Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2017-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-518/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2017-04-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-02-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
1A-23-518/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01566-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Linas Žukauskas, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
D. Š., L. S.
Civilinis ieškovas
UAB „A“, uždarosios akcinės bendrovės „A“
Advokatai
Mindaugas Bliuvas, Arnas Paliukėnas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-518/2017
Teismo proceso Nr. 1-10-1-01566-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.1.12.1.; 1.2.14.7.2.1.; 1.2.18.10.; 2.1.3.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.6.5.4.; 2.4.7.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,išteisintiesiems D. Š., L. S.,gynėjams advokatams Arnui Paliukėnui, Aleksandrui Vancevičiui,

civilinio ieškovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) įgaliotiems atstovams S. S., advokatui Mindaugui Bliuvui,

specialistui A. Il.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „A“ (duomenys pakeisti) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

D. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. S. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. ir L. S. buvo kaltinami tuo, kad D. Š. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o L. S. padėjo D. Š. iššvaistyti šio žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

D. Š., nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. birželio 11 d. eidamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo turtą – pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. S., nuo 1994 m. rugsėjo 14 d. buvusiu L. S. personalinės įmonės (toliau – L. S. įmonė) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, žinodami, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui nesuteiks 475 168 Lt vertės paslaugų, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų, siekdami melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, D. Š. iš bendrininkų grupės nario L. S. gavo žinomai suklastotas L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2006-07-26 serija LSP Nr.00000088 – 5 310 Lt; 2006-07-28 serija LSP Nr. 00000089 – 6 490 Lt; 2006-07-31 serija LSP Nr.00000090 – 5 664 Lt; 2006-08-14 serija LSP Nr. 00000099 – 8 496 Lt; 2006-08-22 serija LSP Nr.00000100 – 6 844 Lt; 2006-08-31 serija LSP Nr. 00000102 – 3 894 Lt; 2006-08-28 serija LSP Nr.00000101 – 4 602 Lt; 2006-09-01 serija LSP Nr. 00000106 – 5 782 Lt; 2006-09-05 serija LSP Nr.00000107 – 6 254 Lt; 2006-09-08 serija LSP Nr. 00000108 – 484 Lt; 2006-09-12 serija LSP Nr.00000109 – 4 602 Lt; 2006-10-02 serija LSP Nr. 00000119 – 6 254 Lt; 2006-10-06 serija LSP Nr.00000121 – 4 484 Lt; 2006-10-10 serija LSP Nr. 00000122 – 7 316 Lt; 2006-10-23 serija LSP Nr.00000127 – 4 720 Lt; 2006-10-25 serija LSP Nr. 00000128 - 2 714 Lt; 2006-10-30 serija LSP Nr.00000129 – 2 714 Lt; 2006-11-07 serija LSP Nr. 00000131 – 8 260 Lt; 2006-11-15 serija LSP Nr.00000132 – 8 260 Lt; 2006-11-21 serija LSP Nr. 00000133 – 9 440 Lt; 2006-11-24 serija LSP Nr.00000134 – 4 720 Lt; 2006-11-29 serija LSP Nr. 00000135 – 6 490 Lt; 2007-02-13 serija LSP Nr.00000151 – 8 850 Lt; 2007-02-15 serija LSP Nr. 00000152 – 4 130 Lt; 2007-02-20 serija LSP Nr.00000153 – 6 490 Lt; 2007-02-27 serija LSP Nr. 00000154 – 5 310 Lt; 2007-03-01 serija LSP Nr.00000157 – 7 670 Lt; 2007-03-09 serija LSP Nr. 00000159 – 4 130 Lt; 2007-03-16 serija LSP Nr.00000160 – 7 670 Lt; 2007-03-28 serija LSP Nr. 00000162 – 5 900 Lt; 2007-04-03 serija LSP Nr.00000166 – 6 726 Lt; 2007-04-06 serija LSP Nr. 00000167 – 5 074 Lt; 2007-04-12 serija LSP Nr.00000168 – 5 310 Lt; 2007-04-17 serija LSP Nr. 00000169 – 5 310 Lt; 2007-04-20 serija LSP Nr.00000170 – 7 670 Lt; 2007-04-26 serija LSP Nr. 00000171 – 5 310 Lt; 2007-06-04 serija LSP Nr.00000178 – 6 490 Lt; 2007-06-15 serija LSP Nr. 00000180 – 5 310 Lt; 2007-06-19 serija LSP Nr.00000181 – 2 360 Lt; 2007-06-25 serija LSP Nr. 00000183 – 5 310 Lt; 2007-06-29 serija LSP Nr.00000184 – 5 900 Lt; 2007-07-02 serija LSP Nr. 00000187 – 5 310 Lt; 2007-07-04 serija LSP Nr.00000188 – 6 962 Lt; 2007-07-18 serija LSP Nr. 00000191 – 4 838 Lt; 2007-10-01 serija LSP Nr.00000204 – 8 850 Lt; 2007-10-04 serija LSP Nr. 00000205 – 9 676 Lt; 2007-10-12 serija LSP Nr.00000207 – 3 304 Lt; 2007-10-15 serija LSP Nr. 00000208 – 6 254 Lt; 2007-10-17 serija LSP Nr.00000209 – 5 074 Lt; 2007-10-24 serija LSP Nr. 00000210 – 8 555 Lt; 2007-11-02 serija LSP Nr.00000213 – 4 130 Lt; 2007-11-07 serija LSP Nr. 00000214 – 5 900 Lt; 2007-11-12 serija LSP Nr.00000021 – 6 844 Lt; 2007-11-16 serija LSP Nr. 00000216 – 5 841 Lt; 2007-11-21 serija LSP Nr.00000217 – 8 496 Lt; 2007-11-23 serija LSP Nr. 00000218 – 3 422 Lt; 2007-11-27 serija LSP Nr.00000219 – 9 558 Lt; 2008-05-06 serija LSP Nr. 00000232 – 5 310 Lt; 2008-05-09 serija LSP Nr.00000233 – 4 484 Lt; 2008-05-15 serija LSP Nr. 00000234 – 5 074 Lt; 2008-05-21 serija LSP Nr.00000235 – 4 602 Lt; 2008-05-23 serija LSP Nr. 00000236 – 3 304 Lt; 2008-05-27 serija LSP Nr.00000237 – 4 012 Lt; 2008-05-30 serija LSP Nr. 00000238 – 2 596 Lt; 2008-06-03 serija LSP Nr.00000239 – 7 316 Lt; 2008-06-06 serija LSP Nr. 00000240 – 4 602 Lt; 2008-06-11 serija LSP Nr.00000241 – 2 696 Lt; 2008-06-13 serija LSP Nr. 00000242 – 6 962 Lt; 2008-06-16 serija LSP Nr.00000243 – 4 130 Lt; 2008-06-23 serija LSP Nr. 00000245 – 3 186 Lt; 2008-06-26 serija LSP Nr.00000246 – 6 962 Lt; 2008-06-30 serija LSP Nr. 00000247 – 9 204 Lt; 2008-07-03 serija LSP Nr.00000248 – 5 310 Lt; 2008-07-09 serija LSP Nr. 00000249 – 4 602 Lt; 2008-07-11 serija LSP Nr.00000250 – 3 894 Lt; 2008-07-16 serija LSP Nr. 00000251 – 8 614 Lt; 2008-07-18 serija LSP Nr.00000252 – 2 950 Lt; 2008-07-23 serija LSP Nr. 00000253 – 4 956 Lt; 2008-07-30 serija LSP Nr.00000254 – 4 484 Lt; 2008-08-05 serija LSP Nr. 00000255 – 3 540 Lt; 2008-08-08 serija LSP Nr.00000256 – 5 310 Lt; 2008-08-12 serija LSP Nr. 00000257 – 4 130 Lt; 2008-08-18 serija LSP Nr.00000258 – 2 950 Lt; 2008-08-22 serija LSP Nr. 00000260 – 5 310 Lt; 2008-08-28 serija LSP Nr.00000261 – 2 950 Lt, kuriose L. S. įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt, po ko, D. Š., perdavęs šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V., nurodė įtraukti į UAB „A“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą bei nurodė išmokėti pinigus L. S. įmonei. K. V., vykdydama D. Š. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą už L. S. įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui parduotas paslaugas, grynais pinigais išmokėjo 41 300 Lt, t. y. 5 310 Lt pagal 2006 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP22, 6 490 Lt pagal 2006 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP23, 5 664 Lt pagal 2006 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP24, 8 496 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP32, 6 844 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP33, 4 602 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP34, 3 894 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP35 ir iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į L. S. įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Snoro banke, pervedė iš viso 433 868 Lt, t. y. 2006 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7545 pervedė 21 122 Lt, 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7747 pervedė 11 800 Lt, 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7789 pervedė 10 148 Lt, 2006 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7806 pervedė 6 254 Lt, 2006 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 269 pervedė 37 170 Lt, 2007 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 350 pervedė 24 780 Lt, 2007 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 367 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8803 pervedė 35 400 Lt, 2007 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9143 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. mokėjimo nurodymu Nr. 496 pervedė 17 110 Lt, 2007 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9920 pervedė 41 713 Lt, 2007 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10130 pervedė 44 191 Lt, 2008 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11261 pervedė 29 382 Lt, 2008 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11361 pervedė 44 958 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11539 pervedė 34 810 Lt, 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11681 pervedė 24 190 Lt. Tokiu būdu D. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. S., žinomai netikrų – L. S. įmonės PVM sąskaitų faktūrų pagalba melagingai pagrįsdamas tariamai teisėtą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo priklausančio turto – piniginių lėšų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo kasos išmokėjęs L. S. įmonei 41 300 Lt ir iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedęs 433 868,00 Lt į L. S. įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Snoro banke, iššvaistė, o L. S. padėjo iššvaistyti D. Š. žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo didelės, iš viso 475 168 Lt, vertės turtą.

