- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- e2YT-32598-1125/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27125-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- R. Ž., V. S., I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apygardos prokuratūra
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Ž., V. S. ir I. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. Ž., V. S. ir I. G. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 13.12.-62 ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K. 2021 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2.VI-47.
2. Pareiškėjai nurodo, kad gina viešąjį interesą rengiant prekybos paskirties pastato projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas žemės sklypas pateko į gamtinį karkasą, o numatomo statyti pastato projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidė Gamtinio karkaso nuostatas.
3. Aiškina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K. 2021 m. birželio 9 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas buvo įspėti nedaryti teisės pažeidimų, susijusių su želdynų reikalavimų, numatytų teisės aktų nuostatuose, nesilaikymu sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės skundą, 2021 m. liepos 29 d. nutarimu nurodytą Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą panaikino.
4. Anot pareiškėjų, skundžiamas nutarimas grindžiamas vieninteliu argumentu, o būtent tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pagal kurio Gamtinio karkaso schemos sprendinius žemės sklypas nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją. Atsižvelgiant į tai, prokuroras padarė išvadą, kad pagal naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius nėra jokio teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus, susijusius su gamtinio karkaso apsauga. Kitų 2021 m. birželio 9 d. nutarimo išvadų pagrįstumas skundžiamame nutarime nebuvo vertintas.
5. Pareiškėjai įrodinėja, kad priimant skundžiamą nutarimą visiškai nebuvo tiriama ir vertinama, kuris Vilniaus miesto bendrasis planas, naujasis ar senasis turi būti taikomas žemės sklype, siekiant jame statyti numatomą pastatą. Pareiškėjų teigimu, iki naujo bendrojo plano patvirtinimo patvirtinus pastato projektinius pasiūlymus, pastato projektas bus rengiamas pagal seno bendrojo plano reglamentus, kaip numatyta ir sprendime, kuriuo patvirtintas naujasis bendrasis planas, todėl žemės sklypui galios taikyti apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino pastato projektinius pasiūlymus su teisės aktų dėl želdynų normų mažinimo taikymo pažeidimais, viešojo intereso gynimui užtikrinti turi būti paliktas galioti 2021 m. birželio 9 d. nutarimu numatytas įspėjimas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nėra jokio teisinio pagrindo nuo nurodytos datos teigti, kad šiai dienas ginčo žemės sklype yra pažeidžiama saugoma teritorija, nes tokios teritorijos žemės sklype nebeliko. Atsižvelgiant į tai, prokuroras neturi jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes žemės sklype nebeliko viešojo intereso gynimo objekto, t. y. saugomos gamtinio karkaso teritorijos. Pažymi, kad tai pareiškėjams neužkerta galimybės ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus skunde nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skunde išdėstytais argumentais sutinka iš dalies ir prašo dėl pareiškėjų skundo spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad statytojui siekiant statyti patvirtintuose projektiniuose pasiūlymuose nustatyto dydžio prekybos paskirties pastatą (2 300 kv. m.), kuris ženkliai viršija 2021 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą didžiausią leistiną mažmeninės prekybos objekto bendrą plota (500 kv. m.) ir tokiu būdu nusprendus statybos projektą rengti pagal anksčiau galiojusį bendrąjį planą, statytojas bei institucijos, tvirtinsiančios projektą, turi nustatyti ir tuo metu galiojusiame bendrajame plane numatytam gamtiniam karkasui privalomus reglamentus bei užtikrinti veiklą ir statybą gamtiniame karkase numatytų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, pakeistame bendrajame plane žemės sklypui nebepatenkant į gamtinio karkaso sistemos dalį, pažeidimai nurodytoje srityje galimai nebepatektų į viešojo intereso sritį ir todėl nebūtų laikomi viešojo intereso pažeidimais, kuriuos turi ginti prokuroras, taikydamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones.
Šalies argumentai
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
11. Teigia, kad šioje konkrečioje situacijoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus 2021 m. birželio 2 d. naująjį bendrąjį planą (planas galioja nuo 2021 m. birželio 8 d.), kurio sprendiniuose ginčo žemės sklypui nebuvo nustatyti jokie ribojimai, susiję su gamtinio karkaso teritorijomis, nėra jokio pagrindo ir teigti, kad šiuo metu (nuo 2021 m. birželio 8 d.) egzistuoja pagrindžiamas viešasis interesas saugoti šią teritoriją kaip gamtinį karkasą. Pareiškėjų argumentai, kad net patvirtinus naująjį bendrąjį planą, statyba žemės sklype ir toliau gali būti vykdoma pagal iki 2021 m. birželio 8 d. galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, nepaneigia fakto, kad nuo bendrojo plano patvirtinimo ši teritorija nebepatenka į gamtinį karkasą ir nebeegzistuoja joks viešasis interesas žemės sklypui taikyti gamtinio karkaso teritorijoms taikomus ribojimus.
12. Pastebi, kad bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 m. birželio 2 d., o Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas buvo priimtas tik 2021 m. birželio 9 d., tai faktiškai viešasis interesas dėl gamtinio karkaso apsaugos ginčo žemės sklypo teritorijoje nebeegzistavo ir nutarimo priėmimo metu, todėl nėra ir negali būti pažeistas lex retro non agit principas. Atitinkamai išnykus viešajam interesui, nutraukiamos ir teisinės priemonės tokiam interesui apginti.
13. Pažymi, kad naujojo bendrojo plano motyvai nėra susiję su planuojamu statyti objektu ginčo teritorijoje, nes pagal iki tol galiojusio bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 9 ir 10 punktus, gamtinio karkaso teritorijos turėjo būti tikslinamos konkretesniu masteliu, kas ir buvo padaryta parengus naująjį bendrąjį planą. Be to, bendrasis planas yra kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris buvo rengiamas, vadovaujantis 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais išduotomis planavimo sąlygomis, o bendrojo plano sprendiniai buvo parengti ir visuomenės informavimo procedūra pradėta 2020 m. vasario mėn.
14. Teigia, kad šioje situacijoje teisės aktai leidžia statytojui pačiam pasirinkti, kurį teritorijų planavimo dokumentą taikyti, o pareiškėjai nepagrindė kokie konkrečiai visuomenės interesai yra pažeidžiami, kadangi projektiniai pasiūlymai buvo pakoreguoti atsižvelgiant būtent į visuomenės atstovų pasiūlymus. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjai tik siekia vilkinti prekybos centro statybas ginčo žemės sklype, privatų interesą prilygindami viešajam. Nesant teisės aktuose nustatytų nutarimo panaikinimo pagrindų, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjai, susipažinę su suinteresuotų asmenų pateiktais atsiliepimais, teismui pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėjai pažymėjo, kad skundą grindžia tuo, kad 2021 m. birželio 9 d. nutarimas panaikintas aukštesniajam prokurorui nenustačius jokių proceso pažeidimų, sudarančių pagrindą šį nutarimą panaikinti ir nagrinėjant skundą teisme turi būti tiriamas ir vertinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas proceso normų pažeidimų aspektu. Teigia, kad aukštesnysis prokuroras pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, t. y. nerinko jokių faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, jų neanalizavo bei nevertino, motyvuotai neargumentavo savo išvados dėl 2021 m. birželio 9 d. nutarimo panaikinimo pagrindų, taigi šio nutarimo teisėtumas nėra paneigtas.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 8 d. 15.30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. spalio 6 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
17. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
18. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
19. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
20. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
21. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
22. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
23. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 29 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 9 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiškėjų pareiškimu buvo prašoma ginti viešąjį interesą dėl gamtinio karkaso teritorijoms, (duomenys neskelbtini), taikytinų reikalavimų pažeidimo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. birželio 9 d. nutarimais sprendė, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas buvo įspėti nedaryti teisės pažeidimų, susijusių su želdynų reikalavimų, numatytų teisės aktų nuostatuose, nesilaikymu tvirtinant projektinius pasiūlymus, sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini).
24. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 13.12.-62 panaikino minėtą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 9 d. nutarimą, konstatavęs, jog prokurorė nutarime teisingai pažymėjo, kad patvirtinti projektiniai pasiūlymai dar nėra sukūrę teisinių pasekmių, tačiau tokias pasekmes sukurtų išduotas statybas leidžiantis dokumentas. Šio dokumento išdavimo metu statinio projektas turi atitikti tiek teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tiek teisės aktų reikalavimus. Konkrečiu atveju svarbi faktinė bei teisinė aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pagal kurio gamtinio karkaso schemos sprendinius ginčo žemės sklypas nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją, taigi, pagal dabar galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius nėra jokio teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus, susijusius su gamtinio karkaso apsauga. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės skunde nurodyti argumentai dėl anksčiau galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, gamtinio karkaso nuostatų, želdinių įstatymo, priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo nuostatų taikymo žemės sklypui yra teisiškai nereikšmingi, todėl šiame nutarime jie neanalizuojami.
25. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūra teikdama atsiliepimą nagrinėjamoje byloje iš esmės su Generalinės prokuratūros nustatyta faktine aplinkybe sutinka ir nurodo, jog pakeistame bendrajame plane žemės sklypui nebepatenkant į gamtinio karkaso sistemos dalį, pažeidimai nurodytoje srityje galimai nebepatektų į viešojo intereso sritį ir todėl nebūtų laikomi viešojo intereso pažeidimais, kuriuos turi ginti prokuroras, taikydamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones.
26. Aukštesnysis prokuroras, panaikindamas sprendimą, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; iš esmės konstatavo, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją, taigi, pagal dabar galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius nėra jokio teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus, susijusius su gamtinio karkaso apsauga; dėl kitų argumentų iš esmės pasisakė, jog jie yra teisiškai nereikšmingi.
27. Kaip minėta, teismas neturi kompetencijos tokios kategorijos civilinėse bylose vertinti ir spręsti, ar konkretūs įrodymai patvirtina/paneigia aplinkybes, jog viešasis interesas buvo pažeistas, todėl teismas neanalizuoja konkrečių tyrimo metu prokuratūros surinktų įrodymų reikšmės viešojo intereso (ne)pažeidimui. Be to, pakartotinai pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
28. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjų skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra priimdama 2021 m. birželio 9 d. nutarimą faktines aplinkybes vertino pagal tuo metu galiojusį Vilniaus miesto bendrąjį planą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus 2021 m. birželio 2 d. naująjį bendrąjį planą, kuriuo buvo pakeistas anksčiau galiojęs bendrasis planas, ginčo sklypas nebepatenka į gamtinio karkaso teritoriją, kas reiškia, kad nebeliko viešojo intereso gynimo objekto ir prokurorui nebeliko pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjų skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjų skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunde konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles.
29. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjų skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjų skundo būtų atliktas neišsamiai.
30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėjai savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokuroro veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
31. Pareiškėjams grąžintinas sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis, nes už skundus dėl prokuratūros (prokuroro) atsisakymo ginti viešąjį interesą žyminis mokestis nemokamas. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.
32. Kiti pareiškėjų skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų R. Ž., V. S. ir I. G. skundo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 13.12.-62 panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apygardos prokuratūra, netenkinti.
Grąžinti pareiškėjui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 4 d. pervedimu, dokumento Nr. 104.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.