Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-523-928/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-20
Bylos Nr.: 1A-523-928/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17145-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: S. K.
Civilinis ieškovas: UAB „B. C. LT“
Advokatai: Gintaras Dabkevičius, Nerijus Stukas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-523-928/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17145-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.6.1; 1.2.14.7.1; 1.2.18.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,nuteistojo S. K. gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,civilinio ieškovo UAB „B. C. LT“ atstovui advokatui Nerijui Stukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. K.:

-pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda;

-pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda;

-pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta – 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta 120 MGL dydžio bauda subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir paskirta galutinė bausmė – 170 MGL (8 500 eurų) dydžio bauda.

Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių ir išaiškinta baudos sumokėjimo tvarka.

Civilinės ieškovės UAB „B. C. LT“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. K. priteistas 15 990,39 eurų turtinės žalos atlyginimas.

UAB „B. C. LT“ naudai iš S. K. priteista 8000 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Nuspręsta pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nekilnojamajam turtui (turto bendrasavininkė S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. K. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d., būdamas UAB „B. C. LT“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus veikti UAB „B. C. LT“ vardu ir būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį UAB „B. C. LT“ turtą - pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Nr. IX-1889) (toliau – ABĮ): 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>“, turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais; pagal 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punktą, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „B. C. LT“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „B. C. LT“ priklausantį, turtą, o būtent: UAB „B. C.“ priklausančias pinigines lėšas panaudojo su bendrovės veikla nesusijusiems mokėjimams už prekes trečiųjų asmenų naudai, t. y. bendrovės buhalterei L. N., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, nurodė atlikti mokėjimus pagal dvi UAB „A.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos automobilių dalys netinkamos UAB „B. C. LT“ priklausiusiems ir jų veikloje naudotiems automobiliams, t. y.:

1.1. pagal 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija AJT Nr. 32231554) bendrai 146,62 Eur sumai, kurioje nurodytos detalės:

- 4G8857406A 6PS detalės pavadinimas - peleninė (tinkanti automobiliams Audi A6, Q7, Q8, RS6, RSQ8), vertė 37,60 Eur;

- 4M1061275 MNO detalės pavadinimas - priekiniai medžiaginiai kilimėliai (tinkanti automobiliui Audi Q7), vertė 65,94 Eur;

- 4M0061276 MNO detalės pavadinimas - galiniai kilimėliai (tinkanti automobiliui Audi Q7), vertė 41,21 Eur;

- 4H0837278A detalės pavadinimas - tarpinė (tinkanti automobiliams Audi A6, A7, A8, Q7, RS6, RS7), vertė 1,00 Eur;

- 4H0837209 detalės pavadinimas - tarpinė (tinkanti automobiliams Audi A6, A7, Q7, RS6, RS7), vertė 0,87 Eur;

1.2. pagal 2019-11-27 PVM sąskaitą faktūrą (serija AJT Nr. 32243566) bendrai 318,77 Eur sumai, kurioje nurodytos detalės:

- 5C3827563A 82V detalės pavadinimas - dangtelis (tinkanti VW Beetle Cabrio), vertė 0,67 Eur,

- 5C3035925 detalės pavadinimas - laikiklis (tinkanti VW Beetle Cabrio), vertė 5,93 Eur,

- 8P7885349A detalės pavadinimas - atrama (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 6,02 Eur,

-5C3863459B 82V detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 85,39 Eur,

- 5C5858183A 82V detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 6,44 Eur,

- 5C0819587 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams VW Beetle), vertė 4,79 Eur,

- 5C5823433 detalės pavadinimas - atrama (tinkanti automobiliams VW Beetle), vertė 7,36 Eur,

- 5C3868530 82V detalės pavadinimas - apdaila, (tinkanti automobiliams VW Beetle) vertė 3,99 Eur,

- 5C3863463A CA9 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 68,96 Eur,

- 5C3867427E CA9 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 87,73 Eur,

- 5C5807287 9B9 detalės pavadinimas - numerio rėmelis (tinkanti automobiliams VW Beetle Cabrio), vertė 29,27 Eur,

- 3T0819465A detalės pavadinimas - ventiliacijos grotelės (tinkanti automobiliams VW Beetle, Polo, Golf) vertė 12,22 Eur.

Po to, jis 2019 m. birželio 6 d., iš UAB „B. C. LT“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyriuje, į UAB „A.“ banko sąskaitą per du kartus pervedė viso 465,39 Eur ir tokiu būdu jis, panaudodamas UAB ,,B. C.“ lėšas, atsiskaitė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių, kurie UAB „B. C.“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojami bendrovės veikloje, atsargines detales. Taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „B. C. LT“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas (465,39 Eur), tuo bendrovei padarydamas 465,39 Eur turtinę žalą.

2. Be to, S. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d., būdamas UAB „B. C. LT“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus veikti UAB „B. C. LT“ vardu ir būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį UAB „B. C. LT“ priklausantį turtą; pagal 2003 m. gruodžio 11 d. ABĮ: 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalį, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai <...>“, turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais; pagal 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punktą, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingas už UAB „B. C. LT“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės, 15 525 Eur vertės, svetimą, UAB „B. C. LT“ priklausantį turtą, o būtent: 2020 m. liepos 13 d. pagal turto perdavimo aktą, perduodamas UAB „B. C.“ turtą naujai paskirtam bendrovės direktoriui T. Ž., jam neperdavė dalies turto perdavimo akte įrašyto ir bendrovei priklausančio turto – 4 konteinerių, t. y. jūrinio konteinerio FAMU 272544, kurio vertė 1 950 Eur., konteinerio CRSU 1244862, kurio vertė 1 375 Eur; konteinerio FAMU 250817, kurio vertė 2 600 Eur; konteinerio EMKU 786746, kurio vertė 1 600 Eur; Taip pat, 2 sujungtų buitinių konteinerių Nr. 2599A ir Nr. 2599B, kurių bendra vertė 8 000 Eur, kurie bendrovei buvo patikėti nuomos pagrindu ir nuosavybės teise priklausė „B. M. R. G.“. S. K. įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą nepateikė jokių dokumentų/duomenų apie šių konteinerių panaudojimą bendrovės veikloje, iki šiol šio turto bendrovei negrąžino ir už juos neatsiskaitė, tuo bendrovei padarė didelę 15 525 Eur turtinę žalą.

3. Be to, S. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d., būdamas UAB „B. C. LT“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pasitelkęs asmenį nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką - UAB ,,B. C. LT“ buhalterę L. N., organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. žinodamas, kad dvi UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros 465,39 Eur sumai, t. y.: 2019-06-03 PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32231554) 146,62 Eur sumai ir 2019-11-27 PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32243566) 318,77 Eur sumai, yra išrašytos už automobilių atsargines detales kurie UAB „B. C.“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, pateikė šias PVM sąskaitas faktūras UAB ,,B. C. LT“ buhalterei L. N. ir nurodė, jas įtraukti į bendrovės apskaitą ir atlikti apmokėjimui, dėl to bendrovė nepagrįstai apskaitė šiose prekių tiekėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, kurios nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms. Tuo jis pažeidė: - 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, reikalavimus,- 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus. 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“, kur nurodyta, kad „1) PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;“ reikalavimus,- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 5 straipsnio (2008 m. birželio 26 d. Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą“, reikalavimus, ir dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „B. C. LT“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad S. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys). Skiriant bausmę, teismas įvertino tai, kad S. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau visi trys nusikaltimai padaryti esant tiesioginiai tyčiai, nukreipti į savanaudiškus poreikius. Atkreipė dėmesį, kad savo kaltės S. K. nepripažino, bandė atsakomybę perkelti kitiems asmenims, nesigailėjo, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamų veikų padarymą S. K. skyrė baudos bausmes, nustatant jų dydį artimą minimaliam. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), o ši subendrinta bausmė – dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai išsprendė ir byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas civiliniam ieškovui 15 990,39 eurų turtinės žalos atlyginimą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu S. K. gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. K. išteisinti.

5.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas šiurkščiai pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, teismas nuosprendį priėmė neįvertinęs dalies liudytojų parodymų, ignoruodamas bei nevertindamas rašytinių įrodymų, subjektyviai ir šališkai nurodydamas, kad nuteistuoju teismas „netiki“, be to, S. K. nuteistas už nusikaltimą, kuris nuosprendyje nurodomu tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nusikaltimu, t. y. apylinkės teismas neteisėtai baudžiamąjį įstatymą taikė atgal.

5.2. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d. S. K. buvo paskirtas ir dirbo UAB „B. C. LT“ direktoriumi. Bendrovės pagrindinė veikla - naudotų jūrinių ir buitinių konteinerių pardavimas ir nuoma.

5.3. Svetimo turto iššvaistymo epizode S. K. kaltinamas iššvaistęs jo žinioje buvusį svetimą turtą - lėšas, sumokėtas už UAB „B. C. LT“ iš UAB „A.“ bendrovės įsigytas automobilių detales, kurių įsigijimo vertė yra 465,39 eurų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį epizodą neįvertino rašytinių įrodymų - UAB „B. C. LT“ elektroniniu paštu siųstų užsakymų UAB „A.“, liudytojo parodymų visumos, UAB „A.“ sąskaitų faktūrų turinio ir neteisėtai jį pripažino kaltu dėl turto iššvaistymo, kuris buvo gautas už kaltinime nurodomas lėšas. Teismas šiuos įrodymus (PVM sąskaitas- faktūras) įvertino ignoruodamas jų faktinį turinį, nes nei vienoje iš teismo nurodytų sąskaitų nenurodyti duomenys, kuriuos nuosprendyje nurodo teismas, t. y. duomenys kokiems automobiliams yra skirtos dalys. Teismo nurodomose sąskaitose nurodomi tik detalių kodai, pavadinimai, kiekis ir kaina, tačiau nenurodoma kokiems automobiliams jos yra skirtos.

5.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pats, be jokių įrodymų nuosprendyje sugalvoja ir konstatuoja, kad sąskaitose nurodytos detalės netinkamos UAB „B. C. LT“ turėtiems automobiliams, nes ignoruoja akivaizdų faktą, kad faktiškai pagal sąskaitas detalės ne tik gautos, tačiau jomis ir suremontuoti UAB „B. C. LT“ priklausę automobiliai. Toks šališkas įrodymų vertinimas, ignoruojant byloje esančių elektroniniu paštu atliktų detalių užsakymo turinį, lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą. Užsakymuose detalės yra nurodomos ne kodais, o išvardinant konkrečias detales ir automobilių identifikacinius duomenis. Iš esmės teismas nuosprendį motyvavo taip, kad neva pats PVM sąskaitų turinys leidžia be jokių specialių žinių suprasti, kad pagal sąskaitas gaunamos detalės netinka UAB „B. C. LT“ turėtiems ir remontuotiems automobiliams. Visgi, byloje nekilo abejonių, kad UAB „B. C. LT“ įsigijo daužtą automobilį „Audi Q5“, o automobilis „VW Touran“ pateko į autoįvykį Lietuvoje. Abiems šiems automobiliams buvo reikalingos elektroniniu paštu siųstuose užsakymuose nurodytos autodalys, jos nupirktos ir automobiliai suremontuoti, eksploatuoti ir naudoti bendrovės veikloje, o vėliau parduoti. Jeigu šių detalių UAB „B. C. LT“ nebūtų gavusi, automobiliai iki šiol nebūtų suremontuoti.