2. Taip pat D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

D. Š., nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. birželio 11 d. eidamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir užsienio vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, iššvaistant jo žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo turtą – 475 168 Lt, skirtą apmokėti L. S. personalinei įmonei (toliau – L. S. įmonė) už neva UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui teikiamas paslaugas, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbus, tyčia organizavo apgaulingą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų neatliks, iš bendrininkų grupės nario L. S. gavo žinomai suklastotas L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2006-07-26 serija LSP Nr. 00000088 – 5 310 Lt; 2006-07-28 serija LSP Nr. 00000089 – 6 490 Lt; 2006-07-31 serija LSP Nr. 00000090 – 5 664 Lt; 2006-08-14 serija LSP Nr. 00000099 – 8 496 Lt; 2006-08-22 serija LSP Nr. 00000100 – 6 844 Lt; 2006-08-31 serija LSP Nr. 00000102 – 3 894 Lt; 2006-08-28 serija LSP Nr. 00000101 – 4 602 Lt; 2006-09-01 serija LSP Nr. 00000106 – 5 782 Lt; 2006-09-05 serija LSP Nr. 00000107 – 6 254 Lt; 2006-09-08 serija LSP Nr. 00000108 – 484 Lt; 2006-09-12 serija LSP Nr. 00000109 – 4 602 Lt; 2006-10-02 serija LSP Nr. 00000119 – 6 254 Lt; 2006-10-06 serija LSP Nr. 00000121 – 4 484 Lt; 2006-10-10 serija LSP Nr. 00000122 – 7 316 Lt; 2006-10-23 serija LSP Nr. 00000127 – 4 720 Lt; 2006-10-25 serija LSP Nr. 00000128 – 2 714 Lt; 2006-10-30 serija LSP Nr. 00000129 – 2 714 Lt; 2006-11-07 serija LSP Nr. 00000131 – 8 260 Lt; 2006-11-15 serija LSP Nr. 00000132 – 8 260 Lt; 2006-11-21 serija LSP Nr. 00000133 – 9 440 Lt; 2006-11-24 serija LSP Nr. 00000134 – 4 720 Lt; 2006-11-29 serija LSP Nr. 00000135 – 6 490 Lt; 2007-02-13 serija LSP Nr. 00000151 – 8 850 Lt; 2007-02-15 serija LSP Nr. 00000152 – 4 130 Lt; 2007-02-20 serija LSP Nr. 00000153 – 6 490 Lt; 2007-02-27 serija LSP Nr. 00000154 – 5 310 Lt; 2007-03-01 serija LSP Nr. 00000157 – 7 670 Lt; 2007-03-09 serija LSP Nr. 00000159 – 4 130 Lt; 2007-03-16 serija LSP Nr. 00000160 – 7 670 Lt; 2007-03-28 serija LSP Nr. 00000162 – 5 900 Lt; 2007-04-03 serija LSP Nr. 00000166 – 6 726 Lt; 2007-04-06 serija LSP Nr. 00000167 – 5 074 Lt; 2007-04-12 serija LSP Nr. 00000168 – 5 310 Lt; 2007-04-17 serija LSP Nr. 00000169 – 5 310 Lt; 2007-04-20 serija LSP Nr. 00000170 – 7 670 Lt; 2007-04-26 serija LSP Nr. 00000171 – 5 310 Lt; 2007-06-04 serija LSP Nr. 00000178 – 6 490 Lt; 2007-06-15 serija LSP Nr. 00000180 – 5 310 Lt; 2007-06-19 serija LSP Nr. 00000181 – 2 360 Lt; 2007-06-25 serija LSP Nr. 00000183 – 5 310 Lt; 2007-06-29 serija LSP Nr. 00000184 – 5 900 Lt; 2007-07-02 serija LSP Nr. 00000187 – 5 310 Lt; 2007-07-04 serija LSP Nr. 00000188 – 6 962 Lt; 2007-07-18 serija LSP Nr. 00000191 – 4 838 Lt; 2007-10-01 serija LSP Nr. 00000204 – 8 850 Lt; 2007-10-04 serija LSP Nr. 00000205 – 9 676 Lt; 2007-10-12 serija LSP Nr. 00000207 – 3 304 Lt; 2007-10-15 serija LSP Nr. 00000208 – 6 254 Lt; 2007-10-17 serija LSP Nr. 00000209 – 5 074 Lt; 2007-10-24 serija LSP Nr. 00000210 – 8 555 Lt; 2007-11-02 serija LSP Nr. 00000213 – 4 130 Lt; 2007-11-07 serija LSP Nr. 00000214 – 5 900 Lt; 2007-11-12 serija LSP Nr. 00000021 – 6 844 Lt; 2007-11-16 serija LSP Nr. 00000216 – 5 841 Lt; 2007-11-21 serija LSP Nr. 00000217 – 8 496 Lt; 2007-11-23 serija LSP Nr. 00000218 – 3 422 Lt; 2007-11-27 serija LSP Nr. 00000219 – 9 558 Lt; 2008-05-06 serija LSP Nr. 00000232 – 5 310 Lt; 2008-05-09 serija LSP Nr. 00000233 – 4 484 Lt; 2008-05-15 serija LSP Nr. 00000234 – 5 074 Lt; 2008-05-21 serija LSP Nr. 00000235 – 4 602 Lt; 2008-05-23 serija LSP Nr. 00000236 – 3 304 Lt; 2008-05-27 serija LSP Nr. 00000237 – 4 012 Lt; 2008-05-30 serija LSP Nr. 00000238 – 2 596 Lt; 2008-06-03 serija LSP Nr. 00000239 – 7 316 Lt; 2008-06-06 serija LSP Nr. 00000240 – 4 602 Lt; 2008-06-11 serija LSP Nr. 00000241 – 2 696 Lt; 2008-06-13 serija LSP Nr. 00000242 – 6 962 Lt; 2008-06-16 serija LSP Nr. 00000243 – 4 130 Lt; 2008-06-23 serija LSP Nr. 00000245 – 3 186 Lt; 2008-06-26 serija LSP Nr. 00000246 – 6 962 Lt; 2008-06-30 serija LSP Nr. 00000247 – 9 204 Lt; 2008-07-03 serija LSP Nr. 00000248 – 5 310 Lt; 2008-07-09 serija LSP Nr. 00000249 – 4 602 Lt; 2008-07-11 serija LSP Nr. 00000250 – 3 894 Lt; 2008-07-16 serija LSP Nr. 00000251 – 8 614 Lt; 2008-07-18 serija LSP Nr. 00000252 – 2 950 Lt; 2008-07-23 serija LSP Nr. 00000253 – 4 956 Lt; 2008-07-30 serija LSP Nr. 00000254 – 4 484 Lt; 2008-08-05 serija LSP Nr. 00000255 – 3 540 Lt; 2008-08-08 serija LSP Nr. 00000256 – 5 310 Lt; 2008-08-12 serija LSP Nr. 00000257 – 4 130 Lt; 2008-08-18 serija LSP Nr. 00000258 – 2 950 Lt; 2008-08-22 serija LSP Nr. 00000260 – 5 310 Lt; 2008-08-28 serija LSP Nr. 00000261 – 2 950 Lt, kuriose L. S. įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt, po ko, perdavęs šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V., nurodė įtraukti jas į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą bei nurodė išmokėti pinigus L. S. įmonei. UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkė K. V., nežinodama, kad jai pateikti dokumentai yra suklastoti, UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą už L. S. įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui parduotas paslaugas, grynais pinigais išmokėjo 41 300 Lt, t. y. 5 310 Lt pagal 2006 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP22, 6 490 Lt pagal 2006 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP23, 5 664 Lt pagal 2006 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP24, 8 496 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP32, 6 844 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP34, 3 894 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP35 ir iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedęs 433 868,00 Lt į L. S. įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Snoro banke, t. y. 2006 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7545 pervedė 21 122 Lt, 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7747 pervedė 11 800 Lt, 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7789 pervedė 10 148 Lt, 2006 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7806 pervedė 6 254 Lt, 2006 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 269 pervedė 37 170 Lt, 2007 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 350 pervedė 24 780 Lt, 2007 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 367 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8803 pervedė 35 400 Lt, 2007 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9143 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. mokėjimo nurodymu Nr. 496 pervedė 17 110 Lt, 2007 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9920 pervedė 41 713 Lt, 2007 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10130 pervedė 44 191 Lt, 2008 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11261 pervedė 29 382 Lt, 2008 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11361 pervedė 44 958 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11539 pervedė 34 810 Lt, 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11681 pervedė 24 190 Lt. Tokiu būdu D. Š., į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą įtraukdamas žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir taip buhalterinėje apskaitoje įtvirtindamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, organizavo apgaulingą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.

3. Taip pat L. S. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo apgaulingą L. S. personalinės įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

L. S., būdamas L. S. personalinės įmonės (toliau – L. S. įmonės) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už L. S. įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, kuris numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir užsienio vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, padedant iššvaistyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pinigines lėšas – 475 168 Lt, skirtas apmokėti L. S. įmonei už neva UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui teikiamas paslaugas, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbus, tyčia organizavo apgaulingą L. S. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. laikotarpiu 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba į L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2006-07-26 serija LSP Nr. 00000088 – 5 310 Lt; 2006-07-28 serija LSP Nr. 00000089 – 6 490 Lt; 2006-07-31 serija LSP Nr. 00000090 – 5 664 Lt; 2006-08-14 serija LSP Nr. 00000099 – 8 496 Lt; 2006-08-22 serija LSP Nr. 00000100 – 6 844 Lt; 2006-08-31 serija LSP Nr. 00000102 – 3 894 Lt; 2006-08-28 serija LSP Nr. 00000101 – 4 602 Lt; 2006-09-01 serija LSP Nr. 00000106 – 5 782 Lt; 2006-09-05 serija LSP Nr. 00000107 – 6 254 Lt; 2006-09-08 serija LSP Nr. 00000108 – 484 Lt; 2006-09-12 serija LSP Nr. 00000109 – 4 602 Lt; 2006-10-02 serija LSP Nr. 00000119 – 6 254 Lt; 2006-10-06 serija LSP Nr. 00000121 – 4 484 Lt; 2006-10-10 serija LSP Nr. 00000122 – 7 316 Lt; 2006-10-23 serija LSP Nr. 00000127 – 4 720 Lt; 2006-10-25 serija LSP Nr. 00000128 – 2 714 Lt; 2006-10-30 serija LSP Nr. 00000129 – 2 714 Lt; 2006-11-07 serija LSP Nr. 00000131 – 8 260 Lt; 2006-11-15 serija LSP Nr. 00000132 – 8 260 Lt; 2006-11-21 serija LSP Nr. 00000133 – 9 440 Lt; 2006-11-24 serija LSP Nr. 00000134 – 4 720 Lt; 2006-11-29 serija LSP Nr. 00000135 – 6 490 Lt; 2007-02-13 serija LSP Nr. 00000151 – 8 850 Lt; 2007-02-15 serija LSP Nr. 00000152 – 4 130 Lt; 2007-02-20 serija LSP Nr. 00000153 – 6 490 Lt; 2007-02-27 serija LSP Nr. 00000154 – 5 310 Lt; 2007-03-01 serija LSP Nr. 00000157 – 7 670 Lt; 2007-03-09 serija LSP Nr. 00000159 – 4 130 Lt; 2007-03-16 serija LSP Nr. 00000160 – 7 670 Lt; 2007-03-28 serija LSP Nr. 00000162 – 5 900 Lt; 2007-04-03 serija LSP Nr. 00000166 – 6 726 Lt; 2007-04-06 serija LSP Nr. 00000167 – 5 074 Lt; 2007-04-12 serija LSP Nr. 00000168 – 5 310 Lt; 2007-04-17 serija LSP Nr. 00000169 – 5 310 Lt; 2007-04-20 serija LSP Nr. 00000170 – 7 670 Lt; 2007-04-26 serija LSP Nr. 00000171 – 5 310 Lt; 2007-06-04 serija LSP Nr. 00000178 – 6 490 Lt; 2007-06-15 serija LSP Nr. 00000180 – 5 310 Lt; 2007-06-19 serija LSP Nr. 00000181 – 2 360 Lt; 2007-06-25 serija LSP Nr. 00000183 – 5 310 Lt; 2007-06-29 serija LSP Nr. 00000184 – 5 900 Lt; 2007-07-02 serija LSP Nr. 00000187 – 5 310 Lt; 2007-07-04 serija LSP Nr. 00000188 – 6 962 Lt; 2007-07-18 serija LSP Nr. 00000191 – 4 838 Lt; 2007-10-01 serija LSP Nr. 00000204 – 8 850 Lt; 2007-10-04 serija LSP Nr. 00000205 – 9 676 Lt; 2007-10-12 serija LSP Nr. 00000207 – 3 304 Lt; 2007-10-15 serija LSP Nr. 00000208 – 6 254 Lt; 2007-10-17 serija LSP Nr. 00000209 – 5 074 Lt; 2007-10-24 serija LSP Nr. 00000210 – 8 555 Lt; 2007-11-02 serija LSP Nr. 00000213 – 4 130 Lt; 2007-11-07 serija LSP Nr. 00000214 – 5 900 Lt; 2007-11-12 serija LSP Nr. 0000021 – 6 844 Lt; 2007-11-16 serija LSP Nr. 00000216 – 5 841 Lt; 2007-11-21 serija LSP Nr. 00000217 – 8 496 Lt; 2007-11-23 serija LSP Nr. 00000218 – 3 422 Lt; 2007-11-27 serija LSP Nr. 00000219 – 9 558 Lt; 2008-05-06 serija LSP Nr. 00000232 – 5 310 Lt; 2008-05-09 serija LSP Nr. 00000233 – 4 484 Lt; 2008-05-15 serija LSP Nr. 00000234 – 5 074 Lt; 2008-05-21 serija LSP Nr. 00000235 – 4 602 Lt; 2008-05-23 serija LSP Nr. 00000236 – 3 304 Lt; 2008-05-27 serija LSP Nr. 00000237 – 4 012 Lt; 2008-05-30 serija LSP Nr. 00000238 – 2 596 Lt; 2008-06-03 serija LSP Nr. 00000239 – 7 316 Lt; 2008-06-06 serija LSP Nr. 00000240 – 4 602 Lt; 2008-06-11 serija LSP Nr. 00000241 – 2 696 Lt; 2008-06-13 serija LSP Nr. 00000242 – 6 962 Lt; 2008-06-16 serija LSP Nr. 00000243 – 4 130 Lt; 2008-06-23 serija LSP Nr. 00000245 – 3 186 Lt; 2008-06-26 serija LSP Nr. 00000246 – 6 962 Lt; 2008-06-30 serija LSP Nr. 00000247 – 9 204 Lt; 2008-07-03 serija LSP Nr. 00000248 – 5 310 Lt; 2008-07-09 serija LSP Nr. 00000249 – 4 602 Lt; 2008-07-11 serija LSP Nr. 00000250 – 3 894 Lt; 2008-07-16 serija LSP Nr. 00000251 – 8 614 Lt; 2008-07-18 serija LSP Nr. 00000252 – 2 950 Lt; 2008-07-23 serija LSP Nr. 00000253 – 4 956 Lt; 2008-07-30 serija LSP Nr. 00000254 – 4 484 Lt; 2008-08-05 serija LSP Nr. 00000255 – 3 540 Lt; 2008-08-08 serija LSP Nr. 00000256 – 5 310 Lt; 2008-08-12 serija LSP Nr. 00000257 – 4 130 Lt; 2008-08-18 serija LSP Nr. 00000258 – 2 950 Lt; 2008-08-22 serija LSP Nr. 00000260 – 5 310 Lt; 2008-08-28 serija LSP Nr. 00000261 – 2 950 Lt įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt bei šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, reikalingas neteisėtiems UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo piniginių lėšų išmokėjimams atlikti, įtraukė į L. S. įmonės buhalterinę apskaitą, taip buhalterinėje apskaitoje įtvirtindamas realiai neįvykusias ūkines operacijas, organizavo apgaulingą L. S. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti L. S. įmonės veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.

