Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2352-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-2353-1049/2017Nutartis · 2017-06-23Kauno apylinkės teismas
  2. A6.-2354-1049/2017Nutartis · 2017-06-23Kauno apylinkės teismas
  3. A6.-2352-1049/2017Nutarimas · 2017-09-29Kauno apylinkės teismas
  4. AN2-647-530/2017Nutartis · 2017-11-24Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2018-05-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
A6.-2352-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01350-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Pareiškėjas
D. Š.
Pažeidėjas
V. Č., L. K., S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2352-1049/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01350-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.5.1.3; 7.10; 21.1.5; 21.6; 21.9.9; 21.9.10; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. Š., jo įgaliotiems atstovams: advokatui A. P., advokatui A. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų;

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų;

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) bei uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teisininku, turintis galiojančių administracinių nuobaudų;

traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikų aplinkybės

V. Č. atžvilgiu administracinė teisena pradėta dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio nuostatomis, 2017-06-02 UAB (duomenys neskelbtini)pateikus rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas/išrašus: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017-05-31 vykusio UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Bendrovė per įstatyme numatytą 7 dienų terminą į šį D. Š. prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

L. K. atžvilgiu administracinė teisena pradėta dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui D. Š. vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) pateikus rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas/išrašus: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017-05-31 vykusio UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Bendrovė per įstatyme numatytą 7 dienų terminą į šį D. Š. prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

S. S. atžvilgiu administracinė teisena buvo pradėta Kauno apylinkės teisme gavus Pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl to, kad D. Š. 2017-05-31 atvykus į pakartotinai šaukiamus UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) visuotinius akcininkų susirinkimus, kurie buvo organizuojami bendrovių patalpose adresu Ateities pl. 45C, Kaunas, bendrovių teisininkas S. S. prisistatė, kaip turintis bendrovių įgaliojimus vesti susirinkimus ir atstovauti bendroves (tačiau atsisakė pateikti tokius įgaliojimus patvirtinančius dokumentus). D. Š. paaiškinus, kad jis, kaip bendrovių akcininkas, atvyko į šaukiamus akcininkų visuotinius susirinkimus, S. S., akivaizdžiai žinodamas, kad D. Š. yra bendrovių akcininkas, nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti/yra bendrovėse, o D. Š. jų nepateikus, bet pateikus kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra bendrovių akcininkas, neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia sukliudė, neleido D. Š. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti susirinkimuose keliamais klausimais bei įgyvendinti neturtines akcininko teises. Pareiškime nurodoma, kad tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) teisininkas S. S. pažeidė D. Š., kaip bendrovių akcininko, teises ir teisėtus interesus ir taip tyčia padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi administracinių nusižengimų bylos Nr. A6.-2352-1049/2017 (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – L. K.), Nr. A6.-2353-1049/2017 (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. Č.), Nr. A6.-2354-1049/2017 (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – S. S.), pagal D. Š. pareiškimus sujungtos į vieną, paliekant bylos numerį Nr. A6.-2352-1049/2017, ir toliau buvo nagrinėjamos kartu.

II. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, L. K. nusižengimo padarymo fakto nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jam yra aiškus, su juo nesutinka, kadangi tam nemato jokio pagrindo, apie penkis metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, visi akcininkų susirinkimai yra sušaukiami, įmonėje dirba teisininkas S. S., kuris rūpinasi visais teisiniais klausimais. Kadangi prieš tai įmonėje dirbo jauni teisininkai arba jų visai nebuvo, viskas vyko taip kaip vyko, tačiau atėjus S. S. bandoma vadovautis visais galiojančiais įstatymais. Žino, kad D. Š. buvo pateiktas reikalavimas įrodyti jog jis yra akcininkas ir jis tą privalo padaryti. Visa informacija D. Š. yra teikiama, per antstolius, su įrašais, jam per antstolį dokumentai neįteikti. Tokiu būdu L. K. konstatavo, kad nemato ko jis galėjo nepadaryti. Neturi pagrindo pripažinti, kad D. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, nors su 2017-04-26 Kauno apygardos teismo nutartimi susipažinęs, tačiau teisininkas sako, kad tai nėra pagrindas D. Š. pripažinti akcininku. Apie iš D. Š. gautą prašymą pateikti dokumentus žino, viskas kas jam priklauso pateikta, tačiau kada tiksliai tai buvo padaryta nežino, kadangi jį šiais klausimais informuoja teisininkas, kuris atsakingas už dokumentų tvarkymą, pats L. K. asmeniškai nieko nedaro. 2017-05-31 UAB (duomenys neskelbtini) susirinkimas vyko, jame dalyvavo pats L. K., S. S., D. Š. ir antstolis, tačiau jokių klausimų nebuvo sprendžiama, nes D. Š. negalėjo pateikti dokumentų, kad jis yra akcininkas, todėl tuo viskas ir baigėsi, D. Š. nebuvo prileistas prie balsavimo, darbotvarkės klausimai buvo sprendžiami be jo. S. S. L. K. įgaliojimą vesti visuotinius akcininkų susirinkimus turėjo. Jokių turtinių santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. Š. nėra. Į VĮ Registrų centro savitarną visus duomenis pateikė, 2017-05-31 susirinkime nebuvo svarstoma jokia konfidenciali informacija. Byloje pagal antstolio kreipimąsi dėl sprendimo nevykdymo pateiktas apeliacinis skundas. Klausimo dėl akcijų apmokėjimo teisminiu keliu iki šiol nesprendė. Su UAB (duomenys neskelbtini)steigimo dokumentais nesusipažinęs, šiai įmonei vadovauja ne nuo pat jos įsteigimo, kokie 4-5 metai. Nesiaiškino ir netikrino, kas šios įmonės steigėjai, žino, kas yra įmonės akcininkai. Į akcininkų susirinkimus anksčiau būdavo kviečiamas tik V. Č., nes D. Š. atsisakydavo atvykti, nors būdavo kviečiamas. Dividendai D. Š. buvo skiriami, ar buvo išmokėti, nežino, kelintais metais tai buvo nepamena. Patvirtinto, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atidaryta kažkokia D. Š. vertybinių popierių sąskaita.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, L. K. Kauno apylinkės teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad teikdamas savo pareiškimą D. Š. klaidina teismą, nes L. K. veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo sudėties. ANK 119 straipsnio l dalis numato, jog pažeidimas gali pasireikšti šiais būdais: 1. Akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku – susirinkimas dėl ko skundžiasi pareiškėjas D. Š. įvyko ir jis ta pats patvirtina savo pareiškime; 2. Susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas – susirinkimas įvyko, jo rengimo tvarka nepažeista, būtinos procedūros išlaikytos; 3. Kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams – yra priešingai, pareiškėjas D. Š., siekiant išvengti bet kokio galimo konflikto su juo, kaip fizinis asmuo, buvo kviečiamas į susirinkimus, tikintis, jog jis pateiks akcijų įsigijimo sutartį ir dokumentus, kurie patvirtintų tai už akcijas yra sumokėta. Tokių dokumentų jis nesugeba pateikti iki šiol. Visi dokumentai, kurių jis prašė yra jam pateikti. 4. žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo – jokios D. Š. teisės nebuvo pažeistos, neturtinės dėl to, jog jis per savo atstovą antstolį M. P. gavo visus dokumentus, o skirti dividendai įsigaliojus Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, bei vadovaujantis antstolio R. K. potvarkiais, buvo pervesti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą žalai, kurią D. Š. padarė UAB (duomenys neskelbtini)atlyginimui. D. Š. teikdamas savo pareiškimą klaidina teismą, nes jam, kaip fiziniam asmeniui ne kartą buvo pateikta informacija, jog jis privalo pateikti UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo dokumentus (sutartį) ir dokumentus, kurie patvirtintų, jog už akcijas yra sumokėta (jei tokie sandoriai buvo). Tokių dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų kopijų D. Š. negali pateikti, nors ne kartą iš jo to buvo reikalaujama, nuo 2013 metų. LR ABĮ 17 straipsnyje imperatyviai numatyta „balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.“ D. Š. siekia dalyvauti ir balsuoti įmonių susirinkimuose nesumokėjęs už akcijas ir nepateikęs akcijų pirkimo sutarties originalo ar tinkamai patvirtintų kopijų, todėl jo teisė balsuoti ir dalyvauti susirinkimuose neatitinka LR ABI 17 straipsnio nuostatų ir suteikiant teisę jam balsuoti būtų pažeidžiamas būtent šis straipsnis. Nežiūrint į tai, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškai kviesdavo į susirinkimus D. Š. ir prašydavo pateikti aukščiau minėtus dokumentus. D. Š. eilę metų bandė pateikinėti įvairius neoriginalius, neaiškaus turinio dokumentus, kurių autentiškumo negalima nustatyti, tačiau tinkamų dokumentų apie akcijų įsigijimą ir jų apmokėjimą pateikti negali iki šiol. To jis negali padaryti ir dabar, teikdamas šį pareiškimą teismui. LR ABĮ 45 straipsnis numato akcijų apmokėjimo tvarką – „akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais“.... Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutini piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Jokių duomenų apie tai, jog D. Š. yra sumokėjęs už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, nei UAB (duomenys neskelbtini) nei UAB (duomenys neskelbtini) tai patvirtinančių duomenų negali pateikti ir pats D. Š., nors buvo prašomas tą padaryti ne kartą. Jokių dokumentų negali pateikti ir su šiuo pareiškimu. LR ABĮ 46 straipsnis numato nematerialiųjų akcijų perleidimą ir imperatyviai nurodo dvi būtinas sąlygas: 1. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose; 2. Sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį. Tas pats straipsnis numato, jog „sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų“. Šiuo atveju nėra net sutarties (jos bendrovėms nepateikė joks fizinis ar juridinis asmuo), todėl nesant bent vienos iš būtinųjų sąlygų, D. Š. negali būti laikomas įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. LR akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog „akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų“. To paties įstatymo 14 straipsnio „Akcininkų teisės ir pareigos“ 2 dalyje nurodyta, jog- „akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina“ bei 4 dalyje nurodyta, jog „asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sandorio sudarymo turi pranešti bendrovei Pranešime turi būti nurodytas įsigytų ar perleistu akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir duomenys apie akcijas perleidusį ir jas įsigijusį asmenį (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė)“. Jokių dokumentų apie tai, jog D. Š. būtų įgijęs UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bendrovės neturi, sandorio apie akcijų įsigijimą patvirtinti negali jokiais dokumentais, o pats D. Š. nevykdė ir nevykdo savo pareigos pateikti dokumentus, patvirtinančius, jo kaip akcininko statusą. Dėl nusikalstamų D. Š. veiksmų, kuriuos jis kartu su kitu asmeniu įvykdė UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, L. K. pareiškime nurodo, kad D. Š., negalėdamas pateikti esminių dokumentų apie akcijų įsigijimą ir jų apmokėjimą, bet kokiais šalutiniais būdais siekia prisipažinti save akcininku. Tai ypač suaktyvėjo dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje jis vieną kaip iš gynybinių versijų pateikinėjo tariamą akcininkų konfliktą. Nežiūrint į tai, 2017 04 28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. Š. buvo pripažintas įvykdęs nusikaltimą numatytą LR BK 184 str. 2 d. ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, nes veikdamas su kitu asmeniu išvaistė UAB (duomenys neskelbtini) turtą (pridedama). Šiuo nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš D. Š. buvo priteistas 137 618,37 eurų žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. D. Š. žalos neatlygina. Dėl 2016 12 27 Kauno apylinkės teismo sprendimo ir 2017 04 26 Kauno apygardos teismo nutarties, kuriomis savo pareiškime vadovaujasi D. Š., L. K. pareiškime nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teikia Aukščiausiajam teismui kasacinius skundus dėl šių teismo nutarčių, įvykdę teismo nurodymus - pateikę D. Š. atstovui antstoliui M. P. teismo nutartyje nurodytus dokumentus. Tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas savo nutartyse nepasisakė, dėl akcijų įsigijimo aplinkybių t. y. nepasisakė dėl sutarties ir dėl apmokėjimo. D. Š. nėra pateikęs jokių apmokėjimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų (bankinio pavedimo kopijų, pakvitavimų, fizinių asmenų patvirtinimų, kad jiems sumokėta už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, jei toks sandoris iš viso buvo. Tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismai priimdami neteisėtus ir naikintinus sprendimus, būdami saistomi ieškovo reikalavimų apimtimi, išėjo iš pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, ieškovą D. Š. sprendimais pripažino akcininku, sprendimuose nenustatę kokiu pagrindu pareiškėjas tapo akcininku. Teismai priimdami sprendimus iš esmės motyvavo, jog sprendimai priimti pagal vidini įsitikinimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 11 18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016, kuri teismų manymu yra aktuali šios bylos nagrinėjimo ypatumui. Byloje liko neįvertinti reikšmingi įrodymai bei teisiniai argumentai, netinkamai taikomos įrodinėjimo taisyklės bei materialinės teisės normos, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, padarytos nepagrįstos ir neobjektyvios išvados (CPK 346 str. 2 d. 1 ir 2 p., 185 str. 1 d.), dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis bei pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas visiškai. Teismai priimdami naikintinus sprendimus pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismai tenkindami D. Š. reikalavimus, peržengė ieškinio ribas, nes sprendimu pripažino jį akcininku, kai D. Š. ieškinyje šio pagrindo nenurodė ir neprašė. Vėliau, Kauno apygardos teismas netinkamai išsprendė apeliacinio skundo pagrindą, dėl pirmos instancijos teisėjos padarytų CPK 159 – 160 straipsnių pažeidimų. Kauno apylinkės teismas šioje civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, 2016 m. vasario 17 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria nutarė, dar nepriėmus galutinio teismo sprendimo, dalinai patenkinti ieškovo ieškinyje nurodytų reikalavimų dalį, t.y. įpareigojo atsakovus ir nutarė: Išreikalauti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini): - išrašą iš ieškovo D. Š. vertybinių popierių sąskaitos; (analogiškas reikalavimas ieškinyje); - UAB (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus; - UAB (duomenys neskelbtini)visus vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus nuo įmonės įsteigimo/įregistravimo dienos iki 2015 m. liepos 7 d.; (tenkinamas ieškinyje prašomas reikalavimas dėl 2015 07 07 įvykusio UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo). Išreikalauti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini): - išrašą iš ieškovo D. Š. vertybinių popierių sąskaitos; (analogiškas reikalavimas ieškinyje) UAB(duomenys neskelbtini)visus vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus nuo 2001 m. kovo 15 d. iki 2015 m. liepos 3 d. (tenkinamas ieškinyje prašomas reikalavimas dėl 2015 07 03 įvykusio UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo). - informaciją apie ieškovui D. Š. išmokėtus dividendus nuo 2001 m. kovo 15 d. iki bylos iškėlimo dienos - 2015 m. spalio 8 d. Tokios pirmos instancijos teismo neskundžiamos nutarties įvykdymas reiškė, kad dar iki prasidedant bylos nagrinėjimui D. Š. gavo visą informaciją dėl kurios gavimo kreipėsi į teismą. Teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Nutartys gali būti priimamos ir vykstant teisminiam nagrinėjimui, išreikalaujant papildomus įrodymus, tačiau jos negali veikti bylos esmės. UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) įvykdžius nutartį bylos nagrinėjimas iš esmės prarado prasmę, nes į bylą pateikti dokumentai, dėl kurių ir vyksta ginčas. Tokia pirmos instancijos teismo priimta nutartis akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis bei CPK 3 straipsnio l dalis). Tačiau apeliacinė instancija nesivadovavo LR CPK 334 straipsnio 3 dalimi ir visiškai nepagrįstai bei nemotyvuotai laikė, kad pažeidimo šiuo atveju nebuvo. Dėl teisės normų reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų nuosavybės įgijimo pagrindo, jų taikymo ir aiškinimo, L. K. pareiškime nurodė, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas priimdamas neteisėtus ir naikintinus sprendimus, juose pasisakė, kad ieškovas D. Š. pripažintinas akcininku, tačiau nepasisakė ir nenustatė kokiu pagrindu. Nurodė, kad išvada padaryta pagal vidini įsitikinimą, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 1118 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016, kuri teismo manymu yra aktuali šios bylos nagrinėjimo ypatumui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atkartojo tuos pačius motyvus, kurie nurodyti Kauno apylinkės teismo 2016 12 27 sprendime. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas nepanaikinęs pirmos instancijos priimto sprendimo ir tik deklaratyviai pritaręs sprendimui, nenurodė savo argumentų bei motyvų. Teismas taip pat pažeisdamas CPK 178-185 straipsnių, 320 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės nepatikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neištyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. D. Š. nagrinėjant Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1835-748/2016, nenurodė kokiu pagrindu jis tapo akcininkas, kiek akcijų įsigijo ir ar už jas mokėjo, ar apie tai informavo bendrovę. Jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų šioje byloje nėra. Teismai priimdami naikintinus sprendimus ir nenustatę būtinųjų sąlygų, neteisėtai bei nepagrįstai pripažino D. Š. akcininku, nenustatė, kokiu pagrindu D. Š. atsirado nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas ir ar yra įvykdytos sandorio, kurio pagrindu perleistos akcijos prievolės ir pareigos, nenustatė vienos iš abiejų privalomų sąlygų: 1) rašytinės formos sutarties, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam. L. K. nurodo, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini)tiek UAB (duomenys neskelbtini), po šių teismo sprendimų turi teisę juos skųsti kasacine tvarka, kas ir yra daroma (kasacinis skundas, atsižvelgiant į LR Aukščiausiojo teismo pastabas yra teikiamas pakartotinai). Atsižvelgiant į tai, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 119 straipsnio l dalyje, ir nesant jokių dokumentų patvirtinančių, jog D. Š. pagal sutartį įgijo UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)akcijas, bei už jas sumokėjo (ANK numato, jog teisena pagal šio kodekso 119 straipsnį dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama pagal akcininko pareiškimą) prašo bylą Nr.A6-2352-1049/2017 nutraukti, o D. Š. pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. Č. nusižengimo padarymo fakto nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Patikino, kad nieko neteisingai nepadarė, 2017-05-31 susirinkime pats V. Č. akivaizdžiai net nedalyvavo, jis balsavo raštu, susirinkimas vyko pagal dienotvarkę. Dėl D. Š. pateikto prašymo gauti dokumentus, žino, tačiau pats šių reikalų nesprendžia, nes tuo rūpinasi teisininkas, visi D. Š. prašyti dokumentai buvo pateikti jį atstovavusiam antstoliui. Visus įgaliojimus V. Č. dėl to perdavė teisininkui. Visi D. Š. prašomi dokumentai yra viešoje erdvėje – Registrų centro sistemoje, ir juos galima matyti. Patvirtino, kad jis susipažinęs su 2017-04-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, žino, kad teismas šioje nutartyje pasisakė, jog D. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas, visą situaciją komplikuoja tai, kad D. Š. yra pripažintas kaltu kitoje baudžiamojoje byloje, jam nebuvo padaryta jokios realios žalos, o ir pagrindo gauti reikalaujamus dokumentus, jis neturėjo. Patvirtino, kad S. S. turėjo raštu įformintus jo, kaip įmonės vadovo įgaliojimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atstovauti įmonę ir turėjo teisę veikti jos vardu. Parodė, kad D. Š. pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, kuri yra iki šiol neatlyginta. 2017-05-31 susirinkime nebuvo svarstoma jokia konfidenciali informacija, tai buvo anksčiau, tačiau D. Š. susitarimo dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo nepasirašė. Įmonė svarsto klausimą kreiptis į teismą dėl akcijų apmokėjimo Su D. Š. santykiai yra neutralūs, ir pastarasis gali turėti pagrindą V. Č. apkalbėti. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas dėl D. Š., kaip akcininko statuso pasisakė nekonkrečiai. V. Č. D. Š. šia prasme niekaip neišskiria ir prilygina žmogui iš gatvės. D. Š. dalis akcijų nėra apmokėta ir nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. UAB (duomenys neskelbtini) įkurta 1995 metais, t. y. dar iki D. Š., berods 2001 ar 2003 metais, D. Š., kuris dirbo įmonėje buvo pažadėta parduoti dalį akcijų, kurioms išpirkti jis neturėjo pinigų. Įmonė jį norėjo išlaikyti kaip gerą specialistą, todėl ir buvo pasiūlyta akcijų. Kadangi tuo metu jų santykiai buvo labai geri, D. Š. vis žadėjo, kad apmokės akcijas, tačiau iki šiol taip ir nepadarė. V. Č. jurodė neneigiantis, kad D. Š. yra akcininkas, tačiau kelia klausimą dėl akcijų apmokėjimo, ir kai atėjo dirbti teisininkas S. S., pradėta veikti pagal įstatymą. 2010 m. prieš išeidamas iš UAB (duomenys neskelbtini)D. Š. siūlė V. Č. gražinti jo vardu perrašytas akcijas ir už jas jam sumokėti 5 milijonus litų, tačiau tokios sąlygos UAB (duomenys neskelbtini)netenkino. D. Š. pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokia sutartis net neegzistuoja ir niekada nebuvo pasirašyta, toks dokumentas yra klastotė. Anot V. Č. D. Š. siūlydamas akcijas sakė, kad jei jų neišpirks UAB (duomenys neskelbtini), tai jis ras kam parduoti. Tačiau matyt todėl, kad neturi reikiamų dokumentų, liudijančių, kad tai jo akcijos, D. Š. šių akcijų ir nepardavė, nes paprasčiausiai to negalėjo padaryti. V. Č. nurodė, kad D. Š. indėlis į UAB (duomenys neskelbtini)veiklą buvo našus, tačiau čia nekalbama apie dovaną, kalbama apie vertę, apie pirkimą, ir D. Š. nauda buvo įvertinta atlyginimu, kurį jis gavo, dividendais, tačiau ne akcijų kaina. Dividendų buvo išmokėta daugiau nei 5000 litų, jokių išskaitų dėl to, kad padengti jam perrašytų akcijų apmokėjimą nebuvo atlikta. V. Č. su D. Š. pradėjo nesutarti maždaug nuo 2009 metų, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas patikrinimas, o pastarasis buvo Vilniaus filialo direktorius, ir buvo nustatyta trūkumų. V. Č. mano, kad UAB (duomenys neskelbtini)5 procentai akcijų yra daug vertingesni, nei tie 5000 litų, apie kurių, kaip akcinio kapitalo padengimą kalbėjo pareiškėjo atstovai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, V. Č. Kauno apylinkės teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir L. K. bei S. S. paaiškinimuose, prašo bylą Nr.A6-2352-1049/2017 nutraukti, o D. Š. pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, S. S. nusižengimo padarymo fakto nepripažino. Teismo posėdyje nurodė, kad D. Š. savo skundą grindžia penkiais momentais, t. y. kad ANK 119 str. sudėtis jo atžvilgiu gali pasireikšti susirinkimų nesušaukimu, tačiau visi 2017 metų susirinkimai buvo sušaukti laiku, nuo 2013 metų D. Š. yra kviečiamas į susirinkimus kaip fizinis asmuo, iki šiol nepateikęs jokių dokumentų apie akcijų apmokėjimą. D. Š. kviečiamas į šiuos susirinkimus yra dėl to, kad tikimasi, jog jis pateiks dokumentus, liudijančius akcijų apmokėjimą, ar jas apmokės. Iki šiol jokių sutarčių dėl akcijų įsigijimo ar apmokėjimų už akcijas UAB (duomenys neskelbtini) negavęs, nežino ar nebuvo sudaryta kokių nors kitų sandorių. Antras argumentas – susirinkimų tvarkos nesilaikymas – tačiau susirinkimas įvyko ir vyko nustatyta tvarka, tik asmuo, kuris nepateikė, jo, kaip akcininko statusą įrodančių dokumentų bei dokumentų dėl apmokėjimo už akcijas, susirinkime negali dalyvauti. Trečias aspektas, kuriuo D. Š. grindžia savo pareiškimą yra įstatymuos nustatytos informacijos nesuteikimas, tačiau yra priešingai, kadangi siekiant išvengti bet kokio konflikto D. Š. buvo kviečiamas į susirinkimus, tikintis jog jis pateiks savo, kaip akcininko statusą patvirtinančius dokumentus bei dokumentus dėl akcijų apmokėjimo, o visi dokumentai, kurių jis prašė apie susirinkimus jam buvo pateikti per jo įgaliotą antstolį, kuris lankosi įmonėse, ir tai patvirtinta ne tik dokumentiškai bet ir vaizdo įrašu. Ketvirtas aspektas yra akcininko neturtinių ir turtinių teisių pažeidimas, čia jokios D. Š. teisės nebuvo pažeistos, neturtinės – todėl, kad jis per antstolį gavo visus dokumentus, o turtinės dėl to, kad baudžiamojoje byloje jį pripažinus kaltu ir teismui iš jo priteisus civilinį ieškinį UAB (duomenys neskelbtini)naudai, jam mokėtini dividendai buvo pervesti į antstolio R. K. depozitinę sąskaitą žalai, kurią jis padarė UAB (duomenys neskelbtini) atlyginti. D. Š. teikdamas pareiškimą klaidina teismą, kadangi jo ne kartą buvo prašyta pateikti dokumentus, įrodančius jo, kaip akcininko statusą ir dokumentus, liudijančius apmokėjimą už akcijas, jis to nepadarė, jokių faktinių įrodymų ,kad tokie dokumentai iš viso egzistuoja ir kad akcijos apmokėtos – nėra. Visokie bandymai pateikti kažkokias sutarčių kopijas yra niekiniai. Nurodė, jog nuosavybė į vertybinių popierių sąskaitoje nurodytas akcijas pereina tik atsiskaičius su akcijų pardavėju. To padaryta nebuvo. Tokiu atveju pakvietus D. Š. kaip akcininką kitas akcininkas galėtų pareikšti lygiai tokius pačius skundus, kokie ir yra nagrinėjami administracinio nusižengimo byloje, kada asmuo neteisėtai dalyvauja susirinkime ir gauna informaciją. Vengiant bet kokio konflikto nuo 2013 m. D. Š. pateiktas pasirašyti konfidencialumo susitarimas, kadangi įmonė vykdo ar planuoja ir tokio pobūdžio veiklą, tačiau D. Š. kategoriškai atsisakė tokį susitarimą pasirašyti, taigi nepadeda įmonėms spręsti klausimų, kurie yra aktualūs. 2017-05-31 susirinkimuose konfidencialių klausimų spręsta nebuvo, toks poreikis buvo atsiradęs 2014 metais. Jokio akcininkų konflikto S. S. nemato, kadangi baudžiamojoje byloje visa gynybinė pozicija buvo statoma tik ant akcininkų konflikto, tačiau, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi D. Š. UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę žalą kurios dydis siekia apie 140 000 eurų. Siekiant išvengti konflikto visi dokumentai, kurių prašė D. Š., jo antstoliui M. P. buvo pateiki iš karto po antstolio pakartotino prašymo pateikimo. Klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo šiuo metu yra sprendžiamas teisme. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini)valia buvo pateikti dokumentus, ir tas buvo padaryta, pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos, kurios išsiųstos lydraščiu, jei tokia forma D. Š. netiko, jis galėjo prašyti patvirtinti jas. Įmonių tarpusavio santykiai su D. Š. yra netipiniai, nuo 2012 metų atlikus įmonėse patikrinimus nerasta dokumentų, kad D. Š. būtų sumokėjęs už akcijas, nežinoma, ar D. Š. neturėjo kokių kitų sandorių dėl akcijų pardavimo. Atsižvelgdami į 2017-04-26 Kauno apygardos teismo nutartį per metus žada pateikti pasiūlymą D. Š. apmokėti už akcijas, o vėliau jam to nepadarius jis bus išregistruotas iš akcininkų sąrašų. Klausimui dėl akcijų apmokėjimo tikriausiai bus kreipiamasi į teismą. Jokių tarpusavio konkurencinių santykių šia byla nesprendžia. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus S. S. nurodė, kad visus atsakymus į pateiktus pakartotinius prašymus pateikė pagal lydraštyje nurodytas datas, tinkamu laiku, antstoliui atsakė 2017-06-07, kai siuntė 2015 metų dokumentus, D. Š. papildomai pareikalautus dokumentus antstoliui išsiuntė 2017-06-14, tačiau iki šiol abejoja, ar antstolis veikė teisėtai. Ne ir po teismo sprendimo civilinėje byloje mano, kad D. Š. turėtų patiekti dokumentus, kad jis yra akcininkas, ir kad už akcijas apmokėta. Nepripažįsta, kad D. Š. yra tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Kasacinį skundą civilinėje byloje Lietuvos aukščiausiasis teismas atsisakė priimti. Kiek atsimena, kažkokia vertybinių popierių sąskaita įmonėje yra atidaryta, tačiau klausimas dėl apmokėjimo nėra išspręstas. Jo žiniomis dividendai D. Š. buvo skirti. Į 2017-05-31 susirinkimą atvyko D. Š. su antstoliu, jo buvo paprašyta pateikti akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau jis to pateikti negalėjo, todėl nebuvo galima leisti jam balsuoti. Jam buvo tai pasakyta ir paprašyta palikti salę, antstolis dar tarė keletą negražių frazių ir abu išėjo, po to nustatyta tvarka vyko visuotinis akcininkų susirinkimas. Sprendimą, kad D. Š. negali dalyvauti susirinkime priėmė pats S. S..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, S. S. Kauno apylinkės teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir L. K. bei V. Č. paaiškinimuose, prašo bylą Nr.A6-2352-1049/2017 nutraukti, o D. Š. pareiškimą palikti nenagrinėtą.