5.5. Duodamas parodymus teismui nuteistasis parodė, kad neturi patirties automobilių detalių kodų paieškai, tačiau visas detales užsakinėjo tik elektroniniu paštu, užsakymus pateikė teismui. Užsakymuose nurodė kokiam automobiliui užsakomos detalės, tačiau jokių detalių kodų nenurodė. Detales iš UAB „A.“ gavo su sąskaita ir nuvežė į automobilį remontavusį servisą arba pats, arba tai padarė kuris nors bendrovės darbuotojas. Pats remonto darbų neatlikinėjo. Nepaisant to, vertindamas aukščiau nurodytas PVM sąskaitas- faktūras teismas neteisėtai vertina tik dalį jų turinio, t. y. ignoruoja faktą, kad pagal užsakymą automobilio „Audi Q5“ remontui užsakytos ir pagal sąskaitą - faktūrą AJT Nr. 32231554 gauta ne tik kaltinime nurodomos 5 dalys už 146,62 Eur, o viso 13 vnt. dalių už 1000 Eur; pagal užsakymą automobilio „VW Touran“ remontui užsakytos ir pagal sąskaitą - faktūrą AJT Nr. 32243566 gauta ne tik kaltinime nurodomos 13 dalių už 328,77 Eur, o viso 25 detalės už 679,02 Eur. UAB „A.“ detales pardavė pagal pateiktus užsakymus, kuriuose nurodomi detalių pavadinimai ir automobilių modeliai, o į detalių pardavimo sąskaitas įrašė savo naudojamus detalių kodus, apie kuriuos kaltinamasis nieko nežino. Kadangi kaltinimas grindžiamas UAB „A.“ PVM sąskaitose - faktūrose, išrašytų sąskaitų kodais, teisme apklausiamas UAB „A.“ atstovas L. V. parodė, kad klaidų sąskaitose nurodant detalės kodą gali būti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, privalėjo pašalinti prieštaravimus tarp UAB „A.“ pateiktų užsakymų turinio ir sąskaitų, kuriose gali būti klaidų, turinio. Teismas prieštaravimų nepašalino, todėl negalėjo PVM sąskaitų faktūrų (detalių kodų) vertinti kaip patikimo įrodymo apie parduotos detalės tinkamumą pirkėjo automobiliams, ir UAB „A.“ išrašytų sąskaitų duomenis vertintini kritiškai.

5.6. Nors teismas nuosprendyje nurodo, kad vadovaujasi UAB „A.“ atstovo L. V. parodymais, tačiau nuosprendyje yra cituojama tik dalis parodymų ignoruojant faktą, kad šis liudytojas aiškiai nurodė, kad sąskaitose klaidos galimos. Teismas pasielgė šališkai, nes nuosprendžiu vertino tik apkaltinimui tinkamus įrodymus, ignoruodamas jų visetą, t. y. faktą, kad kaltinamasis užsakė vadovaujamai bendrovei priklausančių automobilių remontui reikalingas detales, o kaltinime nurodomose sąskaitose galimos klaidos.

5.7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra dviprasmiškas ir nesuprantamas, nes yra neaišku kokį turtą pagal teismo motyvus nuteistasis iššvaistė: pinigines lėšas, kuriomis apmokėjo už įsigyjamas ir gautas detales, ar autodetales? Prokuroras teisme palaikė kaltinimą dėl piniginių lėšų iššvaistymo, nors nėra ginčo, kad detalės gautos. Šioje byloje pareikšto kaltinimo turinys apskritai nesusijęs su kaltinamajame akte nurodoma BK nustatyta nusikalstama veika, nes kaltinimas siejamas ne su turto neatlygintinu perleidimu, bet su tuo, kad jis „atsiskaitė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių, kurie UAB „B. C.“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojami bendrovės veikloje, atsargines detales. Ikiteisminio tyrimo metu nebandyta nustatinėti asmens, kurio tariamam automobilio remontui įsigytos detalės. Byloje nėra ginčo, kad UAB „B. C.“ iš UAB „A.“ gavo kaltinime nurodytose sąskaitose išvardintas detales, o ne koks nors kitas asmuo, S. K. kaltinamas ne šių detalių, o pinigų, kurie sumokėti už gautas detales, iššvaistymu. Šį kaltinimo dviprasmiškumą ir nepagrįstumą suprato ir pirmosios instancijos teismas, tačiau vengdamas priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaltinimą transformavo be jokių įrodymų ir neaišku dėl kokios veiklos nuteistąjį pripažino kaltu. Atkreipia teismo dėmesį ir į kaltinimo dalį, kurioje nurodoma, kad automobilių detalės panaudotos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių remontui, tačiau byloje nėra tokių įrodymų, o kaltinime nenurodoma ir jokia nusikalstamo bendrininkavimo forma, t. y. nenurodoma, kad kaltinamasis nusikalstamai veikė su dar vienu asmeniu, kuris turėjo kelis automobilius, kuriems panaudotos iš UAB „A.“ įsigytos detalės. Pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoravo ir nuosprendžio nepagrindė jokiais motyvais apie detalių panaudojimą nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių remontui. Net išnagrinėjus bylą teisme nesurinkta jokių įrodymų, kad detalės panaudotos nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių remontui, o ne UAB „B. C. LT“ suremontuotų automobilių remontui.

5.8. Nesant byloje ginčo, kad bendrovės automobilių remontui buvo reikalingos detalės, kurias užsakė nuteistasis UAB „A.“, nesant ginčo, kad automobiliai suremontuoti, ir egzistuojant faktui, kad išrašant UAB „A.“ sąskaitas galėjo būti klaidingai nurodyti detalių kodai, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis yra iššvaistęs kokį nors turtą. Dėl procesinių normų, įpareigojančių teismą ištirti bei įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, nurodyti kodėl tam tikri įrodymai atmetami pažeidimo pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nuosprendį pripažinti S. K. kaltu per aštuonerius vadovavimo bendrovei metus iššvaisčius 465,39 eurų vertės UAB „B. C. LT“ turtą, t. y. kaltinimas šioje dalyje neįrodytas, nes nėra duomenų apie S. K. nusikalstamą veiką.

5.9. Skunde taip pat nesutinkama su apelianto pripažinimu kaltu pasisavinus konteinerius. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta kokie bylos duomenys galėtų patvirtinti, kad kaltinime nurodyti konteineriai tapo kaltinamojo turtu. Iš esmės nuosprendis grindžiamas tik vieninteliu faktu, kad bendrovės turtas nebuvo perduotas naujam direktoriui, tačiau kaip jis tapo S. K. turtu nuosprendyje neatskleidžiama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad konteinerius iš įmonės teritorijos paėmė S. K. tuo metu, kuomet jis buvo UAB „B. C. LT“ direktoriumi. Tai reiškia, kad byloje nebuvo įrodinėjamas ir neįrodytas esminis nusikalstamo turto pasisavinimo elementas, o kaltinimas grindžiamas bendrovės apskaitos dokumentais, kad civilinis ieškovas kaltinamojo atleidimo metu turėjo konteinerius, kuriuos pasisavino kaltinamasis. Vadinasi, byloje yra svarbu įvertinti pirmosios instancijos teismo neįvertintus rašytinius įrodymus ir nustatyti ar jie patvirtina civilinio ieškovo poziciją, kad jis turtą kaltinamojo atleidimo metu turėjo ir nustatyti kokie įrodymai patvirtina, kad tokį turtą kaltinamasis pavertė nuosavu, tačiau pirmosios instancijos teismas rašytinių įrodymų turinio vertinimo neatliko.

5.10. Nuteistasis teisme davė išsamius parodymus dėl konteinerių įsigijimo, naudojimo, jų apskaitos dokumentų, kurie į bylą pateikti be jo parašų, trūkumų, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino. Teismas neįvertino ir fakto, kad po S. K. atšaukimo iš direktoriaus pareigų įmonė vykdė veiklą. Byloje apklausta visa eilė liudytojų, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad S. K. pasisavino konteinerius.

5.11. Pažymėjo, kad teismas neteisėtai netiki kaltinamuoju, dėl to, kad jį atleidus nebuvo atlikta turto inventorizacija. Tačiau byloje nėra ne tik inventorizacijos akto nuteistojo atleidimo dienai, tačiau net liudytojai nenurodė, kad tokia inventorizacija buvo atlikta. Be to, teismas netiki nuteistojo parodymais, kad po jo atleidimo buvo pakeisti bendrovės apskaitos duomenys, nors šį faktą patvirtina pats apskaitos dokumentų turinys. Į bylą pateikti tik 2020 metų turto nurašymo aktai, kuriais nurašomi 8 jūriniai konteineriai, o duomenų apie suremontuotus konteinerius iš viso nėra. Visuose turto nurašymo aktuose (2 t., 61-69 lapai) nurodomas turto nurašymo komisijos pirmininkas S. K., tačiau nei vienas iš aktų kaltinamojo nepasirašytas. Šiuos įrodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė buhalterė L. N.. Pastaroji apklausiama liudytoja 2023 m. sausio 26 d. parodė, kad jai dirbant buvo vienintelis atvejis, kaip į metalo laužą buvo išvežti konteineriai, tai galėjo būti du-keturi konteineriai, 2018-2019 metais (2 t., b. l. 55-58). Tą pačią dieną L. N. elektroniniu laišku informuoja, kad blogai prisiminė, išvežti į metalo laužą 8 konteineriai ir ne 2018-2019, o 2020 metais. Apklausiama teismo posėdyje atsakydama į klausimą „Kodėl nurašė konteinerius, jeigu kaltinamasis nedavė nurodymo, liudytoja atsakė, kad nurašė pagal metalo laužo pateikimo dokumentus, tačiau metalo laužo pridavimo dokumentuose nėra nurodyti jokie konteinerių identifikavimo numeriai, todėl UAB „B. C. LT“ apskaitos dokumentai yra nepatikimi ir pagal juos negalime paneigti, kad ne kaltinime nurodyti kaip pasisavinti konteineriai priduoti kaip metalo laužas. S. K. parodė, kad jokių konteinerių nesisavino, jų detalės panaudotos kitų konteinerių remontui, o likučiai priduoti į metalo laužo supirktuvę. Analizuojant bylos dokumentus akivaizdu, kad metalo laužo pridavimo faktas įrodytas, tačiau jokiais leistinais įrodymais neįrodyta, kad į metalo laužą priduoti ne kaltinime nurodyti konteineriai, nes pati buhalterė vienašališkai nusprendė kiek ir kuriuos konteinerius nurašyti. Vadinasi yra pagrindas konstatuoti akivaizdų faktą, kad civilinis ieškovas naudojo konteinerių dalis kitų konteinerių remontui, tačiau kokius konteinerius, kurių liekanos priduotos į metalo laužą nurašyti kaip nudėvėtą turtą savarankiškai nusprendė L. N., kuri neturėjo jokių duomenų apie į metalo laužą priduotų konteinerių identifikacinius duomenis, todėl kaltinamojo parodymai yra nepaneigti ir jais netikėti nėra jokio pagrindo.

