- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-924-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-901-650/2015 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje advokatui V. J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. P. ieškiniu, kurį tikslino, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 4344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad advokatas V. J. J., Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas ginti ieškovą baudžiamojoje byloje, neatvyko į baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo posėdį, kai buvo skelbiamas nuosprendis. Ieškovo teigimu, advokatas tinkamai neatliko savo pareigų, nes nepateikė apeliacinio skundo dėl ieškovo atžvilgiu priimto Šiaulių apygardos teismo 2011-09-16 nuosprendžio. Dėl advokato neveikimo ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti ir patyrė neturtinę žalą, nes ieškovui buvo atimta galimybė į teisminę gynybą, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus dėl neapskųsto teismo nuosprendžio. Papildomai ieškovas argumentavo, kad nėra svarbu, kiek teismas tenkins ieškinį ir priteis neturtinės žalos, nes šia byla jis siekia iš esmės atsinaujinti baudžiamosios bylos procesą, atsistatyti praleistą terminą nuosprendžio apskundimui, kadangi su šiuo nuosprendžiu jis nesutinka ir nelaiko savęs kaltu. Nors šiame procese ieškovas įžvelgia ir dalį savo kaltės, tačiau jis nėra įgijęs teisinio išsilavinimo ir neturi pakankamų baudžiamojo proceso įstatymų žinių, todėl jam tinkamą ir kvalifikuotą gynybą turėjo užtikrinti valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovą atstovaujanti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje advokatas V. J. J. nesutiko su ieškovo reikalavimų tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. P. valstybei nepriteisė.
Teismas nenustatęs Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų neteisėtumo, teismo nurodymu parenkant būtent advokatą V. J. J. baudžiamajame procese teikti teisinę pagalbą kaltinamam asmeniui A. P. ir apmokant už tokios pagalbos teikimą iš biudžeto lėšų, o ieškovui nagrinėjamu atveju priešingų aplinkybių neįrodžius, padarė išvadą, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas iš esmės sutiko su atsakovę atstovaujančios Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisiniais argumentais, kad tarnyba pagal jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją neturi pareigos kontroliuoti advokato teikiamos teisinės pagalbos ir vertinti gynybos veiksmų kokybės baudžiamojoje byloje, be to teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmeninis gynėjo dalyvavimas nėra privalomas skelbiant teismo nuosprendį. Teismas nustatė, kad nuteistasis A. P. dalyvavo nuosprendžio paskelbime, jo apskundimo tvarką ir terminą suprato. Įrodyta, kad advokatas V. J. J. objektyviai negalėjo atvykti į nuosprendžio skelbimą. Šiaulių tardymo izoliatorius grąžino 2011-09-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, priimtą dėl A. P., nes minėtas asmuo atsisakė paimti nuosprendį. Byloje pateikti įrodymai, kiek ir kokia apimtimi tarnyba savo sprendimu advokatui V. J. J. apmokėjo už teisinės pagalbos teikimą šioje baudžiamojoje byloje. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad advokato siųstą laišką su priedais gavo, tačiau nurodė, kad ranka surašytų dokumentų nevertino kaip tinkamo apeliacinio skundo, todėl jo nepasirašė ir neišsiuntė bylą nagrinėjusiam teismui.
Teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, jog gynėjas būtinai privalėjo atvykti pas jį į pataisos namus ir žodžiu suderinti galutinę poziciją dėl apeliacinio skundo teikimo, nes tokia advokato pareiga nėra reglamentuota nei BPK 48 str. nuostatose, nei Advokatūros įstatyme, taip nėra pagrindo tikėti ir ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis tiksliai nežinojo procesinio termino, per kurį galima apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismo nuosprendį, taip pat kad šio nustatyto termino neišgirdęs ir teisėjai skelbiant žodžiu teismo nuosprendį. Teismo nustatyta, kad A. P. iki 2011-09-16 priimto nuosprendžio buvo teistas 10 kartų, todėl teismui buvo akivaizdu, kad jis turėjo ilgametės teisminės patirties baudžiamosiose bylose ir ne kartą teismo buvo supažindintas su savo procesine teise po nuosprendžio paskelbimo teikti apeliacinį skundą. Teismas rėmėsi advokato V. J. J. parodymais, kad ieškovas, būdamas ne kartą teistas, iš tiesų gerai žinojo nuosprendžio apskundimo terminus ir tvarką, bendraujant per baudžiamosios bylos nagrinėjimą su kaltinamuoju matėsi jo teisminė patirtis ir palyginti geras teisinių dalykų suvokimas. Teismas vertino, kad gynybos veiksmai nagrinėjamu atveju buvo tinkamai atlikti. Teismas padarė išvadą, kad ne Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikimas, privalomai parenkant advokatą ginti kaltinamąjį A. P. baudžiamojoje byloje, ir ne advokato V. J. J. atlikti gynybos veiksmai, bet paties ieškovo pasyvus elgesys baudžiamosios bylos procese, subjektyvus suvokimas apie jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą, atsisakant teismo nuosprendžio kopiją net priimti, taip pat atsisakymas pasirašyti gynėjo parengtą apeliacinį skundą bei jį savalaikiai teikti teismui, ir nulėmė tokią procesinę situaciją, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-09-16 nuosprendis nebuvo nustatyta apeliacine tvarka per 20 dienų apskųstas, po ko įsiteisėjo ir pateiktas vykdymui. Toks ieškovo pasyvus elgesys ir sąmoningas neveikimas jam nepalankaus priimto baudžiamosios bylos sprendimo atžvilgiu, teismo vertinimu, neatitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartų. Nurodytų teisinių argumentų, nustatytų ginče faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė valstybės atsakomybei atsirasti pagrindų: nei valstybės institucijos neteisėto akto (veikimo, neveikimo), nei priežastinio ryšio, nei neturtinės žalos padarymo; be to ieškovo teiktas ieškinys valstybei laikytinas neatitinkančiu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Papildomai prašo priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą – 100 000 Eur, neįskaitant ieškiniu prašytų 4344,30 Eur (15 000 Lt), nes advokatas V. J. J. ieškovo negynė, neatliko savo pareigos, praleido nuosprendžio apskundimo terminą, neparašė apeliacinio skundo, nederino su apeliantu nuosprendžio apskundimo argumentų.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo pripažinti kaltais atsakovę atstovaujančią tarnybą ir jos advokatą V. J. J.. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai įvertino išdėstytas aplinkybes. Mano, kad dėl senyvo, jį gynusio advokato amžiaus, apeliantui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Apelianto teigimu teismo posėdyje daryti garso įrašai patvirtina, kad gynėjas nėra pajėgus atstovauti teisme. Apeliantas nurodo, kad advokatas V. J. J. negalėjo būti parenkamas ginti apeliantą baudžiamojoje byloje dėl per didelio advokato darbo krūvio, amžiaus, kvalifikacijos stokos. Dėl ieškovui paskirto gynėjo V. J. J. apeliantas patyrė tiek neturtinės, tiek turtinės žalos. Turtinę žalą ieškovas įvardija kanceliarinių prekių reikmenis, reikalingas skundo surašymui, kurių norint gauti iš administracijos užtrunka laiko ir taip praleidžiami apskundimo terminai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas bylinėdamasis patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, sumažėjo savo vertės jausmas, pablogėjo sveikata, tapo irzlus dėl patirtų skaudžių emocinių išgyvenimų, suprastėjo psichologinė būklė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Advokatas V. J. J. paskirtas teismo nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas. Gynėjo nušalinimo, paskyrimo, kitus klausimus, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžia teismas nutartimi, todėl Tarnyba, kuomet gynėją paskiria teismas, neturi įgaliojimų pakeisti ar panaikinti teismo nutartį ir parinkti kitą advokatą. Apeliantas reikalavo pirmosios instancijos teisme taikyti valstybės civilinę atsakomybę, tačiau neįrodė Tarnybos veiksmų neteisėtumo, teismo nurodymu parenkant būtent advokatą V. J. J., nei priežastinio ryšio, nei neturtinės žalos padarymo. Apeliaciniame skunde apeliantas tik pasikartoja kas buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Apeliantas savo argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokios materialiosios ir procesinės teisės normos yra pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Byloje keliami teisės klausimai dėl sąlygų taikyti valstybės civilinę atsakomybę ir neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo A. P. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje advokatui V. J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. (CK 6.271 str. 1 d.). Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Pripažintina, jog šiuo atveju apeliantas neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, civilinę atsakomybę (CPK 185 str.).
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).
Apeliantas įsitikinęs, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino išdėstytas aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pripažintina, kad apeliaciniame skunde pakartotinai teikiami argumentai dėl viešosios civilinės atsakomybės nurodant, kad valstybė turi būti atsakinga už tai, jog atitinkama jos institucija – Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neužtikrino kvalifikuoto gynėjo paskyrimo, nekontroliavo trečiojo asmens advokato V. J. J. teikiamos teisinės pagalbos kokybės, kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, nes apelianto gynėjas V. J. J. nedalyvavimo skelbiant teismo nuosprendį bei neapskundė teismo nuosprendžio apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Vien deklaratyvūs ir pasikartojantys apelianto argumentai, nesudaro pagrindo pripažinti netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su subjektyvia apelianto nuomone, kad advokatas V. J. J. negalėjo būti parenkamas jį ginti baudžiamojoje byloje dėl per didelio advokato krūvio, senyvo amžiaus, kvalifikacijos stokos.
Visų pirma, advokatas Vytautas J. J. apeliantui buvo paskirtas teismo nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo suimtas. Gynėjo nušalinimo, paskyrimo, kitus klausimus, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžia teismas nutartimi. Kuomet gynėjas yra skiriamas teismo, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturi įgaliojimų pakeisti ar parinkti kitą advokatą. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad apeliantas nagrinėjant baudžiamąją bylą būtų kreipęsis dėl paskirto gynėjo pakeitimo. Antra, perklausyti vykusių teismo posėdžių garso įrašai, nepatvirtina apelianto nurodomo argumento, kad jam paskirtas gynėjas nėra pajėgus atstovauti teismuose. Trečia, priešingai nei teigia apeliantas, didelis advokato krūvis, nesukliudė gynėjui ranka surašyti apeliacinio skundo ir jį išsiųsti apeliantui. Paties apelianto pripažinta, kad advokato siųstą laišką su priedais gavo, todėl aplinkybė, kad ranka surašytų dokumentų ieškovas nevertino kaip tinkamo apeliacinio skundo, todėl jo nepasirašė ir neišsiuntė bylą nagrinėjusiam teismui, nesudaro pagrindo vertinti gynybos veiksmų kaip atliktų netinkamai. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma implikuoja paties apelianto kaltę. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikimas, privalomai parenkant advokatą ginti kaltinamąjį A. P. baudžiamojoje byloje, ir ne advokato V. J. J. atlikti gynybos veiksmai, bet paties ieškovo pasyvus elgesys baudžiamosios bylos procese, subjektyvus suvokimas apie jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą, atsisakant teismo nuosprendžio kopiją net priimti, taip pat atsisakymas pasirašyti gynėjo parengtą apeliacinį skundą bei jį savalaikiai teikti teismui, ir nulėmė tokią procesinę situaciją, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis nebuvo nustatyta apeliacine tvarka.
Dėl neturtinės žalos
Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 4344,30 Eur (15 000 Lt) moralinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neatliko savo pareigų, t. y. neskyrė advokato, kuris būtų konsultavęs dėl apeliacinio skundo ir apskundęs apeliacinės instancijos nuosprendį, todėl bylinėdamasis ieškovas patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, sumažėjo savo vertės jausmas, pablogėjo sveikata, tapo irzlus dėl patirtų skaudžių emocinių išgyvenimų suprastėjo psichologinė būklė.
Įstatyme įvardyti ir neturtinės žalos vertinimo kriterijai: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas.
Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvūs, neturtinė žala kildinama tik iš tam tikrų specifinių procedūrinių galimų pažeidimų baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl jį atstovavusio gynėjo veiksmų patyrė kokių nors bent žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų ar kita, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, tai kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinis ryšys) nustatymas yra neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius žalos fakto, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.271 straipsnio tvarka kilti, apelianto prašymas atlyginti neturtinę žalą pagrįstai pirmos instancijos teismo netenkinamas.
Dėl draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
Apeliacinius skundu apeliantas papildomai prašo priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą – 100 000 Eur, neįskaitant anksčiau prašytų 4344,30 Eur (15 000 Lt). Turtinę žalą ieškovas įvardija kanceliarinių prekių reikmenis, kurios reikalingos skundo surašymui.
Pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija, apeliaciniame skunde naujai keliamų reikalavimų dėl papildomos 100 000 Eur neturtinės žalos ir turtinės žalos priteisimo, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir remdamasis bylos medžiaga pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, todėl pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.