Šalies argumentai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Audronė Žentelienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

Žemesnės instancijos teismas

1) pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti D. Š. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. Š. paskirti 2 metus laisvės atėmimo;

2) pripažinti L. S. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti L. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. S. paskirti 2 metus laisvės atėmimo;

3) patenkinus civilinį ieškinį, civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteisti iš D. Š. ir L. S. 475 168 Lt turtinės žalos atlyginimą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. Š. ir L. S. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo V. Č. parodymus apie tiriamas faktines aplinkybes, kaip prieštaraujančius teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams ir nepatvirtintus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. Č. parodymus davė beveik dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, atsakė į teismo ir proceso dalyvių jam užduotus klausimus. Apygardos teismas nuosprendyje nenurodė kurie konkrečiai ir dėl kokių bylos aplinkybių duoti šio liudytojo parodymai prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Vien tai, kad šis liudytojas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas atmesti jo parodymų, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje ir ištirti įstatymo nustatyta tvarka.

4.2. Dėl teismo nurodytų civilinio ieškovo versijų pažymima, kad civilinio ieškovo atstovų išsakyti teisiniai argumentai dėl byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimo, kuriais siekiama pagrįsti civilinį ieškinį, negali būti laikomi savarankiškais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį. Civilinis ieškovas yra juridinis asmuo, todėl teismo argumentai, ar civilinis ieškovas matė, žinojo apie kokius nors duomenis, betarpiškai susiję su konkrečių liudytojų, kurie tiriamuoju metu veikė civilinio ieškovo vardu ir davė valdingo pobūdžio nurodymus, parodymų vertinimu, kuris nuosprendyje apsiriboja vien tik liudytojo V. Č. parodymų atmetimu.

4.3. Skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai nevertino dokumentų apie galiojusią draudiminę apsaugą ir nenurodė motyvų, dėl kurių juos atmetė, o vertino tik liudytojų parodymus apie tai, kaip jie suprato galiojusią draudiminę apsaugą, prieš tai nepašalinęs prieštaravimų tarp liudytojų parodymų dėl kasko draudimo ir krovinių draudimo. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies normas, rėmėsi D. Š. parodymais, kad į draudikus nebuvo kreipiamasi vengiant draudimo įmokos padidėjimo kitiems būsimiems draudimo laikotarpiams, nors tokie parodymai nėra logiški, įtikinami ir nėra pagrįsti kitais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis padarė išvadas, kad L. S. įmonė atliko kaltinime nurodytose 85 PVM sąskaitose faktūrose įvardintus darbus, todėl teismas pažeidė BPK reikalavimus nuosprendyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais remiantis teismas šiuos įrodymus įvertino. L. S. įmonėje dirbę darbuotojai, apklausti liudytojais, nepatvirtino, kad 85 PVM sąskaitose faktūrose įvardinti darbai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui buvo atlikti, atkreipiant dėmesį, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui atliko ir kitus darbus, nurodytus kitose sąskaitose faktūrose, ką patvirtina ir specialisto išvada dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos.

4.5. Prokurorės nuomone, apygardos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktos ir teisiamajame posėdyje ištirtos specialisto išvados dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo (vertino tik specialisto išvadą dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo) ir nenurodė motyvų, dėl kurių šį įrodymą atmetė. Dėl to teismas pažeidė BPK reikalavimą priimant nuosprendį įvertinti visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis įrodymai atmetami. Be to, teismas nepasisakė dėl teisiamajame posėdyje D. Š. duotų parodymų vertinimo apie L. S. įmonės išrašytose 85 PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų priskyrimo buhalterinės apskaitos programoje ne toms transporto priemonėms, kurių detalės buvo dažomos. Tokie D. Š. parodymai, kurie iš esmės rodo sistemingas pastangas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, iššvaistant jo žinioje buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pinigines lėšas, turėtų būti vertinami kaip siekis gynybiniais sumetimais paneigti specialisto išvados pagrindu atskleistą sudėtingą piniginių lėšų iššvaistymo mechanizmą. Specialisto išvada dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo teismo taip pat įvertinta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi specialisto išvadą dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo teismas vertino atskirai nuo kitų įrodymų ir nevertino kito svarbaus įrodymo – specialisto išvados dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Dėl šių priežasčių teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad šis įrodymas nėra tinkamas, objektyvus ir patikimas. Duomenys, kad L. S. įmonė nagrinėjamu laikotarpiu vykdė veiklą, teikė dažymo paslaugas kitiems asmenims ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių kaltinimas nėra pareikštas, gavo papildomas lėšas, dalį jų panaudojo tiesioginei įmonės veiklai, nepaneigia išvados dėl kaltinime nurodytų 85 PVM sąskaitų faktūrų fiktyvumo. Išvados dėl šių sąskaitų fiktyvumo nepaneigia ir tai, kad L. S. įmonė iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo gautas pinigines lėšas apskaitė įmonės apskaitoje, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 475 168 Lt suma įmonei buvo išmokėta būtent šių fiktyvių sąskaitų pagrindu.

Šalies argumentai

4.6. Skunde pažymima, kad nors nuosprendyje teismas nurodė, jog L. S. įmonėje leidžiama supaprastinta apskaita, tačiau nenurodė, kad išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms galėtų būti netaikomi Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Todėl laikytina, kad supaprastintos apskaitos vedimas taip pat turėtų būti aiškus, kad iš jo galima būtų nustatyti suteiktų paslaugų apimtis, turtą ir įsipareigojimus. Tai, kad specialistas, atlikdamas L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nesiaiškino, ar įmonė buvo tikrinama valstybės įgaliotų mokesčių administratorių ir tai, kad iki kaltinime nurodyto laikotarpio įmonė 2004 m. buvo tikrinama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri patikrino, ar įmonė tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo privalomus mokėti mokesčius, ir su tuo susijusių pažeidimų nenustatė, nesudaro pagrindo nesivadovauti specialisto atliktos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadomis.

4.7. Prokurorės įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodomas BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinto būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – padarinių nebuvimas. Iš L. S. įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui išrašytų 85 PVM sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų darbų kiekių, kurias L. S. išrašė siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus padedant iššvaistyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pinigines lėšas – 475 168 Lt, vertinant tik L. S. įmonės apskaitos dokumentus, iš dalies negalima nustatyti L. S. įmonės veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., ką patvirtina byloje esanti ir teisiamajame posėdyje ištirta specialisto išvada dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu specialisto duoti parodymai. Iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale apskaitytų L. S. įmonės 85 PVM sąskaitų faktūrų, kurių apskaitymą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinėje apskaitoje organizavo kaltinamasis D. Š., siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus iššvaistant jo žinioje buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pinigines lėšas – 475 168 Lt, vertinant tik UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo apskaitos dokumentus, iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu specialisto duoti parodymai.

5. Civilinis ieškovas UAB „A“ (duomenys pakeisti) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tenkinant UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį bei priteisiant iš D. Š. ir L. S. civiliniam ieškovui turėtų proceso išlaidų atlyginimą.

5.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylą nagrinėjant teisme ištirtus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad transporto priemonių detalių dažymo darbai realiai atlikti nebuvo. Tai, kad transporto priemonių plastikinių detalių paruošimo ir dažymo darbų, kuriuos pagal 85 PVM sąskaitas faktūras neva atliko L. S. įmonė, atlikti nereikėjo, patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visiškai nevertino, o nuosprendį priėmė vadovaudamasis nenuosekliais išteisintųjų parodymais.

5.2. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pagal jo rezultatus į bylą pateiktą 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/57. Dėl to nebuvo objektyviai ir visapusiškai ištirtos visos bylos aplinkybės, nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl realiai neatliktų dažymo darbų ir pagal juos išrašytų 85 PVM sąskaitų faktūrų.

5.3. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas argumentais, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems kitokią, nei nustatė teismas, gabenamų transporto priemonių draudiminę apsaugą (jos rūšį). Teismas draudimo rūšį, kuria buvo draudžiamos pervežamos į Lietuvą naujos transporto priemonės, interpretavo klaidingai, nors byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pervežamos transporto priemonės buvo apdraustos krovinio draudimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo R. R., UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojo, atsakingo už transporto priemonių draudiminius įvykius įmonėje, parodymai patvirtina, kad gabenant transporto priemones galiojo krovinio draudimo rūšies apsauga, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo.

5.4. Skunde teigiama, kad teismas klaidingai, neobjektyviai bei prieštaringai vertino teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus ir priimdamas nuosprendį bei išteisindamas D. Š. ir L. S. vadovavosi kitu, su šia byla nesusijusiu ikiteisminiu tyrimu. Nors apygardos teismas nurodė, kad liudytojo V. Č. parodymai byloje vertintini kritiškai, nes jie nepatvirtinti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas vadovavosi D. Š. pavaldinių ir bendraakcininkų T. Š., P. K., Š. D. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo patvirtinti.

5.5. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė ir ignoravo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, patvirtinančius, kad D. Š., veikdamas grupėje kartu su L. S., iššvaistė UAB „A“ (duomenys pakeisti) lėšas. Pagal ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, specialisto išvadas, liudytojų parodymus, negalima teigti, kad D. Š. veikė UAB „A“ (duomenys pakeisti) interesais, sąžiningai laikydamasis teisės aktų reikalavimų, savo priimtus sprendimus pagrįsdavo visapusiška ir objektyvia informacija.

5.6. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas nepagrįstai ir neobjektyviai pasisakė dėl civilinio ieškovo keliamų versijų, priklausomai nuo apklaustų liudytojų. Teisme civilinis ieškovas palaikė pirminę savo poziciją, kuria grindė civilinį ieškinį, pareikštą neperžengiant kaltinime nurodyto PVM sąskaitų faktūrų kiekio.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei prieštaraudamas byloje surinktiems įrodymams nuosprendyje padarė išvadą, kad L. S. išrašytų sąskaitų turinys yra išsamus ir iš jo galima nustatyti, kokie darbai ir už kokią sumą buvo padaryti. Tokia teismo išvada visiškai neargumentuota. Priešingai, visi byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog iš L. S. įmonės išrašytų sąskaitų turinio nieko negalima nustatyti. Apklausti L. S., T. S., specialistas A. Il. patvirtino, kad išrašytose sąskaitose nurodytas kiekis – 1 vnt. iš tikrųjų atitinka bet kokį detalių kiekį.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė ir civilinio ieškovo įgalioti atstovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai tenkinami dalinai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį bei D. Š. ir L. S. pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš esmės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, fragmentiškai, atskirų įrodymų iš viso neįvertino, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados.

9. Įvertinusi byloje surinktus ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, be to, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio atitiktį BPK reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, skundžiamas nuosprendis iš esmės neatitinka BPK jam keliamų turinio reikalavimų, vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko D. Š. ir L. S. buvo nepagrįstai išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais. Be to, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės senaties terminus, baudžiamosios bylos dalis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Dėl esminių BPK pažeidimų priimant nuosprendį

10. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10.1. Pagrindinės taisyklės ir reikalavimai nuosprendžio surašymui yra įtvirtinti BPK 301–307 straipsniuose. BPK 305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos aplinkybės; 3) įrodymų vertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

10.2. Aukščiau išdėstytų nuostatų kontekste esminiu BPK pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti teisingam bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio ar tarpusavio ryšio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-261-648/2016 ir kt.).

10.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) jog išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017).

11. Nagrinėjamoje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis surašytas šiurkščiai pažeidžiant BPK nuostatas bei iš esmės neatitinka aukščiau išdėstytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.

11.1. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl 2012 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados Nr. 5-1/57 dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės – finansinės veiklos tyrimo įrodomosios reikšmės, taip neįvertindamas vieno iš pagrindinių įrodymų baudžiamojoje byloje.