5.12. Byloje nėra ginčo, kad kiekvienų metų pabaigoje, įstatymų nustatyta tvarka UAB „B. C. LT“ atlikinėjo inventorizaciją, kurios metu buvo patikrinamas faktiškai turimo turto kiekis su apskaitos duomenimis. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo, tiek buhalterės L. N. parodymai, tiek į byla pateikti inventorizacijos aktai. Inventorizacijose dalyvavo buhalterė L. N., kuri parengdavo turto aprašus, į bylą civilinis ieškovas pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikio turto inventorizacijos aktą be kaltinamojo parašo su įrašais ranka ir pasirašytą L. N.. Kaltinamasis nurodė, kad jis pats visus inventorizacijos aktus kiekvienais metais pasirašė. 2019 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akte nurodomi konteinerių ir kito turto inventoriniai numeriai. Akte yra įrašai ranka, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atliekant inventorizaciją jau nėra keturių konteinerių, kurių eil. Nr. 43, 58, 64, 132 , t. y. visų kaltinime nurodomų jūrinių konteinerių. Kas padarė šiuos įrašus nenustatyta, tačiau aktas kaltinamojo nepasirašytas. Šio Akto aprašo šeštame lape nurodomas paskutinis lape įrašo eilės numeris 141, tačiau baigiamajame puslapyje nurodoma, kad „ Visą Ilgalaikio turto apraše Nr. 5 išvardintą turtą nuo Nr. 1 iki Nr. 137 komisija patikrino man dalyvaujant natūra ir įrašė į apyrašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardinto turto išsaugojimą atsakau“. Kaip atsakingas asmuo nurodomas direktorius S. K.. Kitoje minėto lapo eilutėje nurodoma, kad „faktiškai rasta turto natūriniais rodikliais ir įrašyta į inventorizacijos aprašo lapus Nr. 137...“. Akivaizdu, kad byloje pateiktas aprašas neturi teisės akte nurodytų privalomų rekvizitų, nes nepasirašytas kaltinamojo.

5.13. Byloje bandyta išsiaiškinti šio rašytinio įrodymo tarpusavio prieštaravimus papildomai teisme apklausiant liudytoją buhalterę L. N.. Pastaroji aiškiai nurodė, kad ji yra supažindinta su kaltinamojo parodymais duotais teisme, gautais iš civilinio ieškovo advokato, t. y. toks asmuo iš esmės jau negali būti laikomas byloje liudytoju, nes jai iki apklausos leista susipažinti su bylos duomenimis ir jos parodymai vertintini itin atidžiai, tačiau Norvaišaitės parodymais teismas neabejoja. Tuo tarpu kaltinamasis teisme parodė, kad po jo atleidimo buvo pakeisti bendrovės apskaitos duomenys taip, kad kaltinamąjį nepagrįstai apkaltinti bendrovės turto pasisavinimu. 2019 m. gruodžio 31 d. Inventorizacijos aktas turėtų patvirtinti, kad kaltinime nurodytus konteinerius bendrovė turėjo ir nebuvo sunaudojusi kitų konteinerių, bei jų nurašiusi. L. N. nepaaiškino kodėl ji nenurašė 2019 m. gruodžio 31 d. apraše kaip nerastų konteinerių, o nurašė kitus konteinerius.

5.14. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam dirbant direktoriumi buvo nurašyti kaltinime nurodomi konteineriai ir surašant Inventorizacijos aprašą jų jau nebuvo, o bendrovė turėjo 137 turto vienetus, kurie ir buvo pradiniame inventorizacijos akte, o civilinio ieškovo į bylą pateiktame inventorizacijos akte skiriasi paskutinio lapo skaičiai nuo paskutinio įrašo skaičiaus keturiais vienetais. Nuteistąjį atleidus Aprašas perrašytas taip, kad nurašyti konteineriai vėl pateko į turto sąrašą ir turte jau nurodoma 141 turto vienetas. Tai reiškia, jog 2019 m. gruodžio 31 d. Apraše buvo 137 ilgalaikio turto vienetai, t. y. tiek, kiek nurodyta baigiamajame inventorizacijos akto lape, o ne 141, kaip nurodoma aprašo lentelėje. Vadinasi, konteineriai atbuline data buvo grąžinti į įmonės ilgalaikio turto sąrašą, prieš pateikiant 2019 m. gruodžio 31 d. Aktą į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pakeitus aukščiau paminėtus inventorizacijos rezultatų įforminimo įrašus atsirado galimybė jau nurašytus konteinerius grąžinti į apskaitą. Šį faktą patvirtina kiti rašytiniai įrodymai: Pagal 2021 m. birželio 22 d. Žiniaraštį visų konteinerių, įsigytų iki 2017 metų likutinė vertė yra nurodoma 0,29 Eur, o konteinerio EMKU 786746 (102 pozicija) pirkto 2016 m. vasario 12 d. likutinės vertės Žiniaraštyje nėra, t. y. į ilgalaikio turto sąrašą turtas grąžintas jau po to, kai jis buvo nurašytas ir neturėjo vertės, jam neskaičiuota amortizacija ir nebelikę likutinės vertės, kuri apskaitoje nefiksuojama tik po turto nurašymo. 2019 m. gruodžio 31 d. Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše (toliau- Aprašas) nurodoma, kad yra 141 ilgalaikio turto pozicija, o 2021 m. birželio 22 d. Žiniaraštyje nurodoma jau tik 107 ilgalaikio turto pozicijos. Tai reiškia, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 22 d. įmonė nurašė 34 vnt. ilgalaikio turto, tačiau 2023 m. sausio 26 d. į bylą pateikiami duomenys tik dėl 8 konteinerių nurašymo. Byloje pateiktas ir UAB „B. C. LT“ 2020 m. sausio 6 d. surašytas Nuomojamo turto aprašas, kuriame nurodoma, kad jau 2020 m. sausio 6 d. įmonė neturi ir kaltinime nurodomo buitinio konteinerio. Tai, kad iš karto po kaltinamojo atleidimo iš darbo L. N. keitė bendrovės apskaitos duomenis įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: L. N. apklausta teisme nurodė, kad ji paruošė 2020 m. liepos 13 d. turto priėmimo- perdavimo aktą pagal jos vedamos apskaitos duomenis, tačiau niekaip nepaaiškino kokiu būdu pasikeitė turto inventoriniai numeriai, nes Inventorizacijos aprašuose ir nuomojamo turto apraše nurodomi turto inventoriniai numeriai tarpusavyje sutampa, tačiau jau 2020 m. liepos 13 d. perdavimo akte nurodomi kiti inventoriniai turto numeriai. Kokiu būdu ir kodėl jie pasikeitė iš karto po kaltinamojo atleidimo, byloje jokių duomenų negauta.

5.15. Atkreipė dėmesį, kad duodamas parodymus kaltinamasis analizavo ir L. N. parengto 2021 m. birželio 27 d. Ilgalaikio turto žiniaraščio turinį ir jo duomenis palygino su 2020 m. liepos 13 d. Priėmimo- perdavimo akto priedo Nr. 1 duomenimis. Kaltinimas grindžiamas konteinerių duomenimis, išreikštais raidėmis ir skaičiais, tačiau apskaitoje naudojami jų inventoriniai numeriai, kurie skiriasi: Žiniaraštyje nurodomas konteineris EISU3834028, kurio inventorinis Nr. 140. Žiniaraščio stulpelyje „Ilgalaikio turto tech. charakteristikos“ nurodoma: (rudas CRXU259394). Akte nurodomas Nr. CRXU259394. Žiniaraštyje nurodoma, kad konteineris EISU3834028 įsigytas 2016 m. balandžio 12 d., tačiau šio konteinerio Akte nėra, nes jis buvo nurašytas iki 2020 m. liepos 13 d. ir jo dalys panaudotos CRXU259394 remontui. Žiniaraštyje nurodomas konteineris be numerio, kurio inventorinis Nr. 37. Žiniaraščio stulpelyje „Ilgalaikio turto tech. charakteristikos“ nurodoma: WSCU1241816. Akte nurodomas Nr. (duomenys neskelbtini). Žiniaraštyje nurodoma, kad konteineris be numerio įsigytas 2012 m. lapkričio 7 d., tačiau šio konteinerio Akte nėra, jis jau tampa Nr. WSCU1241816, nes jo dalys panaudotos konteinerio be Nr. remontui iki 2020 m. liepos 13 d. Žiniaraštyje nurodomas konteineris be numerio, kurio inventorinis Nr. 47. Žiniaraščio stulpelyje „Ilgalaikio turto tech. charakteristikos“ nurodoma: FCIU274524. Akte nurodomas Nr. FCIU274524. Žiniaraštyje nurodoma, kad konteineris be numerio įsigytas 2013 m. rugpjūčio 30 d., tačiau šio konteinerio be numerio Akte nėra, jis jau tampa Nr. FCIU274524, nes jo dalys panaudotos konteinerio be Nr. remontui iki 2020 m. liepos 13 d. Žiniaraštyje nurodomas konteineris Nr. FXLU8409900, kurio inventorinis Nr. 117, įsigytas 2015 m. spalio 5 d. Žiniaraščio stulpelyje „Ilgalaikio turto tech. charakteristikos“ nurodoma: FXLU840990. Akte nei su vienu iš šių numeriu konteinerio nėra.

5.16. Kodėl tokie duomenys apskaitoje atsiranda tik po kaltinamojo atleidimo, byloje duomenų nėra, tačiau akivaizdu, kad konteinerių nurašymo ir jų panaudojimo kitų konteinerių remontui duomenys buhalterei buvo žinomos, tačiau tinkamai apskaitoje faktai nebuvo atvaizduoti. Byloje jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaaiškinama, kokiu pagrindu 2021 m. birželio 27 d. Ilgalaikio turto žiniaraštyje atsirado įrašai apie kaltinamojo darbo metu įgytus konteinerius, kurie iki jo atleidimo buvo nurašyti ir 2020 m. liepos 13 d. UAB „B. C. LT“ jų nebeturėjo? Šie faktai patvirtina, kad UAB „B. C. LT“ apskaitos duomenys, buvę kaltinamojo atleidimo metu 2020 m. liepos 8 d., kuriais grindžiamas kaltinimas, po kaltinamojo atleidimo buvo pakeisti, todėl jie neatspindi faktinės UAB „B. C. LT“ turto būklės.

5.17. Pirmosios instancijos teismas rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas turinio neįvertino, nuosprendyje nurodė tik dalį nuteistojo duotų parodymų, susijusių su konteinerių apskaita, nors nuteistasis savo parodymus užrašė ir pateikė teismui prijungimui prie bylos. S. K. parodymai ir rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina jo parodymus, atskleidžia faktą, kad bendrovės apskaitos duomenys yra nepatikimi, buhalterinę apskaitą vedanti buhalterė L. N. 2020 m. liepos 13 d. į priėmimo- perdavimo aktą įtraukė jau nesamą ir nurašytą bendrovės turtą, kurio kaltinamasis ne pasisavino, o jis buvo panaudotas kitų konteinerių remontui, o likučiai priduoti kaip metalo laužas.

5.18. Nesutinka, jog duomenų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis parodė, kad bendrovei priklausę konteineriai buvo ardomi, o jų detalės panaudotos kitų konteinerių remontui. Šias aplinkybes patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, 2024 m. vasario 1 d. teisme paklausiant liudytoją T. Ž., kuris dirba montuotoju, pastarasis parodė, kad ardant konteinerius, kurių dalys naudojamos kitų konteinerių remontui, jų numeriai numetami ant žemės. Šie parodymai yra svarbūs tuo, kad liudytojas patvirtina ne tik konteinerių ardymo faktą, tačiau ir tai, kad jų numeriai nuimami nuo konteinerių. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta, iš kurios tariamai kaltinamasis pasisavino civilinio ieškovo turtą, apžiūrėta nebuvo. 2023 m. kovo 13 d. pavasarį tirpstant sniegui civilinio ieškovo teritorijoje ant žemės rasti tariamai pasisavinto dvigubo buitinio konteinerio numeriai, o 2023 m. gegužės 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomas ir apardytas buitinis konteineris, išardytų buitinių konteinerių dalys, durys. 2020 m. liepos 13 d. priėmimo- perdavimo akte apie ardomus konteinerius neužsimenama, kaip turtas nenurodomi ir konteinerių likučiai, nes jų be numerių negalima identifikuoti perdavimo metu. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, kad jis vadovaujasi T. Ž. parodymais, tačiau į nuosprendį įtraukė tik dalį šių parodymų, nevertindamas tų parodymų, kurie yra naudingi nuteistajam.

