėl teismas priėmė neteisingą sprendimą, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis).
18. Nesutiktina V. T. apeliacinio skundo argumentais, kad jam neteisingai paskirta bausmė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55–61 straipsnių nuostatas. Skirdamas V. T. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti keturi apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje. Teismas taip pat įvertino V. T. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikalstamą veiką ji padarė būdamas ne vieną kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1,2 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir baustas administracine tvarka, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. dirbo UAB „C.“ (t. 2, b. l. 131). Įvertinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo posėdyje davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad už nusikaltimus nuosavybei V. T. nuteistas jau vienuoliktą kartą, nuo 2018 m. net 54 kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 142–190); 2021 m. gegužės 5 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2021 m. lapkričio 17 d. vėl padarė nusikalstamą veiką, rodo nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir tokį jo pasirinktą gyvenimo būdą, akivaizdų polinkį daryti nusikaltimus. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik už nusikalstamų veikų padarymą V. T. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose nustatytą mažesnę už vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių bausmių, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, todėl šios bausmės vidurkis būtų vieneri metai septyni mėnesiai 15 dienų; BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmių, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, todėl šios bausmės vidurkis būtų treji metai vienas mėnuo 15 dienų), ir BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, teisingai subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais. Pažymėtina, kad, sudedant bausmes, prie vienos iš paskirtų laisvės atėmimo bausmių pridėti kitų paskirtų bausmių minimalūs dydžiai (trys mėnesiai). Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu ir nuteistąjį prisipažinus kaltu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
19. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar aiškiai per griežtą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, už V. T. padarytas nusikalstamas veikas, net ir už tas, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato kitas alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam V. T. tiek už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per griežtos.
20. Nuteistasis V. T. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę jam sunku atlikti dėl sveikatos būklės, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra situacijos, kai bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog V. T. dėl ligos negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės. Be to, nustačius tokį pagrindą, nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas BPK 359 straipsnio nustatyta tvarka.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas panaikinti ar pakeisti šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį nenustatytas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.