III. Pareiškimus pateikusio asmens paaiškinimai

Pareiškėjas D. Š. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu parodė, kad 2001 metais, kovo mėnesį iš V. Č. įsigijo 5 procentus UAB (duomenys neskelbtini)akcijų, už kurias yra pilnai atsiskaitęs. Po įsigijimo ir sutarties pasirašymo UAB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių sąskaitoje atsirado įrašas, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, kad D. Š. tampa UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir nuo 2001 metų kovo mėnesio dalyvavo visuose akcininkų susirinkimuose, buvo į juos kviečiamas, jam buvo pateiktos visos finansinės ataskaitos, akcininkų susirinkimų protokolai, visa tai tęsėsi maždaug iki 2013 metų, kuomet buvo pradėtas ignoruoti, kuomet buvo kviečiamas į susirinkimus, tačiau po to negalėdavo išsireikalauti nei susirinkimų protokolų, nei finansinių dokumentų. To pasekoje kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuris buvo pilnai patenkintas 2016-12-27 sprendimu, ir vėliau Kauno apygardos teismo 2017-04-26 sprendimu. Šie sprendimai įpareigoja UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini)pateikti jam, kaip akcininkui, visus priklausiančius dokumentus, tačiau iki šiol tų dokumentų jam nėra pateikta, dėl to, kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo. D. Š. paaiškino, kad 2017-04-26 Kauno apygardos teismo nutartį gavo paštu, buvo rašytinis apeliacinis procesas. Toje byloje jis prašė pateikti finansines ataskaitas už 2015 metus, taip pat šiuo teismo sprendimu abi įmonės yra įpareigotos jam pateikti išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų ir to nepadaryta iki šiol. Dėl administracinio nusižengimo bylos D. Š. nurodė prašantis pateikti tuos pačius dokumentus, 2016 metų finansines ataskaitas bei susirinkimų protokolus, taip pat 2017 metais vykusių akcininkų susirinkimų protokolus. Su jokiais prašomais dokumentais šiai dienai nėra susipažinęs, kadangi jie jam nepateikti, su administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsiliepimais ir kartu pateiktais dokumentais yra susipažinęs, tačiau tai ne tie dokumentai, kurių reikalauja jie netikslūs ir nėra tinkamai patvirtinti, nors turinys žinomas. Iki šiol civilinėje byloje yra vykdymo procesas, už dokumentų nepateikimą yra skirtos nuobaudos. Akcininko teisė gauti informaciją yra teisė gauti ne bet kokią, o teisingą ir tinkamai įformintą informaciją, atitinkančią realybę, tuo tarpu administracinėn atsakomybė traukiamų asmenų atsiliepimuose pateikta tik dalis tokios informacijos, nepateikta balansai, aiškinamieji raštai. Nuolatinis nepateikimas tokių duomenų ir atvedė pareiškėją į šią bylą, nes tai piktybinis vengimas įvykdyti akcininko teises. Svarbu atsižvelgti kada tie dokumentai buvo pateiti antstoliui, kada pažeistas įstatymo nustatytas terminas. Anot pareiškėjo – tinkamai patvirtinti dokumentai, tai dokumentai pateikti įstatymo nustatyta tvarka, nes nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo parodytas kompiuterio monitoriaus vaizdas ir pasiūlyta jį nusifotografuoti. Dėl S. S. elgesio neleidžiant jam dalyvauti susirinkimuose D. Š. parodė, kad jam pateikus asmens dokumentus ir paprašius balsavimo biuletenio ar kitaip balsuoti dėl darbotvarkėje nurodytų klausimų, S. S. jam užduodavo pasikartojančius klausimus dėl to, ar jis yra įmonės akcininkas ir susirinkimuose dalyvauti neleido. Visa tai vyko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu Ateities pl. 45C, Kaunas. Ten D. Š. buvo atvykęs su antstoliu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Taip daro paskutinius du metus. D. Š. bandė aiškintis, ar S. S. turi įgaliojimus kad jis gali atstovauti įmones, tačiau tokių įgaliojimų negavo, nematė net darbo pažymėjimo, daro prielaidą, kad S. S. yra įdarbintas tik UAB (duomenys neskelbtini)nors atstovauja abi įmones. Jei viskas vyktų sklandžiai ir įstatymo nustatyta tvarka, tokių klausimų teisme nesvarstytų. Visuose UAB (duomenys neskelbtini) susirinkimuose L. K. dalyvauja, tačiau V. Č. – ne, paklausus kur jis yra tokia informacija pareiškėjui nebuvo pateikta, jokiais klausimais pasisakyti jam nebuvo suteikta teisė. D. Š. parodė, kad yra viena baudžiamoji byla, kurioje jis apeliacinio teismo pripažintas kaltu, tačiau yra paduotas ir priimtas kasacinis skundas, šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini)naudai patenkintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kuris neatlygintas. Taip pat vyksta ir kitas procesas, kurio metu antstolio ieškinys dėl baudos paskyrimo už teismo reikalavimų nevykdymą, patenkintas, paskirtos baudos po 5 eurus už dieną. D. Š. patvirtino žinantis, kad jo prašomą informaciją galima gauti per VĮ „Registrų centro“ savitarną, tačiau tuo nepasinaudojo. Mano, kad jis, kaip akcininkas turi teisę žinoti kaip įmonė vykdo veiklą, pelningai, ar nuostolingai, kokie priimami strateginiai sprendimai, taigi jis nevaldo informacijos. Turint finansines ataskaitas jis žinotų savo akcijų vertę. Jo valdomas UAB (duomenys neskelbtini)akcijų vienetų skaičius gali skirtis, kadangi 5185 vienetai, buvo akcijų skaičius, kurį jis valdė iki akcinio kapitalo didinimo. Įstatinis kapitalas buvo didinamas iš pelno, dėl to 2003 metais pasirašyta sutartis, kuri patvirtinta notaro. Už akcijas D. Š. yra apmokėjęs. Dėl reorganizacijos nusprendė kartu su V. Č., atskiriant įmonės nekilnojamąjį turtą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) atsirado reorganizacijos būdu, kur proporcingai turimų akcijų skaičiumi jis taip pat tapo 5 procentų dalies akcininkų. 2011 m. D. Š. siūlė V. Č. įsigyti turimas akcijas, tačiau V. Č. šių akcijų įsigyti nenorėjo, kitas asmuo neatsirado, todėl viskas taip ir baigėsi. Akcijų įsigijimo originalas yra UAB (duomenys neskelbtini) būstinėje, D. Š. jo neturi. Vieno susirinkimo metu S. S. D. Š. siūlė pasirašyti susitarimą dėl konfidencialios informacijos, tačiau D. Š. jo nepasirašė, įmonės įstatuose nėra apibrėžta, kas yra laikoma konfidencialia informacija. D. Š. supratimu ta informacija, kurios jis prašo, neturi nieko konfidencialaus. Ginčas dėl akcijų apmokėjimo šiai dienai nėra sprendžiamas ginčo teisenos tvarka, dėl to jis į teismą nesikreipė. D. Š. parodė, kad jo santykiai su L. K. yra geri, su S. S. patenkinami, su V. Č. – blogi. Taip yra dėl to, kad iki 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo sklandžiai ir pelningai, tačiau vėliau atėjus ekonominei krizei jo ir V. Č. požiūriai išsiskyrė. V. Č. požiūris jam buvo nepriimtinas, kadangi tokiu būdu buvo pažeidžiamos darbuotojų teisės, buvo siūloma atleidinėti žmones, su tuo D. Š. nesutiko, todėl jam pačiam buvo pasiūlyta palikti pareigas ir 2009 metais jis buvo atleistas. Šiuo metu D. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir yra jos vadovas, šių įmonių veiklos susiję iš dalies, kadangi abi įmonės užsiimta komerciniu transportu, kažkuria prasme yra konkurentai. D. Š. parodė, kad 2001 metų kovo mėnesio įstatymai reglamentavo, kad atsidurti vertybinių popierių sąvade buvo pagrindas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, tokia informacija apie akcininkų pasikeitimą įregistruota registre, tuo pagrindu jis tapo akcininku. Už akcijas apmokėjo grynais pinigais. D. Š. prašė, kad antstolis nuvyktų ir pareikalautų pateikti jam kaip akcininkui priklausančius dokumentus, tačiau jam nėra žinoma, ar antstolis tokius dokumentus gavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Š. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas, ir jam nuosavybės teise priklauso 82 695 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kas sudaro 5 proc. visų bendrovės akcijų. Šias aplinkybes patvirtina pateikiami rašytiniai įrodymai – akcininkų registravimo žurnalo kopija, akcininkų sąrašo, patvirtinto įmonės direktoriaus ir pagrindinio akcininko (kuriam priklauso likę 95 proc. visų akcijų) V. Č. bei registruoto Juridinių asmenų registre, kopija. Anot pareiškėjo, tai, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016) ir Kauno apygardos teismo 2017-04-26 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, jam priklauso 95 proc. Bendrovės akcijų. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio nuostatomis, Bendrovei pateikė rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas/išrašus: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017-05-31 vykusio UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Bendrovė per įstatyme numatytą 7 dienų terminą į šį prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada jis gali susipažinti su šiais dokumentais, tokiu būdu Bendrovės direktorius V. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste - ANK) 119 str., kur numatyta administracinė atsakomybė už įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą ar kitų įstatuose numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato akcininkų teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais (ABĮ 14 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs, kad minėtos įstatymų nuostatos akcininkui užtikrina gauti nurodomų dokumentų kopijas bei prašomą informaciją. Tokiu atveju ne akcininkui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad jam buvo ribojama galimybė susipažinti su ginčo informacija, bet įmonei, jos vadovui tenka pareiga įrodyti tai, kad jie tinkamai įvykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, t. y. kad laiku pateikė akcininkui prašomų dokumentų kopijas ar reikalaujamą informaciją. Savo pareiškime D. Š. taip pat pažymėjo, kad ABĮ 41 straipsnyje numatyta, kad bendrovės nematerialiosios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (1 d.); uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų - nematerialių akcijų savininkų - asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė (3 d.); sąskaitų tvarkytojas, kuris yra atidaręs asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, akcininko prašymu turi išduoti išrašą iš šios sąskaitos (4 d.). Pagal ABĮ 37 straipsnio 13 dalį uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkių nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojui. Teismų formuojamoje praktikoje analogiškose bylose išaiškinta, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcininkų teisės pažeidimas objektyviai gali pasireikšti alternatyviais būdais: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimu ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbus kriterijus yra tai, ar vadovas, naudodamasis jam suteikta teise, nepiktnaudžiauja ja, ir pareigą vykdo ne formaliai, o kokybiškai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016, kt.). Anot pareiškėjo, aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, kaip Bendrovės akcininkas, Bendrovei pateikė rašytinį prašymą dėl dokumentų kopijų/išrašų suteikimo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č., kaip Bendrovės vadovas, jo prašymą ignoravo ir per įstatymo nustatytą terminą nei išsiuntė jo prašomų išduoti dokumentų kopijų/išrašų, nei nurodė vietą ir laiką, kada D. Š. gali su dokumentais susipažinti, nei informavo, kur ir kada jam bus išduotos prašomų dokumentų kopijos/išrašai ir pan. Anot Pareiškėjo, toks Bendrovės ir jos vadovo V. Č. elgesys yra tęstinis, sistemingas, akivaizdžiai siekiant pažeisti D. Š., kaip Bendrovės akcininko, teises ir teisėtus interesus. Iš pateikiamų teismų procesinių sprendimų taip pat matyti, kad D. Š. jau buvo priverstas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl to, kad Bendrovė sistemingai pažeidė (ir pažeidžia) jo teisę į informacijos gavimą, nepagrįstai atsisakė išduoti 2015 metai vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos ir kitų dokumentų kopijas. Nors minimoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teismai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė D. Š. teisę į informaciją, įpareigojo per 7 dienas jam pateikti nurodomų dokumentų išrašus/kopijas, tačiau Bendrovė, vadovaujama V. Č., iki šiol šio teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Pažymėtina, kad analogiška situacija dėl informacijos/dokumentų nesuteikimo kartojosi ir 2016 metais. Šios teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Č., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, akivaizdžiai sistemingai, tyčia piktnaudžiauja jam suteikta teise, sistemingai pažeidžia D. Š. teises į ABĮ numatytos informacijos gavimą, tyčia nesuteikia jo prašomų dokumentų kopijų/išrašų. V. Č. per 7 dienas nuo D. Š. rašytinio prašymo pateikimo tyčia dokumentų išrašų/kopijų neišdavus bei neinformavus, kur ir kada su šiais dokumentais pastarasis gali susipažinti, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), veikdamas tyčia, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio l dalyje. Remdamasis tuo kas išdėstyta, Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo prašo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą bei priteisti iš V. Č. Pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas D. Š. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, ir jam nuosavybės teise priklauso 67 305 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kas sudaro 5 proc. visų bendrovės akcijų. Šias aplinkybes patvirtina pateikiami rašytiniai įrodymai - akcininkų registravimo žurnalo kopija, akcininkų sąrašų, patvirtintų buvusio įmonės direktoriaus ir iki šiol pagrindinio akcininko (kuriam priklauso likę 95 proc. visų akcijų) V. Č. bei registruotų Juridinių asmenų registre, kopijos. Tai, kad D. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas yra nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016) ir Kauno apygardos teismo 2017-04-26 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Šiai bendrovei D. Š. pateikė rašytinį prašymą dėl dokumentų suteikimo, prašant jam pateikti tinkamai patvirtintas nurodomų dokumentų kopijas/išrašus: išrašą iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos, 2017-05-31 vykusio UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Bendrovė per įstatyme numatytą 7 dienų terminą į šį prašymą nereagavo, prašomų dokumentų nesuteikė, neinformavo, kur ir kada pastarasis gali susipažinti su šiais dokumentais, tokiu būdu, anot pareiškėjo, Bendrovės direktorius L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnyje, kur numatyta administracinė atsakomybė už įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą ar kitų įstatuose numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą Aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, Bendrovei pateikė rašytinį prašymą dėl dokumentų kopijų/išrašų suteikimo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K., kaip Bendrovės vadovas, jo prašymą ignoravo ir per įstatymo nustatytą terminą nei išsiuntė D. Š. prašomų išduoti dokumentų kopijų/išrašų, nei nurodė vietą ir laiką, kada jis gali su dokumentais susipažinti, nei informavo, kur ir kada D. Š. bus išduotos prašomų dokumentų kopijos/išrašai ir pan. Anot pareiškėjo, toks Bendrovės ir jos vadovo L. K. elgesys yra tęstinis, sistemingas, akivaizdžiai siekiant pažeisti jo, kaip Bendrovės akcininko, teises ir teisėtus interesus. Iš pateikiamų teismų procesinių sprendimų taip pat matyti, kad D. Š. jau buvo priverstas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl to, kad Bendrovė sistemingai pažeidė (ir pažeidžia) jo teisę į informacijos gavimą, nepagrįstai atsisakė išduoti 2015 metais vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos ir kitų dokumentų kopijas. Nors minimoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais teismai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė D. Š. teisę į informaciją, įpareigojo per 7 dienas D. Š. pateikti nurodomų dokumentų išrašus/kopijas, tačiau Bendrovė, vadovaujama L. K., iki šiol šio teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Pareiškėjas pažymi, kad analogiška situacija dėl informacijos/dokumentų nesuteikimo kartojosi ir 2016 metais. Anot Pareiškėjo, šios teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, akivaizdžiai sistemingai, tyčia piktnaudžiauja jam suteikta teise, sistemingai pažeidžia D. Š. teises į ABĮ numatytos informacijos gavimą, tyčia nepateikia prašomų dokumentų kopijų / išrašų. L. K. per 7 dienas nuo D. Š. rašytinio prašymo pateikimo tyčia dokumentų išrašų/kopijų neišdavus bei neinformavus, kur ir kada su šiais dokumentais jis gali susipažinti ir pan., konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), veikdamas tyčia, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. D. Š. prašo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių L. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą, priteisti iš L. K. Pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas D. Š. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, toliau išdėstė analogiškas aplinkybes dėl akcijų dalies ir jų įsigijimo šiose įmonėse, kaip ir dviejuose savo kituose pareiškimuose. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)teisininku. Pažymi, kad aukščiau minimoje Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016 S. S., kaip įmonių įgaliotas teisininkas, teikė įvarius procesinius dokumentus, atstovavo įmonių interesus teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, laikantis pozicijos, jog neva D. Š. nėra minimų įmonių akcininkas ir todėl jam neturi būti teikiama prašoma informacija, dokumentų išrašai ir kopijos. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas, ištyręs bylos įrodymus, taip pat ir S. S., kaip įmonės teisininko, dėstomą poziciją, 2016-12-27 įsiteisėjusiame sprendime nustatė ir dar sykį patvirtino, kad jis (D. Š.) yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas ir jam priklauso įmonės akcijos. Tą patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2017-04-26 nutartyje, atmesdamas Bendrovių apeliacinį skundą, grindžiamą analogiška ir visiškai nepagrįsta versija, jog neva D. Š. nėra įmonės akcininkas, neva jis su V. Č. nesudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, neva aš už akcijas nesumokėjo ir pan. Teismų priimti sprendimai buvo tinkamai įteikti Bendrovėms, todėl S. S., kaip Bendrovių teisininkui, šie teismų sprendimai buvo žinomi. Anot Pareiškėjo, bendrovės neneigia, kad jo vardu įmonėse yra atidarytos vertybinių popierių sąskaitos ir nors minėtų teismų sprendimų yra įpareigotos jam išduoti išrašus iš vertybinių popierių sąskaitos, tačiau iki šiol nėra išdavusios tinkamai ir teisingai užpildytų bei tinkamai patvirtintų vertybinių popierių sąskaitos išrašų. Be to, Bendrovėms geranoriškai nevykdant minėto teismo sprendimo, pagal Kauno apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus antstolio M. P. kontoroje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0123/17/00523 (UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu) ir Nr. 0123/17/00524 (UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu). Antstolis šiose vykdomosiose bylose 2017-05-12 priėmė raginimus įvykdyti sprendimą ir atitinkamus patvarkymus, kurie buvo įteikti Bendrovėms ir kuriuos 2017-05-31 raštuose Nr. 1S ir Nr. 2S mini ir Bendrovių teisininkas S. S.. Kartu Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 1A-23-518/2017, S. S., kaip Bendrovių teisininkas, teismui teikė raštus (2015-07-24 Nr. 1-2015/07/24 ir 2016-05-26 Nr. 1-2016/05/26), nurodydamas, kad 2015-2016 metais Bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų metu buvo priimti sprendimai išmokėti dividendus akcininkams, todėl D. Š. yra paskaičiuoti atitinkamo dydžio dividendai. Anot Pareiškėjo, šios aukščiau aptartos aplinkybės/rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. yra akivaizdžiai žinoma, kad D. Š. yra Bendrovių akcininkas, kas yra nustatyta ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.), kituose rašytiniuose įrodymuose, Bendrovių turimuose dokumentuose. UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad 2017-05-17 yra šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas nurodytu laiku, D. Š. informavo, kad, kaip akcininkas, atvyko į visuotinį akcininkų susirinkimą. S. S. prisistatė, kaip įgaliotas įmonės vesti akcininkų susirinkimą, ir informavo, kad dėl kvorumo trūkumo 2017-05-17 susirinkimas neįvyks, o 2017-05-31 bus šaukiamas pakartotinis susirinkimas. 2017-05-31 nuvykus į pakartotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, S. S. ėmė reikalauti pateikti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo sutartį ir dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą už akcijas, nors, kaip jau minėta aukščiau šiame pareiškime, S. S. buvo žinoma, kad D. Š. yra įmonės akcininkas. Tą įrodė ir jo paties S. S. pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2016-02-15 dokumentas „Duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus“. Anot pareiškėjo, S. S., aiškiai žinodamas, kad D. Š. yra akcininkas, tačiau visiškai nepagrįstai reikalaudamas pateikti dokumentus, kurie (jų originalai) dar 2001 metais buvo pateikti įmonei (tuo pagrindu D. Š. nuo 2001 metų yra įmonės akcininkas ir nuo to laiko įgyvendina visas akcininko teises), nutraukė tą dieną jų bendravimą ir sutrukdė (neleido) D. Š. dalyvauti UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, jame balsuoti susirinkimo darbotvarkėje nurodomais klausimais. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikiami 2017-06-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-17-67 ir 2017-05-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/17/23 nuorašai. Toliau savo pareiškime D. Š. nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad 2015-05-12 yra šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas nurodytu laiku, informavo, kad, kaip akcininkas, atvyko į visuotinį akcininkų susirinkimą. S. S. pareikalavo pateikti akcijų įsigijimo dokumentus, o taip pat informavo, kad susirinkime nedalyvaujant akcininkui, kuriam priklauso 95 proc. akcijų, bus rengiamas pakartotinis akcininkų susirinkimas. 2017-05-31 nuvykus į pakartotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, S. S. reikalavo pateikti akcijų įsigijimo dokumentus, sutartį, dokumentus, kad yra apmokėta už akcijas, nors kaip minėta aukščiau šiame pareiškime, S. S. buvo (yra) žinoma, kad D. Š. yra įmonės akcininkas. Tą įrodė ir D. Š. S. S. pateiktas 2016-02-22 Bendrovės akcininkų sąrašo išrašas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės. Be to, S. S., kaip Bendrovės teisininkui, yra aiškiai žinoma, kad dar 2009 metais UAB (duomenys neskelbtini) akcijas nuosavybėn įgijo reorganizuojant UAB (duomenys neskelbtini) skaidymo būdu, sukuriant naują įmonę – UAB (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina būtent įmonėje esantys dokumentai. S. S., aiškiai žinodamas, kad D. Š. yra akcininkas, tačiau visiškai nepagrįstai reikalaudamas pateikti dokumentus, kurie yra įmonėje, nutraukė jų bendravimą, pareiškė, kad susirinkimas baigtas, ir tokiu būdu S. S. sutrukdė (neleido) D. Š. dalyvauti UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, balsuoti susirinkimo darbotvarkėje nurodomais klausimais. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikiamo 2017-05-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-17-66 nuorašas. D. Š. konstatuoja, kad 2017-05-31 jam atvykus į pakartotinai šaukiamus Bendrovių visuotinius akcininkų susirinkimus, kurie buvo organizuojami Bendrovių patalpose adresu Ateities pl. 45C, Kaunas, Bendrovių teisininkas S. S. prisistatė, kaip turintis Bendrovių įgaliojimus vesti susirinkimus ir atstovauti Bendroves (tačiau atsisakė pateikti tokius įgaliojimus patvirtinančius dokumentus). Jam paaiškinus, kad D. Š., kaip Bendrovių akcininkas, atvyko į šaukiamus akcininkų visuotinius susirinkimus, S. S., akivaizdžiai žinodamas, kad D. Š. yra Bendrovių akcininkas, nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti/yra Bendrovėse, o D. Š. jų nepateikus, bet pateikus kitus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra Bendrovių akcininkas, neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia sukliudė, neleido D. Š. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti susirinkimuose keliamais klausimais bei įgyvendinti neturtines akcininko teises ir taip pažeidė jo, kaip Bendrovių akcininko, teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini) teisininkas S. S. tyčia padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, D. Š. prašo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teisininką S. S. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas, bei priteisti iš S. S. Pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Teismas byloje surinktus duomenis savo išvadoms pagrįsti vertina kompleksiškai, kadangi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, tik kai įrodoma, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šis nusižengimas, kai jis pasireiškia įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimu, gali būti padaromas tik neveikimu. Administracinė atsakomybė už neveikimu padarytą pažeidimą nusižengimą atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog asmuo, kuris gali būti nusižengimo subjektas, privalėjo (turėjo) veikti ir galėjo veikti.