5.19. Skundo autoriaus nuomone, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nenumato galimybės asmenį pripažinti kaltu dėl to, kad teismas juo netiki. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo neatliko tik dėl to, kad netiki nuteistuoju ir neteisėtai nepatikrino bei nepalygino jo parodymų objektyvumo su rašytiniais įrodymais. Be to, kaltinime ir nuosprendyje nenurodomas nusikaltimo padarymo laikas, bei kokie duomenys patvirtina, kad visi kaltinime nurodomi konteineriai pasisavinti vienu metu ir kodėl kiekvieno iš konteinerių pasisavinimas nelaikytinas atskira nusikalstama veika nesant duomenų, kad jie visi pasisavinti vienu metu. Akivaizdu, kad visi konteineriai yra visiškai savarankiški ir tarpusavyje nesusiję objektai, todėl galima tik spėlioti kodėl kaltintojas pasirinko apkaltinti, o teismas pripažinti kaltu S. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį sudėdamas civilinio ieškovo sugalvotas naujų konteinerių vertes, žinant, kad kaltinime nurodyti konteineriai buvo seni. Šis klausimas susijęs ne tik su civilinio ieškinio dydžiu, tačiau ir su kaltinime nurodomos veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį.

5.20. Iš esmės nuosprendis grindžiamas tik vieninteliu faktu, kad bendrovės turtas nebuvo perduotas naujam direktoriui, tačiau kaip jis tapo S. K. turtu nuosprendyje neatskleidžiama. Tai reiškia, kad byloje nebuvo įrodinėjamas ir neįrodytas esminis nusikalstamo turto pasisavinimo elementas, o kaltinimas grindžiamas bendrovės apskaitos dokumentais, kad civilinis ieškovas kaltinamojo atleidimo metu turėjo konteinerius, kuriuos pasisavino kaltinamasis. Vadinasi, byloje yra svarbu įvertinti pirmosios instancijos teismo neįvertintus rašytinius įrodymus ir nustatyti ar jie patvirtina civilinio ieškovo poziciją, kad jis turtą kaltinamojo atleidimo metu turėjo ir nustatyti kokie įrodymai patvirtina, kad tokį turtą kaltinamasis pavertė nuosavu, tačiau pirmosios instancijos teismas rašytinių įrodymų turinio vertinimo neatliko.

Atsiliepimas

5.21. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas S. K. neteisėtai pripažino kaltu organizavus apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis kaltintas tik apgaulingu apskaitos organizavimu. Kaltinime nenurodomas nusikalstamos veikos padarymo laikas, o nurodoma tik kaltinamojo darbo laikas UAB „B. C. LT“. Direktoriumi S. K. dirbo iki 2020 m. liepos 8 d., todėl tikėtina, kad vėliau jokios įtakos jis apskaitos tvarkymui ar organizavimui neturėjo, nors kaltinime nusikaltimo pabaiga nenurodoma. Tokiu būdu, kaltinime nurodytu laikotarpiu apgaulingas apskaitos organizavimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalies dispoziciją nebuvo kriminalizuotas. Teismas nuosprendyje net neužsimena apie tai kurią baudžiamojo įstatymo redakciją taiko.

5.22. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pagal teismo nurodytas sąskaitas UAB „B. C. LT“ iš UAB „A.“ gautų automobilių detalių negavo, t. y. apie ūkinės operacijos neįvykimą ar įvykimą kitomis sąlygomis. Abi UAB „A.“ sąskaitos nėra 465,39 Eur sumos, o bendra pirktų ir gautų autodetalių suma yra 1679,02 Eur. Tokias nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl sąskaitų turinio teismas padarė nes neatliko pačių sąskaitų turinio vertinimo, o tiesiog perrašė kaltinamojo akto motyvus. Tuo tarpu byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad kaltinamasis apskaitos netvarkė, o apskaitą tvarkė L. N.. UAB „A.“ PVM sąskaitos nėra negaliojančios, turi visus rekvizitus, jos yra surašytos UAB „A.“ UAB „B. C. LT“ elektroniniu paštu pateiktų užsakymų pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad jokios teisės normos nenumato galimybės neapskaityti ūkinę operaciją įforminančios PVM sąskaitos- faktūros dalies, o kaltinimas grindžiamas tik kelių UAB „B. C. LT“ gautų ir sąskaitose nurodytų prekių įsigijimo apmokėjimu.

5.23. Skunde kritiškai vertinami teismo motyvai dėl civilinio ieškinio tenkinimo, kadangi teismas dėl civilinio ieškinio pasisakė labai glaustai, neteisėtai nevertino jokių byloje esančių įrodymų turinio, kuriais civilinis ieškovas įrodinėja žalos dydį, nors byloje kilo ginčas dėl konteinerių vertės. Teisme prokurorė nurodė, kad kaltinimas grindžiamas civilinio ieškovo apskaitos duomenimis, t. y. kaltinime nurodomos pasisavinto turto sumos nustatytos pagal UAB „B. C. LT“ buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau tai yra netiesa, o teismas šių prokuroro ir civilinio ieškovo paaiškinimų nepatikrino ir nepalygino su apskaitos duomenimis. UAB „B. C. LT“ civiliniame ieškinyje nurodytos konteinerių kainos nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais. Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše 2019 m. gruodžio 31 dieną kaltinime išvardintų konteinerių įsigijimo kaina nurodoma tokiai: konteinerio FAMU 272544 (58 pozicija) pirktas 2019-05-15 už 1 950 eurų; konteineris CRSU 1244862 (43 pozicija) pirktas 2018-02-07 už 1 375 eurų; konteineris FAMU 250817 (58 pozicija), pirktas 2017-09-26 už 2 600 eurų; konteineris EMKU 786746 (102 pozicija) pirktas 2016-02-12 už 1 600 eurų. 2021 m. birželio 22 d. UAB „B. C. LT“, įvertinus konteinerių nusidėvėjimą Ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodomos sekančios likutinės kaltinime nurodomų konteinerių kainos: konteinerio FAMU 272544 - 975,12 eurų; konteineris CRSU 1244862 - 258,04 Eur; konteineris FAMU 250817 - 216,96 Eur; konteineris EMKLI 7886746 - vertė iš viso nenurodoma, nes apskaitoje jau tokio senumo konteinerio nėra ir neturi būti, nes jis netinkamas eksploatacijai ir buvo nurašytas iki kaltinamojo atleidimo iš darbo. Tai reiškia, kad kaltinime ir nuosprendyje nurodomų jūrinių konteinerių vertė pagal UAB „B. C. LT“ apskaitą 2021 m. birželio 22 d. buvo 1450,12 Eur. Naudoto buitinio konteinerio vertė taip pat neįrodinėta jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Šalies argumentai

5.24. Civilinis ieškovas civiliniame ieškinyje kainas nurodė ne pagal savo apskaitos duomenis, o pagal paties civilinio ieškovo parduodamų naujų konteinerių kainų skelbimus (1 t., b. l. 147- 149), tačiau šios civilinio ieškovo sugalvotos vertės yra nurodomos kaltinamajame akte bei nuosprendyje, t. y. byloje nėra jokių įrodymų apie kaltinime nurodomų konteinerių vertę ir net įrodymų apie panašių naudotų konteinerių vertę, bei duomenų kaip konteineriai po jų įsigijimo eksploatavimo pabrango. Duomenų apie buitinio konteinerio vertę iš viso nėra, civilinis ieškovas jas sugalvojo. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų ne tik, kad kaltinamasis pavertė kaltinime nurodomą turtą nuosavu, tačiau ir objektyvių ir patikimų duomenų apie kaltinime nurodomo turto vertę, bei įrodymų, kad į 2020 m. liepos 13 d. priėmimo - perdavimo aktą UAB „B. C. LT“ pagrįstai įrašė kaltinime nurodomus konteinerius.

5.25. Mano, kad šiuo atveju tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo susiklostė darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu ir bandymas juos kriminalizuoti atskleidė civilinio ieškovo siekį koreguoti įrodymų turinį sau naudinga linkme. Šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jokių įrodymų, kad S. K. atleidimo iš darbo metu, t. y. iki to momento, kuomet jis laikomas asmeniu, kuriam patikėtas svetimas turtas: įmonėje netrūko jokio turto; buhalterė per laikotarpį nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 13 d. pakeitė įmonės apskaitos duomenis, konteinerių inventorinius numerius, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje per šį laikotarpį parduotų ir iš įmonės veiklavietės nuomai išvežtų konteinerių; pakeitė inventorizacijos aktų įrašus; nors žinojo, kad įmonė ardo turimus konteinerius ir jų dalis naudoja kitiems konteineriams, konteinerių išardymo fakto neapskaitė įmonės apskaitoje.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į skundą civilinio ieškovo UAB „B. C. LT“ atstovas advokatas Nerijus Stukas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

6.1. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nuosprendyje pats sugalvoja ir konstatuoja, kad sąskaitose nurodytos detalės netinkamos civilinio ieškovo automobiliams. Byloje pateikta civilinio ieškovo 2021 m. gegužės 3 d. pažyma, kokie automobiliai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. (S. K. paskutinė darbo diena) nuosavybės teise priklausė civiliniam ieškovui: „MB Actros, VW Passat, VW Tiguan, Audi Q5, Peugeot Expert, VW Crafter, Opel Astra“. Pažymoje nurodomos konkrečios datos, kada buvo įsigytas ir parduotas kiekvienas konkretus automobilis. Į bylą pateikti konkrečių įstaigų atsakymai pagal paklausimus, kad užklausoje nurodytos detalės nėra tinkamos ir nėra naudojamos tokiuose modeliuose, kuriuos turi civilinis ieškovas. Pavyzdžiui, dėl „VW Beetle Gabrio“ apdailos detalių yra akivaizdu, kad jos negalėjo būti panaudotos visai kitų modelių apdailai, nes iš esmės skiriasi kabrioleto „VW Beetle Cabrio“ ir civilinio ieškovo turėtų „VW Passat, VW Tiguan, VW Crafter“ modelių išvaizda bei apdaila. Konstatuoja, kad apeliaciniame skunde yra meluojama, kad nuosprendyje išvardintomis detalėmis buvo suremontuoti civilinio ieškovo automobiliai.

6.2. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų ir S. K. nepateikė jokių įrodymų, kad nors viena PVM sąskaitose-faktūrose AJT Nr. 32231554 ir AJT Nr. 32243566 įrašyta detalė panaudota civilinio ieškovo automobiliams, ir civilinis ieškovas yra įsitikinęs, kad nebuvo panaudotos. Tačiau kadangi dalis autodetalių objektyviai tiktų ir galėtų būti panaudotos civilinio ieškovo automobilių remontui, nesant kitų įrodymų ir abejones aiškinant kaltinamojo naudai, detalės, kurios galėtų tikti civilinio ieškovo automobiliams, nebuvo įtrauktos į kaltinamąjį aktą ir nuosprendį. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokių įrodymų, kad turimiems automobiliams buvo būtinas remontas, kad būtent įmonės automobilių remontui buvo panaudotos iš UAB „A.“ įsigytos detalės, nes nėra nei automobilių sugadinimo aktų, nei kitų duomenų, kad detalės buvo perkamos remontuoti įmonės automobilius.

