- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-845-343/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04202-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- BUAB „Kauno laikas“
- Atsakovas
- V. V., B. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kauno laikas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-647-944/2019 pagal ieškovės BUAB „Kauno laikas“ ieškinį atsakovams V. V. ir B. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B UAB „Kauno laikas“ iš atsakovo V. V. prašė priteisti 4 838,04 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo B. M. – 6 084,86 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovas V. V. buvo UAB „Kauno laikas“ vadovu, o B. M. – likvidatoriumi. Jie nesilaikė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl minėtos priežasties išaugo kreditorinių reikalavimų suma, todėl atsakovai turi atlyginti žalą įmonei. Įmonė jau pirmaisiais veiklos metais veikė nuostolingai, todėl vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės likvidatorius pagal Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 1 dalį turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir įmonės vadovas, todėl šiuo atveju likvidatorius turi atsakyti tais pačiais pagrindais kaip ir įmonės vadovas. Atsakovai, žinodami apie įmonės nemokumą, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Apie įmonės nemokumą vadovas V. V. turėjo sužinoti 1995 m. kovo 31 d., todėl kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo iki 1995 m. balandžio 6 d. Nurodo, kad 4 838,04 Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno skyriui susidarė nuo 1995 m. balandžio 6 d. iki 1997 m. kovo 28 d. Atsakovas B. M., būdamas įmonės likvidatoriumi, apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti 1997 m. kovo 31 d., o kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki 1997 m. balandžio 6 d. Pažymi, kad 6 084,86 Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno skyriui susidarė nuo 1997 m. balandžio 6 d. iki 2000 m rugsėjo 29 d. Iš atsakovų prašoma priteisti suma yra delspinigiai, susidarę dėl neapmokėtų įmokų Sodrai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpyje, kai jis buvo įmonės vadovas, įmonė buvo veikianti. Įmonė nebuvo pelninga, todėl nuostoliai buvo dengiami asmeninėmis akcininkų lėšomis. Ši aplinkybė paskatino įmonės veiklą nutraukti, o įmonę likviduoti. Nurodė, kad UAB „Kauno laikas“ perėmė valstybės įmonės Kauno savivaldybės laikraščio steigėjo ir leidėjo teises su sąlyga, kad Kauno miesto savivaldybė prisiims turtinę atsakomybę už padarytus įsiskolinimus iki 1994 m. rugsėjo 22 d. Iš jo nepagrįstai reikalaujama priteisti delspinigius, nes už įsiskolinimus VSDFV Kauno skyriui buvo atsakinga savivaldybė, o ne UAB „Kauno laikas“. Nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes bankroto byla iškelta 2015 m. sausio 27 d., o į teismą buvo kreiptasi 2018 m. kovo 15 d., todėl ieškinys turi būti atmestas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas B. M. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti dėl senaties termino suėjimo. Teigė, jog savo pareigas atliko, o už UAB „Kauno laikas“ įsipareigojimus, kilusius prieš 1994 m. rugsėjo 22 d., turėjo atsakyti Kauno miesto savivaldybė. Atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes laukė, kol savivaldybė įvykdys įsipareigojimus ir likvidavimo aktas bus priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės B UAB „Kauno laikas“ atsakovui V. V. priteisė 42 Eur kelionės išlaidas ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
6. Nustatė, kad atsakovo V. V. vadovavimo UAB „Kauno laikas“ laikotarpiu (nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1997 m. kovo 28 d.), galiojo Įmonių bankroto įstatymo nuostatos dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad 2001 m. kovo 20 d. priimtas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis, buvo papildytas 4 dalimi (2008 05 22 įstatymu Nr. X-1557 įsigaliojo nuo 2008 07 01), kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad nors 1992 metais priimtas Įmonių bankroto įstatymas (galiojęs atsakovo V. V. vadovavimo laikotarpiu) tokios nuostatos nenumatė, tačiau tai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos iki minėto įstatymo straipsnio papildymo, atlyginimo.
7. Konstatavo, kad ieškovės pateiktas dokumentas, liudijantis apie juridinio asmens nemokumą, sudarytas 1994 m. rugpjūčio 15 d. - 1994 m. rugpjūčio 26 d., o juridinių asmenų registre UAB „Kauno laikas“ registruota 1995 m. kovo 20 d. Nagrinėjamu atveju, duomenys iki UAB „Kauno laikas“ registravimo negali būti pagrindas vertinti juridinio asmens finansinę būklę po reorganizavimo. Laikraščio „Kauno laikas“ reorganizavimo susitarimas buvo toks, kad UAB „Kauno laikas“ yra atsakinga tik už tuos įsipareigojimus, kurie atsirado po reorganizacijos, o ankstesnius įsipareigojimus vykdo Kauno miesto valdyba.