Žemesnės instancijos teismas

Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus ar kitus asmenis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį, būtina nustatyti akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį ar akcininko neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose reglamentuojančių įstatymų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 16 straipsnio 1 dalis 1 punktas) ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Kasacinio teismo praktikoje, kurią, beje, savo pareiškimuose pareiškime cituoja ir Pareiškėjas, nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

Dėl D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininko statuso.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismui pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad D. Š. yra tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, taigi, faktiškai atitinka asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, taip pat yra subjektas turintis teisę gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo ginčyti ir nesivadovauti įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistu, ir joje sprendžiant ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją konstatuota, kad D. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas, todėl turi teisę gauti atitinkamą informaciją, nes tai numatyta ABĮ ir UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose.

Aukščiau minėtoje civilinėje byloje jau buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąraše sudarytame 2010-01-04, D. Š. nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 82695 vienetai paprastųjų akcijų, o UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų registracijos knygoje nurodyta, kad bendrovėje yra įregistruoti du akcininkai: V. Č. ir D. Š., kuriam priklauso 82695 vienetai akcijų. Į bylą atsakovo pateiktas vertybinių popierių sąskaitos išrašas, kuriame pažymėta, kad ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita Nr. 2, nurodytas ieškovui priklausančių akcijų skaičius - 5185 vienetai, taip pat nurodyta, kad jos neapmokėtos, pažymėta data „2001-03-15“ grafoje „informacija, susijusi su akcijomis“. Iš 2003 m. spalio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., abiem priklauso 100 proc. bendrovės akcijų, vienbalsiai nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms. Iš antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, sudaryto 2016-11-23, Nr. 123-16-145, matyti, kad pareikalavus D. Š. vertybinių popierių sąskaitos originalo, atsakovas pateikė kompiuteriu atspausdinęs popierinę dokumento kopiją, pavadintą „D. Š. vertybinių popierių sąskaita Nr.2“, kuriame nurodytas akcijų skaičius – 5185 vienetai, data: „2001-03-15“, bei įrašyta: „duomenų apie įsigijimą nėra“. Iš UAB (duomenys neskelbtini) visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matosi, kad ieškovas dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus. Protokoluose tik skirtingai pažymėta apie ieškovo turimas akcijas: 5185 akcijų, 150000 akcijų, 82695 akcijų (2003-10-29 protokolas; 2008-06-20 protokolas, 2014-05-07 protokolas). Be to, ieškovas teismui pateikė 2001-03-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kuria teismas kaip įrodymu nesirėmė, nes kitai ginčo šaliai kilo abejonių dėl jos tikrumo, šios sutarties kopiją D. Š. įgaliotasis atstovas pateikė ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teismui.

Dėl D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininko statuso, civilinę bylą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad akcininkų sąraše sudarytame 2010-09-04, įregistruotame 2010-09-16, ieškovas yra nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas, kuriam priklauso 67305 vienetai paprastųjų akcijų. Iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų registravimo žurnalo matyti, kad bendrovėje yra įregistruoti du akcininkai: V. Č. ir D. Š., kuriam priklauso 67305 vienetai akcijų. Iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 išrašo matosi, kad ieškovui priklausančių akcijų skaičius - 67305 vienetai, nurodyta, kad jos įgytos reorganizuojant, įrašas padarytas UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu. UAB (duomenys neskelbtini)visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai, pranešimai dėl susirinkimų šaukimo, balsavimo biuleteniai patvirtina, kad D. Š. dalyvavo bendrovės valdyme kaip juridinio asmens dalyvis, įgyvendindamas akcininko teises ir pareigas. Įvertinus išnagrinėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuriam priklauso 67305 nematerialios akcijos. Taigi, teismas neabejoja D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko statusu, kartu pripažindamas, kad tai, koks tikslus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų skaičius priklauso D. Š., t. y. 82 695 vnt., kaip nurodyta pareiškimuose, ar ne mažiau, kaip 5185 vnt., kaip tą nustatė civilinę bylą nagrinėjęs teismas, nutarimo administracinėje byloje priėmimui esminės reikšmės neturi.

Administracinio nusižengimo byloje proceso dalyviai pateikė analogiškus dokumentus ir iš esmės analogiškus argumentus bei paaiškinimus dėl D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini), o taip pat UAB (duomenys neskelbtini), akcininko statuso, kai tuo tarpu šis ginčas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia aukštesniojo teismo (2017-04-26 Kauno apygardos teismo) nutartimi, o administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys Kauno apylinkės teismui pateikė iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos nurodė ir savo 2017-06-12 bei 2017-08-25 Lietuvos aukščiausiajam teismui teiktuose kasaciniuose skunduose, todėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo visas aplinkybes vertinti iš naujo, konstatuodamas, kad duomenų, liudijančių, jog D. Š. yra tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas byloje pateikta pakankamai vien vadovaujantis įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistu (2017-06-22 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi byloje Nr. 3P-1100/2017, bei 2017-08-01 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi byloje Nr. 3P-1350/2017, kasacinį skundą atsisakyta priimti), ir šioje dalyje atmeta priešingos šalies – administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų – L. K., V. Č. bei S. S. argumentus, išdėstytus teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. Č. teismo posėdžio metu nurodė pripažįstantis, jog D. Š. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o tai, kad nėra jokios kitos išeities kaip tik vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą teismo posėdžio metu nurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – S. S..

Dėl trukdymo D. Š. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Savo pareiškimą šioje dalyje D. Š. iš esmės grindžia tuo, kad, jam kaip UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui buvo neleista dalyvauti 2017-05-31 pakartotinai vykusiuose šių įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nebuvo leista balsuoti darbotvarkės klausimais tokiu būdu sutrukdyta įgyvendinti neturtines akcininko teises.

