- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-238-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23811-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- BUAB „Investbudas LT“
- Atsakovas
- SOB Investprojekt Sp
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Modestas Vogulis
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Investbudas LT“ ieškinį atsakovui SOB Investprojekt Sp.z.o.o. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti 2018-01-02 tarp UAB „Investbudas LT“ ir atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. sudarytą sandorį negaliojančiu nuo jos sudarymo pradžios, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. 27 279,15 Eur, priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 įsiteisėjusia nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Investbudas LT“, administratoriumi paskirtas UAB „Opek“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir įmonė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2018-02-15.
Nurodo, kad BUAB „Investbudas LT“ atstovas M. S. 2018-01-02 atliko 113 945,00 PLN arba 27 279,15 Eur mokėjimo sandorį įmonei SOB Investrpojekt Sp.z.o.o. Mokėjimo sandoris buvo atliktas galiojant teismo nutarčiai, kuria buvo taikytas BUAB „Investbudas LT“ turto areštas.
Pasak ieškovo, ginčo sandoris yra priešingas UAB „Investbudas LT“ veiklos tikslams ir turėjo įtakos šios įmonės nemokumo padidėjimui ir negalėjimui proporcingai atsiskaityti su kreditoriais, t.y. sandoris akivaizdžiai pažeidžia UAB „Investbudas LT“ kreditorių teises, todėl turi būti naikintinas actio Pauliana pagrindu.
Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo ir kreditorių teisių pažeidimo nurodo, kad prieš pat sudarant ginčo sandorį, t.y. 2017-12-12, Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad UAB „Investbudas LT“ yra nemoki. 2018-02-15 Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2017-12-12 Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Iš nustatytų prejudicinių faktų bankroto byloje matyti, kad UAB „Investbudas LT“ turėjo įsipareigojimų kreditoriams ir buvo nemoki. BUAB „Investbudas LT“ pateiktos Vilniaus apygardos teismo nutartys, kurių pagrindu kreditoriniai reikalavimai patvirtinti, patvirtina, kad BUAB „Investbudas LT“ ginčo sandorių sudarymo dieną turėjo neįvykdytų įsipareigojimų VMI, VSDFV, darbuotojams bei kitiems kreditoriams.
Nepaisant esamų įsiskolinimų kreditoriams, BUAB „Investbudas LT“ 2018-01-02 sudarė ginčo sandorį, kurio pagrindu atliko 27 279,15 Eur mokėjimą atsakovui. Ginčo sandorio sudarymo metu ir po jo įmonė jokios veiklos nebevykdė, o 2018-02-15 įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Nurodo, kad įstatymo leidėjas uždraudžia tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus nesilaikant įstatymo pagrindu nustatytos eiliškumo tvarkos. LR CK 6.930¹ str. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti eiliškumo tvarka. Pagal nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, įmokos į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus vykdomos trečia eile, tuo tarpu atsiskaitymai pagal kitus mokėjimo dokumentus, yra vykdomi penktąja eile. Ginčo sandorio sudarymu nepagrįstai ir neteisėtai išimtinė teisė buvo sukurta vėlesnės eilės kreditoriui. Teigia, kad dėl ginčo sandorio sudarymo buvo pažeistos UAB „Investudas LT“ kreditorių teisė ir jų galimybės atgauti bent dalį atsiskaitymo, kuris būtų vykdomas įmonės bankroto procese.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo nurodo, kad ginčo sandorio šalys, sudarydamos atsiskaitymo sandorį, buvo nesąžiningos, kad atsakovui UAB „Investbudas LT“ finansinė ir mokumo būklė sandorių sudarymo metu buvo puikiai žinoma. Ieškovo vadovas M. S. sudaręs sandorį ieškovo vardu taip pat yra atsakovo SOB Investrpojekt Sp.z.o.o. valdybos narys (tai patvirtinančio išrašo apie įmonę SOB Investrpojekt Sp.z.o.o.).
Dėl ginčo sandorio sudarymo, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo, nurodo, kad ginčo sandoriu iš esmės buvo sutrukdyta UAB „Investbudas LT“ kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus iš skolininko turto. UAB „Investbudas LT“, siekdamas išvengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat siekdamas nepažeisti šios įmonės kreditorių teisių ne tik kad neprivalėjo, bet apskritai net neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio, kuriuo buvo akivaizdžiai pažeisti kreditorių interesai (CK 1.5 str.). Įstatymo leidėjas uždraudžia tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus nesilaikant įstatymo pagrindu nustatytos eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ str.). Sandorio sudarymo metu UAB „Investbudas LT“ turėjo neįvykdytų įsipareigojimų VMI, VSDFV, darbuotojams bei kitiems kreditoriams. Nurodo, kad ginčo sandoriai yra ydingi, pažeidžiantys kreditorių teises.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad duomenis ir informaciją apie ginčo sandorių sudarymą BUAB „Investbudas LT“ administratorius gavo tiktai 2018-05-09, tad ieškinio senaties terminas šiam ieškiniui pareikšti nėra praleistas (CK 6.66 str. 3 d.).