8. Teismas sprendė, kad, net ir padarius prielaidą, jog po UAB „Kauno laikas“ registravimo juridinio asmens finansinė padėtis atitiko teisės aktų reikalavimus dėl juridinio asmens nemokumo būklės, turėjo būti pateikti duomenys, kad jokios aktyvios veiklos juridinis asmuo nevykdė ar neketino to daryti. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno laikas“ veiklą vykdė.
9. Tesimas taip pat sprendė, kad dėl UAB „Kauno laikas“ likvidavimo ir šios procedūros pagrįstumo nusprendė ne vienas V. V., bet visi akcininkai. Objektyvių duomenų apie UAB „Kauno laikas“ finansinę padėtį sprendimo dėl likvidavimo priėmimo metu nebuvo, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, kad V. V. atliko neteisėtus veiksmus nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad po 1997 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, atsakovas V. V. kaip įmonės vadovas neteko įgaliojimų, tuo pačiu ir teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo klausimą.
10. Konstatavo, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų dėl UAB „Kauno laikas“ finansinės padėties, kurie leistų nustatyti faktinę juridinio asmens nemokumo būseną bei datą, kada galimai ši būsena atsirado. Ieškovės pozicija dėl juridinio asmens nemokumo 1995 m. kovo 31 d., ar 1997 m. kovo 28 d. nėra pagrįsta. Byloje esantys duomenys dėl VĮ „Kauno laikas“ finansinės būklės yra susiję su sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo, o ne dėl įmonės nemokumo. Sprendė, kad ieškovė turėjo įrodyti įmonės nemokumo būseną ir tokios būsenos atsiradimo datą, tačiau to nepadarė, todėl nepripažino atsakovo V. V. veiksmų neteisėtais.
11. Teismas nurodė ir tai, kad, pateikiant teismui tvirtinti finansinius reikalavimus, ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio, jų pagrįstumo, skaičiavimo termino ir pan. Kadangi dėl šio kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje ginčo nebuvo, todėl teismas patvirtino kreditorinį reikalavimą, jo netyręs iš esmės. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodyto žalos dydžio ieškovės atstovas nepagrindė, nes neįrodė jo atsiradimo momento ir atitinkamai nesusiejo priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu. Taip pat nepagrindė, kokia įsiskolinimo dalis atsirado nuo faktinio juridinio asmens nemokumo iki buvo priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos ir priežastinio ryšio, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
12. Taip pat teismas nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“ administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017. Minėtoje byloje ieškovės reikalavimas Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu, Kauno apygardos teismas 2017m. gruodžio 7 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad tik 2017 m. gruodžio 7 d. buvo pripažinta, kad VĮ „Kauno laikas“ 5995,93 Eur skolinis įsipareigojimas VSDFV nelaikytinas pagrįstu pagal UAB „Kauno laikas“ Įstatus, t.y. už jį Kauno miesto savivaldybės nėra atsakinga. Kadangi institucijos ir teismai pagal UAB „Kauno laikas“ Įstatus reikalavimus tenkindavo ne iš UAB „Kauno laikas“, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės, susidarė asmens teisėtas lūkestis, kad ši suma taip pat bus dengiama ne UAB „Kauno laikas“ lėšomis, tačiau ją sumokės Kauno miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas V. V. paneigė kaltės prezumpciją, numatytą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas sprendė, kad tuo metu, kai atsakovas B. M. buvo paskirtas UAB „Kauno laikas“ likvidatoriumi (nuo 1997 m. kovo 28 d.), jis neturėjo teisės/pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Po jo paskyrimo likvidatoriumi pasikeitė teisinis reglamentavimas, todėl atsakovas, kaip UAB „Kauno laikas“ likvidatorius, turėjo įstatyme numatytą teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tik nuo 1997 m. spalio 1 d. ir tik nuo šios datos būtų galima pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir jos pagrįstumo kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis). Taip pat teismas sprendė, jog dėl atsakovo B. M. nesikreipimo į teismą nuo 1997 m. spalio 1 d. ir žalos nėra priežastinio ryšio.
