Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-474-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-02
Bylos Nr.: e2-474-464/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Neste Lietuva“

Kategorijos

3.1.1.2.9Teismo proceso viešumo principas
3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas

Civilinė byla Nr. e2-474-464/2023Teisminio proceso numeris 2-59-3-00038-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.9; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neste Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alauša“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu arba baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Neste Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1. pripažinti atsakovės UAB ,,Alauša“ 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimą apie vienašalį 2016 m. lapkričio 8 d. degalinių nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu;

1.2. nepatenkinus pirmojo reikalavimo, priteisti iš atsakovės 427 634,17 Eur baudą kaip minimalius ieškovės nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. su UAB ,,Rotada“ sudarė degalinių nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos dvi degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksai, susidedantys iš nuomos sutartyje nurodytų turto vienetų, įskaitant ir žemės sklypų dalis. Šalys sutarė, kad degalinės išnuomojamos 10 metų, nustatant teisę šį terminą pratęsti dar 5 metams. UAB ,,Rotada“ 2018 m. vasario 27 d. sutartimi išnuomotą turtą perleido atsakovei UAB ,,Alauša“, 2018 m. kovo 1 d. susitarimu atsakovė perėmė visas teises pagal 2016 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartį. Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl vienašališko 2016 m. lapkričio 8 d. nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. kovo 31 d. Ieškovės teigimu, ji sutartį vykdė tinkamai, todėl ir pagrindo ją vienašališkai nutraukti prieš terminą nebuvo. Todėl prašo atsakovės vienašališką pranešimą dėl nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pripažinti neteisėtu, o šį reikalavimą atmetus, priteisti 427 634,17 Eur baudą.

3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Alauša“ atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės teisę pagal 2016 m. lapkričio 8 d. šalių sudarytą degalinių nuomos sutartį naudotis degalinėmis ir joms priskirtų žemės sklypų dalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu atsakovei UAB „Alauša“ reikšti ieškovei reikalavimus atlaisvinti šį turtą, išmontuoti ar kitaip iškraustyti iš šių degalinių ar joms priskirtų žemės sklypų bet kokį ieškovei priklausantį kilnojamąjį turtą ar jo dalį, uždrausti atsakovei vykdyti bet kokią veiklą šiose degalinėse, taip pat degalines išnuomoti ir (ar) perduoti tretiesiems asmenims.

4. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė perims turtą, atitinkamai, ieškovė neteks galimybės vykdyti veiklos, turtas gali būti išnuomotos kitiems asmenims. Tokiu atveju jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka joms keliamus ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Neste Lietuva“ prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė 2016 m. lapkričio 8 d. degalinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo pagal atsakovės UAB „Alauša“ 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimą vykdymą, uždraudė atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomos sutarties nutraukimu, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės teisę pagal nuomos sutartį naudotis degalinėmis, joms priskirtomis žemės sklypų dalimis, įskaitant draudimą iškeldinti ieškovę ir jai priklausantį turtą iš degalinių ar joms priskirtų žemės sklypų, uždraudė atsakovei vykdyti bet kokią veiklą degalinėse ir (ar) joms priskirtose žemės sklypų dalyse, degalines išnuomoti ir (ar) perduoti tretiesiems asmenims.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį ir prie jo pridėtus įrodymus, pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, išdėstė ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodė argumentus, kuriais grindžiami jos reikalavimai, pridėjo įrodymus. Nesat akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra įrodyta.

7. Be to, teismo vertinimu, yra įrodyta ir kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus ieškovei palankų sprendimą, gali susiklostyti tokia faktinė situacija, kad sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti. Atsakovė gali ginčo turtą perleisti ar atlikti jo pakeitimus. Taigi, būtina išlaikyti tokią atsakovės padėtį, kuri, patenkinus ieškinį, leistų ieškovei tikėtis realaus teismo sprendimo įvykdymo ir užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms, kurios galėtų kilti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nesuvaržys atsakovės teisių bei teisėtų interesų daugiau, nei būtina teisėtam tikslui (ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti) pasiekti. Net ir ieškinio nepatenkinimo atveju atsakovė turi teisę gauti nuomos mokestį bei kitas naudas, o nuomos sutartį nutraukus ir atsakovei įgyvendinus tokias savo teises, ieškovė galėtų patirti didelius komercinius nuostolius, t. y. negautų pajamų iš pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, prarastų rinką, savo klientus toje teritorijoje ir kt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB ,,Alauša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį, pripažinti atskirąjį skundą ir jo priedus Nr. 1 ir Nr. 2 nevieša bylos medžiaga. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Neturtinis reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl negali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

