- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1-223-914/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00704-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Nukentėjusysis
- D. R., V. R., R. S.
- Kaltinamasis
- A. L., V. G., S. G.
- Advokatai
- Mykolas Romeika, Virginijus Gžimaila
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
V. L. (G.), a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), auklėtoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-10-19 Šiaulių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis 2009-12-25, apie 22 val. 50 min., viešoje vietoje – Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, esančiuose Šakynos kultūros namuose, šokių salėje, vykstant šokiams, girdint ir matant ten buvusiam jaunimui, sugriebė D. R. už plaukų ir prisitraukė prie savęs, išraudamas kuokštą plaukų, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą D. R. bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji V. L. (G.) kaltinama tuo, kad „ji 2009-12-25 apie 22 val. 50 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama iš anksto susitarusių bendrininkų grupe kartu su S. G. ir A. L., viešoje vietoje - Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, esančiuose Šakynos kultūros namuose, šokių salėje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, vykstant šokiams, girdint ir matant ten buvusiam jaunimui, iš chuliganiškų paskatų, išplūdo D. R. necenzūriniais žodžiais, kartu su S. G. sudavė ne mažiau kaip po 1 smūgį rankomis D. R. į galvą ir spyrė ne mažiau kaip po 1 kartą D. R. į kairės kojos blauzdą, o A. L. sugriebė D. R. už plaukų ir, išraudamas kuokštą plaukų, prisitraukė prie savęs bei iš nugaros, suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-12-25, apie 23 val. 10 min. viešoje vietoje - prie Šakynos kultūros namų, esančių Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, lauke, garsiai, girdint ir matant aplinkiniams, necenzūriniais žodžiais toliau įžeidinėjo ir plūdo nukentėjusiąją D. R., tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą, tyčiodamasi ir įžeidinėdama necenzūriniais žodžiais, padarė moralinę žalą“.
Kaltinamoji S. G. kaltinama tuo, kad „ji 2009-12-25 apie 22 val. 50 min. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama iš anksto susitarusių bendrininkų grupe kartu su V. G. ir A. L., viešoje vietoje - Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, esančiuose Šakynos kultūros namuose, šokių salėje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, vykstant šokiams, girdint ir matant ten buvusiam jaunimui, iš chuliganiškų paskatų, išplūdo D. R. necenzūriniais žodžiais, kartu su V. L. (G.) sudavė ne mažiau kaip po 1 smūgį rankomis D. R. į galvą ir spyrė ne mažiau kaip po 1 kartą D. R. į kairės kojos blauzdą, o A. L. sugriebė D. R. už plaukų ir, išraudamas kuokštą plaukų, prisitraukė prie savęs bei iš nugaros, suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-12-25, apie 23 val. 10 min. viešoje vietoje - prie Šakynos kultūros namų, esančių Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, lauke, garsiai girdint ir matant aplinkiniams, necenzūriniais žodžiais toliau įžeidinėjo ir plūdo nukentėjusiąją D. R., tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą, tyčiodamasi ir įžeidinėdama necenzūriniais žodžiais, padarė moralinę žalą“.
Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. buvo šokiuose. Salėje pamatė, kad V. G. bando prieiti prie D. R.. Paklausęs, kas atsitiko, V. pasakė, kad D. ją pastūmė ir ji pargriuvo. D. jos neatsiprašė ir elgėsi, kaip nieko nebūtų nutikę. Jis šūktelėjo D., ji neišgirdo, tada priėjo ir pabaksnojo į plaukus, apkabino per pečius ir kartu nuėjo prie V.. Nukentėjusiąją jis apkabino per pečius, o ne per kaklą. Nemano, kad jo elgesys jai sukėlė nepatogumų ar fizinį skausmą. Plaukų jai nerovė, abejoja, ar išvis plaukai jai buvo išrauti. D. R. nesmaugė, nesikeikė, neįžeidinėjo, negirdėjo, kad tai darytų kiti. Tada prie jo priėjo R. S., klausė, kodėl jis lenda prie jo pusseserės, ir sudavė jam per rankas. Jis jį nustūmė ir išėjo iš salės. Jokių smūgių nesudavė, jo nesmaugė. Dėl to parašė pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nežino, kodėl, jam apkabinus D. R., prie jo pribėgo R. S.. Šokiai baigėsi 22 val. Įvykis vyko likus penkioms minutėms iki šokių pabaigos. Jis išėjo iš salės į lauką ir ėjo namo. Netrukus išgirdo šauksmą „kuris čia L.?“. Prie jo priėjo V. R.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pradėjo keiktis, tyčiotis, paėmė jį už rūbų, papurtė, sudavė jam per rankas ir tuo pačiu pastūmė. Tada jis paėmė jam už rankų. Vėliau vėl pradėjo rankomis skeryčiotis. S. G. pasakė, kad jo dukra gali papasakoti, kas atsitiko. Priėjo D., S. paprašė, kad ji savo tėvui papasakotų, kas čia atsitiko. Tačiau D. S. išvadino necenzūriniais žodžiais. V. R. liepė dukrai sėstis į mašiną ir jie išvažiavo. Į policiją jis nesikreipė, nes nesureikšmino tokių dalykų. Megztinio V. R. negalėjo suplėšyti. Be to, V. R. buvo ne su tuo megztiniu.