11.2. Antra, didžiąją dalį (nuo 6 iki 47 lapo) skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies sudaro pažodžiui iš teismo posėdžių protokolų perkelti kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai, taip pat į nuosprendį perkeltos specialisto išvados. Visgi atskirų liudytojų – UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojų G. I., R. Š., L. D. – parodymai nuosprendyje net nepaminėti. Apklaustų asmenų duoti parodymai (specialisto paaiškinimai) skundžiamame nuosprendyje nesusisteminti, bet tiesiog perkelti iš teismo posėdžio protokolo taip kaip jame buvo užfiksuoti (dažnu atveju pastraipą sudaro vienas sakinys – atsakymas į užduotą klausimą). Toks netinkamas įrodymų aprašymo būdas pats savaime nesudarytų pakankamo pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau nors ir perkėlęs pažodžiui didžiąją dalį byloje surinktų įrodymų į skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, nesujungė jų į vientisą loginę grandinę, nenurodė aiškių, suprantamų ir įtikinamų argumentų dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

11.3. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti įrodymų vertinimo motyvai yra neaiškūs, prieštaraujantys elementariai logikai, abstraktūs, teismo daromos išvados yra prieštaringos. Nuosprendžio 47 lape nurodyta, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas.“, bet kokia šios aplinkybės reikšmė įrodymų vertinimo procese ir kokias teismo išvadas ši aplinkybė sąlygojo nėra paaiškinta. Po to konstatuojama, kad „Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių apgadinimus vilkikų ar jų atskirų dalių, apdailos detalių, negalima buvo informuoti klientų, kad jų netekti ir išsaugoti gerą UAB „A“ (duomenys pakeisti) reputaciją.“, nenurodant, kokių įrodymų pagrindu daroma tokia išvada. Tas pats pasisakytina ir apie nuosprendžio 48 lape konstatuotą faktą, jog „Teismas nustatė, kaip buvo keičiamasi buhalterinės apskaitos duomenys tarp Kauno pagrindinės įmonės bei Vilniaus filialo.“. Nuosprendžio 48 lape pateikiamos viena kitai prieštaraujančios išvados. Pirmiausia nurodoma, kad „Tačiau liudytojų parodymai, patvirtino kokia apsauga galėjo būti taikoma, o ne kaip tas buvo suprantama <...>“, po to jau teigiama, jog „Iš parodymų nenustatyta apie 2006-2008 metų laikotarpiu buvusią susiklosčiusią praktiką <...>“, bet galiausiai konstatuojama, kad „Kaltinamojo D. Š. bei aukščiau išvardytų liudytojų susijusių su automobilių draudimu paaiškinimais, jog praktika draudžiamųjų įvykių <...> buvo formuojama labai aiški ir vienoda <...>“.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Aukščiau aptartą skundžiamame nuosprendyje išdėstytų teismo įrodymų vertinimo motyvų ir padarytų išvadų ydingumą paaiškina skundžiamo nuosprendžio dalies, įvardintos „Dėl nusikalstamų veikų“, ir išteisintųjų gynėjų baigiamųjų kalbų detali analizė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir byloje pateiktų išteisintųjų gynėjų baigiamųjų kalbų (20 t., b. l. 86-97, 100-120), nuosprendžio dalies „Dėl nusikalstamų veikų“ 47 lapo 1, 2, 3, 4, 5, 10 pastraipos, 48 lapo 2-3, 5-6 pastraipos atitinka D. Š. gynėjo baigiamosios kalbos atitinkamai 3 lapo 21-26, 32-36, 37-39 eilutes, 3 lapo 41 – 4 lapo 2 eilutes, 4 lapo 17-18 eilutes, 8 lapo 13-25 eilutes, 9 lapo 39 – 10 lapo 2 eilutes, 10 lapo 30-37 eilutes; 48 lapo 7, 10, 11 pastraipos, 49 lapo 2, 3, 4, 5, 6 pastraipos atitinka L. S. gynėjo baigiamosios kalbos atitinkamai 4 lapo 10-19 eilutes, 5 lapo 15-17, 18-34 eilutes, 6 lapo 16-20, 20-26, 26-30, 31-36, 40-46 eilutes. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia sprendimą išteisinti D. Š. ir L. S. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra ne tik abstraktūs, prieštaringi ir nesuprantami, bet ir atsitiktine tvarka atrinkti bei pažodžiui perrašyti iš D. Š. ir L. S. gynėjų baigiamųjų kalbų, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo kelia abejonių jų teisingumu, kadangi ne visi bylos įrodymai yra išnagrinėti ir įvertinti, atskiri bylos įrodymai nesugretinti, nesusieti į vieną loginę grandinę, teismo išvados nepagrįstos įtikinamais argumentais, be to, kyla pagrįstų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas iš viso vertino įrodymus, ar apsiribojo tik pažodiniu gynėjų siūlomų daryti išvadų perkėlimu į teismo baigiamąjį aktą. Tokie procesiniai pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimtą teisingą nuosprendį, toks pirmosios instancijos teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimtas baigiamasis aktas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl turto iššvaistymo

13. Netinkamai įvertinęs įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai išteisino D. Š. ir L. S. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

14. D. Š. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, L. S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje D. Š. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o L. S. padėjo D. Š. iššvaistyti šio žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. D. Š., eidamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktoriaus pareigas ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusiu UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo turtu – piniginėmis lėšomis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. S., buvusiu L. S. įmonės savininku, žinodami, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui nesuteiks 475 168 Lt vertės paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų, siekdami melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu D. Š. iš L. S. gavo žinomai suklastotas 85 L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras, kuriose L. S. įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt, po ko D. Š. perdavus suklastotas PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V. ir nurodžius įtraukti jas į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą bei pagal jas išmokėti pinigus, L. S. įmonei už realiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo negautas paslaugas iš viso buvo sumokėta 475 168 Lt. Tokiu būdu D. Š. iššvaistė, o L. S. padėjo iššvaistyti D. Š. žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo didelės – 475 168 Lt – vertės, turtą.

15. D. Š. ir L. S. pagal jiems pareikštą kaltinimą dėl turto išvaistymo savo kaltės nepripažino, teigė, kad pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras L. S. įmonė visus darbus UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui atliko, todėl pinigai L. S. įmonei sumokėti pagrįstai.

15.1. D. Š. parodė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktoriumi, taip pat turi 5 procentus UAB „A“ (duomenys pakeisti) akcijų. 2008 m. lapkričio mėnesį kilo konfliktas dėl darbuotojų atlyginimų su UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi V. Č., po konflikto D. Š. nusprendė išeiti iš darbo, nors V. Č. siūlė likti įmonėje, bet D. Š. pasiūlymo atsisakė ir 2009 metais buvo atleistas iš Vilniaus filialo direktoriaus pareigų. D. Š. tarpusavio santykius su V. Č. apibūdino kaip įtemptus, anot D. Š., V. Č. siekia perimti jo turimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) akcijas, todėl jam yra daromas spaudimas, keliami nepagrįsti kaltinimai, vienas ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas. V. Č. taip pat persekioja kitus UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojus, kurie perėjo dirbti į D. Š. įkurtą įmonę. Išteisintojo nuomone, nagrinėjamoje byloje kaltinimų nepagrįstumą rodo ir tai, jog iš pradžių buvo teigiama, kad visos L. S. įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios, bet paskui kaltinimas pateiktas tik dėl 85 PVM sąskaitų faktūrų, abejonių kelia ir tai, kad vidinį patikrinimą atlikę UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojai R. Š. ir R. M. tiriamuoju laikotarpiu įmonėje nedirbo, rėmėsi tik kitų darbuotojų pasakojimais. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „A“ (duomenys pakeisti) dirbo pelningai, didžioji dalis pajamų buvo gaunama būtent iš Vilniaus filialo veiklos. Vilniaus filiale būdavo vedama atskira buhalterinė apskaita, kurios duomenimis kompiuteriu replikacijų būdu buvo keičiamasi su centrinės būstinės Kaune serveriu, todėl centrinėje būstinėje galima buvo matyti 24 valandų senumo duomenis. V. Č. itin domėjosi įmonės veikla, todėl neabejotinai buvo susipažinęs su visais Vilniaus filialo duomenimis. Pagrindinė Vilniaus filialo veikla buvo naujų vilkikų pardavimas, vilkikai pagal klientų užsakymus buvo gaminami Vokietijoje, iš ten autovežiais vežami į Lietuvą arba į Kylį, iš kur būdavo gabenami keltu į Klaipėdą. Transportuojant vilkikus reikėdavo nuimti atskiras plastikines dalis – spoilerius, bamperius ir kt., vėliau nuimtos detalės būdavo uždedamos įmonės servisuose Vilniuje arba Kaune. Transportavimo metu nuimtos detalės būdavo apibraižomos, taip pat vilkikai būdavo apgadinami juos pakraunant ant autovežio. Tokio pobūdžio apgadinimai nebuvo pripažįstami draudiminiais įvykiais, todėl apie juos draudimo įmonei nepranešdavo. Kadangi klientai buvo užsakę visiškai naują vilkiką, todėl jie nebuvo informuojami apie tokio pobūdžio apgadinimus, visi apibraižymai buvo tvarkomi įmonės pelno sąskaita, išlaidos nurašomos į savikainą. Vilniaus filialas iš pradžių bendradarbiavo su keliomis įmonėmis, tačiau L. S. įmonės darbo kokybė, atlikimo terminai tenkino labiausiai. Per tiriamąją laikotarpį buvo parduota apie 1 500 vilkikų, o dažymo darbus atlikti reikėjo vos kas dvidešimtam vilkikui, todėl masiškai vilkikų detalės L. S. įmonėje nebuvo dažomos. Kaip paaiškino D. Š., L. S. įmonė realiai atliko darbus, už kuriuos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau išlaidos už dažymo darbus galėjo būti priskirtos ne tam vilkikui, kurio detalės buvo dažomos. Lygiai taip pat vienam vilkikui galėjo būti priskirti du spoileriai ir kt. Išlaidų priskyrimą konkrečiam vilkikui kontroliuodavo pardavimų skyriaus darbuotojai. Tokia išlaidų priskyrimo bet kuriam vilkikui praktika buvo susiklosčiusi, nes įmonei reikėjo kuo greičiau gauti pinigus už parduodamus vilkikus, todėl dažnai vilkikas dar nebuvo pargabentas iš gamyklos Vokietijoje, bet jau buvo parduotas, išrašius sąskaitą, tam vilkikui jokių išlaidų priskirti nebebuvo galima, todėl su V. Č. pritarimu išlaidos buvo priskiriamos bet kuriam tą mėnesį parduotam vilkikui.

15.2. L. S. parodė, kad jo įmonė teikė UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui plastikinių detalių dažymo paslaugas, buvo sudaryta sutartis, iš pradžių kainos buvo derinamos telefonu su Š. D., P. K., o vėliau atsiradus pasitikėjimui tiesiog buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Kadangi detalės jau buvo atvežamos nuimtos nuo vilkikų, todėl L. S. nežino, ar visos detalės būdavo nuo to paties vilkiko ar nuo kelių skirtingų. L. S. įmonė atlikdavo tiesinimo, lyginimo ir dažymo darbus, detalių nei nuimdavo, nei uždėdavo, šie darbai per klaidą buvo nurodyti keliose išrašytose sąskaitose. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos skiriasi, nes kiekvienas atvejis yra individualus, kaina priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, dažų išeigos, rūšies, darbo laiko sąnaudų, be to, kiekvienu atveju buvo atvežamas skirtingas detalių kiekis, kadangi viena sąskaita buvo išrašoma ir už kelias tuo pačiu metu sutvarkytas detales.

16. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad:

16.1. V. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme, o taip pat papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad yra UAB „A“ (duomenys pakeisti) savininkas ir direktorius, su D. Š. santykiai buvo geri, jokio konflikto nebuvo. Vilniaus filialas buvo atskiras juridinis asmuo su tuo pačiu PVM kodu, filialas turėjo savo administraciją, buhalteriją, naujų vilkikų pardavimai vykdavo būtent per Vilniaus filialą. Liudytojas nurodė, kad 2008 metais artėjant krizei pradėjo įdėmiau sekti įmonės kaštus, ko pasėkoje D. Š. 2008 m. lapkričio mėnesį pasakė išeinantis iš darbo. Kiekvienais metais įmonėje buvo atliekamas auditas, bet tais metais jokių neatitikimų nebuvo pastebėta. Papildomai Vilniaus filialo dokumentai buvo pradėti tikrinti 2010 metais, kai buvo gauta 130 000 Lt dydžio sąskaita už dar 2008 metais atliktus darbus. Papildomo tikrinimo metu nustatyta, kad didelės pinigų sumos buvo mokamos L. S. įmonei už darbus, kurių net nereikėjo atlikti ir jie nebuvo atlikti. V. Č. nurodė, kad L. S. įmonės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų teisingumo iš karto netikrino, nes buvo pasitikima D. Š. ir kitais Vilniaus filialo darbuotojais, be to, L. S. įmonei mokamos sumos buvo palyginti nedidelės. Liudytojo teigimu, tiriamuoju laikotarpiu įmonės buhalterinėje apskaitoje dar nebuvo įdiegta „online“ sistema, todėl nebuvo galima iš karto matyti Vilniaus filialo buhalterinių duomenų, šiais duomenimis būdavo apsikeičiama tik po kurio laiko. Gabenant vilkikus į Lietuvą būdavo nuimamos atskiros jų plastikinės dalys (spoileriai, bamperiai), mažesnės dalys būdavo gabenamos kabinoje, o didesnės tvirtinamos prie rėmo papildomai jas apsaugant. Teoriškai tuo metu detalės galėjo būti apgadinamos, bet praktiškai tokių atvejų beveik nebuvo, tiriamuoju laikotarpiu Vilniaus filialas negalėjo patirti tokių išlaidų apgadintų detalių dažymui, po 2008 metų apgadinimo atvejų būna vos keli per metus, nors gabenimo būdas iš esmės nepasikeitė, tik pati gamykla iš karto nuima spoilerius ir to nebereikia daryti vairuotojams. Be to, ne visi vilkikai būdavo komplektuojami su spoileriais arba spoileriai būdavo perkami atskirai, todėl dažymo darbų šiems vilkikams atlikti nereikėjo. Liudytojas pažymėjo, kad visi vilkikai būdavo apdraudžiami dar iki jiems išvažiuojant iš gamyklos, draudimo sąlygose buvo numatyta 1 000 Lt frančizė, L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros išrašytos ženkliai didesnėms sumoms, todėl draudimas būtų kompensavęs didžiąją dalį išlaidų. V. Č. paneigė davęs nurodymą dažymo išlaidas priskirti bet kuriam vilkikui einamojo mėnesio metu, toks išlaidų priskyrimas neturėjo jokios įtakos atsiskaitymo operatyvumui, kadangi bet kuriuo atveju pirkėjas sumokėdavo sutartyje iš anksto sulygtą kainą, o visos papildomos išlaidos būdavo patiriamos įmonės pelno sąskaita.