6.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, tariamai UAB „A.“ darbuotojas L. V. parodė, kad klaidos detalių koduose galimos, tačiau nuosprendyje tokie liudytojo parodymai nefiksuoti ir civilinis ieškovas neatsimena, kad liudytojas būtų taip parodęs. Be to, abstraktus teiginys, kad žmogus gali suklysti, nepaneigia S. K. kaltės. Dėl visų detalių kodų buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokiems automobiliams jos tinka. Nebuvo nė vieno atvejo, kad sąskaitose būtų įrašytas neegzistuojantis detalės kodas, kurio automobilių oficialiam atstovui nepavyktų identifikuoti. Jokia klaida UAB „A.“ sąskaitose nebuvo nei nustatyta, nei įvardinta.

6.4. Atsiliepime taip pat sutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl S. K. kaltės padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nurodant, jog S. K. tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui, šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusį vieningos tyčios forma. Pabrėžė, kad S. K. savo pareigų nevykdė, turto perdavimo neorganizavo ir turtą perdavė tik po naujojo vadovo raštiško reikalavimo 2020 m. liepos 13 d. Delsimas perduoti turtą nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo nulemtas netinkamo S. K. pareigų perduoti turtą vykdymo, bet kokie S. K. argumentai, kad turtas buvo perduotas netinkamai, yra tik jo paties neteisėto elgesio sukeltas rezultatas. Be to, naujam vadovui pradėjus eiti pareigas, S. K. paliktuose kompiuteriuose, telefonuose buvo ištrinta visa korespondencija, dalis informacijos buvo ištrinta ir iš buhalterės L. N. kompiuterio.

6.5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog civilinis ieškovas manipuliuoja apskaitos duomenimis, tačiau toks teiginys yra melagingas. Jeigu S. K. yra žinomi kitokie (tariamai teisingi) civilinio ieškovo apskaitos duomenys, jis juos galėjo pateikti į bylą, tačiau nieko panašaus nepadarė. Tiek dabartinis civilinio ieškovo vadovas, tiek ir buhalterė L. N. buvo apklausti teismo posėdyje ir išsamiai atsakė į visus, tame tarpe ir gynybos, klausimus bei išsamiai paaiškino, kaip ir kokiuose dokumentuose civilinio ieškovo buhalterinėje apskaitoje apskaityti dingę konteineriai, nurodė, kad bendra turto suma sutampa su S. K. vadovavimo laikotarpiu juridinių asmenų registrui pateiktos civilinio ieškovo finansinės atskaitomybės duomenimis. Jeigu S. K. buvo žinoma kokia nors informacija apie nesančių konteinerių buvimo vietą ar likimą, jis turėjo galimybę tai nurodyti priėmimo - perdavimo akto priede.

6.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl nurašytų ir tariamai remontui sunaudotų konteinerių. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai T. Ž., E. N., T. Ž. nurodė, kad remontuojant konteinerius vieno konteinerio dalys perkeliamos į kitą, tačiau konteinerio korpusas su numeriu visuomet lieka ir neišnyksta, į korpusą vėl galima sumontuoti kitų konteinerių ar naujai nupirktas dalis. Todėl remonto metu konteineriai neišnyksta ir nesusinaudoja.

6.7. Dėl nurašytų konteinerių į bylą buvo pateikti išsamūs duomenys 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. vasario 4 d. ilgalaikio materialiojo turto nurašymo aktai, iš kurių matoma, kad S. K. pradanginti konteineriai nebuvo nurašyti. Jeigu S. K. (kaip jis teigia) yra žinoma apie kitus konteinerių nurašymo atvejus, jis, kaip už apskaitos organizavimą iki atleidimo iš darbo 2020 m. liepos 8 d. atsakingas asmuo turėjo pareigą tokius nurašymus įforminti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau nieko panašaus nepadarė. Priešingai, 2020 m. liepos 13 d. priėmimo perdavimo akto priede S. K. savo parašu patvirtino, kad nuosprendyje nurodytų konteinerių nėra. Teismas nuosprendyje pagrįstai atmetė ir gynybos versiją apie po trejų metų 2023 m. kovo 13 d. S. K. žmonos tariamai aptiktus dingusių konteinerių numerius. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jokie liudytojai neliudijo, kad nuo konteinerių nuimamos lentelės ir numetamos ant žemės. Tuo tarpu S. K. sutuoktinė S. K. dalyvavusi antstolio faktinių aplinkybių konstatavime atsisakė duoti parodymus prieš sutuoktinį, Numerių lentelės nepateiktos ir į bylą, todėl neįmanoma nustatyti, ar jos originalios, ar jos galėtų būti civilinio ieškovo konteinerių numerių lentelės. Tuo atveju, jeigu S. K., kaip nurodyta nuosprendyje, konteinerius pasisavino, neabejotinai jis turėjo galimybę praėjus trejiems metams nuimti nuo konteinerių numerių lenteles bei numesti, kad būtų užfiksuotos konstatuojant faktines aplinkybes.

6.8. Kaltinimas S. K. dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (apgaulingas UAB „B. C. LT“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) reiškiamas kaltinant jį organizavus UAB „B. C. LT“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes jis apgaulingai apskaitai vesti panaudojo nekaltą asmenį: S. K. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką UAB „B. C. LT“ buhalterę L. N., organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. žinodamas, kad dvi UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros dalyje 465,39 Eur sumai, t. y.: 2019-06-03 PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32231554) 146,62 Eur sumai ir 2019-11-27 PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32243566) 318,77 Eur sumai, yra išrašytos už automobilių atsargines detales kurie UAB „B. C. LT“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojamas bendrovės veikloje, pateikė šias PVM sąskaitas faktūras UAB „B. C. LT“ buhalterei L. N. ir nurodė, jas įtraukti į bendrovės apskaitą ir atlikti mokėjimus. Dėl to S. K. pagrįstai ir teisėtai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimo vykdytojas.

6.9. Apeliaciniame skunde ginčijant patenkintą civilinio ieškinio dalį yra lyginamos 2019 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto inventorizacijos apraše ir 2021 m. birželio 22 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytos kainos, kaip tariamai pagrindžiančios neteisingą civilinio ieškinio tenkinimą. S. K. iš pareigų buvo atleistas 2020 m. liepos 8 d., o konteinerių dingimą pripažino 2020 m. liepos 13 d. turto priėmimo - perdavimo akto priede. Žala civiliniam ieškovui buvo padaryta S. K. darbo laikotarpiu, todėl 2021 m. birželio 22 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytos konteinerių kainos neturi jokios įtakos žalos dydžiui nustatyti. Teismas nuosprendyje aiškiai pagrindė žalos dydį: išvardintos detalės, už kurias civilinis ieškovas sumokėjo, bet jų negavo bendrai 465,39 Eur sumai, išvardinti dingę konteineriai, nurodant jų vertes bei duomenis, kurie tokias vertes pagrindžia, bendrai 15 525 Eur sumai. Bendra dėl autodetalių ir konteinerių padaryta žala (465,39 Eur + 15 525 Eur) atitinka patenkinto civilinio ieškinio dalies 15 990,39 Eur sumą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Civilinio ieškovo UAB „B. C. LT“ atstovas advokatas Nerijus Stukas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su nuteistojo gynėjo skundo argumentais nesutiko, prašė jį atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

8. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą BPK 320 straipsnio 3 dalis, bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir tuo pagrindu padarytos išvados dėl nuteistojo S. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl esminių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. kiekvienos nuteistajam inkriminuotos veikos įrodytumo, priteisto civilinio ieškinio dydžio ir atitinkamai nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo.

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

10. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui.

11. Analizuojamos bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d., būdamas UAB „B. C. LT“ direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus veikti UAB „B. C. LT“ vardu ir būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį UAB „B. C. LT“ priklausantį turtą, turėdamas pareigą veikti bendrovės naudai ir interesais, būdamas atsakingas už UAB „B. C. LT“ veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės, 15 525 Eur vertės, svetimą, UAB „B. C. LT“ priklausantį turtą, o būtent: 2020 m. liepos 13 d. pagal turto perdavimo aktą, perduodamas UAB „B. C.“ turtą naujai paskirtam bendrovės direktoriui T. Ž., jam neperdavė dalies turto perdavimo akte įrašyto ir bendrovei priklausančio turto – 4 konteinerių, t. y. jūrinio konteinerio FAMU 272544, kurio vertė 1 950 Eur., konteinerio CRSU 1244862, kurio vertė 1 375 Eur; konteinerio FAMU 250817, kurio vertė 2 600 Eur; konteinerio EMKU 786746, kurio vertė 1 600 Eur; taip pat, 2 sujungtų buitinių konteinerių Nr. 2599A ir Nr. 2599B, kurių bendra vertė 8 000 Eur, kurie bendrovei buvo patikėti nuomos pagrindu ir nuosavybės teise priklausė „B. M. R. G.“. S. K. įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą nepateikė jokių dokumentų/duomenų apie šių konteinerių panaudojimą bendrovės veikloje, iki šiol šio turto bendrovei negrąžino ir už juos neatsiskaitė, tuo bendrovei padarė didelę 15 525 Eur turtinę žalą.

12. Bylos duomenys rodo, kad 2021 m. birželio 22 d. UAB „B. C. LT“ ilgalaikio turto žiniaraštyje, yra nurodyti dingę konteineriai: jūrinis konteineris CRSU 1244862, jūrinis konteineris FAMU250817, jūrinis konteineris FAMU 272544, konteineris EMKU7886746 (1 t., b. l. 130–133). Prie UAB „B. C. LT“ 2021 m. liepos 19 d. prašymo pridėtose konteinerių sąskaitose nurodyta: Jūrinio konteinerio FAMU 272544 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 950 eurų (1 t., b. l. 139–140). Konteinerio CRSU 1244862 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 375 eurų (1 t., b. l. 141–142). Konteinerio FAMU 250817 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 2 600 eurų (1 t., b. l. 143). Konteinerio EMKU 786746 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 600 eurų (1 t., b. l. 145). Dvigubo buitinio konteinerio Nr. 2599A ir Nr. 2599B, kurio vertė 8 000 eurų, įsigijimo dokumentuose nurodyta sąskaita Nr. 2105131, pristatymo adresas UAB „B. C. LT“ ties pozicija 006, nurodytas kiekis 1 vnt., gaminio numeris 02599a, ties pozicija 007, nurodytas kiekis 1 vnt., gaminio numeris 02599b (1 t., b. l. 146), pateiktame važtaraštyje Nr. 121067, 2012 m. liepos 18 d. nurodyta, kad gavėjui UAB „B. C. LT“ pateiktas konteineris sudarytas iš 2 konteinerio elementų, inventorinis numeris 02599 (3 t., b. l. 71–72), dvigubo konteinerio vertė nurodyta 2017 m. balandžio 21 d. nuomos sutartyje Nr. BL-01-17-04-21, kurios 1.2 punkte nurodyta numojamo konteinerio vertė yra 8000 Eur (3 t., b. l. 36–39). UAB „B. C. LT“ 2022 m. gruodžio 30 d. pateikti duomenys dėl nerastų konteinerių, kuriuose nurodyta dingusių konteinerių nuomos sutartys (3 t., b. l. 22–61). UAB „B. C. LT“ 2023 m. sausio 5 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime“ pateikti analogiški 2021 m. liepos 19 d. duomenys dėl dingusių konteinerių vertės (3 t., b. l. 65–66). UAB „B. C. LT“ 2020 m. liepos 13 d. turto perdavimo-priėmimo akto priede nurodyti neperduoti konteineriai: inventorinis numeris 2599 AB dvigubas (neperduotas) nėra; inventorinis numeris EMKU7886746 (neperduotas nėra; FAMU250817 (neperduotas) nėra; CRSU 1244862 (neperduotas) nėra; FAMU 272544 (neperduotas) nėra, prie kurių pasirašė pats S. K. ir T. Ž. (1 t., b. l. 150–157).

13. Įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog S. K. visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jog neperdavė kaltinime išvardintų konteinerių naujai paskirtam vadovui T. Ž., nors tuo metu buvo atsakingas už šiuos konteinerius ir nenurodė šių konteinerių buvimo vietos. Neabejotina ir tai, kad S. K. tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per turto apskaitos ypatumus, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusį vieningos tyčios forma. Priešingai skundo argumentams, straipsnio dispozicija nereikalauja nustatyti kaip ir kokiu tiksliu būdu turtas buvo pasisavintas, nusikalstamos veikos nepaneigia ir aplinkybės, jog apklausti liudytojai nurodę nematę pačio fakto, kad S. K. pasisavino konteinerius. Analizuojamu atveju turtas (konteineriai) buvo įmonės vadovo S. K. žinioje ir tik jis buvo atsakingas už šį įmonės turtą, tačiau buhalteriniai duomenys rodo, kad šis įmonės turtas nebuvo perduotas naujajam vadovui, pačiam nuteistajam tai raštiškai patvirtinant, kas iš esmės atitinka nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo požymius.

Žemesnės instancijos teismas

14. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad nuteistasis, nurodytų konteinerių nepasisavino, jų dalys buvo panaudotos kitų konteinerių gamyboje, o likučiai priduoti į metalo laužą. Būtent tokia pozicija buvo teikiama ir apylinkės teisme, tačiau ji atmesta kaip nepagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertinęs bylos medžiagą šiuo klausimu daryti priešingos išvados, taip pat neturi pagrindo. Kaip matyti visi teisme apklausti liudytojai T. Ž., E. N., T. Ž. nurodė, kad remontuojant konteinerius vieno konteinerio dalys perkeliamos į kitą, tačiau konteinerio korpusas su numeriu visuomet lieka ir neišnyksta, į korpusą vėl galima sumontuoti kitų konteinerių ar naujai nupirktas dalis. T. Ž. teigimu, konteinerio rėmas išlieka, tik sienos ar pertvaros yra perdaromos (8 t., b. l. 83). Analogiškai aiškino ir liudytojas E. N. į buitinius konteinerius reikėdavo sienos skardą ar plokštę pakeisti, duris ir langus įstatyti (8 t., b. l. 94). T. Ž. parodė, kad yra tekę iš kitų namelių paimti ir perdėti langus ar duris (8 t., b. l. 94-95). Kaip matyti teisme apklausta liudytoja L. N., tvarkiusi UAB „B. C. LT“ apskaitos dokumentus aiškiai nurodė, kad konteinerių dalys susideda iš rėmo, durys, langai, sienos. Galima pakeisti langus, duris, sujungti sienas, bet rėmas lieka tas pats, korpusas nesikeičia. Konteinerio numeris visais atvejais lieka ant rėmo (8 t., b. l. 87, 151-153). Visa tai leidžia spręsti, kad remonto metu konteineriai neišnyksta ir nesusinaudoja, kaip tai apeliaciniu skundu bando pateikti nuteistojo gynėjas.

15. Nors apeliaciniu skundu taip pat bandoma grįsti, jog nerastų konteinerių likučiai galimai buvo parduoti į metalo laužą, visgi, jokių tai patvirtinančių rašytinių duomenų bylos medžiagoje nėra, išskyrus paties nuteistojo asmens dėstomus deklaratyvius pasvarstymus šiuo klausimu. Šių aplinkybių nepatvirtina ne tik įmonės buhalteriniai duomenys, tačiau ir įmonės buhalterės L. N. parodymai, kuri aiškiai nurodė, kad buvo atvejis kai konteineriai buvo nurašyti pagal duomenis gautus iš metalo laužo, tačiau dėl kaltinime nurodytų 4 konteinerių nebuvo surašyta jokių aktų, kur jie dingo ji nežino, jie bus kažkur išvežti (8 t., b. l. 85-88, 151-153). Tuo tarpu UAB „B. C. LT“ 2020 m. liepos 13 d. turto perdavimo-priėmimo akto priede, kurį pasirašė pats S. K. ir T. Ž. yra aiškiai įvardinti konteineriai, kurie nebuvo perduoti įmonei: inventorinis numeris 2599 AB dvigubas (neperduotas) nėra; inventorinis numeris EMKU7886746 (neperduotas nėra; FAMU250817 (neperduotas) nėra; CRSU 1244862 (neperduotas) nėra; FAMU 272544 (neperduotas) nėra (1 t., b. l. 150–157). Be to, liudytojo T. Ž. teigimu, tikrinimo metu jie kartu su S. K. vaikščiojo po teritoriją, ieškojo konteinerių, pažymėjo, kuriuos rado, o dėl nerastų S. K. jokio ginčo nekėlė, tiesiog pasirašė, kad jų nėra, nebuvo jokios kalbos apie buhalterines klaidas, ar tų konteinerių nurašymą, jam susidarė įspūdis, kad jis tiesiog žinojo, kad šių konteinerių nėra. Taip pat, S. K. siūlė trūkstamus jūrinius konteinerius pakeisti kitais iš savo vadovaujamos kitos įmonės „J. B.“ (8 t., b. l. 82-84). Jokių paaiškinimų dėl nerastų konteinerių S. K. nenurodė minėtame 2020 m. liepos 13 d. turto perdavimo-priėmimo akto priede, o savo poziciją išdėstė tik rašytiniuose parodymuose, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Visa tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai tik sustiprina vidinį įsitikinimą, kad S. K. nebuvo nuoseklus, dėl ko jo parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti tik kaip pasirinkta gynybinė taktika ir negali būti laikomi objektyviai patvirtinančiais faktines nagrinėjamų įvykių aplinkybes, juolab, kai jos prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

16. Nuteistojo gynybos argumentai taip pat paremti ir neva nepatikimais UAB „B. C. LT“ apskaitos dokumentais, Ilgalaikio turto inventorizacijos akto numeracijos trūkumais, akcentuojant ir tai, kad nuteistojo atleidimo dienai nebuvo parengtas inventorizacijos aktas. Sutiktina, kad S. K. paskutinę savo darbo dieną 2020 m. liepos 8 d. turėjo pareigą perduoti UAB „B. C. LT“ turtą naujam vadovui bei organizuoti turto perdavimą. Tačiau S. K. savo pareigų nevykdė, turto perdavimo neorganizavo ir turtą perdavė tik po naujojo vadovo raštiško reikalavimo, naujojo vadovo raštu nurodytą dieną 2020 m. liepos 13 d. Taigi faktinė įvykių eiga rodo, kad delsimas perduoti turtą nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo nulemtas netinkamo S. K. pareigų perduoti turtą vykdymo. Todėl bet kokie S. K. argumentai, kad turtas buvo perduotas netinkamai, yra tik jo paties neteisėto elgesio sukeltas rezultatas. Nors skunde bandoma apeliuoti į tai, kad UAB „B. C. LT“ galimai suklastojo inventorizacijos aprašą ir žiniaraščio duomenis, tačiau tokie gynybos argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Kaip matyti dėl visų šių klausimų buvo papildomai apklausta liudytoja L. N., kuri išsamiai ir aiškiai paaiškino, ir paneigė nuteisto gynėjo teikiamas interpretacijas šiais klausimais. Liudytoja patvirtino, inventorizacinio aprašo, žiniaraščio neklastojo, jei būtų kažkas keista, tai atsispindėtų buhalterinėje programoje, be to, visi skaičiai iš minėtų dokumentų atsispindi ir Registrų centrui priduotoje metinėje atskaitomybėje, kuri buvo priduota gegužės mėn., Registrų centre pakeisti duomenų negalima. 2019 m. gruodžio 31 d. aprašas buvo pateiktas S. K. pasirašymui. Ilgalaikio turto inventorizacijos apraše neradus jūrinių konteinerių – faktiškai neradus šio turto neatliko jokių buhalterinių veiksmų, nes negavo jokių nurodymų. 2020 m. liepos 13 d. priėmimo-perdavimo akte – numeriai gali būti kokie tik nori, kaip eilės numerį traktuoti juos galima. 2019 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas – baigiamasis puslapis, paskutinio aprašo numeris – išvardinta daugiau negu nurodyta, – nes nebuvo konteinerių daugiau (8 t., b. l. 151-153). Tokiu būdu apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie UAB „B. C. LT“ buhalterinių duomenų galimą klastojimą, jų neteisingumą atmestinos kaip nepagrįstos.

17. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir gynybos iškeltą versiją apie po trejų metų 2023 m. kovo 13 d. S. K. žmonos tariamai aptiktus dingusių konteinerių numerius, kas konstatuota 2023 m. gegužės 5 d. antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (8 t., b. l. 18–27). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui toks tariamas konteinerių numerių suradimas praėjus beveik trims metams po S. K. atleidimo kelia daug klausimų. Per minėtą laikotarpį UAB „B. C. LT“ nuolat vykdė veiklą savo teritorijoje ir jokių pamestų konteinerių numerių nepastebėjo. Šie numeriai nebuvo pastebėti ir 2020 m. liepos 13 d. priėmimo-perdavimo akto metu abiems asmenims S. K., T. Ž. vaikščiojant po teritoriją ir ieškant akte nurodyto turto. T. Ž. teigimu, teritorijoje pastoviai vyksta veiksmas konteineriai važiuoja, išvažiuoja, žmonės vaikšto, teritorija aptverta, iš šalies galima ten ateiti. Dėl ko iš esmės liko nepaneigta ir ta versija, jog S. K. disponuodamas savo žinioje pasisavintu turtu iš įmonės teritorijos, turėjo galimybę praėjus trejiems metams nuimti nuo konteinerių numerių lenteles bei numesti, kad būtų užfiksuotos konstatuojant faktines aplinkybes. Dar labiau, faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavo S. K. sutuoktinė S. K., kuri faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodė, kad jos vadovaujama įmonė UAB „J. B.“ taip pat vykdo veiklą toje pačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini). Veiklą toje teritorijoje vykdo ir kitos įmonės. UAB „J. B.“, kurios vadovu praeityje buvo S. K., taip pat užsiima konteinerių nuoma, tačiau S. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, todėl detalesni duomenys apie tariamai surastas konteinerių numerių lenteles nenustatyti. Be to, numerių lentelės nepateiktos ir į bylą, todėl neįmanoma nustatyti, ar jos originalios, ar jos galėtų būti UAB „B. C. LT“ konteinerių numerių lentelės. Vien tai, kad vienas iš teisme apklaustų liudytojų T. Ž. aiškindamas konteinerių remonto aplinkybes užsiminė, kad jei reikėdavo pakeisti skardą numeris būdavo nuimamas ir dedamas ant žemės, neleidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nagrinėjamu atveju visi kaltinime nurodyti konteineriai ir jų numeriai buvo tiesiog numesti ant žemės, jų dalys panaudotos kituose konteineriuose, o likučiai parduoti į metalo laužą, kaip skunde tai bando traktuoti nuteistojo gynėjas. Net ir darant prielaidą tokiems veiksmams, jie atitinkamai turėjo atsispindėti ir įmonės buhalteriniuose dokumentuose, ko šiuo atveju nėra. Svarbu tai, kad būtent S. K. buvo atsakingas už įmonės turto išsaugojimą, kurio kaip nustatyta pagal įmonės buhalterinius duomenis įmonėje trūksta.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės dėl S. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo S. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Taigi, priimdamas S. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu.

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

19. Pagal BK 184 straipsnį turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis, neabejotinai nustatytos faktinės aplinkybės, kad S. K. nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d. buvo paskirtas ir dirbo UAB „B. C. LT“ direktoriumi. Byloje esanti 2021 m. gegužės 3 d. UAB „B. C. LT“ pažyma taip pat patvirtina, apie bendrovei priklausančius automobilius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d., kurioje nurodyta, kad įmonės autoparką sudarė tokie automobiliai: „Mercedes Benz Actros“ su priekaba kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Passat“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Tiguan“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Audi Q5“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Peugeot Expert“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Crafter“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), „Opel Astra“ kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 117; 3 t., b. l. 130-142). Tuo tarpu 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija AJT Nr. 32231554 - nurodytos dalys netinkamos UAB „B. C. LT“ priklausiusiems/veikloje naudotiems automobiliams, t. y.: 4G8857406A 6PS detalės pavadinimas - peleninė (tinkanti automobiliams Audi A6, Q7, Q8, RS6, RSQ8), vertė 37,60 Eur, 4M1061275 MNO detalės pavadinimas - pr. medžiaginiai kilimėliai (tinkanti automobiliui Audi Q7), vertė 65,94 Eur, 4M0061276 MNO detalės pavadinimas - gal. kilimėliai (tinkanti automobiliui Audi Q7), vertė 41,21 Eur, 4H0837278A detalės pavadinimas - tarpinė (tinkanti automobiliams Audi A6, A7, A8, Q7, RS6, RS7), vertė 1.00 Eur, 4H0837209 detalės pavadinimas - tarpinė (tinkanti automobiliams Audi A6,A7,Q7, RS6, RS7), vertė 0,87 Eur (1 t., b. l. 119). Atitinkamai ir 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija AJT Nr. 32243566 - nurodytos detalės netinkamos UAB „B. C. LT“ priklausiusiems/veikloje naudotiems automobiliams, t. y.: 5C3827563A 82V detalės pavadinimas - dangtelis (tinkanti „VW Beetle Cabrio“), vertė 0,67 Eur, 5C3035925 detalės pavadinimas - laikiklis (tinkanti „VW Beetle Cabrio“), vertė 5,93 Eur, 8P7885349A detalės pavadinimas - atrama (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 6,02 Eur,?5C3863459B 82V detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 85,39 Eur,?5C5858183A 82V detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 6,44 Eur,?5C0819587 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams „VW Beetle“), vertė 4,79 Eur,?5C5823433 detalės pavadinimas - atrama (tinkanti automobiliams „VW Beetle“), vertė 7,36 Eur,?5C3868530 82V detalės pavadinimas - apdaila, (tinkanti automobiliams „VW Beetle“) vertė 3,99 Eur, ?5C3863463A CA9 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 68,96 Eur, 5C3867427E CA9 detalės pavadinimas - apdaila (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 87,73 Eur,?5C5807287 9B9 detalės pavadinimas - numerio rėmelis (tinkanti automobiliams „VW Beetle Cabrio“), vertė 29,27 Eur,?3T0819465A detalės pavadinimas - ventiliacijos grotelės (tinkanti automobiliams „VW Beetle“, „Polo“, „Golf“) vertė 12,22 Eur (1 t., b. l. 120). UAB „A.“ 2022 m. vasario 3 d. pateikta informacija apie sąskaitose-faktūrose nurodytas detales, patvirtina, kad sąskaitoje faktūroje AJT Nr. 32231554 pirktos detalės yra tinkamos automobiliui „Audi Q7“ 2018 modelio metų ir automobiliui „Audi SQ5“ 2018 modelio metų; sąskaitoje faktūroje AJT Nr. 32243566 pirktos detalės yra tinkamos automobiliui „VW Beetle Cabrio“ 2014 modelio metų (3 t., b. l. 97). Tapačias aplinkybės nurodė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. V., t. y. asmuo dirbantis UAB „A.“ klientų aptarnavimo vadovu, jog detalės kodas parodo kokiam automobiliui jos yra skirtos, todėl jos negali būti skirtos kitam automobiliui (8 t., b. l. 92-93). UAB „B. C. LT“ pareiškime nurodyta, kad S. K. UAB „B. C. LT“ lėšomis apmokėjo automobilių remonto ir automobilių atsarginių dalių įsigijimo sąskaitas, nors bendrovė savo automobilių parke neturėjo automobilių, kuriems buvo perkamos dalys. Pagal 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija AJT Nr. 32231554 ir 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą-faktūra serija AJT Nr. 32243566 UAB „A.“ apmokėjo už automobilių dalis, kurie nepriklausė UAB „B. C. LT“ (1 t. b. l. 33–34, 119–120). Aplinkybes dėl pateiktų sąskaitų apmokėjimo patvirtino ir liudytojas T. Ž. dabartinis UAB „B. C. LT“ direktorius (8 t., b. l. 82-84).

21. Įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog S. K. visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, jog būdamas UAB „B. C. LT“ direktoriumi iššvaistė jam patikėtą, svetimą, UAB „B. C. LT“ priklausantį turtą – pinigines lėšas (465,39 eurų vertės), tuo bendrovei padarydamas 465,39 eurų žalą, kadangi atsiskaitė už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančių automobilių atsargines dalis, nepriklausančių UAB „B. C.“ nuosavybės teise ir kurie jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojami bendrovės veikloje.

22. Priešingai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentams, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti, jog sąskaitose nurodytos detalės buvo netinkamos UAB „B. C. LT“ tuo metu naudojamiems automobiliams. Tai patvirtina tiek UAB „B. C. LT“ priklausiusių transporto priemonių apimtis (atitinkami modeliai), tiek UAB „A.“ 2022 m. vasario 3 d. pateikta informacija apie pirktų detalių priklausomumą konkretiems automobilių modeliams (3 t., b. l. 97), tiek liudytojo liudytojas L. V. parodymai apie tai, kad nurodytos detalės pateiktose sąskaitose faktūrose gali būti naudojamos tik atitinkamo modelio automobiliams, kurių šiuo atveju UAB „B. C. LT“ žinioje net nebuvo (8 t., b. l. 92-93). Vien tai, kad dalis ginčijamose sąskaitose faktūrose nurodytų dalių visgi tiko UAB „B. C. LT“ naudojamiems automobiliams, jokiu būdu neleidžia kitaip vertinti aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių dėl nustatytų netinkamų detalių tikslinio panaudojimo konkretiems UAB „B. C. LT“ žinioje buvusiems automobiliams. Tai, kad S. K. detales užsakė el. paštu taip pat niekaip nepaneigia fakto, jog jos nebuvo panaudotos įmonės veikloje, juolab, kad šios dalys buvo užsakytos iš asmeninio S. K. elektroninio pašto. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad realus įsigytų detalių kiekis pagal sąskaitas faktūras yra žymiai didesnis, tačiau visos autodetalės, kurios gali tikti bendrovės turėtiems automobiliams, nebuvo įtrauktos į kaltinimą, o atrinkta tik dalis, kuri negali būti panaudota. Šios abejonės pagrįstai aiškintos kaltinamojo naudai. Dar labiau byloje yra tik faktas, kad S. K. vadovavimo laikotarpiu ir S. K. užsakymu tokios detalės buvo nupirktos bei S. K. nurodymu UAB „B. C. LT“ apmokėtos, tačiau nėra nė vieno dokumento, kad tokios detalės buvo perduotos bendrovei ar iš tiesų sumontuotos, kuriame nors bendrovės automobilyje, ar laikomos bendrovės sandėlyje, išskyrus paties nuteistojo teiginius apie tariamus automobilių remontus, nurodytų detalių pristatymą į servisą, ko nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nėra aišku kur, kokiame servise ir kokie konkretūs darbai buvo atliekami, tokių duomenų nuteistasis neteikė. Iš esmės šios aplinkybės grindžiamos vien deklaratyviais nuteistojo pasiteisinimais, kas neleidžia jo veiksmų vertinti kitaip, nei tai nustatė apylinkės teismas.

23. Abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad dalis detalių pagal sąskaitas faktūras tinka tik siauram modelių ratui ir negalėjo būti panaudotos kitiems automobiliams. Pavyzdžiui, dėl „VW Beetle Cabrio“ apdailos detalių yra akivaizdu, kad jos negalėjo būti panaudotos visai kitų modelių apdailai, nes iš esmės skiriasi kabrioleto “ VW Beetle Cabrio“ ir UAB „B. C. LT“ turėtų „VW Passat“, „VW Tiguan“, „VW Crafter“ modelių išvaizda bei apdaila. Akivaizdu, ką akcentavo ir teisme apklaustas liudytojas L. V. skirtingų modelių prekės neatitiks standartų, todėl neapsimoka pirkti, nemato logikos pirkti „Audi Q7“ detales ir bandyti jas pritaikyti „Audi Q5“, kuomet „Audi Q5“ detalės būtų pigesnės ir tinkamos (8 t., b. l. 92-93). Be to, šio liudytojo parodymai itin akcentuojami ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, neva patvirtinantys galimas klaidas sąskaitose nurodant detalės kodą, visgi, šis liudytojas nebuvo toks kategoriškas bei nurodė, kad klaidos tikimybė yra labai maža, kadangi atiduodant ne tą prekę, neatitiktų likučiai (8 t., b. l. 92-93). Tokiu būdu abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai apie galimą klaidos tikimybę atmestini.

24. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl S. K. kaltės padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir tėra nuteistojo, ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. K. veiksmuose yra visi būtini BK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas S. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, nuteistojo gynėjo skundo argumentus dėl nepagrįsto S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atmeta ir šią nuosprendžio dalį palieka nepakeistą.

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

25. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad S. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos organizavimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d., būdamas UAB „B. C. LT“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pasitelkęs asmenį nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką - UAB ,,B. C. LT“ buhalterę L. N., organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. žinodamas, kad dvi UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros 465,39 Eur sumai, t. y.: 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32231554) 146,62 Eur sumai ir 2019 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita faktūra (Serija AJT Nr. 32243566) 318,77 Eur sumai, yra išrašytos už automobilių atsargines detales kurie UAB „B. C.“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojami bendrovės veikloje, pateikė šias PVM sąskaitas faktūras UAB ,,B. C. LT“ buhalterei L. N. ir nurodė, jas įtraukti į bendrovės apskaitą ir atlikti apmokėjimui, dėl to bendrovė nepagrįstai apskaitė šiose prekių tiekėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, kurios nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms ir dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „B. C. LT“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

26. Nors apeliaciniame skunde bandoma manipuliuoti BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos subtilybėmis, atitinkama jų kaita laiko kontekste dėl vėlesnės organizavimo sąvokos atsiradimo, kurios veikos padarymo metu nebuvo, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis nepadarė jam inkriminuotos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

27. Sutiktina, kad BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nagrinėjamu atveju veikos padarymo laikas sutampa su nuteistojo S. K. darbo laiku UAB „B. C. LT“, t. y. laikotarpis nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d. Iš to seka, kad po nuteistojo atšaukimo iš užimamų pareigų (2020 m. liepos 8 d.) jis jokios įtakos apskaitos organizavimui negalėjo turėti. Tuo tarpu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu nuo 2020 m. liepos 1 d.), baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

28. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad buhalteriją tvarkantis asmuo įtrauktų į apskaitą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-269-648/2017). Įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas) gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).

29. Nustatyta, kad kaltinime nurodyto laikotarpio metu galiojusio LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ (2017-12-19 įstatymo Nr. XIII-930 redakcija) 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015-12-22 įstatymo Nr.XII-2215 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalis nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.”

30. Įvertinus aukščiau aptartą teismų praktiką, teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančią redakciją, kuri numato atsakomybę už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą S. K. yra laikomas tinkamu nusikalstamos veikos subjektu, o jo atlikti veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį. Nors nuosprendyje ir nėra aiškiai aptarta kuo remiantis pirmosios instancijos teismas taiko šiuo metu galiojantį BK 222 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą vertinant nuteistojo atliktų veiksmų apimtį, tačiau akivaizdu, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, kadangi šis baudžiamasis įstatymas, palyginti su prieš tai galiojusiu, nustato švelnesnę bausmę, todėl šiuo atveju turi grįžtamąją galią. Išties, palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai iš esmės švelnina baudžiamumą, nes, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, šiuo aspektu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, baudžiamasis įstatymas išties turi grįžtamąją galią. Tai atitinka ir teismų praktiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Apelianto gynėjo skunde dėstomos interpretacijos dėl neaiškios BK 222 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijos taikymo, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017).???

32. Analizuojamu atveju byloje pateikta FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. IBPS-V-3074505-21, kuri patvirtina, kad 2019 m. birželio 3 d. UAB „A.“ PVM sąskaitoje-faktūroje AJT32231554 išvardintos automobilių dalys. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad sąskaitą išrašė UAB „A.“ atstovas, parašas yra, sąskaitą priėmusio asmens vardo, pavardės ir parašo nėra. Bendrovė „B. C. LT“ 2019 m. birželio 6 d. banko pervedimu apmokėjo pagal minėtą sąskaitą faktūrą. 2019 m. lapkričio 27 d. UAB „A.“ PVM sąskaitoje-faktūroje AJT32243566 išvardintos automobilių dalys, PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaitą išrašė UAB „A.“ atstovas, parašo nėra, sąskaitą priėmusio asmens vardo, pavardės ir parašo nėra. Bendrovė „B. C. LT“ 2019 m. birželio 6 d. banko pervedimu apmokėjo pagal minėtą sąskaitą. Bendrovė „B. C. LT“ pagal šias sąskaitas - faktūras, apskaitydama įsigytas prekes, kurios, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms. Nurodyta, kad buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, reikalavimus, taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kur numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus, bei 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 58 straipsnio „Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas“, kur nurodyta, kad „1) PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM ataskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;“ reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 5 straipsnio (2008 m. birželio 26 d. Įstatymo Nr. X-1633 redakcija), ir dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „B. C. LT“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

33. Taigi, byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d. UAB „B. C. LT“ direktorius buvo S. K., kuris ir buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo pripažintos įrodytomis ir tos aplinkybės, kad UAB „A.“ PVM sąskaitos faktūros 465,39 Eur sumai yra išrašytos už automobilių atsargines detales automobiliams, kurie UAB „B. C.“ nepriklausė nuosavybės teise ir jokiais kitais pagrindais nebuvo naudojamas bendrovės veikloje. Šios aplinkybės aptartos šioje nutartyje sprendžiant klausimą dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, todėl pakartotinai nedetalizuojamos. Visa tai pagrįstai leido spręsti, kad S. K. pateikė kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras 465,39 Eur sumai UAB ,,B. C. LT“ buhalterei L. N. ir nurodė, jas įtraukti į bendrovės apskaitą ir atlikti apmokėjimui, dėl to bendrovė nepagrįstai apskaitė šiose prekių tiekėjo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, kurios nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms. Tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,B. C. LT“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia byloje esančių duomenų visuma yra pakankama daryti pagrįstas išvadas S. K. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimu ir jokių abejonių nekelia. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl nepagrįsto S. K. nuteisimo už apgaulingą apskaitos organizavimą, atmestini.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

34. Nors skunde ir nėra keliamas bausmės nuteistajam paskyrimo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašoma S. K. išteisinti, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

35. Kaip matyti, skirdamas bausmę apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau visi trys nusikaltimai padaryti esant tiesioginiai tyčiai, nukreipti į savanaudiškus poreikius. Savo kaltės nepripažino, bandė atsakomybę perkelti kitiems asmenims, nesigaili, o tai rodo, kad ir kritiškai nevertina savo veiksmų neteisėtumo. Įvertino S. K. charakterizuojančią medžiagą, jog praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

36. Apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, jog analizuojamu atveju už 3 nusikalstamų veikų padarymą S. K. skirtinos baudos bausmės, parenkant jų dydį artimą minimaliam. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL; pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 100 MGL; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL. Tinkamai įvertinos ir bausmių bendrinimo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), ir ši bausmė subendrinta – dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė subendrinta 170 MGL dydžio bausmės, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį ir apimtį yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jis ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

37. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei veikos kvalifikavimo, nei bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo.

Dėl civilinio ieškinio

38. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

39. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas UAB ,,B. C. LT“ byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 66870,99 eurų turtinės žalos atlyginimo, pateiktas žalos susidarymo skaičiavimas (2 t., b. l. 1–7). Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas palaikė reikalavimą tenkinti civilinį ieškinį dėl visų veikų, kurių padarymu bus pripažintas kaltas S. K.. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas pripažinęs S. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai nustatė, kad dėl S. K. veiksmų buvo iššvaistytas 465,39 eurų vertės UAB ,,B. C. LT“ turtas ir pasisavintas 15 525 eurų vertės UAB ,,B. C. LT“ turtas. Tokiu būdu UAB ,,B. C. LT“ patyrė nuostolius. Nurodyta žala atsirado dėl S. K. kaltų nusikalstamų veiksmų (turto iššvaistymo ir turto pasisavinimo), todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs tai, kad, civilinio ieškovo patirta žala atsirado dėl nuteistojo S. K. neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas iš dalies pagal byloje nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes.

40. Apeliaciniame skunde ginčijamas byloje pareikšto civilinio ieškinio dydis, konkrečiai nesutinkama su nustatyta konteinerių verte. Natūralu, jog nuteistasis ir jo gynėjas yra suinteresuoti taikyti mažesnės apimties kainų rodiklius, tačiau aukštesnės instancijos teismas jokių procesinių pažeidimų šioje dalyje nenustatė ir tokius nuteistojo gynėjos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Dar kartą akcentuojant, jog žala civiliniam ieškovui buvo padaryta S. K. įmonėje UAB „B. C. LT“ vadovavimo laikotarpiu (nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 8 d.), todėl atitinkamai daiktų verčių nustatymas yra aktualus būtent galiojęs veikos padarymo metu. Tuo tarpu 2021 m. birželio 22 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytos konteinerių likutinės vertės neturi jokios įtakos žalos dydžiui nustatyti.

41. Kaip matyti apylinkės teismas nuosprendyje aiškiai pagrindė žalos dydį: t. y. išvardintos detalės, už kurias civilinis ieškovas sumokėjo, bet jų negavo bendrai 465,39 Eur sumai, bei išvardinti dingę konteineriai, nurodant jų vertes bei nuorodas į bylos lapus, kurie tokias vertes pagrindžia, bendrai 15 525 Eur sumai. Prie UAB „B. C. LT“ 2021 m. liepos 19 d. prašymo pridėtose konteinerių sąskaitose nurodyta: jūrinio konteinerio FAMU 272544 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 950 eurų (1 t., b. l. 139–140); konteinerio CRSU 1244862 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 375 eurų (1 t., b. l. 141-142); konteinerio FAMU 250817 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 2 600 eurų (1 t., b. l. 143); konteinerio EMKU 786746 sąskaita, kurioje nurodyta vertė 1 600 eurų (1 t., b. l. 145); dvigubo buitinio konteinerio Nr. 2599A ir Nr. 2599B, kurio vertė 8 000 eurų, įsigijimo dokumentuose nurodyta sąskaita Nr. 2105131, pristatymo adresas UAB „B. C. LT“ ties pozicija 006, nurodytas kiekis 1 vnt., gaminio numeris 02599a, ties pozicija 007, nurodytas kiekis 1 vnt., gaminio numeris 02599b (1 t., b. l. 146), pateiktame važtaraštyje Nr. 121067, 2012-liepos 18 d. nurodyta, kad gavėjui UAB „B. C. LT“ pateiktas konteineris sudarytas iš 2 konteinerio elementų, inventorinis numeris 02599 (3 t., b. l. 71–72), dvigubo konteinerio vertė nurodyta 2017 m. balandžio 21 d. nuomos sutartyje Nr. BL-01-17-04-21, kurios 1.2 punkte nurodyta numojamo konteinerio vertė yra 8000 Eur (3 t., b. l. 36–39).

42. Taigi bendra dėl autodetalių ir konteinerių padaryta žala UAB „B. C. LT“ (465,39 Eur + 15 525 Eur) atitinka patenkinto civilinio ieškinio dalies 15 990,39 Eur sumą, kuria abejoti aukštesnės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistojo gynėjo reiškiamas nepasitenkinimas civilinio ieškinio dydžiu jokiu būdu neįtakoja priimto teisėto ir teisingo sprendimo naikinimui ar jo keitimui.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

43. Civilinio ieškovo UAB „B. C. LT“ atstovas advokatas Nerijus Stukas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo priteisti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios viso sudaro 3125,43 eurus. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – prašymas, 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaita, kurioje detalizuotas teiktų teisinių paslaugų pobūdis bei įkainiai, taip pat lėšų pervedimo nurodymas patvirtinantis apie lėšų sumokėjimą ir jų gavimą (9 t., b. l. 74-76).

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-200-495/2020, 2K-242-1073/2020).

45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

46. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad byloje civilinio ieškovo atstovas nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su civilinio ieškovo interesais (nuteistojo kaltė, civilinio ieškinio dydis), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties civilinis ieškovas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Civilinio ieškovo atstovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo civilinį ieškovą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme metu, todėl civilinis ieškovas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Kaip matyti nagrinėjant apeliacinį skundą vyko 2 teismo posėdžiai, 1 iš jų atidėtas proceso šalims negalint dalyvauti posėdyje, civilinio ieškovo atstovas be to, kad pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismo posėdžio metu dėstė savo pozicija nuteistojo gynėjo keliamais klausimais.

47. Rekomendacijose nurodoma, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą yra 0,1, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4. Minėta, kad koeficiento pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos civiliniam ieškovui buvo teikiamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskutinis posėdis vyko 2024 m. lapkričio 25 d., kuriame civilinis ieškovas dalyvavo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 2024 m. II ketvirčio koeficientas, kuris sudarė 2196,4 eurų.

48. Kaip matyti posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 1 val. (maksimalus atlygintinas išlaidų dydis 219,64 Eur), advokatas parengė atsiliepimą į skundą (maksimalus atlygintinas išlaidų dydis 878,56 Eur), neabejotina ir tai, kad advokatas užtruko rengdamasi teismo posėdžiui, tačiau šiame kontekste turi būti įvertinta ir tai, kad advokatas atstovavo civilinį ieškovą pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga jam buvo iš esmės žinoma (maksimalus atlygintinas išlaidų dydis 219,64 Eur). Įvertinusi pastarąsias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinio ieškovo pateiktame prašyme nurodyta 3125,43 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Atsižvelgusi į visa, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidos, kurias civilinis ieškovas patyrė naudodamasis advokato paslaugomis turi būti mažintinos iki 1300 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į gynėjo atliktų veiksmų apimtį, jų pobūdį, būtent 1300 eurų suma yra adekvati ir proporcinga advokato suteiktų paslaugų visumai bei neviršijanti Rekomendacijose nurodytiems baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamiems maksimaliems dydžiams.

49. Įvertinus tai, kad viena iš civilinio ieškovo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, civilinio ieškovo prašymas dėl patirtų proceso išlaidų tenkinamas iš dalies, ir civiliniam ieškovui iš nuteistojo priteistina 1300 eurų suma advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. K. civilinio ieškovo UAB „B. C. LT“ naudai 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė