- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2-5007-1098/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovams advokato padėjėjams M. B. ir S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – atsakovė arba pastato administratorius), prašydama priteisti iš atsakovės 10 949,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė A. M. ieškinyje nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso pilnai įrengtas ir baldais apstatytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas). 2023 m. rugsėjo 7 d. sesuo ir dukterėčia informavo ją apie buto užliejimą nuotekomis. Buto užliejimo metu ji buvo išvykusi ir gyveno užsienyje, grįžo į Lietuvą 2023 m. rugsėjo 12 d. Anot ieškovės, jos dukterėčia, kuri gyvena tame pačiame name, su kaimynu užėjo į butą, apie įvykį informavo namo administratorę UAB „Mano Būstas Vilnius“ bei užfiksavo užlieto buto būklę. Ieškovės teigimu, dėl įvykio butui buvo padaryta didelė žala, t. y. sugadintos buto grindys, apdaila, nauji ir beveik nauji baldai. Kaip teigia ieškovė, ji turi sveikatos problemų, serga bronchine astma ir alergija, todėl grįžusi į Lietuvą ji negalėjo gyventi užlietame bute bei turėjo ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Po įvykio ji 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į pastato administratorių bei informavo, jog dėl minėto įvykio negali naudotis savo gyvenamąja patalpa, pareikalavo kuo skubiau atlikti ekspertizę ir įvertinti nuostolius, kad galima būtų pradėti buto remontą. Pastato administratorius 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakymą, kad butas buvo užlietas dėl užsikimšusių namo nuotekų tinklų, taip pat pažymėjo, kad žalos dydžio nenustatinėja ir įvykus tokiam įvykiui ieškovė dėl žalos nustatymo turėtų kreiptis į savo draudimo kompaniją ar kvalifikuotus ekspertus. Atsižvelgusi į pastato administratoriaus nurodymą kreiptis į ekspertą ir nustatyti įvykio atsiradimo priežastis, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą T. M. (toliau – ekspertas), kuris 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūrėjo butą ir 2023 m. spalio 10 d. apskaičiavo butui padarytą žalą. Ekspertas nustatė, kad dėl įvykio kilusi žala buto sienoms, grindims (apdailai ir įrengimui) yra lygi 9 733,24 Eur su PVM, o buto baldams – 866,36 Eur (iš viso 10 599,60 Eur). Ieškovė pažymi, kad ekspertui už atliktą ekspertizę sumokėjo 350,00 Eur. Šios išlaidos, anot ieškovės, yra tiesiogiai susijusios su ginčo įvykiu, todėl taip pat turi būti jai atlygintos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atlikusi žalos dydžio nustatymą, 2023 m. spalio 12 d. ir 2023 m. spalio 22 d. ji kreipėsi į pastato administratorių su reikalavimu atlyginti butui padarytą žalą bei jos patirtas išlaidas už ekspertizę. Pastato administratorius 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakymą, kuriame iš esmės pakeitė savo prieš tai deklaruotą poziciją bei ėmė teigti, kad nėra pagrindų administratoriaus civilinei atsakomybei, apskaičiuojant žalą neatsižvelgta į nusidėvėjimą, o žala galėjo atsirasti dėl kitų asmenų kaltės. Vertindama pastato administratoriaus veiksmus ir pozicijos prieštaringumą, ieškovė mano, kad atsakovė siekia išvengti savo prievolės atlyginti žalą. Dėl šios priežasties ji buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama patirtą žalą priteisti iš atsakovės teismine tvarka. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei, kaip pastato administratoriui, taikyti civilinę atsakomybę, nes būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo (nevykdomo) nuotekų tvarkymo, bendrųjų tinklų nepriežiūros, avarijos tinkamo lokalizavimo neatlikimo ir kitų pareigų nevykdymo – ji patyrė turtinę žalą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos trys būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, patirta žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos), o atsakovės kaltė preziumuojama CK 6.248 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų ir kaltės. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, nes pastarasis buvo netinkamai eksploatuojamas namo gyventojų. Šis vamzdynas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio daugiabučio namo butų savininkams. Anot atsakovės, ji pastato priežiūrą vykdė tinkamai, tačiau būtent namo gyventojai yra tiesioginiai kanalizacijos vamzdyno naudotojai ir ji, kaip namo administratorius, niekaip negali sukontroliuoti, kad gyventojai į vamzdyną nemestų tam nepritaikytų daiktų/atliekų tokių kaip, popieriniai rankšluosčiai ir t.t. Ji, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nesinaudoja šiuo vamzdynu, todėl ir užkimšti jo niekaip negalėjo. Ta aplinkybė, kad nuotekų stovas buvo užkimštas netinkamomis medžiagomis, anot atsakovės, objektyviai rodo, jog bendraturčiai neįvykdė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Pažymi, kad iki ginčo įvykio namo gyventojai nesikreipė į administratorių dėl nuotekų vamzdyno netinkamos būklės, taip pat iki įvykio nėra įvykę panašaus pobūdžio avarijų. Atsakovės vertinimu, kartu su ieškiniu nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad pastato administratorius būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs. Taip pat, anot atsakovės, ieškovė neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp pastato administratoriaus tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovei neįrodžius pastato administratoriaus neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad vien objekto valdymo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Šiuo atveju, anot atsakovės, būtina nustatyti pastato administratoriaus kaltę, nes remtis CK 6.266 straipsniu, kuris numato atsakomybę be kaltės negalima, nes ieškovė neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Be to, atsakovės nuomone, ieškovė tinkamai neįrodė ir patirtos žalos bei jos dydžio. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į buto/patalpos būklę, t. y. apskaičiuojant žalos dydį neįvertino buto nusidėvėjimo. Anot ieškovės, atkūrimo kaštai turėjo būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė A. M. pateiktame dublike papildomai nurodo, kad atsakovė, kaip pastato administratorius, teisės aktuose jai nustatytas pareigas ir funkcijas turi vykdyti apdairiai, tinkamai, laiku ir tik naudos gavėjų interesais. Atitinkamai atsakovė turėjo pareigą ir privalėjo tinkamai prižiūrėti pastato nuotekų vamzdyną. Ieškovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju atsakovė buvo neatsargi, nerūpestinga ir neatidi, nesilaikė STR 1.07.03:2017 reikalavimų, kadangi netinkamai prižiūrėjo pastato nuotekų vamzdyną, dėl ko, buvo užlietas jai nuosavybės teise priklausantis butas bei padaryta turtinė žala. Atsakovė išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose už suteiktas administravimo paslaugas deklaruoja, kad kas mėnesį atlieka bendro naudojimo objektų priežiūrą ir patikrą, renka iš bendrasavininkų mokestį už šias paslaugas. Nors atsakovė nurodo, kad neva vykdo tokią priežiūrą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Remiantis atsakovės savitarnos duomenimis, atsakovė 2023 metais neatliko jokių nuotekų vamzdynų apžiūros, valymo profilaktinių darbų. Be to, priešingai nei tvirtina atsakovė, pastate bendrojo naudojimo vamzdynų užsikimšimo/trūkimo avarija bei patalpų užliejimas įvyko ne pirmą kartą. Pirmas pastato patalpų užpylimas, trūkus ar užsikimšus virtuvės nuotekų vamzdžiui, įvyko dar 2021 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Apie tai informavus pastato administratorių telefonu, jis atliko skubius avarijos šalinimo darbus, tačiau nesiėmė jokių aktyvių/prevencinių veiksmų, kad išsiaiškintų vamzdyno užsikimšimo priežastis ir išvengtų pasikartojančių įvykių ateityje. Be to, anot ieškovės, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuotekų stovas buvo užkimštas netinkamomis medžiagomis. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad tarp pastato administratoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes jeigu pastato administratorius būtų tinkamai, savalaikiai ir periodiškai vykdęs nuotekų vamzdyno priežiūrą, nebūtų užsikimšęs vamzdys ir nebūtų atsiradusi žala. Atsikirsdama į atsakovės teiginius dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio ieškovė nurodo, kad žalos dydį, remiantis aktualia metodika, detaliai apskaičiavo ir nustatė nepriklausomas teismo ekspertas. Žalos ataskaita nėra nuginčyta ar paneigta kitais įrodymais, todėl, anot ieškovės, laikytina teisinga.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateiktame triplike papildomai nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar po paskutinio ieškovės buto užliejimo buvo atliktas buto remontas. Nesant tokių duomenų, nėra aišku, ar šiuo atveju išmokėjus žalą turtas būtų atstatytas į padėtį, buvusią iki ieškovės nurodyto įvykio, ar žalos atlyginimas suponuotų nepagrįstą turto pagerinimą. Be to, byloje nepateikta duomenų apie realiai butui atliktą remontą, todėl, anot atsakovės, neaišku, kodėl žalos dydis apskaičiuotas su PVM. Jei pati ieškovė jokių išlaidų dar nepatyrė, tai reiškia nemokėjo ir PVM mokesčio. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė pastato administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, sąlygojusio žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko įtraukė draudimo bendrovę ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuri yra apdraudusi atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ civilinę atsakomybę.
8. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė ERGO Insurance SE per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
10. Teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovės pateikti statinio apžiūros aktai galimai nėra tinkamai pasirašyti, pvz. 2022 m. gegužės 26 d. akte, anot atstovės, plika akimi matosi rėmelis, iš kurio galima spręsti, kad techninio inžinieriaus V. V. parašas yra užklijuotas. Pažymėjo, kad atstovaujamosios butas buvo užlietas jau antrą kartą. Pirmą kartą butas buvo užlietas 2021 m. rugpjūčio 23 d., toje pačioje virtuvėje buvo užlietos grindys. Žalos apskaičiavimo metu nusidėvėjimas nebuvo taikytinas.
11. Teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. spalio 14 d. posėdžių metu ieškovė papildomai paaiškino, kad po pirmojo įvykio 2021 metais butas nebuvo remontuojamas, nes įvykis buvo mažesnio masto. Butą pirko 2019 metais, butas buvo pilnai suremontuotas, su naujais baldais, tvarkingas. Šiuo metu butas yra minimaliai suremontuotas pakeičiant grindis, kad įmanoma būtų bute gyventi. Po bylai aktualaus įvykio buvo visiškai sugadintos grindys visame bute, virtuvės baldai (spintelės, stalas). Kasmetinių apžiūros aktų ji niekada nebuvo gavusi iš pastato administratoriaus. Jos duomenimis, bendro naudojimo buitinių nuotekų vamzdynas nebuvo keičiamas.
12. Teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pastato administratoriaus kaltę, kas yra būtina nagrinėjamoje byloje. Žala apskaičiuota neteisingai, neatsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Byloje esančiame 2024 m. vasario 12 d. Numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte užfiksuotos nuotraukos buvo padarytos įvykio metu, šiame akte užfiksuota informacija iš esmės tapati numatytai 2023 m. rugsėjo 7 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte. Įvykio metu buvo pravalytas vamzdys, papildomi darbai nebuvo suplanuoti, nes iš esmės nustatytas trūkumas buvo pašalintas. Su kasmetiniais statinio apžiūros aktais gyventojai turėjo galimybę susipažinti, nes jie buvo talpinami svetainėje. Aktuose užfiksuotos šiukšlių gaudyklės susijusios su lietaus tinklais, niekaip nesusijusios su kanalizacijos tinklais, vienas iš kurių buvo užkimštas įvykio metu.