Dėl restitucijos taikymo būdo nurodo, kad ginčo sandoriu atsakovui buvo perduota 27 279,15 Eur sumą, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, ši suma turi būti priteista ieškovui (CK 6.145 str. 1 d., 1.80 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamas 2018-01-02 sandoris nėra ir negali būti laikomas sandoriu, kadangi tai nėra piniginė operacija pagal 2017-02-28 rangos sutartį ir jos pakeitimą, kurių ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiomis. Nurodo, kad ieškinio dalykas yra netikslus, nes actio Pauliana pagrindu ginčijamas ne sandoris, o piniginė operacija. Nurodo, kad pagal sutartį atlikus darbus, buvo pasirašytas 2017-12-29 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, jo pagrindu išrašyta sąskaita Nr. („duomenys neskelbtini“) 113 945 Lenkijos zlotų sumai. Teigia, kad mokėjimas atliktas iš ieškovui priklausančių grynųjų pinigų, kurie buvo saugomi pas atsakovo valdybos pirmininką M. S. pagal 2016-10-24 valdybos sprendimą (160 000 zlotų suma paliekama saugoti kaip depozitas ateities ieškovo išlaidoms padengti). Nurodo, kad iš M. S. turimo ieškovo depozito buvo atliktas atsiskaitymas į atsakovo kasą, kaip ieškovo atsiskaitymas už atsakovo atliktus darbus.
Pasak atsakovo, nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų, kad būtų galima pripažinti šalių sudarytą sandorį negaliojančiu.
Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad jis turi kreditorių, turinčių galiojančias ir neginčytinas reikalavimo teises į ieškovą.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu nurodo, kad ieškovas, teigdamas, kad mokėjimo operacija buvo atlikta nesilaikant LR CK 6.930¹ str. numatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, nepateikia jokių įrodymų ar paaiškinimų apie tai, kokių konkrečiai kreditorių teisės ir kokia apimtimi buvo pažeistos ieškovui atlikus jo ginčijamą piniginę operaciją atsakovui. Atsakovas iš ieškovo pinigus gavo, t.y. pinigai iš ieškovo kasos buvo išimti dar 2016-10-19 ir buvo saugomi kaip depozitas pas M. S.. 2016 m. spalio mėn. bei ilgą laiką dar po to ieškovas neturėjo jokių finansinių sunkumų, o pinigai buvo saugomi pas M. S. ir tik atėjus laikui ieškovui įvykdyti piniginę prievolę atsakovui, pastarasis įmokėjo jo saugomus ieškovo pinigus į atsakovo kasą kaip atsiskaitymą už atsakovo atliktus rangos darbus. Teigia, kad atsakovui atliktas mokėjimas turėjo įtakos ieškovo nemokumo atsiradimui.
Dėl skolininko prievolės sudaryti sandorį (atlikti ginčijamą piniginę operaciją) nurodo, kad prievolė atsiskaityti su atsakovu atsirado tarp šalių sudarytos 2017-02-28 rangos sutarties, kuri nėra ginčijama, sąskaitos pagrindu.
Dėl skolininko (ieškovo) ir atsakovo (ne)sąžiningumo ir žinojimo apie kreditorių pažeidžiamas teises nurodo, kad atsakovui atliktas mokėjimas iš viso negali būti vertinamas kaip atskiras sandoris, kadangi tai yra ieškovo turimos prievolės atsakovui įvykdymas, pagal tarp šalių sudarytą ir galiojančią sutartį.
Nors ieškovas teigia, jog mokėjimas atsakovui buvo atliktas galiojant ieškovo turto areštui, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes Vilniaus apygardos teismas areštą pritaikė tik ieškovo nekilnojamam ir kitam ilgalaikiam turtui, o piniginės lėšos nėra laikytinos ilgalaikiu bendrovės turtu. Tad ieškovas, atlikdamas mokėjimą atsakovui pagal sutartį, iš esmės elgėsi sąžiningai ir nepažeidė Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikyto arešto.
Nurodo, kad Lietuvos teismai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu.