16.2. P. K., apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme ir papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad 2006-2008 metais dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale pardavimų vadovu, išėjus iš darbo, V. Č. apie jį paskleidė daug neigiamos informacijos, inicijavo baudžiamąją bylą, bet kaltinimai nepasitvirtino. Liudytojas nurodė žinojęs, kad L. S. įmonė atlikdavo vilkikų plastikinių detalių (spoilerių, sparnų, bamperių ir kt.) paruošimo ir dažymo darbus, labai daug tokių darbų nebuvo, per 2006-2008 metus parduota apie 1500 automobilių, o dažymo darbus atlikti reikėjo apie 100-150 vilkikų. Vilkikai būdavo įsigyjami nauji, neapgadinti, bet jų detalės būdavo apgadinamos transportavimo metu. Dėl aukščio ribojimų prieš pakraunant vilkiką ant autovežio vairuotojai turėdavo nuimti spoilerius, kitas plastikines dalis, kartais tos detalės būdavo apgadinamos dar jas nuimant, kartais gabenant vilkiko kabinoje ar pritvirtinus prie vilkiko rėmo. Nors vilkikai būdavo apdrausti, bet šie įvykiai nėra draudiminiai, be to, įmonėje buvo vidinis susitarimas neforminti mažų įvykių, nes kreipiantis į draudimą dėl kiekvieno atvejo padidėtų draudimo įmokos. Liudytojas paaiškino, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo dideli pardavimo tempai, trūko apyvartinių lėšų, dėl to buvo stengiamasi kaip įmanoma greičiau gauti apmokėjimą iš lizingo ar kliento, vilkikai dažnai būdavo parduodami, nors dar net nebuvo pargabenti į Lietuvą. Išrašius sąskaitą faktūrą, tam vilkikui jokių vėlesnių sąskaitų faktūrų negalėdavo priskirti, todėl V. Č. nurodymu, visos vėlesnės išlaidos vilkikams buvo nurašomos kartą per mėnesį į kitų per tą mėnesį parduotų vilkikų savikainą. P. K. kartu su Š. D. nurodydavo, kuriems vilkikams priskirti išlaidas. Dėl tokios praktikos galėjo būti į vilkiko savikainą įtraukti papildomi spoileriai ar dažymo darbai.

16.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas Š. D. parodė, kad dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale pardavimų direktoriumi, buvo atsakingas už prekybą MAN sunkvežimiais Lietuvoje. Liudytojas patvirtino P. K. parodymus apie naujų vilkikų gabenimo aplinkybes iš gamyklos Vokietijoje į Lietuvą, kad nuimtos vilkikų plastikinės detalės nebuvo specialiai įpakuojamos, tiesiog buvo gabenamos arba kabinoje, arba pritvirtintos ant rėmo, detalių apgadinimai nebuvo dažni, iš 100 vilkikų 2-5 turėdavo apgadinimų. Nors gabenami vilkikai buvo apdrausti, bet kėbulo detalių apgadinimas jas nuimant nebuvo laikomas draudiminiu įvykiu. Taip pat liudytojas nurodė, kad su V. Č. ir D. Š. žinia visos papildomos išlaidos parduodamiems vilkikams būdavo nurašomos kartą per mėnesį, kadangi sąskaita dėl papildomų darbų ateidavo, kai vilkikas jau būdavo parduotas, todėl išlaidos būdavo nurašomos kitam vilkikui.

16.4. Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. Š. parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoju, buvo atsakingas už vilkikų transportavimą. T. Š. dėl vilkikų transportavimo nurodė tapačias aplinkybes kaip ir kiti byloje apklausti asmenys, taip pat teigė, kad nors vilkikai buvo apdrausti, bet detalių apgadinimas jų nuėmimo metu nebuvo draudiminis įvykis. Liudytojo teigimu, būdavo, kad vilkikai atvažiuodavo ir be pažeidimų, bet būdavo ir keli pažeidimai per savaitę. Apgadintų detalių dažymo darbus atlikusiai L. S. įmonei būdavo pristatomos tik nuo vilkikų nuimtos plastikinės detalės.

16.5. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2006-2008 metais dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) pardavimų logistikos vadybininku – organizuodavo vairuotojų darbą, drausdavo vilkikus. Liudytojo teigimu, visi gabenami vilkikai būdavo apdrausti, krovinio draudimas apimdavo ir apgadinimus detalių nuėmimo, uždėjimo metu ar nuimtų detalių transportavimo metu, visiems vilkikams buvo nustatyta 1 000 Lt franšizė, apie kiekvieno vilkiko apgadinimus vairuotojai privalėdavo jį informuoti, tada spręsdavo, ar įvykis draudiminis ar ne. 2006-2008 metais buvo tik keli draudiminiai įvykiai, taip pat būdavo nedraudiminių įvykių – priekinio bamperio, spoilerių apgadinimai. Anot liudytojo, galėjo būti kokie 4 nedraudiminiai įvykiai.

16.6. Pirmosios instancijos teisme apklaustas G. I. parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo UAB „A“ (duomenys pakeisti) komercijos direktoriumi, liudytojas patvirtino tuo metu buvusį buhalterinių duomenų apsikeitimą tarp pagrindinės įmonės Kaune ir Vilniaus filialo replikacijų būdu, taip pat nurodė, kad yra matęs vilkikų plastikinių detalių pažeidimus, nurodė žinantis, kad šios detalės buvo remontuojamos, dažomos, bet negalėjo pasakyti, kas tuos darbus atliko. Atsakydamas į užduodamus klausimus liudytojas nurodė, jog galimai išlaidos dažymo darbams buvo priskiriamos kitiems vilkikams, kuriems iš tikrųjų darbų nereikėjo atlikti.

16.7. Pirmosios instancijos teisme apklaustas R. J. nurodė tiriamuoju laikotarpiu dirbęs pardavimų vadybininku UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale, uoste priimdavo keltu atgabentus vilkikus. Liudytojas patvirtino, kad mažesnės vilkikų dalys būdavo sudėtos kabinoje, jos papildomai pakuojamos nebuvo, o didesnės – pritvirtintos ant kėbulo. Įdėmiau detalių neapžiūrinėdavo, bet kartais matydavo apibraižytų, tačiau tai nebuvo dažni atvejai.

16.8. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai J. P., P. Š., M. A. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2006-2008 metais iš gamyklos Vokietijoje gabenant vilkikus reikėdavo nuimti spoilerius, kartais ir kitas plastikines detales. Mažesnės detalės būdavo gabenamos vilkiko kabinoje, o didesnės diržais būdavo tvirtinamos prie vilkiko rėmo, tvirtinant spoilerius aprišdavo skudurais, kad jie nebūtų apgadinti. Vairuotojai patvirtino, kad pasitaikydavo detalių apgadinimo atvejų, iš kurių tik keli atvejai buvo draudiminiai, kai buvo pranešta draudimo įmonei, buvo rašomas pasiaiškinimas, liudytojų teigimu, smulkesnių apgadinimų pasitaikydavo, bet tai nebuvo dažni atvejai. Vairuotojai nurodė nežinantys, kas ir kur remontuodavo apgadintas detales.

16.9. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklausta liudytoja K. V. parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininke, į jos pareigas įėjo ataskaitų ruošimas, sąskaitų, susijusių su ūkio reikmėmis (kava, arbata, seminarai, darbo užmokesčio sąskaitos ir kt.), pajamavimas, tuo tarpu viską, kas susiję su sutarčių sudarymu ir vykdymu, tvarkydavo patys vadybininkai, taip pat darydavo mokėjimo pavedimus, išmokėdavo grynuosius pinigus pagal direktoriaus D. Š., jo nesant pagal V. Č., nurodymą. Nors filiale buvo vedama atskira buhalterija, bet centrinė būstinė Kaune žinojo visus filialo buhalterinius duomenis, tame tarpe PVM sąskaitas faktūras, prekių savikainą ir kt., kuriais būdavo apsikeičiama per kompiuterinę programą, nes visas mokestines ataskaitas teikė pagrindinė įmonė. Liudytoja taip pat nurodė, kad kiekvienais metais buvo atliekamas auditas, kurio metu buvo nuodugniai tikrinama buhalterinė apskaita, bet jokių pastabų dėl L. S. įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nebuvo gauta. Dėl naujų vilkikų detalių dažymo K. V. paaiškino, kad yra mačiusi atvežtą naują vilkiką su įbrėžta detale, dėl ko galimai buvo reikalingi papildomi darbai apgadinimams pašalinti.

16.10. Pirmosios instancijos teisme apklausta L. D. – UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininkė – parodė, kad pagal surinktus duomenis iš pagrindinės įmonės ir jos filialų sudarydavo finansines atskaitomybes, apskaičiuodavo mokesčius, pildydavo deklaracijas. Į jos pareigas neįėjo tikrinti sąskaitų pagrįstumą, svarbiausia buvo, kad sutaptų galutiniai skaičiai sudaromuose finansiniuose dokumentuose. Anot liudytojos, per kompiuterinę programą buvo matomi tam tikri moduliai, prekių sandėlis, bet tokios išsamios informacijos kaip dabar veikiant „online“ režimui nebuvo matoma. UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus V. Č. prašymu tikrino parduotų automobilių maržas, pamatė, kad vienų automobilių marža didesnė, kitų tokių pačių – mažesnė, tada pradėjo žiūrėti atidžiau parduotų vilkikų savikainas ir nustatė, kad į savikainą yra įtraukta labai daug dažymo darbų pirktų iš L. S. įmonės, tolesnis tyrimas buvo perduotas R. Š..

16.11. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad nuo 2009 m. dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) teisininku. 2010 metais gavus vienos įmonės pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus, buvo pavesta patikrinti Vilniaus filialo buhalterinius duomenis, tikrinant nustatyta labai daug užsakymų L. S. įmonei dėl dažymo darbų atlikimo, išrašytas PVM sąskaitas faktūras palyginus su apskaitos dokumentais, vilkikų įsigijimo sutartimis, specifikacijomis, paaiškėjo, kad dažymo darbai buvo atliekami tiems vilkikams, kuriems tokių darbų atlikti nereikėjo, nustatyta atvejų, kai vienam vilkikui buvo priskirti keli spoileriai.

16.12. Pirmosios instancijos teisme apklausta G. K., dirbusi UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pardavimų skyriaus asistente, parodė, kad į jos funkcijas įėjo sudarinėti sutartis, pajamuoti pirkimo dokumentus, išrašinėti pardavimo dokumentus. Nurodė iš darbo išėjusi dėl blogos atmosferos įmonėje, negražaus įmonės direktoriaus V. Č. elgesio, tačiau apie vilkikų plastikinių detalių remonto darbus jai nieko nežinoma.

16.13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „A“ (duomenys pakeisti) informacinių technologijų specialistas A. Ž. parodė, kad prižiūrėjo visus įmonės filialus, paaiškino, kad 2006-2008 metais duomenimis tarp pagrindinės įmonės ir filialų buvo keičiamasi replikacijų būdu, t. y. nustatytu laiku informacija automatiniu būdu iš filialo serverui patekdavo į pagrindinį serverį, tik nuo 2008 m. gruodžio mėnesio buvo pereita į „online“ režimą, kai visi veiksmai buhalterinėje programoje atliekami tame pačiame serveryje, todėl visi duomenys yra matomi iš karto.

16.14. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. T. nurodė dirbantis UAB „B“ (duomenys pakeisti), kuriančioje apskaitos sistemas, šios įmonės klientu buvo UAB „A“ (duomenys pakeisti), kuriam buvo įdiegtas duomenų apsikeitimo mechanizmas tarp centrinės būstinės ir filialo. Duomenimis būdavo keičiamasi naktį, duomenų apsikeitimas vyko replikacijos būdu, keičiamasi buvo visais duomenimis, kurie reikalingi balanso sudarymui, pelno nuostolių ataskaitoms, programoje buvo galima suvesti atskirų sąskaitų duomenis, įskaitant prekės pavadinimą, kainą, vienetų skaičių ir kt., nebuvo keičiamasi tik programoje atliktų veiksmų istorijos duomenimis (įrašo pokyčiais, kada kas kokį lauką įvedė).