14. Vertindamas atsakovo B. M. kaltę, teismas reikšminga aplinkybe laikė faktą, kad šis asmuo dalyvavo priimant sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, atitinkamai jam buvo žinomos aplinkybės, susijusios su įmonės įsipareigojimais pagal UAB „Kauno laikas“ įstatų 1 punktą. Teismas sprendė, kad civilinė atsakomybė atsakovui B. M. negali kilti, kadangi tik 2017 m. gruodžio 7 d. buvo pripažinta, kad VĮ „Kauno laikas“ skolinis įsipareigojimas VSDFV Kauno skyriui nelaikytinas pagrįstu pagal UAB „Kauno laikas“ Įstatus. Todėl ir šiuo atveju susidarė asmens teisėtas lūkestis ir likvidavimo metu, kad ši suma taip pat bus dengiama ne UAB „Kauno laikas“ lėšomis, tačiau ją sumokės Kauno miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju ieškovė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
15. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas konstatavo, kad terminas administratoriui perduoti dokumentus suėjo 2015 m. vasario 22 d. Aplinkybė, jog administratorius į atsakovą dėl duomenų pateikimo kreipėsi tik 2015 m. vasario 24 d., nesudaro pagrindo kitokiu būdu skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Nurodė, kad ieškinys teismui buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, kadangi jis suėjo 2018 m. vasario 22 d. Tuo tarpu ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl teismas savo iniciatyva šio termino atnaujinti neturi pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ turtą ir skolas perdavė atsakovas V. V., todėl jam turėtų būti žinoma, kad buvo perduotas ne tik turtas, bet ir skolos. UAB „Kauno laikas“ VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruota 1995 m. kovo 20d. Bendrovės įstatų 1 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad bendrovė reorganizuota iš VĮ privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d., perėmėja. Todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklą vykdė nuo 1994 m. rugsėjo 22 d. iki 1995 m. kovo 20 d.
16.2. Nesutinka, kad apie Sodros skolą buvo sužinota tik 2017 m. gruodžio 7 d., kai buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis. Apie Sodros skolą vadovas V. V. būdavo informuojamas, taip pat atsakovas B. M. negalėjo baigti įmonės likvidavimo dėl minėtos skolos. Abu atsakovai apie likusį įsiskolinimą Sodrai žinojo nuo įmonės reorganizavimo. Taip pat, kad yra skola Sodrai patvirtino ir buvusi buhalterė D. Ž.
16.3. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, jog po reorganizavimo UAB „Kauno laikas“ buvo nemoki. Iš 1995 m. kovo 8 d. akto matyti, kad įmonė perėmė turto už 27609,48 Eur ir skolų už 23 026,53 Eur. Turto masė buvo beveik analogiška perimtų skolų masei, kas turėjo sąlygoti prielaidą jog įmonei turėtų būti keliamas bankrotas arba imtasi priemonių iš esmės pagerinti įmonės mokumą.
16.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB „Kauno laikas“ vykdė veiklą, dėl to neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateikta 1996 m. kovo 12 d. Sutartis Nr. 3 iš kurios matyti, kad sudarytos sutarties kaina – 14 706,61 Eur, kurią sudaro: medžiagų ir darbų savikaina – 10 474,98 Eur, bendrovės pelnas – 837,87 Eur, infliacija – 3 393,77 Eur. Akivaizdu, kad iš gauto pelno nebūtų buvę įmanoma padengti skolos Sodrai. Šiai dienai įmonės likvidatorius bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės turto, o skola Sodrai sudaro 17 142,32 Eur.
16.5. VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas – 17142,32 Eur sumai yra patikrintas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi. Be to, VSDFV Kauno skyrius yra vienintelis UAB „Kauno laikas“ kreditorius, kuris ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu minėtas kreditorinis reikalavimas būtų nepagrįstas, tai ir bankroto byla būtų nepagrįstai iškelta.
16.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas B. M. tuo metu, kai buvo paskirtas likvidatoriumi, neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė nurodo, kad tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 1996 m. gruodžio 4 d. iki 1997 m. rugsėjo 30 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad įmonei keliama bankroto byla „įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo.“ Tuo metu likvidatorius turėjo valdybos teises, todėl galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę. Šiuo atveju likvidatorius turėjo sušaukti kreditorių susirinkimą ir informuoti apie esamą situaciją akcininkus, kurie būtų galėję kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
16.7. Pirmosios instancijos teismas atsakovą B. M. nepagrįstai atribojo nuo juridinio asmens vykdomos veiklos ir pareigų, tokių kaip mokėti įmokas Sodrai. Likvidatorius yra bendrovės administratorius, kuris turi baigti vykdyti sandorius bei atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, šiuo atveju atsakovas B. M., būdamas likvidatoriumi, privalėjo pasirūpinti, kad likviduojama įmonė mokėtų įmokas Sodrai.