Pasak atsakovo, abi šalys, vykdydamos rangos sutartį, elgėsi sąžiningai, t.y. vienas subjektas sąžiningai, tinkamai ir laiku atliko jam sutartimi numatytus darbus, tuo tarpu kitas subjektas laikėsi sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos – ieškovas su atsakovu pagal sutartį atsiskaitė iš karto priėmus darbus bei gavus iš atsakovo PVM sąskaitą-faktūrą. Atliekant mokėjimą nebuvo įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ieškovas nepažeidė Vilniaus apygardos teismo pritaikyto arešto ilgalaikiam turtui. Ieškovas tikėjosi, jog jam bus iškelta restruktūrizavimo byla bei jam pavyks išsaugoti verslą, tačiau jam buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, abiejų subjektų veiksmai laikantis pagal rangos sutartį jiems numatytų prievolių, negali būti laikomi kaip nesąžiningi. Teigia, kad dėl atliktų darbų padidėjo ieškovo aktyvų vertė, t.y. ieškovas atsakovo atliktų darbų dėka iš savo užsakovų gavo žymiai didesnę pinigų sumą negu sumokėjo atsakovui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 nutartimi atsisakė UAB „Investbudas LT“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „OPEK“, UAB „Investbudas LT“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui taikyti areštą, galiosiantį iki nutarties įsiteisėjimo dienos (el .b. 1 t., 8-17 b.l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2018-02-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-12-12 nutartį paliko nepakeistą (el. b. 1 t.,18-32 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
2017-02-28 tarp SOB Investprojekt Sp.z.o.o. ir UAB „Investbudas LT“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. („duomenys neskelbtini“) (el. b. 1 t., 81-83, 84-86 b.l.). 2017-02-08 sudarytas sutarties priedas, kuria sutarta dėl darbų apimties ir darbų pabaigos (2017-12-20) ( 1 t., 88, 89 b.l.). Į bylą pateiktas 2017-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (1 t., 90, 91 b.l.).
SOB Investprojekt Sp.z.o.o. 2017-12-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. („duomenys neskelbtini“) UAB „Investbudas LT“ 113 945 Lenkijos zlotų sumai darbų, būtinų užbaigi UAB „Investbudas LT“ Lietuvoje vykdomus darbus <...>, atsiskaitymo terminas – 2018-02-27 (el. b. 1 t., 50-51 b.l.).
Byloje esantis 2018-01-02 kvitas patvirtina, kad M. S. 2018-01-02 sumokėjo 113 945,00 Lenkijos zlotų įmonei SOB Investprojekt Sp.z.o.o., apmokėta už FV („duomenys neskelbtini“) (UAB „Investbudas LT“) (e. b. 1 t., 48, 49 b.l.).
Ieškovas, bankrutuojanti įmonė, šioje byloje reiškia reikalavimą dėl 2018-01-02 mokėjimo sandorio nuginčijimo.
Atsakovas šioje byloje teigia, kad 2018-01-02 sandoris nėra ir negali būti laikomas sandoriu, kadangi tai nėra piniginė operacija pagal 2017-02-28 rangos sutartį ir jos pakeitimą, kurių ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiomis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sandorio samprata yra platesnė nei sutarties, kuria laikomas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei sutartys, kurios yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis), sandoriai gali būti ir vienašaliai. Atsiskaitymas pagal sutartį yra sutarties įvykdymas. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius. Dėl šios priežasties sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. Civiliniame kodekse įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546-915/2015).
Įvertinus, kad pareikštu ieškiniu ginčijamas 2018-01-02 mokėjimo nurodymas, kuriuo buvo atsiskaityta pagal 2017-02-28 rangos sutartį ir 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. („duomenys neskelbtini“), teismas, remdamasis minėta LAT nutartimi, daro išvadą, kad 2018-01-02 mokėjimo nurodymas yra sutarties vykdymo veiksmas, todėl gali būti ginčijamas.
Ieškovas šioje byloje 2018-01-02 sandorį ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015 kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.
Nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo 2018-02-15, o ieškinys paduotas 2018-08-01, t.y. iekšinys paduotas nepraleidus 1 metų ieškinio senaties termino.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
Šioje byloje ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius, pagal Įmonių bankroto įstatymą privalantis ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai: priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Nors atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė, kad jis turi kreditorių, turinčių galiojančias ir neginčytinas reikalavimo teises į ieškovą, tačiau į bylą pateikta 2017-11-08 patikslinta įsiskolinimų suvestinė (1 t., 103-104 b.l.), kurioje nurodyta 162 213,89 Eur skola 2017-11-08 dienai, Vilniaus apygardos teismas 2017-12-12 nutartis, kurios 31 punkte nurodyta, kad atsakovo vadovo teigimu pradelstų įsipareigojimų suma yra 162 213,89 Eur, o 48 punkte nurodyta, kad įmonė yra faktiškai nemoki. Nagrinėjamu atveju teismo 2018-08-30 nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 642 050,90 Eur (1 t., 114-116 b.l.). Šie įrodymai patvirtina, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo (pinigų perdavimo) atsakovo vadovas pripažino turintis įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Tad bankroto administratorius pagrįstai reiškia ieškinį byloje.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
Atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas (pirmenybės suteikimas konkrečiam kreditoriui, CK 6.66 straipsnio 1 dalis) LAT 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 ir kt.).
Kasaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 pateiktais išaiškinimais, teigiama, kad, esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno ar kelių kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėjęs prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminas, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
Nagrinėjamu atveju sandoris sudarytas 2018-01-02, kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2017-12-12, o ieškovo vadovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė 162 213,89 Eur pradelstų įsipareigojimų sumą, ką patvirtina ir byloje esanti 2017-11-08 patikslinta įsiskolinimų suvestinė (1 t., 103-104 b.l.). Nors ginčijamas mokėjimas galimai ir neturėjo įtakos ieškovo mokumui, tačiau ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, ir kurie dėl ginčijamo mokėjimo negavo bent dalies savo reikalavimo patenkinimo. Atsiskaitymas su įmone, kai mokėjimo terminai dar nebuvo pasibaigę, iš esmės patvirtina tiek kreditorių teisių pažeidimą, tiek pirmenybės kitam kreditoriui suteikimą.
Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį.
Nors nagrinėjamu atveju 2017-12-29 PVM sąskaita faktūra jau buvo išrašyta, tačiau mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, jis suėjo tik po Lietuvos apeliacinis teismo 2018-02-15 nutarties, kuria palikta galioti nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, priėmimo, t.y. 2018-02-27. Įvertinus, kad prievolės terminas atsiskaityti dar nebuvo suėjęs, teismas laiko, kad skolininkas 2018-01-02 neprivalėjo sudaryti sandorio.
Dėl nesąžiningumo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek ir taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Savo ruožtu pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (5 p.). Nagrinėjamu atveju mokėjimas pagal 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. („duomenys neskelbtini“) buvo padarytas, kai sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas – 2018-02-27. Įvertinus, kad skolos mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, teismas laiko, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja <...> (7 p.). Nagrinėjamu atveju M. S. UAB „Investbudas Lt“ direktoriumi buvo paskirtas 2016-10-19, įrašas galioja nuo 2016-11-07 (juridinių asmenų registro išrašas 1 t., 183-184 b.l.). Lenkijos teismų registras ( 1 t., 154-163, 164-175 b.l.) patvirtina, kad SOB Investprojekt Sp.z.o.o. valdybos pirmininku nuo 2016-03-18 yra M. S., kuris pagal registro duomenis įmonei atstovauja vienas. Taigi, abiejų įmonių teisėtu atstovu sandorio sudarymo dieną buvo tas pats M. S., kas laikytina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovas laiko, kad buvo sąžiningas, tačiau jau esant priimtai 2017-12-12 teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ji ir nebuvo įsiteisėjusi, UAB „Invesbvudas LT“ 2018-01-02 atsiskaitė su viena iš įmonių, kuriai mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Kadangi abiejų įmonės vadovas buvo tas pats asmuo, tai jam turėjo būti žinoma apie prastą ieškovo įmonės finansinę padėtį, priimtą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėtina, kad, norėdamas atsiskaityti su UAB „LT forma“ ir VSDFV Vilniaus skyriumi, ieškovo vadovas Lietuvos apeliaciniam teismui teikė 2018-02-06 prašymą, kuris buvo atmestas. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina nustatytą nesąžiningumą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustatytos visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, todėl ieškovo ieškinys yra tenkintinas, pripažįstant 2018-01-02 tarp UAB „Investbudas LT“ ir atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. sudarytą sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios.
Pagal CK 6.145 str. 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
Pripažinus sandorį negaliojančiu, byloje taikytina restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. 27 279,15 Eur sumą (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas bus išspręstas papildomu sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2018-01-02 tarp UAB „Investbudas LT“ ir atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. sudarytą sandorį dėl 113 945,00 Lenkijos zlotų sumokėjimo negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios.
Priteisti ieškovui BUAB „Investbudas LT“, įm. k. 303124287, 27 279,15 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 15 ct) iš atsakovo SOB Investprojekt Sp.z.o.o. (Lenkijos įmonė, įmonės kodas 141986517), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.