13. Teismo 2024 m. spalio 14 d. posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad 2018 m. buvo atlikti ginčo pastato buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbai, ką patvirtina pateikta Lokalinė sąmata (DOK – 151868).
14. Teismo 2024 m. spalio 14 d. posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad šiuo atveju kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio dėl netinkamos jo eksploatacijos. Dėl įvykio nėra jokios pastato administratoriaus kaltės, nes jis negalėjo įtakoti pastato gyventojų netinkamų veiksmų užkimšant vamzdį netinkamomis medžiagomis. Taigi atsakovei atsakomybė dėl minėto įvykio nekyla, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Be to, iškovė nepagrindė ir savo žalos dydžio, neskaičiuoja nusidėvėjimo, todėl teismas negali tenkinti ieškinio visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.
15. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta:
15.1. Ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ką patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas.
15.2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ administracinio akto pagrindu (Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu) yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius, dėl ko ginčo byloje nėra. Papildomai pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungtas prie UAB „Naujamiesčio būstas“; UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu.
15.3. Atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ civilinė atsakomybė apdrausta ERGO Insurance SE, draudimo poliso galiojimo laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d.
15.4. Ieškovės butas 2023 m. rugsėjo 7 d. per virtuvės kanalizaciją buvo užlietas nuotekomis, butas nebuvo apdraustas.
15.5. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu kreipėsi į pastatą administruojantį UAB „Mano Būstas Vilnius“ reikalaudama atlyginti jai padarytus nuostolius. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymus, 2023 m. rugsėjo 19 d. informavo ieškovę, kad įvykio metu buvo pravalyti užsikimšę namo nuotekų tinklai bei pasiūlė ieškovei kreiptis į draudimo kompaniją, jeigu butas apdraustas, arba į ekspertus dėl įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymo. Kartu su atsakymu atsakovė pateikė ieškovei Avarijos lokalizavimo, atliktų darbų aktą.
15.6. Ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą T. M., kuris 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūrėjo butą ir 2023 m. spalio 10 d. apskaičiavo butui padarytą žalą. Ekspertas nustatė, kad dėl įvykio kilusi žala buto sienoms, grindims (apdailai ir įrengimui) yra lygi 9 733,24 Eur su PVM, o buto baldams – 866,36 Eur, iš viso 10 599,60 Eur. Dėl žalos dydžio nustatymo ieškovė taip pat patyrė 350 Eur dydžio išlaidas už ekspertinio tyrimo atlikimą.
15.7. Ieškovė 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į pastato administratorių UAB „Mano Būstas Vilnius“ su reikalavimu atlyginti butui padarytą žalą bei jos patirtas išlaidas už ekspertizę. Pastato administratorius 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakymą, kad žalos neatlygins, nes nėra įrodytos pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos, žala apskaičiuota neįvertinus turto nusidėvėjimo, bendrojo naudojimo stovas galimai užsikimšo dėl netinkamo gyventojų naudojimo.
15.8. Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio ir aplinkybių, kad ieškovės butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdyno) gedimo/trūkumo.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės, kaip pastato administratoriaus, kaltė preziumuojama (ieškinio 41 punktas), todėl įrodžius administratoriaus neteisėtus veiksmus, patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, būtent pastato administratoriui tenka pareiga atlyginti butui padarytą žalą. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pastato valdytojas atsako bendraisiais pagrindais, todėl ieškovei neįrodžius, kad administratorius netinkamai vykdė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, taip pat neįrodžius priežastinio ryšio ir administratoriaus kaltės bei žalos dydžio, nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui.
17. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. Griežtosios atsakomybės tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga.
18. Vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).
19. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žalą sukėlusi nuotekų vamzdyno avarija įvyko ne dėl atsakovės administruojamo pastato bendrojo naudojimo objekto kažkokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio nuotekų vamzdžio trūkumo. Taigi, žalai kilus dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų vienam iš bendraturčių (ieškovei) asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), žala atlyginama bendrais pagrindais (ją atlygina dėl žalos padarymo kaltas asmuo), ir CK 6.266 straipsnio nuostatos, numatančios atsakomybę be kaltės, nėra taikytinos.
21. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju pastato administratorius netinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektą (nuotekų vamzdžio) – neužtikrino jo tinkamos priežiūros, laiku neįvertino jo būklės, dėl ko jos turtui buvo padaryta žala.
22. Kaip teisingai nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (aktuali redakcija nuo 2022-05-01).
23. Remiantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
24. Remiantis Reglamento 91 straipsniu, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus.
25. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus (DOK-131620), iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės 26 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktos kasmetinės pastato ((duomenys neskelbtini), Vilnius) pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūros, kaip to reikalaujama aptartuose Reglamento nuostatuose. Atliekant kasmetinę apžiūrą 2022 metais buvo apžiūrėti lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai; nustatyta, kad ant įlajų nėra gaudyklių šiukšlėms, dalis alsuoklių be kepurėlių; rekomenduota ant įlajų sumontuoti šiukšlių gaudykles, alsuokliams sumontuoti kepurėles, vykdyti eksploatacinę priežiūrą, atnaujinti lietaus kanalizacijos vamzdyną. Atliekant kasmetinę priežiūrą 2023 metais buvo apžiūrėta bendrojo naudojimo inžinerinė įranga (ventiliaciniai kaminai ir šachtos, elektros tinklai ir skydinės, lietaus ir buitinių nuotekų sistemos bei šildymo sistemos) bei apžiūros metu lietaus ir buitinių nuotekų sistemų būklė buvo įvertinta kaip patenkinama, rekomenduota vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti, esant poreikiui remontuoti. Taigi, nurodytų apžiūrų metu nebuvo nustatyti jokie bendro naudojimo nuotekų sistemos trūkumai/defektai, dėl kurių reikėtų imtis skubių darbų. Pažymėtina, kad aktuose paminėtos šiukšlių gaudyklės tiesiogiai susijusios su lietaus nuotekų sistemos tinkamu eksploatavimu ir neturi tiesioginės įtakos nuotekų sistemos veikimui, ką posėdžių metu patvirtino atsakovės atstovas.
27. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat pateikė ištraukas iš Statinio techninės priežiūros žurnalo, kuriame užfiksuoti nuolatiniai statinio būklės stebėjimai laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2024 m. liepos mėnesio, kaip to reikalaujama Reglamento 34 punkte. Kaip matyti iš žurnale užfiksuotų duomenų, jame, apart 21 eilutės, kurioje 2023-09 nurodyta informacija apie ieškovės bute įvykusį įvykį, nėra informacijos apie kitus buvusius bendro naudojimo nuotekų vamzdyno trūkumus/ defektus.
28. Paskutinio posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui 2018 m. kovo mėnesio lokalinę sąmatą, kurioje aptarti ginčo pastato buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbai.
29. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjamas įvykis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės kokiais nors neteisėtais veiksmais. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo nuotekų vamzdyną, todėl nesant pranešimų apie pastebėtus inžinerinių sistemų defektus, negalėjo numatyti įvykio metu susidariusios situacijos, kai vamzdynas užsikimšo dėl galimai netinkamo jo naudojimo.