16.15. Pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktorė D. J. iš esmės tik patvirtino aukščiau išdėstytus liudytojų parodymus apie duomenų apsikeitimą replikacijų būdu, bet detaliai paties duomenų apsikeitimo proceso, kokiais duomenimis buvo keičiamasi nurodyti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

16.16. J. So., apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme ir papildomai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, jo darbas apėmė paruošimą dažymui (špakliavimas, išvedimas iki reikiamos formos, gruntavimas) ir dažymą, dažydavo vilkikų dalis, kurios buvo apibraižytos, įtrūkusios, pačių vilkikų nedažydavo, dalys jau būdavo nuimtos. Liudytojas nurodė, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) užsakinėjo dažymo darbus L. S. įmonėje, bet negalėjo nurodyti, ar buvo ir daugiau įmonių, užsakančių dažymo darbus, taip pat negalėjo prisiminti, kiek per mėnesį būdavo gaunama dažyti detalių, be to, nurodė ne visada žinojęs, kurios įmonės atvežtas detales dažydavo.

16.17. Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. S. parodė kad 2006-2008 metais dirbo L. S. įmonėje, paruošdavo detales dažymui, jas dažydavo, dažydavo krovininių automobilių spoilerius ir bamperius, bet negali pasakyti, kas atveždavo UAB ,,A“ (duomenys pakeisti) detales.

16.18. Pirmosios instancijos teisme apklaustas E. G. parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, bet atlikinėjo lengvųjų automobilių kėbulo lyginimo darbus, su krovininiais automobiliais nedirbo. Negalėjo pasakyti, kas buvo remonto darbų užsakovai.

16.19. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, į jo pareigas įėjo kėbulo darbai, su krovininiais automobiliais nedirbo. Negalėjo pasakyti, kas buvo remonto darbų užsakovai.

16.20. Liudytojas T. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, išrinkinėdavo ir surinkinėdavo automobilius, visus remonto darbus atlikinėjo kiti darbuotojai, dirbo tik su lengvaisiais automobiliais. Žinojo, kad remontuojamos ir sunkvežimių detalės, bet kas tas detales atveždavo, nežino.

16.21. Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, buvo autošaltkalvis, apie krovininių automobilių dažymą nieko nežino, nes taisydavo tik lengvuosius automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

16.22. Liudytojas A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, prisimena, kad buvo labai daug plastikinių krovininių automobilių detalių – durų, spoilerių, sparnų, jas ruošdavo ir dažydavo, daugiausia krovininių automobilių detalių atveždavo UAB „A“ (duomenys pakeisti), darbai apėmė detalių paruošimą, t. y. stiklo audinio suklijavimą, špakliavimą, gruntavimą, suvedimą, paruošimą dažymui ir dažymą.

16.23. Liudytojas R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo L. S. įmonėje, į jo pareigas įėjo detalių paruošimas dažymui, t. y. špakliavimas, gruntavimas, iš krovininių automobilių daugiausia būdavo bamperiai, spoileriai, tačiau nežino, kas buvo tų darbų užsakovai.

16.24. Pirmosios instancijos teisme apklausti įmonių, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) pirkusių vilkikus, atstovai D. V., kuri papildomai apklausta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, A. I., L. P., V. A. R., V. M., A. S., J. V., E. S., A. A. parodė, kad lizingo būdu pirko naujus „MAN“ vilkikus, kurie buvo pilnai sukomplektuoti, pretenzijų dėl vilkikų neturėjo. V. B., S. B., V. K. ir V. P. pažymėjo, kad užsakytus vilkikus patys atsiėmė iš gamyklos Vokietijoje, jokių pretenzijų dėl komplektacijos ar apgadinimų neturėjo, jokių papildomų spoilerių ar dažymo darbų užsakymų neatliko.

16.25. Siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl galimai fiktyvių dažymo darbų priskyrimo parduodamų vilkikų savikainai buvo atliktas UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. tyrimas, surašyta 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. 5-1/57 (10 t., b. l. 21-97). Specialisto išvadoje konstatuota, kad iš viso tiriamuoju laikotarpiu L. S. įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui išrašytose 85 PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyti faktiškai neatlikti dažymo darbai už 475 168 Lt sumą, kurią UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nepagrįstai sumokėjo L. S. įmonei, dėl ko UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta 475 168 Lt dydžio žala.

16.26. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas tyrimą atlikęs specialistas A. Il. patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad dažymo darbų teisingumas buvo tikrinamas pagal pateiktus dokumentus, UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale buvo vedama savikaina, išlaidos būdavo priskiriamos kiekvienam vilkikui atskirai. Tyrimo metu nustatyti tokie fiktyvių darbų atvejai:

1) kai pirkimo-pardavimo sutarties priede (specifikacijoje) automobilis sukomplektuotas be kabinos spoilerio, buhalterinėje apskaitoje į automobilio įsigijimo išlaidas spoileris neįrašytas, todėl jokių dažymo darbų nereikėjo, bet buvo 18 atvejų, kai neva buvo atliekami dažymo darbai;

2) 5 atvejai, kai pirkėjai patys nuvažiuodavo ir pasiimdavo sunkvežimius iš gamyklos, jokių pretenzijų dėl apgadinimų nebuvo, bet vilkikams priskirtos išlaidos už spoilerių dažymą;

3) 6 atvejai, kai iš gamyklos vilkikas perkamas be spoilerio, spoileris perkamas iš kito gamintojo, spoilerio ir vilkiko spalvos nesiskyrė, bet vilkikui priskiriamos išlaidos dažymo darbams;

4) 56 atvejai, kai vilkikas perkamas iš karto su spoileriu, kurio perdažyti jokio pagrindo nebuvo.

Specialistas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo eigoje buvo nuspręsta patikrinti L. S. įmonę. Buvo pateiktos tik išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir sutartis. Pagal sutartį priimant užsakymą dėl dažymo įforminamas užsakymas, preliminari sąmata, atlikus darbus šie dokumentai gali būti tikslinami ir galutiniame variante išrašoma sąskaita faktūra, turinti ir darbų priėmimo perdavimo akto galią. Paprašius pateikti užsakymo blankus ar sąmatas, buvo atsakyta, kad tokių dokumentų nėra. Nors personalinėse įmonėse apskaitos tvarkymas nėra griežtai reglamentuotas, užsakymų ir sąmatos nesudarymas laikytinas tik tarpusavio sutarties sąlygų pažeidimu, bet pagal išrašytas sąskaitas faktūras negalima nieko detalizuoti.

17. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo neatlygintinumas pasireiškia tuo, jog turtas iššvaistomas neatlyginant jo vertės arba ją atlyginant aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale pagrįstai į parduodamų vilkikų savikainą būdavo nurašomos išlaidos dažymo darbams pagal L. S. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nors išteisintieji D. Š. ir L. S. teigė, kad visi dažymo darbai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo realiai atlikti, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, taip pat šie parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

18.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto pasisavinimo ar iššvaistymo bylose laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Taigi, tokio pobūdžio bylose faktinės aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal įmonėje vedamos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais įrodymais (asmenų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais), ko pasėkoje vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto įmonės lėšų panaudojimo.

18.2. Buhalterinės apskaitos duomenis atlikęs specialų tyrimą įvertino ir išvadą surašė specialistas A. Il.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų teisingumu, jų kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia. Priešingai nei teigia išteisintieji ir jų gynėjai, specialisto išvada yra pagrįsta objektyvių bylos duomenų (sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, jų priedų (vilkikų specifikacijų), apskaitos duomenų) vertinimu. Vien tai, kad kai kurias vilkikų gabenimo ir pardavimo procedūrų aplinkybes specialistas nustatė remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais, nesudaro pagrindo nesivadovauti specialisto išvada. Tuo labiau kad bylą nagrinėjant teisme apklausti įmonių, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pirkusių vilkikus, atstovai patvirtino atskiras specialisto nustatytas aplinkybes, t. y. kad patys atsiėmė vilkikus iš gamyklos, jokių papildomų dažymo darbų vilkikams ar jų dalims nereikėjo. Taip pat specialisto išvadą patvirtina žemiau pateikta apklaustų asmenų parodymų dėl galimo vilkikų detalių apgadinimo transportavimo metu ir buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale analizė. Be to, atlikto tyrimo objektyvumą ir išsamumą patvirtina ir tai, kad specialistas iš 110 L. S. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už krovininių automobilių dažymo darbus dalį iš jų pripažino išrašytomis pagrįstai. Vertinant L. S. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, vien jų išrašymas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog darbai buvo iš tikrųjų atlikti, PVM sąskaitos faktūros yra visiškai neinformatyvios, ką pripažino ir pats L. S., nurodęs, jog kiekviena PVM sąskaita faktūra nebūtinai buvo išrašyta už vienos detalės tvarkymą, bet kiek tiksliai ir kokių detalių tvarkė nei pats L. S., nei jo įmonės darbuotojai nurodyti negalėjo.

18.3. Byloje neginčytinai nustatytos naujų vilkikų gabenimo iš Vokietijos aplinkybės. Nauji vilkikai būdavo pakraunami ant autovežio, kad nebūtų viršijama leistino aukščio reikalavimų, vairuotojai nuimdavo spoilerius, taip pat siekiant išvengti apgadinimų transportavimo metu, būdavo nuimamos ir kitos plastikinės detalės. Mažesnės detalės būdavo vežamos vilkiko kabinoje, o didesnės, kurios netilpdavo į kabiną, būdavo tvirtinamos prie vilkiko rėmo. Transportuojamos detalės specialiai įpakuojamos nebuvo, jos tiesiog būdavo aprišamos vairuotojų turimais skudurais. Nustatyta ir tai, kad visi transportuojami vilkikai būdavo draudžiami krovinio draudimu, draudiminė apsauga galiojo ir nuimtoms bei kartu gabenamoms detalėms (18 t., b. l. 106). Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti D. Š., T. Š., P. K., Š. D. paaiškinimais, jog ne visais detalių apgadinimo atvejais būdavo kreipiamasi į draudimo bendrovę. Už draudimo organizavimą UAB „A“ (duomenys pakeisti) atsakingas R. R. irgi nurodė, kad jam buvo pranešama apie apgadintą vilkiką ar jo detalę ir tada sprendžiama, ar įvykis draudiminis. Taigi, akivaizdu, jog ne kiekvienu vilkikų detalių apgadinimo atveju būdavo kreipiamasi į draudimo bendrovę, tačiau toks įmonės vidinis susitarimas savaime nepatvirtina tokio masto vilkikų apgadinimų fakto ir išlaidų dažymo darbams, kokį teigia buvus D. Š..

18.4. Apklausti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai J. P., P. Š., M. A. parodė, kad nors smulkių detalių apsibraižymų pasitaikydavo, taip pat kartais detalės būdavo apgadinamos jas nuimant, bet tokie atvejai nebuvo dažni. Liudytojai kategoriškai tvirtino, kad tokio masto apgadinimų, kokie nagrinėjami byloje, negalėjo būti. Uoste iš kelto pargabentus vilkikus priiminėjęs R. J. taip pat nurodė, kad detalių apgadinimai nebuvo dažni. Nors G. I. nurodė matęs apgadintus vilkikus, tačiau bent apytikslio skaičiaus nurodyti negalėjo. Nurodytų liudytojų parodymų ir byloje esančių kitų įmonių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už automobilių dažymo darbus kontekste liudytojo R. R. parodymai dėl neva 4 nedraudiminių įvykių vertintini kritiškai. Kita vertus, išteisintojo D. Š. ir liudytojo P. K. parodymai dėl apgadintų vilkikų skaičiaus paneigti ne tik aptartų liudytojų parodymais, bet jų nepatvirtino ir Š. D., nurodęs ženkliai mažesnį galimą apgadintų vilkikų skaičių. Be to, L. S. paaiškino, kad jo įmonės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai galėjo būti atlikti ne vienai, bet ir kelioms tuo pačiu metu atvežtoms detalėms, kurios galėjo būti nuimtos ne nuo vieno, bet nuo kelių vilkikų. Taigi, pagal L. S. parodymus vilkikų galėjo būti apgadinta net ne 100-150, o kelis kartus daugiau, kas paneigtų paties D. Š. parodymus. Byloje apklausti L. S. įmonės darbuotojai taip pat negalėjo nurodyti bent apytikslio tvarkytų UAB „A“ (duomenys pakeisti) vilkikų detalių skaičiaus, vilkikų detales dažymui ruošę ir jas dažę darbuotojai net ne visada žinodavo, kokios įmonės užsakymą vykdo. Šiame kontekste pažymėtina, kad atlikdamas tyrimą specialistas A. Il. nepagrįstomis pripažino 85 iš 110 L. S. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kartu pripažindamas, jog kitais atvejais vilkikų detalių dažymo darbai buvo atlikti pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto pagrįstais pripažintų vilkikų detalių dažymo L. S. įmonėje atvejų skaičius, kartu įvertinus ir tai, kad dažymo darbai būdavo atliekami ir kitose įmonėse, atitinka būtent liudytojų Š. D., R. J., J. P., P. Š., M. A. parodymus apie vilkikų detalių apgadinimų mastą, todėl likusios L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už neatliktus darbus.