9.2. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, ieškovė netinkamai interpretuoja nuomos sutarties nuostatas. Pagal sutartį atsakovė turi teisę prieš terminą vienašališkai nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar sutartis vykdoma tinkamai ar ne. Atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ją įgyvendino tinkamai.

9.3. Nėra jokios grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims. Sutarties objektas yra specifinis turtas, pritaikytas naudoti vienintelei ūkinei komercinei veiklai, todėl net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą nebūtų jokių objektyvių kliūčių šį turtą perduoti atgal ieškovei be didelių laiko ir finansinių sąnaudų.

9.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia neproporcingas neigiamas pasekmes atsakovei. Atsakovė, o ne ieškovė, dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali ginčo turte vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir gauti reikšmingo dydžio pajamų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, tikėtina, truksiantį apie 1,5-2 metus. Tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikti įrodymai.

9.5. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo su pareikštu ieškiniu reikalavimo. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, o ne uždrausti nutraukti sutartį, todėl ir nutraukimo veiksmų sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė neturėjo ir negalėjo būti taikoma. Be to, ieškovė neprašė taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kokias pritaikė teismas.

9.6. Iš ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinio nėra aišku, kokie konkretūs veiksmai ir (ar) veikla gali būti vykdoma degalinėse, o kokia – draudžiama. Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kurie galėtų lemti nuomos teisių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, pakeitimus – per daug abstrakti, todėl negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021).

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB ,,Neste Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skundžiama nutartimi pritaikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją tarp šalių, užtikrino, kad ieškovei palankaus sprendimo atveju nereikės imtis jokių papildomų priemonių jo įvykdymui. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl jos teisių pripažinimo, kurio įvykdymas gali būti užtikrintas konservacinės paskirties laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

10.2. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė ieškinio preliminarų pagrįstumą grindžia aplinkybėmis, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Įrodymų, kad toks, koks yra pareikštas, reikalavimas negalėtų būti patenkintas ar kad ieškinį padavė tam teisės neturintis asmuo, atsakovė nepateikė.

10.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja grėsmė sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovei perėmus degalines savo pačios veiklai ar jas išnuomojus tretiesiems asmenims, pasikeistų jų prekės ženklas, ieškovės klientai iš karto suvoktų, kad šioje vietoje ieškovės paslaugų ir prekių jie nebegaus, pasikeistų vartotojų įpročiai ir ieškovė akivaizdžiai prarastų dalį rinkos. Todėl ginčą išsprendus ieškovės naudai jo įvykdymas taptų neįmanomu, o ieškovė patirtų nuostolius.

10.4. Laikinosios apsaugos priemonės visiškai subalansuoja šalių ekonominius interesus ginčo nagrinėjimo metu. Atsakovė ir toliau gaus nuomos pajamas, kaip tai numatyta sutartyje, o ieškovė nepraras rinkos dalies, nebus sutrikdyta jos veikla.

10.5. Nors savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nenurodė, kad teismas turi sustabdyti nuomos sutarties nutraukimą, tačiau tokia pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė visiškai atitinka jos prašymo esmę ir niekaip neperžengia ieškinio reikalavimo ribų. Teismas taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios geriausiai atitinka ieškovės pareikšto prašymo esmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliantė UAB ,,Alauša“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašus iš savo apskaitos programos apie kuro pardavimo pelną, išlaidas darbuotojams. Aptartais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jai kyla neproporcingos neigiamos pasekmės, kadangi būtent apeliantė, o ne ieškovė dėl pritaikytų ribojimų negali ginčo turte vykdyti veiklos ir gauti pajamų.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

14. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė teigia, kad ieškovės prašymas neturėjo ir negalėjo būti patenkintas vien jau tuo pagrindu, kad yra pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas (ieškinys). Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą vien įsitikinti, ar ieškinys yra grindžiamas reikalavimo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus bei išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinyje įvardytos faktinės ginčo aplinkybės, jog šalys yra sudariusios degalinių nuomos sutartį, kurią apeliantė siekia vienašališkai nutraukti prieš sutartyje numatytą jos pabaigos terminą, suformuluotas dalykas – pripažinti apeliantės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiamas toks ieškovės reikalavimas, buvo pakankami ieškiniui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pripažinti preliminariai pagrįstu.

17. Šalių sudarytos sutarties normų aiškinimas, šalių elgesio sudarant ir vykdant sutartį ir ją nutraukiant vertinimas sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką ir sprendžiant tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio negali būti vertinamos. Tik išklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas, įvertinus ir ištyrus kiekvienos šalies pateiktus įrodymus galės būti nustatyta, ar ieškinio faktinis pagrindas yra įrodytas ir ar reikalavimas gali būti patenkintas. Vien tai, kad apeliantė kitaip nei ieškovė aiškina sutarties nuostatas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareikštas reikalavimas negalėtų būti patenkintas ar kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginti savo galimai pažeistas teises, kreipdamasi į teismą su ieškiniu.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkama įvykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo

19. Tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu, kad jos neproporcingai suvaržo apeliantės teises ar kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes pareikštas neturtinis reikalavimas, taip pat stokoja pagrįstumo.

20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo nurodyta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).

21. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu siekia išsaugoti jos ir apeliantės sudarytą nuomos sutartį, toks jos tikslas pakankamai aiškiai identifikuojamas iš jos procesinių dokumentų turinio, o apeliantė įrodinėja priešingai – sutartyje numatytos jos teisės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą buvimą ir teisėtą pasinaudojimą šia teise.

22. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Todėl ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui pirmosios instancijos teismas identifikavo tinkamai, o atskirojo skundo argumentai kitokios išvados padaryti neleidžia.

23. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kokių kitų tikslų, nei susiklosčiusios situacijos stabilizavimo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė ieškovė. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą yra nurodyta, kad, suėjus pranešime nurodytam terminui, dėl kurio teisėtumo ir kilo šalių ginčas, ieškovė bus priversta atlaisvinti patalpas, nutraukti jose vykdomą prekybą naftos produktais (degalais). Dėl to ji neabejotinai praras ne tik pajamas, bet ir savo klientus, juolab kad analogišką veiklą gali pradėti vykdyti kitas operatorius. Todėl priėmus ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą nuomos sutarties teisinių santykių tęsimas gali tapti neįmanomu ir (ar) sunkiai įmanomas bei nuostolingas.

24. Vertinimą, kad esamos padėties išsaugojimas iki ginčas bus išspręstas yra būtina ir pateisinama priemonė, sustiprina pačios apeliantės atskirojo skundo teiginiai, jog ji negali įgyvendinti savo, kaip turto savininkės, teisių valdyti ir naudotis turtu, kuriame ketina pati pradėti teikti analogiškas prekybos naftos produktais paslaugas. Akivaizdu, kad esamos padėties išsaugojimas, nepritaikius ribojimų, nebūtų įmanomas, atitinkamai ir grėsmė teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui, netaikius konservacinės paskirties laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo konkrečiu atveju tikrai egzistuoja.

25. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo reikalavimo, pagal kurį teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o ieškiniu yra prašoma pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, bet nesiekiama uždrausti apeliantei nutraukti sutarties. Kasacinis teismas yra pasisakęs tokiu aspektu, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Todėl ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ne visada gali būti tapatinamos su bylą iniciavusio asmens siekimais tikslais. Kaip minėta, ginčo pagrindu yra šalių sudaryta nuomos sutartis, kurios nutraukimą prašydama pripažinti negaliojančiu ieškove iš esmės siekia šių santykių tęstinumo. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas sutarties nutraukimo vykdymas, negali būti vertinamos kaip nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir neskirtos jo vykdymui užtikrinti.