30. Tai, kad nuotekų vamzdynas buvo užsikimšęs ne pirmą kartą, o panašus įvykis, anot ieškovės, buvo įvykęs 2021 m. rugpjūčio 23 d., nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl 2021 metais įvykusio įvykio, kai pirmą kartą neva buvo užlietas jos butas, stokoja nuoseklumo. Pirmiausia, apie šias konkrečias aplinkybes nebuvo nurodyta ieškovės ieškinyje. Antra, byloje nėra įrodymų, kad apie šį įvykį buvo pranešta pastato administratoriui. Trečia, kaip paaiškino posėdžių metu pati ieškovė, dėl šio įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji nesikreipė, kodėl – paaiškinti negalėjo. Taigi, nesant aptartų duomenų, nėra pagrindo išvadai, jog 2021 m. ieškovės butas buvo užlietas būtent dėl to paties nuotekų vamzdyno kažkokio trūkumo, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. iki bylai aktualaus įvykio praėjo beveik du metai, duomenų apie panašaus pobūdžio sistemingus, kaip teigia ieškovė, įvykius ginčo pastate, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad iki 2023 m. rugsėjo 7 d. įvykio, dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno susidėvėjimo namo gyventojai kreipėsi į pastato administratorių, tačiau realių ir efektyvių sprendimo variantų dėl to iš namo administratoriaus pusės gyventojams iki įvykio pasiūlyta nebuvo (CPK 178 straipsnis).
31. Pažymėtina, kad vien ieškovės prielaidos, kad byloje esantys kasmetiniai statinio apžiūros aktai galimai yra netinkamai pasirašyti nesudaro pagrindo abejoti šių dokumentų autentiškumu, nes byloje nėra šiuose aktuose nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Netgi ir preziumuojant, kad 2018 m. kovo mėnesio lokalinėje sąmatoje nurodyti buitinių nuotekų vamzdyno keitimo darbai faktiškai nebuvo atlikti, kaip teigia ieškovė, tai neturi esminės reikšmės padarytai išvadai dėl pastato administratoriaus neteisėtų veiksmų nebuvimo, nes byloje neįrodyta, kad nuotekų vamzdynas buvo blogos būklės ir privalu buvo ji remontuoti.
32. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neatliko avarijos lokalizavimo ir nenustatė kas tiksliai atsakingas ieškovei padarytą už žalą. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė po įvykio operatyviai (tą pačią dieną) atliko užsikimšusio nuotekų vamzdyno valymo darbus bei nustatė, kad nuotekų stovas užkimštas netinkamomis medžiagomis dėl namo gyventojų galimai netinkamo jo eksploatavimo. Nesant byloje duomenų apie nuotekų stovo netinkamą būklę, tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog daugiabučio namo gyventojai netinkamai vykdė jiems nustatytą pareigą tinkamai naudotis ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus.
33. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas šiuo pagrindu.
34. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, atsikirsdami į ieškovės ieškinio reikalavimus, kvestionavo žalos dydį, be kita ko, teigdami, kad, apskaičiuojant žalą, nebuvo įvertintas nusidėvėjimas.
35. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Akivaizdu, kad remontuojant užlietą vandeniu butą naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to logiška, kad naujomis medžiagomis suremontuotas butas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sugadinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamąją vertę, t. y. vertę, buvusią daikto sugadinimo metu, yra būtina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimą. Nors savo procesiniuose dokumentuose ieškovė ir nurodė, kad butas įvykio metu buvo pilnai įrengtas ir apstatytas baldais ir buitine technika, tačiau posėdžių metu pati paaiškino, kad butas 2021 m. buvo užlietas ir po šio įvykio remontas nebuvo daromas, kas patvirtina, jog buto būklė iki aktualaus įvykio nebuvo ideali, butas buvo nusidėvėjęs. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė butą įsigijo 2019 metais bei nuo įsigijimo iki įvykio praėjo daugiau nei keturi metai. Atsižvelgiant į tai, kad ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, darytina išvada, jog ieškovės nurodytai patalpų remonto sumai turėjo būti taikomas atitinkamas nusidėvėjimo procentas ir tokiu būdu atitinkamai apskaičiuotas nuostolių dydis. Be to, byloje nepateikta duomenų apie realiai butui atliktą remontą, todėl neaišku, kodėl žalos dydis apskaičiuotas su PVM. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai nepagrindė prašomos atlyginti žalos dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinas 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK – 152579 ir DOK – 155545), kurių dydis ir apmokėjimas yra tinkamai pagrįstas, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai šalims byloje buvo įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP). Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) 629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.