16.8. .Apeliantė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, bankrutuojančios įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos turi patikrinti įmonės dokumentus ir, nustatęs, kad yra pažeistos kreditorių teisės, kreiptis į teismą su ieškiniu. Nagrinėjamu atveju iš B. M. dokumentai buvo perduoti 2015 m. kovo 9 d. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sueina 2018 m. rugsėjo 9 d.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovė bando suklaidinti teismą, bandydama sumaišyti du skirtingus ir teisiškai atribotus įmonės gyvavimo etapus – VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ ir UAB „Kauno laikas“, kuriuos atskiria Kauno miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 22d. sprendimas Nr. 61, valstybinės įmonės skolas įpareigojęs prisiimti Kauno miesto savivaldybę. Tai buvo skirtingos įmonės, UAB „Kauno laikas“ nebuvo susijusi su ankstesne valstybinės įmonės veikla bei jos skolomis.
17.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybė prisiėmė ne visas valstybės įmonės skolas, bet tik dalį jų, nes sprendime buvo nurodyta, jog savivaldybė prisiėmė atsakomybę tik už pagrįstas skolas. Atsakovas teigia, jog minėta Kauno miesto savivaldybės sprendimo formuluotė reiškė, kad VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ skolų balanse galimai galėjo būti ir nepagrįstų įsiskolinimų, sudarytų galbūt neteisėtų ir fiktyvių sutarčių. Todėl Tarybos sprendimas prisiimti atsakomybę tik už pagrįstus įsiskolinimus buvo tikslus ir apdairus. Tačiau tai nereiškia, kad dalis skolų buvo palikta uždarajai akcinei bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo V. V. veiksmų kaip neteisėtų, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad, jeigu įmonė anksčiau būtų turėjusi skolų, ji nebūtų perregistruota iš valstybinės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę. Dėl šios priežasties, įmonė 1995 m. kovo 20 d. buvo įregistruota kaip UAB „Kauno laikas“ ir toliau tęsė veiklą.
17.4. Atsakovo V. V. vadovavimo laikotarpiu mokestiniai ginčai nei su Sodra, nei su Kauno miesto savivaldybe nevyko. Atsakovo nuomone, šalys suprato, kad susidariusi skola Sodrai yra VĮ „Kauno laikas“ ir yra Kauno miesto savivaldybės atsakomybė. Tuo tarpu UAB „Kauno laikas“ įmokas Sodrai mokėjo reguliariai. Sodros darbuotojai apie delspinigius atsakovui jo vadovavimo laikotarpiu užsiminę niekada nebuvo.
17.5. Apeliaciniame skunde pateiktas delspinigių skaičiavimas, atsakovo nuomone, yra bereikšmis. Nenurodoma, kas ir kokiu pagrindu delspinigius priskaičiavo, nei kokiais teisės aktais vadovaujantis tai buvo atlikta.
18. Atsakovas B. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės B UAB „Kauno laikas“ bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams, buvusiems bankrutavusios įmonės vadovams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Ieškovė B UAB „Kauno laikas“ iš atsakovo V. V. prašė priteisti 4 838,04 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo B. M. – 6 084,86 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovas V. V. buvo UAB „Kauno laikas“ vadovu, o B. M. – likvidatoriumi. Jie nesilaikė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl minėtos priežasties išaugo kreditorinių reikalavimų suma, todėl atsakovai turi atlyginti žalą įmonei. Įmonė jau pirmaisiais veiklos metais veikė nuostolingai, todėl vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės likvidatorius turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir įmonės vadovas, todėl šiuo atveju likvidatorius turi atsakyti tais pačiais pagrindais kaip ir įmonės vadovas. Atsakovai, žinodami apie įmonės nemokumą, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Apie įmonės nemokumą vadovas V. V. turėjo sužinoti 1995 m. kovo 31 d., todėl kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo iki 1995 m. balandžio 6 d. Nurodo, kad 4 838,04 Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno skyriui susidarė nuo 1995 m. balandžio 6 d. iki 1997 m. kovo 28 d. Tuo tarpu atsakovas B. M., būdamas įmonės likvidatoriumi, apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti 1997 m. kovo 31 d., o kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki 1997 m. balandžio 6 d. Pažymi, kad 6084,86Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno skyriui susidarė nuo 1997 m. balandžio 6 d. iki 2000 m rugsėjo 29 d. Iš atsakovų prašoma priteisti suma yra delspinigiai, susidarę dėl neapmokėtų įmokų Sodrai.
23. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 03 20 įsakymu Nr. 187 įregistruota UAB „Kauno laikas“ privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“. Šiuo įsakymu Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ išregistruota iš rejestro. Tuo pačiu Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 03 20 įsakymu Nr. 187 buvo įregistruoti ieškovės B UAB „Kauno laikas“ įstatai. Šių įstatų 1 punkto antrojoje pastraipoje yra nurodyta, kad bendrovė reorganizuota iš valstybinės įmonės privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas‘ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 09 22 perėmėja. Dar iki UAB „Kauno laikas“ įregistravimo rejestre, Kauno miesto Taryba 1994 09 22 priėmė sprendimą Nr. 61, kurio 2 punkte įpareigojo Kauno miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstas valstybinės įmonės „Kauno laikas“ skolas, padarytas iki 1994 09 22.