ANK 119 straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo akcininkų turtines bei neturtines teises ir interesus, ir taip užtikrina normalią, teisingą juridinių asmenų veiklą, jų valdymą, teisių ir pareigų balansą. Apie žalą šiai įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Administracinės atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ne tik, ar veika realiai yra kėsinamasi į ANK 119 straipsnyje aprašytus gėrius, tačiau ir tai, ar dėl tokios veikos jiems padaroma reali žala. Taigi ne bet kokie ANK 119 straipsnyje įtvirtintų subjektų veiksmai daro veiką pavojingą. Jeigu ANK 119 straipsnyje aprašyti veiksmai realiai ir esmingai negali pažeisti akcininkų teisių, kadangi nesukelia teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nors formaliai atitinka ANK 119 straipsnio sudėties požymius, tačiau realiai nėra tiek pavojinga.

Teismo vertinimu, D. Š. pareiškimuose šioje dalyje nurodyti argumentai ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. veiksmai nors formaliai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, tačiau realiai neįtakojo tiek pavojingų ir realių padarinių atsiradimo. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog sprendžiamas administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, šis pažeidimas taip pat turi būti realus, o ne formalus ir turėti aiškiai asmeniui žalingas pasekmes.

Nors įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistu, D. Š. buvo įvardintas tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini), akcininku, ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas su tuo visiškai sutinka, tačiau, kaip teisingai savo atsiliepimuose pažymėjo administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys – aukščiau nurodytoje civilinėje byloje nebuvo spręstas klausimas ir pripažinta aplinkybė – ar D. Š. nematerialiosios akcijos abejose bendrovėse buvo apmokėtos, ar ne. Civilinę bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad ne akcijų apmokėjimas, o vertybinių popierių sąskaitos atidarymas yra esminis dalykas, kurio pagrindu yra sprendžiama apie akcininko statuso atsiradimą, tačiau ginčo dėl akcijų nuosavybės teisės perėjimo nesprendė, nurodydamas, kad jis yra nagrinėtinas teisme pagal suinteresuotos šalies ieškinį, tačiau šioje byloje tokio ieškinio nėra pareikšta (2016-12-27 Kauno apylinkės teismo nutarties 5 lapas). Kai tuo tarpu teismui nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą tai turi reikšmės sprendžiant dėl akcininkui galinčių kilti neigiamų padarinių, kadangi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnyje imperatyviai numatyta, jog balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyta, kad sudariusios nematerialių akcijų perleidimo sandorį, šalys rašytinę sutartį turi pateikti sąskaitų tvarkytojams ir nematerialių akcijų perleidimas yra fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nematerialių akcijų nuosavybės teisė pereina kai įgijėjo vardu atidaroma vertybinių popierių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2016). ABĮ 45 straipsnis numato akcijų apmokėjimo tvarką, o būtent, akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Jos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutini piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Byloje sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo kyla abejonių dėl to, ar D. Š. akcijos yra apmokėtos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. Č. nurodė, kad 5 (penki) procentai UAB (duomenys neskelbtini)akcijų D. Š., kai tuometiniam įmonės darbuotojui buvo pasiūlytos ir nesant jokio konflikto įrašai apie tai vertybinių popierių sąskaitoje padaryti 2001 metais, tačiau tai nebuvo dovana už nepriekaištingą darbą, ir sutarta jog akcijas D. Š. apmokės, kai tuo tarpu iki šiol jis to nepadarė. Teismas atsižvelgia į pareiškėjo atstovų argumentus šioje dalyje nurodant, kad ABĮ 49 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina), tačiau tai nepaneigia V. Č. nurodytų aplinkybių, dėl vien formalaus 5 procentų akcijų perrašymo D. Š., tuo metu su juo gera valia sutarus, jog už akcijas jis apmokės, todėl ginčo, kad ta D. Š. formaliai perrašytų akcijų dalis iš viso nebuvo padengta piniginiais įnašais (už jas sumokėjo pats V. Č. įmonės steigimo metu) nėra, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini)įstatinis kapitalas negalėjo būti didinamas, ar kad bendrovė negalėjo būti reorganizuota, ar dėl to D. Š. negalėjo būti išmokami dividendai. Vertinant tai, kad D. Š. nepateikė jokių atsiskaitymą už jo dalies akcijas patvirtinančių dokumentų (bankinio pavedimo kopijų, pakvitavimų, fizinių asmenų patvirtinimų, kad jiems sumokėta už UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, ar kt.), o civilinio proceso tvarka iki šiol šis klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl teismas visas abejones šioje dalyje vertina administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų naudai ir laiko, kad faktiškai D. Š., kaip UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininko statusas, nors ir pripažįstamas, tačiau yra formalus. Kartu administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ginčo dėl akcijų nuosavybės teisės perėjimo, taigi ir dėl akcijų apmokėjimo sprendimas, nėra šios bylos esminis dalykas ir turėtų būti nagrinėtinas teisme pagal suinteresuotos šalies ieškinį civilinio proceso tvarka.

Esant aukščiau išdėstytos aplinkybėms konstatuotina, kad D. Š. pareiškime nurodyti argumentai, dėl trukdymo S. S. veiksmais jam dalyvauti visuotiniuose UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) susirinkimuose ir balsuoti darbotvarkės klausimais, yra deklaratyvūs, nes teismo nuomone, trūkstant duomenų dėl akcijų apmokėjimo, D. Š. tokios teisės, išskyrus teisę dalyvauti pačiame susirinkime, sutinkamai su ABĮ 17 straipsnio 1 dalimi (balsavimo teisę kituose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos neturi), taigi ir tokia jo teisė, priešingai nei nurodo pareiškėjas, negali būti esmingai pažeista, todėl ir nesukelia ANK 119 straipsnyje reikalaujamų pasekmių – realaus, o ne formalaus akcininko teisių pažeidimo, vien dėl to, kad S. S. jam neleido dalyvauti 2017-05-31 pakartotiniuose UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nors motyvavo, kad yra pažeistos jo, kaip akcininko nematerialios teisės gauti informaciją ir dalyvauti įmonės valdyme, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokios konkrečiai žalingos ir realios pasekmės atsirado, dėl neleidimo jam dalyvauti aukščiau minėtų bendrovių susirinkimuose ir kuo tai pasireiškė. D. Š. teiginiai dėl nematerialių jo, kaip akcininko teisių realaus pažeidimo laikytini deklaratyviais, kadangi net formaliai ir turėdamas akcininko statusą, bet faktiškai esant ginčui dėl jo dalies akcijų apmokėjimo, ir atsižvelgiant į tai, kad absoliučios daugumos akcijų savininkas yra vienas ir tas pats asmuo – V. Č., jokios realios sprendimo teisės D. Š. neturėjo ir įmonių valdyme realiai nedalyvavo. Taigi, ANK 119 straipsnyje aprašyti nors ir buvę, tačiau šiame kontekste formalūs S. S. veiksmai realiai ir esmingai negalėjo pažeisti D. Š., kaip akcininko teisių, kadangi nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių, todėl teismas pripažįsta, kad tokia S. S. veika nors formaliai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, tačiau realiai nėra tiek pavojinga ir administracinė nuobauda jam neskirtina (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Dėl akcininko teisės gauti informaciją.

Savo pareiškimus šioje dalyje D. Š. iš esmės grindžia tuo, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadovai pažeidė jo teisę į informaciją, kadangi per nustatytą 7 dienų terminą nepateikė išrašų iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini), 2017-05-31 vykusių šių įmonių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvadų bei metinių pranešimų (veiklos ataskaitų) kopijų.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, konfliktas tarp D. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini), o taip pat UAB (duomenys neskelbtini) ir šių įmonių vadovų, kitų atsakingų asmenų, yra įsisenėjęs ir abi konfliktuojančios pusės aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu, tiek civilinėse, tiek ir administracinėje bei baudžiamojoje bylose, tai šalys patvirtino ir administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu.

2017-04-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu D. Š. buvo pripažintas įvykdęs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje (turto iššvaistymas) ir nuteistas, nes veikdamas su kitu asmeniu iššvaistė UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Šiuo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš D. Š. buvo priteistas 137 618,37 eurų žalos atlyginimas. Kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, D. Š. žalos neatlygino iki šiol. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo atleistas įvykus jo, ir įmonės steigėjo V. Č. konfliktui, iki tol jo darbas įmonėje buvo vertinamas gerai. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – S. S., išeidamas iš šios įmonės V. Č. paskui save išsivedė ir dar dešimt specialistų, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. Š. šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veiklos sritis - darbas su sunkiąja technika Lietuvoje – parduodant naują, naudotą, aptarnaujant ir remontuojant sunkvežimius, mikroautobusus, miesto ir tarptautinius autobusus, tiekiant jiems atsargines dalis, o tai yra veikla, labai panaši, kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), taigi darytina išvada, kad šis konfliktas aiškiai susijęs dar ir su komerciniais bei konkurenciniais tarpusavio interesais, kai tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai įvairūs tarpusavio ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, siekiant bet kokiomis priemonėmis ir būdais vieną iš konfliktuojančių pusių apkaltinti kriminalinės veikos padarymu. Būtent dėl šių priežasčių teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą turi labai atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, atsižvelgti į tai, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, gali siekti, kad vienokio ar kitokio teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje pagrindu tai būtų panaudota teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose (pvz. pagal antstolio pareiškimus dėl teismo sprendimo nevykdymo ir kt.), siekti turtinės naudos sau ir pan.