18.5. D. Š., aiškindamas, kodėl atskiriems vilkikams buhalterinės apskaitos programoje buvo priskiriami keli spoileriai ar išlaidos už dažymo darbus, nors vilkikų dažyti nereikėjo, nurodė, kad V. Č. nurodymu išlaidos papildomiems darbams būdavo nurašomos vieną kartą per einamąjį mėnesį parduotiems vilkikams, tokiu būdu išlaidos galėjo būti priskirtos nebūtinai tiems patiems vilkikams, kuriems buvo atlikti dažymo darbai, nes sąskaitos faktūros būdavo gaunamos vėliau nei buvo parduodamas vilkikas. Liudytojas P. K., patvirtindamas D. Š. versiją, parodė, kad tokia situacija susiklostė, nes dėl didelių pardavimo tempų įmonei reikėjo apyvartinių lėšų, todėl vilkikai būdavo parduodami, nors dar net nebuvo pargabenti į Lietuvą, išrašius PVM sąskaitą faktūrą tam vilkikui buhalterinėje apskaitoje nebebuvo galima priskirti jokių sąnaudų. Analogiškus parodymus davė ir Š. D.. Tokius D. Š., P. K. ir Š. D. parodymus V. Č. paneigė. V. Č. parodė, kad nedavė nurodymo patiriamas sąnaudas priskirti bet kuriam atsitiktiniam vilkikui. Teisėjų kolegija sutinka su V. Č. teiginiu, jog toks sąnaudų nurašymo būdas niekaip neįtakojo atsiskaitymo su įmone, kadangi vilkiko kaina būdavo iš karto sumokama pagal sudarytą sutartį, o visos papildomos išlaidos, jei tokių būtų, tik sumažintų sandorio pelningumą. Pažymėtina, kad D. Š. ir P. K. pateikta versija ne tik yra nelogiška, bet jie prieštarauja patys sau, kadangi neneigia, jog išlaidos būdavo nurašomos jau parduotiems vilkikams, t. y. buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių kliūčių priskirti sąnaudas jau parduotiems vilkikams, ką tvirtino ir V. Č.. Šiame kontekste atskirai paminėtini liudytojo G. I. parodymai. G. I., atsakinėdamas į užduodamus klausimus, tik padarė prielaidą, kad išlaidos vilkikams galėjo būti nurašomos pagal D. Š. nurodytas aplinkybes, bet kategoriškai to nepatvirtino. Taigi, išteisintojo D. Š., liudytojų P. K., Š. D., G. I. parodymai nepaneigia nei V. Č. parodymų, nei buhalterinės apskaitos duomenų. Esant tokioms aplinkybės, daroma išvada, kad nebuvo jokio objektyvaus pagrindo tariamai ar tikrai patirtas išlaidas buhalterinėje apskaitoje priskirti ne tiems vilkikams, dėl kurių jos buvo patirtos.

18.6. Nors bylos nagrinėjimo metu neginčytinai buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu tarp pagrindinės įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) ir jos Vilniaus filialo buvo keičiamasi buhalterinės apskaitos duomenimis per naudojamą kompiuterinę programą, bet tai nei patvirtina, nei paneigia UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filiale buvusios išlaidų vilkikams nurašymo tvarkos, vilkikų apgadinimų fakto bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Vien galėjimas bet kuriuo metu susipažinti su UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinės apskaitos duomenis savaime nepaneigia D. Š. ir L. S. nusikalstamos veikos, o taip pat nesuponuoja pritarimo išteisintųjų veiksmams.

18.7. Išteisintasis D. Š. ir jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu akcentavo tai, kad V. Č. santykiai su D. Š. yra konfliktiški, todėl neva negalima vadovautis V. Č. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien konfliktiški tarpusavio liudytojo ir išteisintojo santykiai nėra pagrindas besąlygiškai atmesti kurio nors iš jų parodymus, kaip ir nėra pagrindo savaime atmesti liudytojų parodymus vien dėl to, kad jie dirba ar dirbo kurioje nors įmonėje. Tokiu atveju parodymai vertinami kruopščiau, jų patikimumas nustatomas gretinant parodymus su kitais bylos įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiti bylos duomenys atitinka būtent V. Č. parodymus dėl vilkikų detalių apgadinimų masto, išlaidų vilkikams nurašymo į sąnaudas, o ne D. Š. parodymus. Taip pat nėra pagrindo atmesti liudytojo V. Č. parodymų vien dėl to, kad kitas UAB „A“ (duomenys pakeisti) inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nesusijęs su nagrinėjama byla, buvo nutrauktas (18 t., b. l. 113-126).

19. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, atsižvelgiant į išdėstytus įrodymų vertinimo motyvus, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas pagal L. S. įmonės išrašytas 85 PVM sąskaitas faktūras sumokėjo L. S. įmonei 475 168 Lt už realiai neatliktus darbus, dėl ko UAB „A“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta atitinkamo dydžio žala.

20. Taip pat byloje nekyla abejonių dėl to, kad D. Š. kaip UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktorius neteisėtai panaudojo savo įgaliojimus įmonės turto – piniginių lėšų – atžvilgiu. Pagal Vilniaus filialo nuostatų 4.4 punktą filialo direktorius atsako už komercinę – ūkinę filialo veiklą (7 t., b. l. 98-99). Buvusi Vilniaus filialo vyr. finansininkė K. V. nurodė, kad pavedimai buvo daromi, grynieji pinigai išmokami pagal D. Š. nurodymą. Pats D. Š. neneigė žinojęs apie L. S. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tuo tarpu kadangi L. S. jokių įgaliojimų UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto atžvilgiu neturėjo, todėl jo veiksmai išrašant PVM sąskaitas faktūras už realiai neatliktus darbus, jas pateikiant UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo darbuotojams apmokėjimui ir taip sudarant sąlygas iššvaistyti turtą, vertintini kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį. Vertinant D. Š. ir L. S. veiksmus kaip bendrininkavimą, pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra surinkta duomenų kaip ir kada D. Š. ir L. S. susitarė daryti nusikalstamą veiką, tačiau apie jų bendrininkavimą galima spręsti iš bendrų, suderintų ir kryptingų veiksmų. Akivaizdu, kad tiek D. Š., tiek L. S. suvokė savo veiksmų pavojingumą, t. y. žinojo, kad L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos už realiai neatliktus darbus ir jas apmokant L. S. įmonei be teisėto pagrindo bus perverstos UAB „A“ (duomenys pakeisti) piniginės lėšos, bei to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

21. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl D. Š. ir L. S. inkriminuotos iššvaistyto turto – piniginių lėšų – dydžio. Šiuo atveju skaičiuojant iššvaistyto turto vertę pagrįstai nurodyta visa L. S. įmonei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėta suma įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį, kuris, pagal įmonės atstovo paaiškinimus, buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pinigai buvo sumokėti už realiai neatliktus darbus, UAB „A“ (duomenys pakeisti) privalės patikslinti PVM deklaracijas, kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo pagrindo tam nebuvo.

22. D. Š. ir L. S. buvo kaltinami UAB „A“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą iššvaistę veikdami bendrininkų grupe. Tačiau, nors byloje nekyla abejonių dėl D. Š. ir L. S. bendrininkavimo, nėra pagrindo pripažinti juos veikus bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė gali būti inkriminuota tada, kai bent du iš bendrininkų yra vykdytojai. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kadangi L. S. veika kvalifikuota kaip padėjėjo, o be D. Š. daugiau veikos bendravykdytojų nenustatyta. Todėl bendrininkų grupės požymis šalintinas iš D. Š. ir L. S. veikos aprašymo.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, D. Š. ir L. S. pripažintini kaltais dėl to, kad D. Š. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o L. S. padėjo D. Š. iššvaistyti šio žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

D. Š., nuo 1999 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. birželio 11 d. eidamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriaus pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti ir disponuoti jo žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo turtą – pinigines lėšas, veikdamas kartu su L. S., nuo 1994 m. rugsėjo 14 d. buvusiu L. S. personalinės įmonės (toliau – L. S. įmonė) (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, žinodami, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui nesuteiks 475 168 Lt vertės paslaugų, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų, siekdami melagingai pagrįsti tariamai teisėtą šių UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo priklausančių piniginių lėšų panaudojimą, 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, D. Š. iš L. S. gavo žinomai suklastotas L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras: 2006-07-26 serija LSP Nr.00000088 – 5 310 Lt; 2006-07-28 serija LSP Nr. 00000089 – 6 490 Lt; 2006-07-31 serija LSP Nr.00000090 – 5 664 Lt; 2006-08-14 serija LSP Nr. 00000099 – 8 496 Lt; 2006-08-22 serija LSP Nr.00000100 – 6 844 Lt; 2006-08-31 serija LSP Nr. 00000102 – 3 894 Lt; 2006-08-28 serija LSP Nr.00000101 – 4 602 Lt; 2006-09-01 serija LSP Nr. 00000106 – 5 782 Lt; 2006-09-05 serija LSP Nr.00000107 – 6 254 Lt; 2006-09-08 serija LSP Nr. 00000108 – 484 Lt; 2006-09-12 serija LSP Nr.00000109 – 4 602 Lt; 2006-10-02 serija LSP Nr. 00000119 – 6 254 Lt; 2006-10-06 serija LSP Nr.00000121 – 4 484 Lt; 2006-10-10 serija LSP Nr. 00000122 – 7 316 Lt; 2006-10-23 serija LSP Nr.00000127 – 4 720 Lt; 2006-10-25 serija LSP Nr. 00000128 - 2 714 Lt; 2006-10-30 serija LSP Nr.00000129 – 2 714 Lt; 2006-11-07 serija LSP Nr. 00000131 – 8 260 Lt; 2006-11-15 serija LSP Nr.00000132 – 8 260 Lt; 2006-11-21 serija LSP Nr. 00000133 – 9 440 Lt; 2006-11-24 serija LSP Nr.00000134 – 4 720 Lt; 2006-11-29 serija LSP Nr. 00000135 – 6 490 Lt; 2007-02-13 serija LSP Nr.00000151 – 8 850 Lt; 2007-02-15 serija LSP Nr. 00000152 – 4 130 Lt; 2007-02-20 serija LSP Nr.00000153 – 6 490 Lt; 2007-02-27 serija LSP Nr. 00000154 – 5 310 Lt; 2007-03-01 serija LSP Nr.00000157 – 7 670 Lt; 2007-03-09 serija LSP Nr. 00000159 – 4 130 Lt; 2007-03-16 serija LSP Nr.00000160 – 7 670 Lt; 2007-03-28 serija LSP Nr. 00000162 – 5 900 Lt; 2007-04-03 serija LSP Nr.00000166 – 6 726 Lt; 2007-04-06 serija LSP Nr. 00000167 – 5 074 Lt; 2007-04-12 serija LSP Nr.00000168 – 5 310 Lt; 2007-04-17 serija LSP Nr. 00000169 – 5 310 Lt; 2007-04-20 serija LSP Nr.00000170 – 7 670 Lt; 2007-04-26 serija LSP Nr. 00000171 – 5 310 Lt; 2007-06-04 serija LSP Nr.00000178 – 6 490 Lt; 2007-06-15 serija LSP Nr. 00000180 – 5 310 Lt; 2007-06-19 serija LSP Nr.00000181 – 2 360 Lt; 2007-06-25 serija LSP Nr. 00000183 – 5 310 Lt; 2007-06-29 serija LSP Nr.00000184 – 5 900 Lt; 2007-07-02 serija LSP Nr. 00000187 – 5 310 Lt; 2007-07-04 serija LSP Nr.00000188 – 6 962 Lt; 2007-07-18 serija LSP Nr. 00000191 – 4 838 Lt; 2007-10-01 serija LSP Nr.00000204 – 8 850 Lt; 2007-10-04 serija LSP Nr. 00000205 – 9 676 Lt; 2007-10-12 serija LSP Nr.00000207 – 3 304 Lt; 2007-10-15 serija LSP Nr. 00000208 – 6 254 Lt; 2007-10-17 serija LSP Nr.00000209 – 5 074 Lt; 2007-10-24 serija LSP Nr. 00000210 – 8 555 Lt; 2007-11-02 serija LSP Nr.00000213 – 4 130 Lt; 2007-11-07 serija LSP Nr. 00000214 – 5 900 Lt; 2007-11-12 serija LSP Nr.00000021 – 6 844 Lt; 2007-11-16 serija LSP Nr. 00000216 – 5 841 Lt; 2007-11-21 serija LSP Nr.00000217 – 8 496 Lt; 2007-11-23 serija LSP Nr. 00000218 – 3 422 Lt; 2007-11-27 serija LSP Nr.00000219 – 9 558 Lt; 2008-05-06 serija LSP Nr. 00000232 – 5 310 Lt; 2008-05-09 serija LSP Nr.00000233 – 4 484 Lt; 2008-05-15 serija LSP Nr. 00000234 – 5 074 Lt; 2008-05-21 serija LSP Nr.00000235 – 4 602 Lt; 2008-05-23 serija LSP Nr. 00000236 – 3 304 Lt; 2008-05-27 serija LSP Nr.00000237 – 4 012 Lt; 2008-05-30 serija LSP Nr. 00000238 – 2 596 Lt; 2008-06-03 serija LSP Nr.00000239 – 7 316 Lt; 2008-06-06 serija LSP Nr. 00000240 – 4 602 Lt; 2008-06-11 serija LSP Nr.00000241 – 2 696 Lt; 2008-06-13 serija LSP Nr. 00000242 – 6 962 Lt; 2008-06-16 serija LSP Nr.00000243 – 4 130 Lt; 2008-06-23 serija LSP Nr. 00000245 – 3 186 Lt; 2008-06-26 serija LSP Nr.00000246 – 6 962 Lt; 2008-06-30 serija LSP Nr. 00000247 – 9 204 Lt; 2008-07-03 serija LSP Nr.00000248 – 5 310 Lt; 2008-07-09 serija LSP Nr. 00000249 – 4 602 Lt; 2008-07-11 serija LSP Nr.00000250 – 3 894 Lt; 2008-07-16 serija LSP Nr. 00000251 – 8 614 Lt; 2008-07-18 serija LSP Nr.00000252 – 2 950 Lt; 2008-07-23 serija LSP Nr. 00000253 – 4 956 Lt; 2008-07-30 serija LSP Nr.00000254 – 4 484 Lt; 2008-08-05 serija LSP Nr. 00000255 – 3 540 Lt; 2008-08-08 serija LSP Nr.00000256 – 5 310 Lt; 2008-08-12 serija LSP Nr. 00000257 – 4 130 Lt; 2008-08-18 serija LSP Nr.00000258 – 2 950 Lt; 2008-08-22 serija LSP Nr. 00000260 – 5 310 Lt; 2008-08-28 serija LSP Nr.00000261 – 2 950 Lt, kuriose L. S. įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt, po ko D. Š., perdavęs šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V., nurodė įtraukti į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą bei nurodė išmokėti pinigus L. S. įmonei. K. V., vykdydama D. Š. nurodymą, nežinodama, kad jai pateiktos L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą už L. S. įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui parduotas paslaugas, grynais pinigais išmokėjo 41 300 Lt, t. y. 5 310 Lt pagal 2006 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP22, 6 490 Lt pagal 2006 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP23, 5 664 Lt pagal 2006 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP24, 8 496 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP32, 6 844 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP33, 4 602 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP34, 3 894 Lt pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. LSP35 ir iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į L. S. įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Snoro banke, pervedė iš viso 433 868 Lt, t. y. 2006 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7545 pervedė 21 122 Lt, 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7747 pervedė 11 800 Lt, 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7789 pervedė 10 148 Lt, 2006 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7806 pervedė 6 254 Lt, 2006 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 269 pervedė 37 170 Lt, 2007 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 350 pervedė 24 780 Lt, 2007 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 367 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8803 pervedė 35 400 Lt, 2007 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9143 pervedė 25 370 Lt, 2007 m. mokėjimo nurodymu Nr. 496 pervedė 17 110 Lt, 2007 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 9920 pervedė 41 713 Lt, 2007 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10130 pervedė 44 191 Lt, 2008 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11261 pervedė 29 382 Lt, 2008 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11361 pervedė 44 958 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11539 pervedė 34 810 Lt, 2008 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11681 pervedė 24 190 Lt. Tokiu būdu D. Š., veikdamas kartu su L. S., žinomai netikrų – L. S. įmonės PVM sąskaitų faktūrų pagalba melagingai pagrįsdamas tariamai teisėtą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo priklausančio turto – piniginių lėšų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai, už realiai negautas paslaugas iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo kasos išmokėjęs L. S. įmonei 41 300 Lt ir iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedęs 433 868,00 Lt į L. S. įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Snoro banke, iššvaistė, o L. S. padėjo iššvaistyti, D. Š. žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo didelės, iš viso 475 168 Lt, vertės turtą.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