Dėl ieškinio senaties
24. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senatis yra praleista. Ieškovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad su šia teismo išvada nesutinka, nes ieškinio senatis nepraleista, kadangi ji suėjo 2018 m. rugsėjo 9 d.
25. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Kauno laikas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Kauno laikas“ įsiteisėjo 2015 m. vasario 7 d. Šia nutartimi UAB „Kauno laikas“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas trejų metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo termino perduoti įmonės dokumentus pabaigos, t.y. 2015 m. vasario 22 d. Dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2015 m. kovo 9 d. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos turi patikrinti įmonės dokumentus ir, nustatęs, kad yra pažeistos kreditorių teisės, kreiptis į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes ir įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas sueina 2018 m. rugsėjo 9 d., skaičiuojant tris metus po dokumentų perdavimo ir plius 6 mėnesiai dokumentų patikrinimui. Ieškinys pareikštas 2018 m. kovo 15 d., todėl ieškinio senaties terminas, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra praleistas.
Dėl žalos atlyginimo
26. B UAB „Kauno laikas“ vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo nuo 1995 03 20 iki 1997 03 28 ėjo atsakovas V. V. Nuo 1997 03 28 įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą, jos likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas B. M., kuris kaip likvidatorius Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 1997 04 09 ir šias pareigas ėjo iki bankroto bylos iškėlimo.
27. Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytos, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-331-695/2015).
28. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) ( pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
29. Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą yra grindžiamas konkrečių įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimu – savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šių veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.
30. Ieškovė atsakovų pareigą atlyginti padarytą žalą kildina iš atsakovų pareigos, paaiškėjus, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kadangi yra nemoki, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymo.
31. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).
33. Minėta, B UAB „Kauno laikas“ vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 1995 03 20 iki 1997 03 28 ėjo atsakovas V. V.. Nuo 1997 03 28 įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą, jos likvidatoriumi buvo paskirtas atsakovas B. M., kuris kaip likvidatorius Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 1997 04 09 ir šias pareigas ėjo iki bankroto bylos iškėlimo.
34. Kadangi Įmonių bankroto įstatymas ne kartą keitėsi, aktuali yra atsakovų vadovavimo metu galiojusi redakcija. Atsakovo V. V. vadovavimo metu galiojo ĮBĮ, priimto 1992 09 15 (įsigaliojo nuo 1992 10 15, galiojo iki 1997 10 01) nuostatos dėl administracijos vadovo pareigų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4. punkte buvo nustatyta, kad įmonės bankroto bylą teismas iškelia pagal įmonės savininko arba jos valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki ar realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo, arba jos turimo turto nepakanka esamiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, pareiškimą.
35. Įmonių bankroto įstatymo (galiojo 1992 10 15 – 1997 10 01) 2 straipsnio 8 punktas nustatė, jog įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija. Ieškovė ieškinį grindžia ta aplinkybe, kad atsakovai savo veiksmais sudarė situaciją, kai įmonė tapo nemoki, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, buvo nesąžiningi bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, nes neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Tokais veiksmais jie padarė bendrovei ir to pasėkoje įmonės kreditoriams 10 922,90 Eur turtinę žalą.
36. Nagrinėjamoje byloje atsakovo V. V. pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimą ieškovė sieja su į bylą pateiktais įrodymais: 1994 08 15 Kontrolės tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad laikraštis „Kauno laikas“ dirba nuostolingai, veikla nevykdoma, Kauno miesto valdybos potvarkiu skirta suma persikėlimo ir patalpų remonto išlaidoms kompensuoti panaudota ne pagal tikslinę paskirtį, įstatai neperregistruoti, 1994 07 01 pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis nuostolis sudaro 19829,41 Eur (68467 Lt), VĮ „Kauno laikas“ 1994 08 15 įsiskolinimas sudaro 47807,87 Eur (165071 Lt), 1994 08 26 Kauno miesto valdybos potvarkyje Nr. 1149-v nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ nuo 1994 05 07 nevykdo ūkinės veiklos ir yra nemokus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus dokumentus, sprendė, jog šie dokumentai pagrindžia VĮ „Kauno laikas“ finansinę būklę. Tuo tarpu UAB „Kauno laikas“ įregistruota tik 1995 03 20. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Akivaizdu, jog neesantis juridinis asmuo negali būti nemokus.
37. Ieškinys taip pat grindžiamas 1995 03 08 priėmimo perdavimo aktu, kurio pagrindu VĮ „Kauno laikas“ turtą perdavė UAB „Kauno laikas“. Minėtame akte nurodyta, kad perduotiną turtą sudaro 27609,48 Eur (95330 Lt); turtą perdavė V. V., D. Ž., turtą priėmė L. B., M. Š., A. K., D. Č., S. A.. Šiame akte nurodytos ir skolos – 76506 Lt (mokesčiai, atlyginimai, soc. draudimas); kitos mokėtinos sumos – 396 Lt, prekybinės skolos – 8642 Lt, bei nuostolis – 147167 Lt. Kad šiuo aktu buvo perduotos ir nurodytos skolos duomenų nėra. 1995 04 05 raštu VMI ir VSDFV UAB „Kauno laikas“ prašė išbraukti įsipareigojimus, kurių bendra suma – 32794,17 Eur (113231,71 Lt), nurodydama, kad tiek pagal UAB „Kauno laikas“ Įstatų 1 punktą, tiek pagal Kauno miesto tarybos 1994 09 22 sprendimą Nr. 61, UAB „Kauno laikas“ atsako tik už tuos įsiskolinimus, kurie susidarė po 1994 09 22. Ieškovė duomenų, kokie konkrečiai įsiskolinimai susidarė po 1994 09 22 nenurodė. Be to primintina, jog UAB „Kauno laikas“ veiklą pradėjo tik 1995 03 20, nes tik tą dieną buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi 1996 06 11 teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje reikalavimai dėl laikraštinio popieriaus buvo reiškiami ne UAB „Kauno laikas“, bet Kauno miesto savivaldybei ir šie reikalavimai buvo patenkinti. Įvertinęs nurodytus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Kauno laikas“ nuo jos įregistravimo jau buvo nemoki įmonė.
38. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, jog iš 1995 m. kovo 8 d. akto matyti, kad įmonė perėmė turto už 27609,48 Eur ir skolų už 23 026,53 Eur. Turto masė buvo beveik analogiška perimtų skolų masei, kas turėjo sąlygoti prielaidą jog įmonei turėtų būti keliamas bankrotas arba imtasi priemonių iš esmės pagerinti įmonės mokumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tuo metu galiojusio ĮBĮ (galiojo 1992 10 15 – 1997 10 01) 2 straipsnio 8 punktas nustatė, jog įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija. Įmonės turtas neviršijo įmonės finansinių įsipareigojimų. Kita vertus, kaip nurodyta 36 punkte apeliantė nenurodė, kokie įsiskolinimai ir kam susidarė po 1994 09 22 ir kokie įsiskolinimai buvo iki 1994 09 22 ir kuriuos prisiėmė Kauno miesto valdyba. Todėl apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Kauno laikas“ buvo nemoki laikotarpiu 1995 03 20 – 1997 03 28.
39. Apeliantė , nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog UAB „Kauno laikas“ vykdė veiklą iki 1997 03 28, kuomet buvo priimtas akcininkų nutarimas įmonę likviduoti, dėl to atsakovas V. V. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodo tokius argumentus: byloje yra pateikta 1996 m. kovo 12 d. Sutartis Nr. 3 iš kurios matyti, kad sudarytos sutarties kaina – 14 706,61 Eur, kurią sudaro: medžiagų ir darbų savikaina – 10474,98Eur, bendrovės pelnas – 837,87 Eur, infliacija – 3 393,77 Eur, todėl iš gauto pelno nebūtų buvę įmanoma padengti skolos Sodrai, likvidatorius bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės turto, o skola Sodrai sudaro 17 142,32 Eur. Ši suma kaip VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas yra patikrintas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi. Be to, VSDFV Kauno skyrius yra vienintelis UAB „Kauno laikas“ kreditorius, kuris ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu minėtas kreditorinis reikalavimas būtų nepagrįstas, tai ir bankroto byla būtų nepagrįstai iškelta.
40. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog jie yra nepagrįsti ir štai dėl ko: pirma, ieškovė nepaaiškina ir nepateikia infliacijos apskaičiavimo mechanizmo, todėl nėra galimybės patikrinti, ar infliacija apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Antra, ieškovė nenurodė konkrečios skolos VSDFV, kuri būtų susidariusi laikotarpiu 1995 03 20 – 1997 03 28. Trečia, ieškovė 2019 01 08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad priskaitytų įmokų suma laikotarpiu 1995 04 04 – 1997 03 26 (atsakovo V. V. vadovavimo laikotarpiu) buvo 13063,89 Eur, tuo pačiu laikotarpiu pervestų įmokų suma sudarė 14025,14 Eur, t.y. pervesta daugiau, negu priskaičiuota. Ketvirta, nors ieškovė ir nurodo, kad išaugę kreditoriniai reikalavimai minėtu laikotarpiu yra 4838,04 Eur ir kad tai yra delspinigiai, tačiau nėra detalizuota už kokio dydžio skolą ir kada susidariusią skolą, bei kokio dydžio delspinigiai ir už kokį laikotarpį yra apskaičiuoti. Penkta, Kauno apygardos teismas 2015 04 15 nutartimi patvirtino VSDFV Kauno skyriaus 17142,32 Eur kreditorinį reikalavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo nutartis yra nemotyvuota ir joje nepasisakyta dėl tokio dydžio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas, tvirtindamas VSDFV kreditorinį reikalavimą, senaties termino klausimo apskritai nenagrinėjo. Be to, VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas apie tai atsakovui V. V. nežinant, todėl ši nutartis jo atžvilgiu prejudicinės reikšmės neturi (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šešta, VSDFV Kauno skyrius yra vienintelis UAB „Kauno laikas“ kreditorius, kuris ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje sprendžiamas buvusių bankrutavusios įmonės vadovų materialinės atsakomybės, o ne VSDFV Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ieškovė pareiškė reikalavimą – priteisti iš atsakovų įmonės kreditoriams padarytą 10922,90 Eur turtinę žalą, nors tvirtina, kad patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 17142,32 Eur. Kur dingsta skirtumas ieškovė nenurodo. Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovės nenuoseklumą ir reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą.
41. Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog, pateikiant teismui tvirtinti vienintelio B UAB „Kauno laikas“ kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, ieškovę atstovaujantis administratorius, nors pagal ĮBĮ nuostatas privalo ginti tiek įmonės, tiek įmonės kreditorių interesus, nekėlė klausimo nei dėl kreditorinio reikalavimo kaip skolos dydžio, nei dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo pagrįstumo, nei dėl reikalavimui taikytinos ieškinio senaties. Kaip nurodo administratorė delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2000 09 29, o į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VSDFV Kauno skyrius kreipėsi 2014 12 08, t.y. po daugiau kaip 14 metų nuo tos dienos, kurią nustojo skaičiuoti delspinigius. Skola gi susidarė dar anksčiau. Kadangi dėl šio kreditoriaus reikalavimo ginčo nebuvo, teismas jį ir patvirtino, nenurodydamas argumentų dėl jo apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo, t.y. jo netyrė iš esmės. Be to, akivaizdu, jog administratorė negynė įmonės interesų, nes jo neginčijo, neprašė taikyti ieškinio senaties ir atsisakyti tokį kreditorinį reikalavimą, kuris susidarė prieš 14 metų, pripažinti.
42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi argumentais, nurodytais 39, 40 punktuose, daro išvadą, jog yra nepagrįsti ir neįrodyti apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 38 punkte.
43. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ turtą ir skolas perdavė atsakovas V. V., todėl jam turėtų būti žinoma, kad buvo perduotas ne tik turtas, bet ir skolos; UAB „Kauno laikas“ VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruota 1995 m. kovo 20 d. Bendrovės įstatų 1 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad bendrovė reorganizuota iš valstybinės įmonės privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d., perėmėja. Todėl akivaizdu, kad bendrovė veiklą vykdė nuo 1994 m. rugsėjo 22d. iki 1995 m. kovo 20 d. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Ieškovė turi pareigą įrodyti ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog UAB „Kauno laikas“ buvo įregistruota tik 1995 03 20, sprendžia, jog laikotarpiu nuo 1994 09 22 iki 1995 03 20 veiklos vykdyti negalėjo, nes nebuvo tokio juridinio asmens. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kas anksčiau nurodytu laikotarpiu (6 mėn.) vykdė veiklą, kokie įsiskolinimai tuo laikotarpiu susidarė. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog iš ieškovės pateikto įrodymo: 1994 08 26 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1149-v, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ nuo 1994 05 07 nevykdo ūkinės veiklos ir yra nemokus, matyti, jog VšĮ „Kauno laikas“ veiklos nevykdė nuo 1994 05 07, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog visos skolos, kurios susidarė iki 1994 08 26 ir kurios nurodytos 1995 03 08 priėmimo perdavimo akte, kurio pagrindu VĮ „Kauno laikas“ turtą perdavė UAB „Kauno laikas“, atsirado vykdant veiklą valstybinei įmonei „Kauno laikas“. UAB „Kauno laikas“ administracijos vadovai: direktorius ir likvidatorius su įsiskolinimo suma niekuomet nesutiko ir ją įvardijo kaip Kauno miesto savivaldybės skolą.
44. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas V. V. neprivalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“, nes: pirma, pagal teisinį reglamentavimą (aptartas 34 punkte) neturėjo pareigos, o tik teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Antra, pagal UAB „Kauno laikas“ Įstatus įmonės vadovo kompetencijai nepriklausė sprendimo dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas. Trečia, ieškovė neįrodė, kad UAB „Kauno laikas“ laikotarpiu 1995 03 20 – 1997 03 28 buvo nemoki, ar buvo laukiama jos nemokumo, ar jos turto nepakako esamiems įsipareigojimams vykdyti. Ketvirta, UAB „Kauno laikas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 1997 03 28 priėmė sprendimą įmonę likviduoti. Todėl atsakovas V. V. neteisėtų veiksmų neatliko.
45. Nuo 1997 03 28 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės likvidatoriumi buvo B. M.. 1992 09 15 ĮBĮ nesuteikė įmonės likvidatoriui teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo likviduojamai įmonei. 1997 10 01 įsigaliojo ĮBĮ, priimtas 1997 06 17 Nr. VIII-270. Šis įstatymas numatė įmonės likvidatoriui tiesiogiai teisę ir pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis nustatė, kad, esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius. ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 1997 03 28 įvyko visuotinis UAB „Kauno laikas“ akcininkų susirinkimas. Šio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas likviduoti UAB „Kauno laikas“, likvidatoriumi buvo paskirtas B. M.. Objektyvaus pobūdžio duomenų apie UAB „Kauno laikas“ finansinę būklę sprendimo įmonę likviduoti priėmimo metu nėra, todėl, minėta anksčiau, nėra pagrindo pripažinti atsakovo V. V. neteisėtų veiksmų, kad nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija vertina, kad, kadangi nėra pateikti objektyvūs duomenys, kurie sudarytų galimybę objektyviai nustatyti UAB „Kauno laikas“ finansinę padėtį 1997 03 28, o taip pat juridinio asmens nemokumo būseną, bei datą, kada galimai tokia būsena atsirado, ieškovės pozicija dėl atsakovės nemokumo 1995 03 31 ar 1997 03 28 nėra pagrįsta. Atkreipiamas dėmesys, jog kalbama apie įmonės būseną prieš 22-25 metus. Įmonės dokumentai yra sunaikinti pasibaigus jų saugojimo laikui. Ieškinį įrodyti pareigą turi ieškovė. UAB „Kauno laikas“ niekuomet nesutiko su skola VSDFV.
46. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas B. M. tuo metu, kai buvo paskirtas likvidatoriumi, neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Anksčiau aptartas (44 punktas) ir apeliaciniame skunde nurodomas teisinis reglamentavimas dėl likvidatoriaus pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustačius, kad įmonė yra nemoki nuolat kito. Pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo likviduojamai įmonei, nustačius, kad įmonė yra nemoki, likvidatorius turėjo nuo 1997 10 01, kuomet įsigaliojo naujos redakcijos ĮBĮ, iki pat to momento, kai kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimas, pateiktas teismui 2014 12 08, buvo patenkintas ir ieškovei 2015 01 27 iškelta bankroto byla. Likvidatorius dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė dėl to, kad sprendė, jog ieškovės nurodomą skolą VSDFV turėjo sumokėti Kauno miesto valdyba, nes ji susidarė iki 1994 09 22.
47. Minėta, ieškovė, įrodinėdama UAB „Kauno laikas“ nemokumą ir tvirtindama, jog įmonė nemoki buvo jau nuo jos įregistravimo momento, šio savo teiginio neįrodė. Apie tai teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 39,40,42 punktuose. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisykles tenka tam, kuris teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti (CPK 176-185 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju remiantis bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo įrodyti, kad UAB „Kauno laikas“ nuo 1995 03 20 buvo nemoki. Aptarti bylos duomenys, kuriais ieškovė grindė ieškinį, ir teisėjų kolegijos nutartyje nurodyti argumentai dėl šių duomenų vertinimo, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, kokias konkrečiai skolas perėmė ieškovė vykdant Kauno miesto Tarybos 1994 09 22 sprendimą Nr.61 ir už kurias ji buvo atsakinga ir tuo pačiu neįrodė, kada atsakovė tapo nemoki, o nenustačius įmonės nemokumo, nėra pagrindo spręsti, kad įmonės vadovai nevykdė pareigos teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
48. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.
49. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei, esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti -vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovų įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip ir nenurodė, kokia skola VSDFV buvo atsakovų vadovavimo įmonei pradžioje ir jų vadovavimo pabaigoje, kada ta skola padidėjo, koks jos dydis, t.y. ieškovė neįrodė žalos dydžio ir jos pagrįstumo kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis).
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo išvadas, argumentus, kuriais pritarė/nepritarė apeliacinio skundo argumentams daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei dėl jos nemokumo, o taip pat prašomos priteisti žalos dydžio, bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“.
52. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
53. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Kiti proceso dalyviai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės B UAB „Kauno laikas“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.