26. Priešingai nei teigia apeliantė, šiame pradiniame bylos proceso etape nėra ir jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia jos teises ar gali padaryti jai turtinę arba neturtinę žalą. Apeliantė neginčija tokios ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos faktinės aplinkybės, kad ji moka nustatyto dydžio nuomos mokestį, todėl ir pagrindo spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantės teisės bus neproporcingai suvaržytos, nėra. Apeliantei iš ankstesnės savininkės įsigyjant degalines turėjo būti žinoma, kad jos yra išnuomotos ieškovei, žinomas nuomos sutarčių pabaigos terminas, todėl jai galėjo būti žinoma ir suprantama, kad analogišką veiklą ji galės pradėti vykdyti suėjus nuomos sutarties terminui ar atsiradus pagrindui jas nutraukti prieš terminą. Dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo vyksta šis ginčas, taigi tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas, apeliantei nebus jokių kliūčių pradėti veiklą ginčo objektuose, tačiau jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys patenkintas, tiek ieškovė, tiek ir apeliantė patirtų papildomų kaštų tam, kad būtų atkurta iki ginčo buvusi faktinė situacija, arba ji gali būti visiškai ir neatkurta, atsižvelgiant į ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, klientų įpročiams susiformuoti reikalingą laiką ir pan.

27. Atmetami kaip neapgrįsti taip pat ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė kitokias nei prašė ieškovė laikinąsias apsaugos priemones ar kad jos yra abstrakčios ir dėl to jų įvykdymas nėra įmanomas. Ieškovė prašė uždrausti apeliantei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apsunkinti jos, kaip nuomos sutarties šalies, teises. Pirmosios instancijos teismas pritaikytomis konkrečiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdė 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo vykdymą bei išvardino konkrečius veiksmus, kuriuos apeliantei draudžiama atlikti.

28. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, ji iš esmės siekė, kad iki ginčo išsprendimo nebūtų atlikit jokie sutarties nutraukimo faktiniai veiksmai ir neatsirastų atitinkami padariniai. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtent ir užtikrino tokių padarinių neatsiradimą. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas yra išvardinęs konkrečius veiksmus, kurių apeliantė negali atlikti.

29. Šalių interesų derinimo taisyklė taip pat nepažeista. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nes jos gali sukelti mažiau neigiamų padarinių, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, naudodamasis diskrecijos teise įvertinti šią konkrečią situaciją bei poreikį ją stabilizuoti iki šalių ginčo išsprendimo iš esmės, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neteisingai.

Dėl prašymo atskirąjį skundą ir jo priedus Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinti nevieša bylos medžiaga

30. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad su atskiruoju skundu pateikti komercinę vertę turinys įrodymai, o dalies jų duomenys nurodyti ir atskirajame skunde, patenkino apeliantės prašymą ir bylos dalį pagal atskirąjį skundą pripažino nevieša. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri lemtų poreikį bylos medžiagą pripažinti nevieša.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą. Teismas, pripažindamas tam tikrą medžiagą nevieša ar skirdamas uždarą posėdį, sprendžia procesinio pobūdžio klausimą. Teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą, juolab kad teismo proceso ir bylos medžiagos viešumas yra vienas iš svarbiausių proceso principų, susijusių su visuomenės (viešojo) intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).

32. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. vien saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-421/2017; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

33. Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai, kuriuose esančius duomenis apeliantė nurodė kaip jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. degalų savikaina, darbuotojų darbo užmokestis, nebuvo priimti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą, todėl tikrinant teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą nebuvo nagrinėjami ir (ar) vertinami. Atskirajame skunde jokie komercinę paslaptį sudarantys duomenys nėra nurodyti. Duomenys apie apeliantės gaunamą pelną, vykdant degalinių veiklą, objektyviai negali būti laikomi komercine paslaptimi. Todėl pagrindo pripažinti atskirojo skundo ir jo priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nevieša bylos medžiaga šiuo atveju nėra, o toks apeliantės prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ prašymą apeliacinės bylos medžiagą pripažinti nevieša atmesti.

Teisėja Dalia Kačinskienė