24. Taip pat D. Š. ir L. S. buvo kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį organizavę apgaulingą apskaitos tvarkymą.

24.1. D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, iššvaistant jo žinioje buvusį UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo turtą – 475 168 Lt, skirtą apmokėti L. S. įmonei už neva UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui teikiamas paslaugas, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbus, tyčia organizavo apgaulingą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad L. S. įmonė UAB „A“ (duomenys pakeisti) autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų neatliks, iš bendrininkų grupės nario L. S. gavo žinomai suklastotas L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras, po ko jas perdavė nusikalstamų ketinimų nesuvokusiai UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V., kuri įtraukė jas į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.

24.2. L. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas L. S. įmonės savininku, būdamas atsakingas už L. S. įmonės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus padedant iššvaistyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo pinigines lėšas – 475 168 Lt, skirtas apmokėti L. S. įmonei už neva UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui teikiamas paslaugas, t. y. autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbus, tyčia organizavo apgaulingą L. S. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. laikotarpiu 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba į L. S. įmonės PVM sąskaitas faktūras įrašė ir savo parašu patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad L. S. įmonė pardavė, o UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialas nupirko paslaugų – autotransporto priemonių paruošimo ir dažymo darbų viso už 475 168 Lt bei šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, reikalingas neteisėtiems UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo piniginių lėšų išmokėjimams atlikti, įtraukė į L. S. įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti L. S. įmonės veiklos rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.

25. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais (12 straipsnio 1 dalis), taip pat įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius visus privalomus nurodytus rekvizitus (13 straipsnio 3 dalis). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014).

26. Išteisintieji D. Š. ir L. S. savo kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavo nepripažino. Iš esmės išteisintųjų pozicija grindžiama tuo, kad darbai pagal L. S. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti, L. S. papildomai nurodė nesutinkantis su specialisto išvada, nes buhalterinę apskaitą neva vedė laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

26.1. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje buvo konstatuota, kad 85 L. S. įmonės PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos už realiai neatliktus darbus, todėl L. S. pagrįstai buvo inkriminuotas tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į PVM sąskaitas faktūras bei jų įtraukimas į L. S. įmonės buhalterinę apskaitą, o D. Š. pagrįstai inkriminuotas šių PVM sąskaitų faktūrų perdavimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vyr. finansininkei K. V., kuri nežinodama D. Š. nusikalstamų ketinimų L. S. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinę apskaitą.

26.2. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptartoje 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/57 dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo buhalterinėje apskaitoje apskaičius tikrovės neatitinkančias L. S. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras buvo pažeistos aukščiau minėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių nuostatos, dėl to tik pagal UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos rezultatų ir įvertinti turto (10 t., b. l. 21-97).

26.3. 2013 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/36 dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota, kad L. S. įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaičius tikrovės neatitinkančias UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas įmonės automobilių spoilerių dažymo darbų pardavimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui už 475 168 Lt, buvo pažeistos aukščiau minėtų Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių nuostatos, dėl to tik pagal L. S. įmonės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti L. S. įmonės veiklos rezultatų ir įvertinti turto.

26.4. Specialisto išvadoje dėl L. S. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo taip pat nustatyta ir tai, kad įtraukus į L. S. įmonės buhalterinę apskaitą UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui išrašytas 122 PVM sąskaitas faktūras, kuriose nenurodyta kokios markės automobilio detalės ar dalys buvo remontuojamos, taip pat nenurodytas detalių kiekis ir atliktų darbų kaina, dėl ko pagal šias 122 PVM sąskaitas faktūras negalima buvo nustatyti, kiek ir kokios markės automobilių detalių buvo nudažyta, buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir užsienio vartotojams. Tačiau kaltinime L. S. ši aplinkybė nėra inkriminuota, apsiribota tik 85 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už realiai neatliktus darbus, įtraukimu į buhalterinę apskaita, taip pat ir apeliaciniame skunde nėra prašoma šią aplinkybę inkriminuoti L. S., todėl laikantis bylos nagrinėjimo teisme ribų dėl minėto buhalterinės apskaitos pažeidimo plačiau nepasisakoma.

26.5. Pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai apklaustas specialistas A. Il. aukščiau nurodytas išvadas patvirtino, nurodė, kad vien pagal įmonių pateiktus dokumentus konkrečios įmonės veiklos rezultatų ir turto nebuvo galima nustatyti, tam reikėjo lyginti abiejų įmonių dokumentus, atmesti PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos už faktiškai neatliktus darbus. Specialistas paaiškino, kad nors L. S. įmonėje ir buvo leidžiama supaprastinta buhalterinė apskaita, bet tai nepašalina pareigos teisingai užfiksuoti visas finansines operacijas. Taigi, priešingai nei teigė L. S. gynėjas, surašydamas išvadą specialistas A. Il. įvertino tai, kad L. S. įmonėje buvo galima supaprastinta buhalterinė apskaita.

26.6. Anksčiau nei byloje nagrinėjamas laikotarpis atlikti L. S. įmonės mokestiniai patikrinimai neturi jokios įtakos bylos aplinkybių nustatymui, kadangi mokestiniai patikrinimai buvo atlikti dar iki už faktiškai neatliktus darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje.

26.7. Vien tai, kad visos iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo gautos piniginės lėšos buvo apskaitytos L. S. įmonės buhalterinėje apskaitoje, nebuvo nustatyta piniginių lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį atvejų, savaime nepaneigia L. S. kaltės dėl PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už faktiškai neatliktus darbus, apskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. Š. ir L. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nekyla abejonių ir dėl to, kad D. Š. ir L. S. veikdami tiesiogine tyčia organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą, kadangi į įmonių buhalterinę apskaitą L. S. įmonės išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtraukos jiems žinant, jog faktiškai darbai nebuvo atlikti.

28. Tačiau net ir nustačius D. Š. ir L. S. veikoje visus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, šioje dalyje tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir priimti apkaltinamąją nuosprendį negalima.

28.1. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš jų yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamosios atsakomybės senaties instituto taikymo baudžiamajame procese kontekste pažymėtina, jog pagal Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

28.2. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatytas dvylikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas apysunkis nusikaltimas, tačiau D. Š. ir L. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje buvo numatytas trumpesnis – aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija. Tiek D. Š., tiek L. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami organizavę apgaulingą apskaitos tvarkymą 2006 m. liepos – 2008 m. rugpjūčio mėnesiais. Byloje nėra duomenų, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga būtų sustojusi arba nutrūkusi, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos D. Š. ir L. S. suėjo dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), D. Š. ir L. S. baudžiamosios bylos dalis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmių

30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

31. D. Š. ir L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Š. ir L. S. anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, dirba, yra sukūrę šeimas. Nors ir pripažinti padarę sunkų tyčinį nusikaltimą, bet nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, atsižvelgiant į civilinio ieškovo turtinę padėtį, itin sunkių pasekmių nesukėlė, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik dešimt metų, per tą laiką D. Š. ir L. S. daugiau nenusikalto.

32. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

33. D. Š. ir L. S. neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

34. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. Š. ir L. S. skirtinos ženkliai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės – po vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, kurios atitinka D. Š. ir L. S. asmenybes ir jų padarytų veikų aplinkybes, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

35. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

36. Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

37. D. Š. ir L. S. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų nusikaltimą neviršija ketverių metų. Be to, D. Š. ir L. S. anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, turi šeimą, dirba, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik dešimt metų, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta.

38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. Š. ir L. S. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas.

Dėl civilinio ieškinio, procesinių išlaidų

39. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

40. Įgyvendindama savo teisę UAB „A“ (duomenys pakeisti) pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. Š. ir L. S. priteisti iššvaistyto turto vertę.

41. Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta: 1) padaryta veika; 2) kaltė; 3) padariniai (turtinė ir / ar neturtinė žala); 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje konstatuoti D. Š. ir L. S. nusikalstami veiksmai, jų tyčia veikiant nusikalstamai, taip pat civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) nusikalstamais veiksmais padarytas turtinės žalos dydis. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, iš D. Š. ir L. S. solidariai priteistina iššvaistyto turto vertė – 137 618,16 Eur (475 168 Lt) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos taip pat taikomos yra bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

43. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

44. Civilinio ieškovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) įgaliotas atstovas advokatas M. Bliuvas paprašė priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka susidariusias išlaidas, kurių bendra suma 7 815,11 Eur, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (22 t., b. l. 31-56). Civilinio ieškovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovas taip pat prašė priteisti ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, susidariusias ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bendra pastarųjų išlaidų suma yra 5 075,30 Eur (17 524 Lt) (19 t., b. l. 160-174). Taigi, iš viso iš D. Š. ir L. S. prašoma priteisti suma yra 12 890,41 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad baudžiamasis procesas byloje tęsiasi nuo 2010 metų, byla yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties, tačiau prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl iš D. Š. ir L. S. priteistinos ženkliai mažesnės sumos civilinio ieškovo išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, D. Š. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, L. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamąją bylą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo D. Š. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Baudžiamąją bylą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo L. S. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) solidariai iš D. Š. ir L. S. priteisti 137 618,16 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteisti iš D. Š. ir L. S. po 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pastatams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausantiems D. Š. ir I. Š., palikti galioti iki civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteistos žalos atlyginimo.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. S. piniginėms lėšoms, esančioms AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliams BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Fiat Tipo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise priklausančiam L. S. ir J. S., palikti galioti iki civiliniam ieškovui UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteistos žalos atlyginimo.

Teisėjai Laima GarnelienėLinas ŠiukštaLinas Žukauskas