Dėl D. Š. laiku nepatiektų UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini)dokumentų su prašoma informacija, teismas pripažįsta formalų pažeidimą, kadangi akivaizdu, jog D. Š. prašomi dokumentai buvo pavėluoti pateikti, nesilaikyta ABĮ nustatyto 7 dienų termino, o ir pateikti ne tam subjektui, t. y. ne D. Š., o antstoliui M. P., jie nėra patvirtinti. Visgi šioje dalyje pripažinti, kad dėl to D. Š. patyrė kokių nors realių neigiamų padarinių, nėra objektyvaus pagrindo.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, dar 2016 m. vasario 17 d. priėmė neskundžiamą nutartį, kuria be kitų dokumentų nutarė išsireikalauti išrašus iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB (duomenys neskelbtini), ir tokie dokumentai teismui buvo pateikti, o D. Š. susipažino su šios bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad visą su tuo susijusią informaciją bei dokumentus realiai turėjo dar iki prašymų UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini)pateikimo, tad vien dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) jam asmeniškai nepateikė patvirtintų vertybinių popierių sąskaitų išrašų, D. Š. teisės informaciją, kurią šioje dalyje ir gina ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėtis, niekaip nepažeidė, nes tokia informacija jis jau disponavo iki šioms bendrovėms teikdamas tokio turinio prašymus. Akcininkų registracijos knygos, Akcininkų registravimo žurnalo išrašus bei akcininkų sąrašus pats D. Š. kartu su pareiškimais pateikė Kauno apylinkės teismui. Tuo tarpu vertybinių popierių sąskaitų išrašus kartu su savo atsiliepimais, kurių nuorašai teismo posėdžio metu buvo įteikti ir D. Š. bei jo įgaliotajam atstovui, pateikė ir administracinėn atsakomybėn patraukti L. K., V. Č. bei S. S.. Teismas to nelaiko tinkamu tokio pobūdžio dokumentų įteikimu ar prievolės, numatytos ANK 119 straipsnyje įvykdymu, todėl ir pripažįsta formalų nusižengimą, tačiau daro išvadą, kad tai niekaip negalėjo įtakoti D. Š., kaip abiejų įmonių akcininko teisių realaus pažeidimo.

Pagrindžiant teismo išvadą dėl D. Š. nurodytų jo, kaip akcininko teisių ir dėl to kilusios žalos deklaratyvumo, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Č. pateikta versija, jog po kilusio konflikto UAB (duomenys neskelbtini) už penkis milijonus litų atsisakius išpirkti D. Š. anksčiau be apmokėjimo perrašytas įmonės akcijas, šis tokiu būdu negalėdamas jų parduoti niekam kitam, nes neturi akcijų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kerštauja, arba bando įteisinti savo, kaip visiškai apmokėtų akcijų dalies savininko statusą tačiau kaip ir minėta, šioje byloje teismas klausimo dėl akcijų apmokėjimo nesprendžia, tačiau tai turi įtakos teismo vidiniam įsitikinimui.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio registro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Registre kaupiami Europos bendrovių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių dokumentai – įstatai, bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovių metiniai pranešimai (jeigu rengiami) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), taip pat, jeigu sudaromi, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, konsoliduotieji metiniai pranešimai (jeigu rengiami) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), taip pat dokumentai, patvirtinantys sprendimus dėl įstatų pakeitimo, valdymo organų narių ir priežiūros organų narių išrinkimo ar atšaukimo, bendrovės buveinės pakeitimo, bendrovės likvidavimo ar bendrovės likvidavimo atšaukimo, bendrovės likvidatoriaus išrinkimo ar atšaukimo, dokumentai, patvirtinantys teismo sprendimą dėl bendrovės pripažinimo neteisėtai įsteigta. Vėliausiai juridinio asmens pateiktų finansinių ataskaitų ir kitų kartu su jomis pateiktų dokumentų kopijas galima įsigyti per elektroninę Registrų centro klientų savitarnos sistemą. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini), yra pateikę registrui 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus (2016 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, auditoriaus išvada, metinis pranešimas (veiklos ataskaita), patvirtintos finansinės ataskaitos), atitinkamai 2017-05-31, bei 2017-06-05, todėl atsižvelgtina į tai, kad net ir be šių įmonių vadovų, administracinėn atsakomybėm patrauktų V. Č. bei L. K. valios, D. Š. turėjo nevaržomą galimybę visą jį dominančią informaciją gauti pateikęs elektroninę užklausą VĮ „Registrų centras“, kadangi tokie duomenys yra vieši. Teismo posėdžio metu D. Š. parodė, kad nors apie tokią galimybę žinojo, tačiau ja nepasinaudojo, nes norėjo gauti visą jį dominančią informaciją būtent ABĮ numatyta tvarka ir pagrindais. Dėl to šioje dalyje tai teismui taip pat kelia abejonių dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų realiai įgyvendinti savo kaip akcininko teises, o ne vien deklaratyvaus jų iškėlimo galimai siekiant visai kitų tikslų, todėl ir šioje dalyje teismas konstatuoja, kad esmingos žalos D. Š., kaip akcininko teisėms bei interesams formalus jo reikalaujamų dokumentų nepateikimas per ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą 7 (septynių) dienų terminą, nepadarė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad D. Š. tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai raštu informuotas apie 2017-05-12, bei 2017-05-31, bei 2017-05-17, bei 2017-05-31 šaukiamus atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) visuotinius akcininkų susirinkimus, jam buvo pateikta ir žinoma šių susirinkimų darbotvarkė. Tai liudija ir faktas, kad D. Š. į šiuos susirinkimus atvyko. Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys kartu su atsiliepimais teismui pateikė ir šių įmonių Visuotinio akcininkų susirinkimų protokolus, ir nors atsiliepimų nuorašai, taigi ir šių dokumentų nuorašai per administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantį teismą buvo įteikti D. Š., tačiau byloje nėra duomenų, kad tokie dokumentai jam buvo įteikti iki tol, ar buvo viešai prieinami, todėl šioje dalyje teismas pripažįsta formalius ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, kai per nustatytą terminą šių dokumentų patvirtintos kopijos D. Š. nebuvo pateiktos. Visgi, atsižvelgiant į susirinkimuose svarstytų klausimų pobūdį, jau aukščiau šiame nutarime aptartą aplinkybę dėl D. Š., kaip akcininko teisės balsuoti nurodytais klausimais, taigi ir jo įtakos galutiniam sprendimui ir jo faktinį nedalyvavimą įmonių valdyme ir veikloje, konstatuotina, kad be jo pažeistos teisės žinoti tam tikrą informaciją, realios žalos taip pat nebuvo padaryta.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-06-29 Kauno apylinkės teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2VP-18555-748/2017, bei 2VP-18559-748/2017, buvo skirtos skolininko (atsakovo) UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. Č., bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovui L. K. baudos - po 5 Eur (penkis eurus) už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017-04-26 įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016 dieną išieškotojo D. Š., naudai, skaičiuojant nuo 2017-05-18 (nutartys neįsiteisėję). Civilines bylas pagal antstolio M. P. pareiškimus išnagrinėjęs teismas sprendė, kad atsakovams bauda skirtina dėl D. Š. nepateiktų: išrašų iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos bei 2015-07-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinio, auditoriaus išvados bei metinio pranešimo (veiklos ataskaitos) kopijas. Kaip matyti ir šioje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl išrašų iš D. Š. vertybinių popierių sąskaitos nepateikimo, todėl prašoma skirti administracines nuobaudas V. Č. bei L. K.. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 119 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne administracinio, bet civilinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl administracinė atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio proceso priemonėmis. O šioje dalyje civilinis procesas dar nėra pasibaigęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme.

Nepaisant viso to, kas jau buvo aptarta šiame nutarime dėl veikos padarinių, kurie teismo įsitikinimu yra daugiau formalūs, o ne realūs, teismas pripažįsta, kad dokumentų įteikimas per trečiąjį asmenį nelaikytinas tinkamu dokumentų įteikimu ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, faktas, kad D. Š. vienus ar kitus jo prašytus dokumentus gavo nagrinėjant šią, administracinio nusižengimo, ar civilinę bylą dėl akcininko teisės į informaciją gynimo, ar tokius dokumentus turėjo realią galimybę gauti kitais būdais, neeliminuoja UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovų atsakomybės ANK 119 straipsnio 1 dalies formaliąja prasme, todėl teismas pripažįsta šio nusižengimo faktą, tačiau sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalis nuostatas ir administracinių nuobaudų neskirti.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Teismas spręsdamas dėl V. Č., L. K. bei S. S. administracinės atsakomybės konstatuoja kad dėl aukščiau šiame nutarime nurodytų motyvų, veikos realių pasekmių nebuvimo, pačių nusižengimų formalumo šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis, ir administracinės nuobaudos V. Č., L. K. bei S. S. neskirtinos.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-431/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Dalyje dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pareiškimą dėl D. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, teismas pažymi, kad jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukus proceso dalyvio (šiuo atveju – Pareiškėjo D. Š.) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė atstovą, atstovauti jo teises ir teisėtus interesus procese.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pareiškimus dėl V. Č., L. K. bei S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis klausimas yra teismo diskrecijos teisė. Kartu su pareiškimu dėl S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn D. Š. pateikė 2017-06-14 atstovavimo sutartį (1 t. pareiškimas dėl S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn b. l. 81 – 82), kurioje nurodyta, jog savo atstovu pasirinko advokatą A. P.. Tai, jog jį atstovaus advokatas A. P. D. Š. nurodė ir visuose trijuose savo pareiškimuose, tačiau visų Kauno apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių metu D. Š. atstovavo advokatas A. P. ir advokatas A. V., kurie pateikė advokato įgaliojimus patvirtinančius orderius ANK 585 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka (t 3 b. l. 147, t 4 b. l. 2). Jokių dokumentų dėl konkrečių išlaidų atstovų paslaugoms šioje administracinio nusižengimo byloje apmokėti nei D. Š., nei jo įgalioti atstovai nepateikė, apie tai savo baigiamosiose kalbose neužsiminė. Taigi, teismas savo iniciatyva šio klausimo nesprendžia, atsižvelgia į tai, kad pats pareiškėjas pasirinko savo interesus įgalioti vesti atstovui, advokatui, nors tokios pareigos neturėjo, tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą atstovauti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese, todėl konstatuotina, kad D. Š. pareiškimuose nurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

V. Č. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir V. Č. administracinės nuobaudos neskirti.

L. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir L. K. administracinės nuobaudos neskirti.

S. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir S. S. administracinės nuobaudos neskirti.

Atstovavimo išlaidų pareiškėjo D. Š. naudai nepriteisti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis