Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovų A. G., L. G., M. G. atstovei pagal įstatymą K. K., jos atstovei advokatei E. M.,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų A. G., L. G., M. G. atstovės pagal įstatymą K. K. ieškinį atsakovui E. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas E. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai, teismo šaukimas grįžo neįteikti. Minėti dokumentai atsakovui išsiųsti jo nurodytu elektroniniu paštu. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovė D. K. nurodė, jog atsakovas apie teismo posėdį yra informuotas ir jis prašė bylą nagrinėti iš esmės. Teismui atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui E. G. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovė D. K. nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį. Nurodė, kad žino ieškovės pastovią gyvenamąją vietą, ji gyvena (duomenys neskelbtini) , nuomojasi 1 kambario butą. Vaikai patenkinti, kad yra visi patogumai, arti mokykla. Ieškovė skyriui žinoma nuo nepilnametystės, kuomet būdama nepilnametė susilaukė vaiko. Šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą dėl linksmo gyvenimo būdo. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. 2017 m. rugpjūčio 26 d. buvo paimti vaikai iš atsakovo tėvų. Tėvai atvyko į skyrių, tačiau atsakovas atvyko neblaivus, todėl vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Mama labai stengėsi susigrąžinti vaikus, ji pastoviai būdavo su vaikais, lankėsi pas psichologą. Atsakovas truputį irgi pasistengė, tada skyrius priėmė sprendimą vaikus grąžinti. Dažnai pas juos lankėsi socialinė darbuotoja, kilo įvairių problemų, ieškovė palikdavo vaikus tai tėvui, tai dėdei. Buvo gauta informacija, kad dėdė vaikus ir muša. Ieškovė tada išėjo pas savo mamos sugyventinį, tačiau ten sąlygos buvo baisios. Tada ieškovė priėmė sprendimą ir apsigyveno pas atsakovo mamą. Tačiau iš atsakovo pusės buvo vaikų priešinimas su mama. Ieškovė pati ėmėsi iniciatyvos ir ji susirado butą. Atsakovas gyvena su sugyventine, kuri turi du vaikus. Jis išlaiko savo sugyventinę ir jos vaikus. Prie savo vaikų išlaikymo neprisideda, motyvuoja, kad ieškovė nemoka elgtis su pinigais. Su atsakovu buvo aptartos visos ieškinio aplinkybės, atsakovas pritaria tokiai bendravimo tvarkai, nes nurodo, kad jis sunkiai dirba, neturi laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė K. K. ir atsakovas e. G. yra nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., A. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., M. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus L., A. ir M. G.. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, savo išvadoje nurodė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog atsakovas E. G. skyriui paaiškino, jog neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pats vaikų auginti nenori, nurodydamas, jog neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. K. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės vaikai L., A. ir M. G. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla. Vaiko teisių skyriui atsakovas nurodė, jog pagal verslo liudijimą dirba statybos darbus. Darbo užmokestis priklauso nuo oro sąlygų. Per mėnesį jo teigimu, jis užsidirba apie 500 Eur. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti po 100 Eur vaikų išlaikymui. VĮ Regitra duomenimis atsakovas registruoto kilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Ieškovė dirba „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas mėnesį uždirba apie 560 Eur. Taip pat ieškovė gauna 210 Eur išmoką vaikams ir 300 Eur pašalpą iš Sodros. Ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto. Atsakovas nepateikė teismui prieštaravimo dėl išlaikymo priteisimo. Priešingai, nurodė, jog sutinka mokėti po 100 Eur vaikų išlaikymui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų L., A, ir M. G. išlaikymui po 100 Eur tenkintinas – iš atsakovo E. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina K. K. (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio po 100 Eur kiekvienam vaikui. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas paskutinį kartą išlaikymą vaikams teikė 2018 m. gruodžio mėnesį. Todėl remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams už 4 mėnesius, t. y. laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., iš viso 1200 Eur (100 Eur x 3 vaikai x 4 mėn).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 11 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai svarbūs teismui nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš vaiko tėvų (šios bylos atveju – su ieškovu), todėl tėvai savo procesiniuose dokumentuose privalo nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens.

Ieškovė K. K. prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais L., A. ir M. G. kas antro savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo sekančio po įsiteisėjusio teismo sprendimo savaitgalio; 2) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, iš anksto (prieš 24 valandas) su vaikų mama K. K. suderintu, laiku; 3) E. G. nesant galimybės susitikti su nepilnamečiais vaikais nurodyto savaitgalio metu, apie tai informuoti iš anksto (prieš 24 valandas) vaikų mamą K. K.. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja arba el. paštu.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja ieškovės nurodytai atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai. Išvadoje taip pat nurodyta, jog E. G. sutinka su tokia bendravimo tvarka. Savo nuomonės dėl bendravimo su vaikais jis nepateikė.

Teismas pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakovo E. G. bendravimo tvarką su vaikais L., A. ir M. G.:

1) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais L., A. ir M. G. kas antro savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo sekančio po įsiteisėjusio teismo sprendimo savaitgalio;

2) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, iš anksto (prieš 24 valandas) su vaikų mama K. K. suderintu, laiku;

3) E. G. nesant galimybės susitikti su nepilnamečiais vaikais nurodyto savaitgalio metu, apie tai informuoti iš anksto (prieš 24 valandas) vaikų mamą K. K.. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja arba el. paštu.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-19-T-55-2088 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 227,50 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 183 Eur dydžio žyminis mokestis (75 Eur (100 Eur x 75 proc. (CPK 80 straipsnio 7 dalis)) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo; 108 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (100 Eur x 3 vaikai x 12 mėn.= 3600 Eur + 1200 Eur = 4800 Eur; 4800 Eur x 3 proc. x 75 proc (CPK 80 staipsnio 7 dalis)). Teismas tenkina ieškovės reikalavimus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, t. y. 227,50 Eur išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 1200 (vieną tūkstantį du šimtus eurų), susidariusiam už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

Paskirti uzufrukto teise K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo E. G., bendravimo su nepilnamečiais vaikais L., A. ir M. G., tvarką:

1) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais L., A. ir M. G. kas antro savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo sekančio po įsiteisėjusio teismo sprendimo savaitgalio;

2) E. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu, iš anksto (prieš 24 valandas) su vaikų mama K. K. suderintu, laiku;

3) E. G. nesant galimybės susitikti su nepilnamečiais vaikais nurodyto savaitgalio metu, apie tai informuoti iš anksto (prieš 24 valandas) vaikų mamą K. K.. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja arba el. paštu.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 183 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 227,50 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 50 centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.