A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, pasiliko prie Pakruojo rajono apylinkės teisme duotų parodymų. Jis parodė, kad 2009-12-25 jis buvo Šakynos kultūros namuose, šokiuose. Buvo blaivus ir viską atsimena. R. S. nesmaugė ir D. R. už plaukų netampė. Daugiau buvo lauke nei salėje. Būdamas šokių salėje matė, kad V. stovi prie D. R.. Priėjęs prie V. jos klausė, kas yra. Jam pasirodė įtartina. V. niekada nebendrauja su D. R.. V. papasakojo, kad D. pakišo jai koją, pastūmė ir ji nuvirto, jos neatsiprašo. Tada jis priėjo prie D. R. ir pabaksnojo pirštu jai į kuodą, už plaukų nepešė, norėjo, kad ji atsisuktų, po to, apkabino ją per pečius ir atsuko į savo draugę V. G.. Atėjęs R. S. sudavė jam per dešinę ranką, nieko nesakė. Pridėjęs R. ranką prie krūtinės atstūmė jį nuo savęs, o po to išėjo į lauką. Apie 22 valandą ėjo namo kartu su V. G., S. G. ir A. K., kuris šiuo metu yra miręs. Prie kultūros namų, kieme išgirdo šaukiant ”kuris čia L.?”. Tada jis pasakė, kad tai jis. V. R. tuomet nepažinojo. V. R. pagriebė jam už rūbų atlapų. Jis pasakė jam “raminkis, kas tau yra”. V. R. jį pastūmė ir liepė eiti už pastato iki jo dukros išsiaiškinti. V. R. pradėjo skėryčiotis rankomis, išsigandęs, kad vėl purtys, suėmė V. R. už rankų ir pasakė “kas tau yra?”, o po to rankas paleido. V. R. jį vėl pastūmė, tuomet priėjo jo dukra D. R., S. ir Vaida. S. paklausė Donatos, kam ji tėvą išsikvietė. Tada D. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais. V. R. liepė dukrai D. važiuoti namo ir jie išvažiavo. V. R. nekoliojo, jo nesumušė, per rankas jam nesudavė ir megztinio nesuplėšė. Be to, V. R. buvo apsirengęs ne tuo megztiniu nei pateikė policijoje (t. 1, b. l. 52-53, t. 4 b. l. 60, b. l. 79-80, 168-169, 192-193, 235, t. 5 b.l. 65, 77).
Kaltinamoji V. L. (G.) teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009-12-25 su pussesere S. G. atėjo į šokius. Bešokant jai iš nugaros D. R. pakišo koją ir stumtelėjo. Ji nugriuvo. Kadangi S. stovėjo jai iš priekio, ji matė, kad būtent D. ją stumtelėjo. Tai padarė tyčia, nes tai darė ir ranka, ir koja, todėl tai padaryti netyčia yra neįmanoma. Viską matė aplinkui stovėję vaikinai. Po to D. išėjo iš salės. Jai padėjo atsistoti pusbrolis M. ir R. B., S.. Kai atsistojo, ruošėsi eiti namo, bet sugrįžo D.. Ji atsistojo šalia savo draugių. Ji norėjo su D. R. pasiaiškinti, kodėl ji taip pasielgė, bet ji pasislėpė už savo draugių. Tuo metu į salę įėjo A. L.. Jam papasakojo apie įvykį ir pasakė, kad nori pasikalbėti su D.. Tada jis nuėjo prie D. ir privedė ją prie jos. A. L. ją pašaukė vardu. Po to pabaksnojo į kuodą, ji atsisuko, ir jis ją apsikabino su viena ranka iš šono ir jie priėjo prie jos. Ji nesipriešino. Tokie veiksmai fizinio skausmo sukelti negalėjo, kuodas neiširo, plaukai nebuvo išsidraikę. Kaip atėjo R. S., ji nematė, nes tuo metu kalbėjosi su D.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. L. timptelėjo D. už plaukų, nes tyrėja pasiūlė tokį veiksmo pavadinimą, todėl taip ir pasakė. Kalbėjosi su D. gražiai, pastaroji sakė, kad jos abi yra mokslus baigusios, kad nenori su ja pyktis. Nuo to laiko, kai ją pastūmė, buvo praėję apie 20 minučių. Jos viena kitai paspaudė rankas ir viskas pasibaigė. Įvykio metu dėl pargriuvimo jai buvo padarytas sužalojimas – sutrenkta koja. Nesitikėjo tokių tolesnių įvykių, todėl į medicinos ekspertus nesikreipė. Nei ji, nei S. salėje nieko nepadarė D. R., jokių veiksmų prieš ją neatliko, smūgių nesudavė. Tada su S. išėjo į lauką. Buvo už kampo, kartu stovėjo A. L. ir A. K.. Išgirdo šaukiant „kuris čia L.?“. Atbėgo V. R. ir pradėjo mosikuoti rankomis, puolė A. už striukės atlapų, pradėjo purtyti. A. prašė nusiraminti, suėmė V. R. už rankų riešų. Jis ištrūko, truputį Audrių stumtelėjo ir pasakė: „einam pasikalbėti“. Megztinio tokiu būdu negalėjo suplėšyti. Teigia, kad megztinis buvo vienspalvis, o ne margas. V. R. atrodė labai agresyvus, piktai nusiteikęs, pyko, mosikavosi ir tuo metu atėjo D.. Ji paprašė paaiškinti savo tėčiui, kas čia vyksta. S. pasakė: „D., tik sakyk teisybę“. Tuomet D. visokiais necenzūriniais žodžiais iškoneveikė S.. Tada jis liepė D. važiuoti namo ir jie išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji V. L. (G.) ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo nepadarė, D. R. nesumušė nei ji, nei S. G., nei A. L.. D. R. ji pažįsta iš matymo, kažkada mokėsi Šakynos pagrindinėje mokykloje. Jai pusseserė S. yra pasakojusi, kad nesutaria su D. R., nes ši pavydi, kad jos tėvai turi daug žemės, gerai gyvena, bet pati tų jų konfliktų nėra mačiusi. 2009-12-25 vakare, tikslios valandos neprisimena, su S. G. atėjo į šokius Šakynos miestelyje. Jaunimo jau buvo daug. Ji su S. G. ratuku su kitais draugais šoko ir linksminosi. Tuo metu greta šokusi D. R. pakišo jai koją ir ji pargriuvo. Ji norėjo prieiti prie D. pasikalbėti, kodėl ji taip pasielgė, bet tuo metu ši išbėgo laukan iš salės. Ji laukė kol ši grįš. Kai D. R. grįžo, ji prie jos priėjo ir matė, kad ši vengia jos. Tuo metu į salę atėjo draugai A. K. ir A. L.. Pamatęs A. L., kad ji eina prie D. R., paklausė jos, kas atsitiko. Ji paaiškino, kad D. pakišo jai koją ir ji pargriuvo. Tuomet A. L. priėjo prie D. R., timptelėjo jai už plaukų, kad ji atsisuktų ir, stovėdamas greta prie D., apsikabino ranka ją per kaklą, gal per pečius, tiksliai neatkreipė dėmesio ir privedė prie jos pasikalbėti. Ji paklausė, kodėl D. taip elgiasi, bet ši pradėjo jai kalbėti kažkokias nesąmones, kad abi mokslus baigusios. Tuomet jai pasirodė, kad D. R. girta. Jos daugiau nieko nekalbėjo, paspaudė viena kitai rankas, nusprendė eiti namo ir išėjo iš salės. Kartu per kiemą namo ėjo M. G., S. brolis, ir V. G.. Einant per kultūros namų kiemą, išgirdo šaukiant “katras čia L.?“. A. L. atsisuko ir pasakė, kad jis. Pamatė, kad tai V. R. – D. R. tėvas. Jis, priėjęs prie A. L., kvietė jį pasikalbėti ir pradėjo skėsčioti rankomis. Tuomet A. L. paėmė jam už rankų ir pasiūlė nusiraminti. Tuo metu ji pati liepė D. R. paaiškinti, kodėl tėvą išsikvietė, tačiau D. R. pradėjo kolioti S. G. visokiais žodžiais. Tuomet V. R. liepė D. sėstis į automobilį ir jie išvažiavo namo, o jaunimas išsiskirstė (t. 1, b. l. 66-68, t. 3, b. l. 136-137, t. 5, b. l. 61, 80).
Kaltinamoji S. G. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d., apie 21 val. ji su pussesere V. nuėjo į šokius. Jos šoko viena priešais kitą, ir ji pamatė, kaip D. pakišo V. koją. V. pargriuvo. Tai buvo tyčinis veiksmas. D. tuo metu buvo V. už nugaros. Tada D. iš karto su drauge išėjo iš salės. Ji padėjo V. atsistoti, priėjo dar keli žmonės. V. skaudėjo koją, todėl nusprendė eiti namo. Pradėjo rengtis, o tuo metu D. sugrįžo į salę. V. pasakė, kad nori su ja pasišnekėti. Tačiau D. į ją nereagavo. Tada priėjo A. prie V., apie ką kalbėjosi negirdėjo. Po to A. nuėjo prie D., pašaukė ją vardu garsiai, kad net ji girdėjo. Jai neatsisukus, jis pabaksnojo pirštu į plaukus. Ji atsisuko, A. ją apsikabino ir jie abu atėjo prie V.. A. L., apsikabindamas D., jėgos nenaudojo. Nematė, kad salėje A. L. būtų smaugęs D.. Tada jos abi prie lango šnekėjosi. Matė, kad jos viena kitai paspaudė rankas. Po to išėjo iš salės. R. S. nematė. Ten buvo labai daug žmonių. Ji smūgių D. nesudavė, jos neįžeidinėjo. Išėjo į lauką. Ji norėjo surasti brolį. Tuo metu išgirdo šaukiant „katras čia L.?“. Atsisukę pamatė V. R.. Jis be žodžių čiupo A., rankomis nesiskėsčiojo. Kai A. jį sučiupo už rankų, jis šaukė, ištraukė rankas ir jį nustūmė. Kai jie ėjo pasikalbėti, V. R. skėsčiojosi rankomis. Nežinau, kodėl sako, kad A. L. suplėšė megztuką. Megztukas buvo vienspalvis šviesus. Ekspertizės nuotraukose jis yra margas. Atėjus D., V. jos paprašė paaiškinti, kas čia atsitiko, kodėl išsikvietė tėtį. Ji D. pasakė, kad sakytų tik tiesą, tada ji ją išvadino visokiais žodžiais. D. tėtis liko apstulbęs ir liepė jai važiuoti namo. O nueidamas dar A. pastūmė į petį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji S. G. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme kalta neprisipažino, parodė, kad nusikaltimo nepadarė, D. R. nesumušė. D. R. ji gerai pažįsta, mokėsi kartu mokykloje Šakynos miestelyje, tik ne vienoje klasėje. Anksčiau buvo draugės, tačiau jau apie metus laiko nebendrauja. Kai susitinka šokiuose ši pati pradeda konfliktuoti, ją įžeidinėti, taip jos abi apsižodžiuoja ir viena kitos nemėgsta. 2009-12-25, apie 21 val. ji nuėjo į šokius su pussesere V. G.. Jaunimo jau buvo daug. Jos su V. šoko salėje, tuo metu D. R. šoko V. už nugaros ir pakišo V. koją. Ji visą tai matė. V. pargriuvo salėje, atsistojo ir nuėjo pasikalbėti su D. R., bet jos salėje nebebuvo. V. vėliau su D. R. kalbėjosi, bet apie ką, ji nežino, nes negirdėjo. Vėliau pati V. jai pasakojo, kad aiškinosi, kodėl D. taip elgiasi, bet ji jai nieko neatsakė. Maždaug apie 22 val. į šokius atėjo A. K. ir A. L.. Mano, kad A. L. matė, kad V. kalbino D. R. ir tuomet matė, kaip salėje A. L. priėjo prie D. R. pasikalbėti. Priėjęs A. L. pabaksnojo pirštu D. R. į plaukus ir po to ranka per kaklą, iš nugaros pusės ją apsikabino, kažką jai sakė, tačiau ką pasakė, ji negirdėjo. D. R. niekas nemušė ir jokio konflikto nebuvo. A. L., apsikabinęs D. R., privedė ją prie V. G. pasikalbėti. V. su D. kalbėjosi, bet jų pokalbio negirdėjo, po to, V. su D. paspaudė viena kitai rankas ir jos su V. išėjo iš salės į kiemą, nes nusprendė eiti namo, nes V. skaudėjo koją. Kartu iš salės išėjo A. L. ir A. K.. Einant per kiemą išgirdo šaukiant „katras čia L.?“. Visi atsisuko ir A. L. pasakė “aš“. Pamatė, kad ateina V. R. – D. R. tėvas. V. R. pakvietė A. L. eiti pasikalbėti ir šie nuėjo. Ji, V. ir A. K. ėjo paskui juos. Matė, kaip V. R. sklaidosi rankomis, o A. L. suėmė jam už rankų, pasakė “raminkis“. Tuo metu priėjo pati D. R., susirinko dar daugiau jaunimo, ir D. R. pradėjo koliotis visokiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet V. R. pasakė dukrai D. lipti į automobilį ir abu išvažiavo. Nei D. R., nei jos tėvo V. R. niekas nemušė (t. 1, b. l. 81-83, t. 3, b. l. 137, t. 5, b. l. 57, 83).
Nukentėjusioji D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. atvyko į Šakynos miestelyje vykusius šokius. Tarp 22 ir 23 val., buvo užpulta, mušama V. G., S. G. ir A. L.. V. G. trenkė jai į galvą, po to spyrė į blauzdą, tą patį padarė ir S. G.. Jos visą vakarą ją daužė, trankė. Spyrė viena po kitos. Ji pasitraukdavo, nueidavo, jos prieidavo ir vėl trenkdavo ir spirdavo. Tai buvo ne mažiau kaip keturi kartai. Jokio konflikto iki to nebuvo. Pirminiuose savo parodymuose apie spyrius nesakė, nes apie tai buvo pamiršusi. Kojos blauzdos medikams neparodė, į medikus kreipėsi dėl galvos sumušimo. Ji V. G. nestūmė ir kojos nekišo. Kad V. G. buvo apvirtusi, tikrai matė, nes tai įvyko salėje. V. ir S. buvo stipriai išgėrusios. Istorija dėl kojos pakišimo atsirado po to, kai ji kreipėsi į policiją. R. S. jai pasakė, kad eitų namo, nes G. nori ją sumušti. Nematė, kaip į salę įėjo A. L.. Tai vyko po spardymo ir trenkimo jai į galvą. Jis griebė ją už plaukų, prisitempė prie savęs, išrovė plaukus, abiem rankomis iš už nugaros pradėjo smaugti kaklą rankų pirštais, smūgių jai nesudavė. Tai truko, kol atėjo R. S.. Kai atėjo R. S., A. L. griebė jam už kaklo. Mano, kad A. L. jį smaugė abiem rankomis. Kaip baigėsi konfliktas tarp A. L. ir R. S. nematė, nes išėjo iš salės. Tada paskambino tėčiui, pasakė, kad ją nuskriaudė, paprašė, kad atvažiuotų pasiimti. Policijos nekvietė, nes buvo šoke, pasimetusi. Nežino, kodėl tėtis nekvietė policijos, gal dėl streso, įtampos. Šokiai jau buvo pasibaigę, visi buvo lauke. Atvažiavęs tėtis paklausė, kur yra A. L., nes norėjo su juo pakalbėti. Tada atėjo S. G., V. G., A. L., A. K. ir dar keli vaikinukai, kurių nepažįsta, ir pradėjo ją „kolioti“ necenzūriniais žodžiais. Pradėjo tampyti jos tėtį, puolė ant jo. Jų buvo daug, manė, kad tėtį tikrai sumuš, tai tėčio paprašė važiuoti namo. Kiti vaikinai irgi padėjo tėtį stumdyti ir „kolioti“.
Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad šokių metu V. ir S. G. pradėjo ją mušti, t. y. sudavė apytikriai 4 smūgius kumščiais į galvą, o po kurio laiko, į salę įėjęs A. L. griebė jai už plaukų, išrovė kuokštą plaukų, nieko nesakęs prisitraukė prie savęs ir, suėmęs iš nugaros ranka už kaklo, smaugė, kol ją apgynė kiti jaunuoliai (taip pat ir R. S.) buvę šokių salėje. D. R. taip pat parodė, jog V. ir S. G. jai dar ir spyrė į kojas, tačiau ji šias aplinkybes pradžioje nurodyti pamiršo, o jas prisiminė tik akistatos metu (t. 1, b. l. 5-6, 16-18, 19-21, 153-155, t. 4, b. l. 195).
R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai įvyko 2009-12-25 šokiuose. Tą dieną į salę atėjo anksčiau, nes vedė šokius. Vėliau atėjo jo draugė L. N.. Šokių pradžioje, gal apie jų vidurį, grįžo į salę iš lauko. Prie technologijų kabineto lango stovėjo V. G., S. G. ir šnekėjo, kad reiktų sumušti D. R.. A. L. ten nebuvo. Parėję į salę su L. N., D. pasakė, kad ją nori sumušti G., liepė eiti jai namo. D. eiti namo atsisakė. Jis nuėjo prie aparatūros. Pastebėjo, kad įėjo A. L., o G. jau šoko rate. A. L. čiupo D. už plaukų, nes norėjo prisitraukti prie savęs. Jis D. priėjo iš nugaros ir griebė už plaukų. Kad smaugtų A. L. D., jis nematė. Jis nuo scenos pribėgo prie A. L. ir paklausė: „ką čia darai, ko prieš panelę ranką keli?“. Jis atsisukęs, be žodžių, čiupo jam už gerklės. Pajuto aštrų skausmą, dusulį, tada kirto jam per rankas. Tarp jų atsistojo L. N., kuri vėliau išbėgo pas R. M. pasakyti, kad nutrauktų šokius, nes vyksta muštynės. Šokiai buvo nutraukti. Jis su L. N. išėjo namo. Nematė, kad V. G. būtų suduoti smūgiai, taip pat ir D. R.. Kitų muštynių nebuvo, tik tas įvykis su D.. Jis matomų sužalojimų nepatyrė. Į policiją nesikreipė, nes manė, kad A. L. atsiprašys, ir tuo viskas baigsis. Konflikto su V. R. nematė.
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-25 Šakynos mstl., Šiaulių r., vyko šokiai. Būdamas kultūros namų kieme su L. N. išgirdo, kaip V. G. su S. G. tarėsi sumušti D. R.. Nuėjo į salę prie D. R. ir jai apie tai pasakė, patarė vykti namo, bet ji atsisakė. Tą vakarą šokių vakaras buvo pratęstas. Apie 22.30 val., būdamas ant scenos prie aparatūros, pamatė, kaip į šokių salę įėjo A. L. ir, priėjęs prie D. R., griebė jai už plaukų. Tuomet jis puolė prie A. L. gelbėti D. R., o A. L. griebė jam už gerklės, taip įvyko konfliktas. Tas konfliktas jam sukėlė nemalonius pojūčius, nutraukė poilsį bei parodė nepagarbą. Pakruojo rajono apylinkės teisme posėdžio metu apklaustas R. S. papildomai paaiškino, kad jis matė, kaip A. L. čiupo D. R. už plaukų. Tada jis pribėgo ir paklausė „ką čia darai, ko čia paneles muši“ ir tuo metu A. L. čiupo jam už gerklės, o jis, pajutęs skausmą, kirto A. L. per rankas, kad nesmaugtų. Jis įvykio metu nukentėjo, kadangi buvo smaugiamas prieš visą jaunimą, patyrė fizinį skausmą ir psichologinį spaudimą. Įvykio metu D. R. buvo blaiva, o abi G. buvo išgėrusios, A. L. buvo taip pat apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 27-28, t. 2, b. l. 9-10, t. 3, b. l. 113-114, t. 4, b. l. 3-4, b. l. 59-60, b. l. 93-94).
Žemesnės instancijos teismas
V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-12-25, apie 23 val. paskambino jam dukra ir pasakė, kad ją primušė A. L.. Sakė, kad ją tampė už plaukų, apie smaugimą nesakė. Viską nupasakojo paviršutiniškai. Nuvažiavo prie šokių. D. jam paaiškino, kad A. L. tampė ją už plaukų po salę. Po to kažkokio jaunuolio paklausė, kur yra A. L.. Jis nurodė, kad už kampo. Ten nuėjęs rado juos stovint keturiese: G., A. K. ir A. L.. Paklausė: „kuris iš jūsų L.?“. Dukra stovėjo prie išėjimo, iš ten, kur ji stovėjo, tos vietos, kurioje buvo A. K. ir kiti, nesimato. A. L. pasakė: „aš“ ir pakvietė jį pakalbėti. Jis ėjo pirmas, A. L. iš paskos, o visi kiti ėjo už jų. Jie kažką replikavo: „ko čia erzeliuojiesi, nusileisk ant žemės“ ir panašiai. Taip atėjo iki D.. Kai nuėjo pas A. L., jokio konflikto nebuvo. Priėjus prie D., A. L. paklausė: „ar neturi, kur nagų kamšyt, kad lendi prie dukros?“. Tada prasidėjo keiksmažodžiai. Paskui A. L. rankomis puolė ant jo. Jis užsidengė, kliuvo jam per rankas kelis kartus, sugriebė jam už megztinio. Bandė jį atstumti, tuo metu plyšo megztinis. Stengėsi ištrūkti. Jį puolė tik A. L.. A. L. puolė labai agresyviai. Tuo momentu stengėsi jį atstumti nuo savęs. A. L. už rūbų nebuvo paėmęs. Buvo ne mažiau kaip keturi smūgiai į rankas (be griebimų už megztinio). Į policiją nesikreipė, kūno sužalojimų nepatyrė, tik sudraskė megztinį. Konfliktą matė visi ten buvę žmonės, žmonių buvo daug, per dvidešimt.
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis iš dukters D. R. sužinojo apie konfliktą šokių salėje. Atvyko jos parsivežti iš šokių bei bandė išsiaiškinti santykius su A. L.. Jam atėjus prie kultūros namų pastato ir paklausus, kur yra A. L., vaikinas, stovėjęs kultūros namų kieme, atsakė ”aš”. Pakvietė jį pasikalbėti atokiau, norėjo žodžiu išsiaiškinti, kodėl šis taip elgiasi su jo dukra D. R.. Paklaustas A. L. pradėjo skeryčiotis rankomis, kumščiais sudavė jam į abi rankas ne mažiau kaip keturis kartus, po to griebė už rūbų ir, jam stumiant jį šalin, įsikibo į jo megztinį ir taip jį suplėšė. Po to jis su dukra D. R. nuėjo link automobilio, o A. L. ir G., juos palydėjo keiksmažodžiais, po ko, jie išvažiavo namo. Įvykio metu A. L. ir G. buvo girti, o jo duktė D. R. buvo blaiva. Pas gydytojus ir medicinos ekspertus dėl suduotų smūgių nesikreipė, kadangi nebuvo sumuštas taip, kad būtų reikėję gydytojų pagalbos. Pakruojo rajono apylinkės teisme apklaustas V. R. papildomai paaiškino, kad gindamasis nuo A. L. sudavė jam per rankas. Įvykio metu A. L. jį koliojo, tačiau kokiais žodžiais neprisimena. Sužalojimų nepatyrė, bet buvo skausmas (t. 1, b. l. 29-30, 157-159, t. 2, b. l. 12-13, t. 3, b. l. 114-116, t. 4, b. l. 114-116, 190-192, 241-242).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja G. D. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad maždaug apie 22 val., būnant šokių salėje, pamatė, kad A. L. yra nusiteikęs agresyviai, puolė prie D. R. iš nugaros pusės ir griebė jai už plaukų ir tempė apie porą metrų į vidurį salės, tačiau, ką toliau darė A. L., ji nematė, nes visas jaunimas supuolė prie D. R., kaip ji suprato, ją gelbėti. Ji tuo metu pamatė S. G. ir, pripuolusi prie jos, paklausė, kas čia vyksta. Kai atsisuko, D. R. salėje nebebuvo. Rado ją koridoriuje prieš išėjimą verkiančią. Dėl ko įvyko konfliktas tarp D. R. ir A. L., ji nežino. Dėl tų muštynių ir šokius iš karto pabaigė, todėl visas jaunimas išsiskirstė namo (t. 1, b. l. 31-33, t. 3, b. l. 116).
Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad šokių metu apie 22 val. pačioje šokių salėje įvyko sambrūzdis, muštynės, bet pačio įvykio ji nematė, suprato, kad ko gero sumušė D. R., kadangi dar šokių pradžioje jai L. N. pasakė saugoti D. R., nes girdėjo, kad ją nori sumušti G.. Išėjusi iš salės, ji rado D. R. verkiančią. Paklausta pasakė, jog ją stumdė A. L.. Ji, išėjusi į kiemą, sutiko A. L. ir reikalavo, kad šis atsiprašytų D. R., bet šis atsakė, kad neleis stumdyti savo draugės V. G.. Kadangi ji nematė paties konflikto, todėl visa tai jai nesukėlė baimės ir nepatogumų. Nors šokiai ir buvo nutraukti dėl konflikto, tačiau tai jos poilsio nesutrikdė (t. 1, b. l. 34-36, t. 2, b. l. 29-30, t. 3, b. l. 116-117).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo atėjęs į šokius, tačiau į pačią salę nėjo, stovėjo kieme ir kalbėjosi su draugais, nematė, kad kas būtų mušęs D. R.. Matė, kad tą vakarą ji buvo išgėrusi. V. su S. buvo blaivios. Šokių metu kilęs konfliktas jam sukėlė nemalonius pojūčius ir nepatogumus, kadangi buvo nutrauktas jo poilsis, bet baimės nesukėlė ir neišgąsdino, kadangi pats konfliktas buvo nukreiptas prieš jo draugę S. G. (t. 1, b. l. 37-39, t. 2, b. l. 19).
Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad, būdama šokiuose, buvo išėjusi į kultūros namų kiemą, kuriame tuo metu stovėjo V. G., S. G. ir A. L.. Ji išgirdo, kaip A. L. kažkam pasakė, kad reikia sumušti D. R.. Daugiau pokalbio nesiklausė, nuėjusi į salę, priėjo prie D. R. ir papasakojo jai, kad ją A. L. nori sumušti, siūlė jai eiti namo, bet D. R. atsisakė eiti ir liko šokiuose. Praėjus maždaug penkioms minutėms po pokalbio su D. R., į salę atėjo A. L.. Ji matė, kad šis buvo išgėręs, iš veido atrodė agresyviai. Tuo metu D. R. salės viduryje šoko su draugais ratelyje. Ji pamatė, kad A. L. priėjo tiesiai prie šokančios D. R., iš nugaros pusės pagriebė ranka jai už plaukų, kurie buvo susukti į kuodą, ir apie metrą, gal daugiau, patempė atgal ją link savęs. Tai atrodė žiauriai. Tuo metu ji buvo kartu su R. S., kuris taip pat matė, kaip A. L. už plaukų pagavo D. R. ir puolė ją gelbėti. Matė, kaip A. L. griebė ranka iš priekio R. S. už kaklo ir jį pradėjo smaugti. Toks konfliktas ją išgąsdino ir privertė pasijusti nemaloniai. D. R. išvažiavo namo su savo tėčiu, kai šis atvyko jos pasiimti. Jokio konflikto tarp jos tėčio ir A. L. ar kitų vaikinų nematė (t. 1, b. l. 40-42, t. 2, b. l. 11, t. 3, b. l. 148-150).
Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad matė, kaip šokių metu V. G. pripuolė prie D. R. ir trenkė pastarajai ranka per galvą. Po to, ji matė, kaip A. L. griebė D. R. už plaukų ir patempė ją kokį metrą link savęs. Kas vyko daugiau, ji nebematė, kadangi visi supuolė gelbėti D. R., kad šios nesumuštų A. L. ir dėl to buvo uždaryti šokiai. Dar matė, kaip D. R. namo išvažiavo su savo tėčiu. Jokių muštynių tarp D. R. tėčio ir kitų asmenų nematė (t. 1, b. l. 43-45, t. 3, b. l. 117-118).
Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad šokių metu A. L. sukėlė muštynes ir bandė sumušti D. R., tačiau kaip viskas vyko, jis nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs. Teismo posėdžio metu apklaustas papildomai parodė, kad jis matė, kaip lauke A. L. V. R. buvo suėmęs už rankų, tačiau smūgių nematė (t. 1, b. l. 46-48, t. 3, b. l. 150, t. 4, b. l. 220-221).
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad jis prižiūrėjo kultūros namuose vykusius šokius. Jokių konfliktų šokiuose nematė ir šokiai pasibaigė ne dėl konflikto, bet dėl to, kad jau buvo 22 val. Papildomos apklausos metu paaiškino, kad apie 22 val. atėjusi L. N. jam pasakė apie muštynes ir todėl jis salėje įjungė šviesą ir išjungė muziką. Salėje buvęs jaunimas rėkė, ginčijosi, todėl dėl įvykusio konflikto jis ir nutraukė šokius, bet paties konflikto ar muštynių jis nematė (t. 1, b. l. 171-172, 251-252, t. 3, b. l. 121).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš šokių namo išvyko dar nepasibaigus šokiams ir jokių konfliktų nematė (t. 1 b.l. 173-174).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas H. K. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad šokių metu jis matė nugriuvusią ant grindų V. G., o už jos nugaros tuo metu stovėjo D. R.. Jis priėjo prie V. G. paklausti, kas jai atsitiko. Ji jam paaiškino, kad jai pakišo koją D. R. ir dar ją pastūmė, todėl ji nuvirto. Šokių metu jis nematė, kad kas būtų mušęs D. R.. A. L. jis pažįsta, matė jį šokiuose, tačiau prie D. R. jis nematė jo priėjusio ir nematė, kad būtų buvęs tarp jų koks nors konfliktas. Apie 22 val. pasibaigus šokiams, nes jie ilgiau kaime ir nebūna, išėjo į lauką. Stovėdamas kieme prie kultūros namų matė, kad atvažiavo V. R.. Būdamas kieme V. R. pradėjo šaukti „katras L.?“. Mergina, vardu G., parodė jam eiti už kultūros namų pastato kampo ir jis nuėjo. Iškart po to, jis matė, kaip A. L., V. G., S. G., A. K. ir V. R. iš už kampo atėjo į kiemą prie kultūros namų. Girdėjo, kaip V. G. pasakė, patylėkit, o D. R. liepė paaiškinti, kas buvo. Tuomet D. R. S. G. koliojo necenzūriniais žodžiais. Tuo metu V. R. pačiupo už rankos D. R. ir nusivedė į automobilį bei abu išvažiavo. Prie kultūros namų A. L. su niekuo nesimušė, nematė, kad jis būtų susistumdęs su V. R. (t. 1, b. l. 183-185, t. 2, b. l. 14-15, t. 3, b. l. 118-119).
Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad, būdamas salėje, matė šokančias S. G. ir V. G.. Joms šokant D. R. pakišo koją ir V. G. pargriuvo. Kas vyko salėje vėliau, jis nematė. Teismo posėdžio metu apklaustas M. G. papildomai paaiškino, kad D. R. pakišo koją V. G. ir dar pastūmė, po ko, ši pargriuvo (t. 1, b. l. 186-188, t. 3, b. l. 119-120).
Liudytojai J. R. ir A. U. parodė, kad 2009-12-25 buvo šokių vakare, kuris vyko Šiaulių r., Šakynos mstl. kultūros namuose, tačiau jokio konflikto nematė (t. 1, b. l. 199-201, 208-209, t. 3, b.l. 121-122).
Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad matė, kaip šokių metu D. R., šokdama pro V. G., pakišo jai koją ir dar pastūmė ranka. Matė, kaip V. G. nugriuvo salėje, o D. R. išėjo iš salės. Kilęs konfliktas jam jokios baimės ir nepatogumų nesukėlė bei nenutraukė jo poilsio. Teismo posėdžio metu apklaustas E. Š. papildomai paaiškino, kad pasibaigus šokiams, lauke D. R., jam girdint, koliojo S. G. (t. 1, b. l. 210-212, t. 2, b. l. 23-24, t. 3, b. l. 120-121).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu bei Pakruojo rajono apylinkės teisme parodė, kad matė šokių metu pargriuvusią V. G., kuri paklausta, kas jai atsitiko paaiškino, kad jai pakišo koją ir dar pastūmė D. R.. Teismo posėdžio metu apklausta R. B. papildomai paaiškino, kad pasibaigus šokiams ir stovint lauke, ji girdėjo, kaip D. R. koliojo S. G. (t. 1, b. l. 213-214, t. 3, b. l. 150).
D. R. pareiškime užfiksuota, kad 2009 m. gruodžio 25 d. Šakynos miestelyje, Šiaulių r. šokių metu ji buvo sumušta V. G.. S. G. ir A. L. (t. 1 b. l. 5-6).
Specialisto išvadoje Nr. G 1816/09(04) užfiksuota, kad D. R. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra (t. 1 b. l. 9),
Specialisto išvadoje Nr. KG 30- 1816/09(04) užfiksuota, kad odos plotas be plaukų kairiame D. R. momenyje sužalojimu nekvalifikuojamas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. D. R. kūne išorinių sužalojimų žymių nėra. Odos plotas be plaukų kairiame D. R. momenyje galėjo gautis išraunant iš šios vietos plaukus ranka (t. 1 b. l. 219).
Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūros metu nustatyta, kad išorinių sužalojimų nėra, tas odos plotas be plaukų – tai ne sužalojimas. Neatmetama galimybė, kad plaukai galėjo būti išrauti ranka. Tempiant plaukus iš vienos pusės, traukiant ne bendrai per centrą, buvo galima išrauti plaukus iš tos vietos. Šiuo atveju tempiant iš kairės pusės. Plaukai galėjo būti išslinkę natūraliai. Nukentėjusioji kreipėsi praėjus keturioms paroms po įvykio. Po tiek laiko paraudimo ar kitų žymių nebelieka. Pasakyti, kad plaukų nebuvimas yra būtent to įvykio pasekmė, negalima. Jei spaudžia kaklą pirštais, dažniausiai žymės lieka, bet jei jaučiamas skausmas smaugiant, nebūtinai turi likti žymės.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pateiktas vyriškas margaspalvis megztukas (t. 1 b. l. 11),
Daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vyriškas margaspalvis megztukas. Kairės rankos vidinėje pusėje matoma apie 14 cm ilgio išplėšta skylė (t. 1 b. l. 12-14).
V. R. pakvitavimu megztukas grąžintas V. R. (t. 1 b. l. 15).
Nukentėjusiosios D. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos vietos, kur ji buvo sumušta bei kur vėliau tęsėsi konfliktas lauke (t. 1 b. l. 23-26).
Akistatos tarp liudytojos G. K. ir įtariamosios V. G. protokole užfiksuota, kad abi jos pasiliko prie savo parodymų (t. 1 b. l. 96-97).
Akistatos tarp liudytojos G. K. ir įtariamosios S. G. protokole užfiksuota, kad abi jos pasiliko prie savo parodymų (t. 1 b. l. 100-101).
Akistatos tarp nukentėjusiosios D. R. ir įtariamosios V. G. protokole užfiksuota, kad V. G. nesutiko su nukentėjusios parodymais, abi jos pasiliko prie savo parodymų. Be to, D. R. parodė, kad V. G. iš kojos spyrė jai į koją, po to tai padarė S. G. (t. 1 b. l. 106-109).
Akistatos tarp nukentėjusiosios D. R. ir įtariamosios S. G. protokole užfiksuota, kad S. G. nesutiko su nukentėjusios parodymais, abi jos pasiliko prie savo parodymų. Be to, D. R. parodė, kad V. G. iš kojos spyrė jai į kojos blauzdą ne mažiau du kartus, po to už kelių minučių tai padarė S. G. (t. 1 b. l. 112-115).
Įtariamosios S. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos vietos, kur D. R. pakišo V. G. koją ir kur A. L. konfliktavo su V. R. (t. 1 b. l. 163-165),
Įtariamosios V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos vietos, kur D. R. pakišo jai koją ir kur A. L. konfliktavo su V. R. (t. 1 b.l. 168-170).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko.
Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013).
Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-242/2009).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009).
Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).
Grasinimas – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).
Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).
Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2010, 2K-429/2012).
A. L. kaltinamajame akte suformuotas kaltinimas dėl to, kad „jis 2009-12-25, apie 22 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe kartu su V. L. (G.) ir S. G., viešoje vietoje - Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, esančiuose Šakynos kultūros namuose, šokių salėje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, vykstant šokiams, girdint ir matant ten buvusiam jaunimui, iš chuliganiškų paskatų V. L. (G.) ir S. G. išplūdus D. R. necenzūriniais žodžiais, V. L. (G.) kartu su S. G. sudavus ne mažiau kaip po 1 smūgį rankomis D. R. į galvą ir spyrus ne mažiau kaip po 1 kartą D. R. į kairės kojos blauzdą, jis sugriebė D. R. už plaukų ir, išraudamas kuokštą plaukų, prisitraukė prie savęs, bei iš nugaros, suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė, o šalia buvusiam R. S., kuris puolė gelbėti D. R., sugriebė rankomis už kaklo ir visų akivaizdoje smaugė, kol R. S. apsigynė. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-12-25, apie 23 val. 10 min. viešoje vietoje - prie Šakynos kultūros namų, esančių Šiaulių r., Šakynos mstl., Šiaulių g. 24, lauke, garsiai, girdint ir matant aplinkiniams, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ir plūdo nukentėjusiąją D. R. ir ją parsivežti namo atvykusį tėvą - V. R., ne mažiau kaip 4 kartus sudavė kumščiais V. R. per rankas, įsikibęs į rūbus tampė nukentėjusįjį V. R., dėl ko perplėšė megztinį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems D. R., R. S. ir V. R. fizinį skausmą, tyčiodamasis ir įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, padarė D. R., R. S. ir V. R. moralinę žalą“.
Išanalizavus byloje duotus nukentėjusiosios D. R. parodymus darytina išvada, kad jie nėra nuoseklūs ir išsamūs. Pirmiausia, D. R. teigia, kad kaltinamosios V. L. ir S. G. per šokius visą vakarą ją trankė, mušė į galvą, spyrė į koją, dėl ko ji patyrė skausmą. Mušimas buvo nereguliarus: jos spirdavo, pasitraukdavo, nueidavo, vėl prieidavo ir trenkdavo bei spirdavo. Iš viso jai buvo suduoti apie 4 smūgiai į galvą ir 4 spyriai. Pirminiuose savo parodymuose D. R. apie spyrius nekalbėjo (pirmosios dvi jos apklausos), tokių aplinkybių nenurodė ir teismo medicinos specialistui. Aplinkybę, kad jai buvo spirta, D. R. nurodė akistatų metu. Be to, pirmoje apklausoje nurodė, kad jos draugės, buvusios kartu, R. S. ir jo draugė matė, kaip ji buvo mušama kaltinamųjų V. L. ir S. G. (t. 1, b. l. 17-18). Tačiau pastarieji tokių aplinkybių nepatvirtino, išskyrus vienintelę liudytoją G. K.. Taip pat ji parodė, kad R. S. matė, kad ją muša V. L. ir S. G.. Tokios aplinkybės verčia abejoti, kad vykstant sistemingam nukentėjusiosios mušimui niekas daugiau iš salėje buvusių asmenų to nematė. Be to, ji nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, reaguodama į prieš ją naudojamą fizinį smurtą, nekvietė policijos ar savo tėvo, neieškojo kitokios pagalbos, nepaliko salės net kaip teigia po įspėjimo apie ruošimąsi ją sumušti, o priešingai, ji toliau buvo salėje bei šoko. Kelia abejonių ir tai, kad jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai, nors suduotas ne vienas smūgis. Specialisto išvadose taip pat nebuvo fiksuoti jokie sužalojimai. D. R. neigė kaltinamųjų iškeltą versiją, kad ji pakišo koją ir pastūmė V. L., kuri dėl to pargriuvo. Ji patvirtino aplinkybę, kad matė pargriuvusią V. L., tačiau paaiškinti, kodėl ir kaip ji pargriuvo negalėjo. Vieną kartą nurodė, kad ji pargriuvo po jai suduoto smūgio (teisiamojo posėdžio protokolo b. l. 9), kitą kartą, kad šokant pargriuvo dėl girtumo (t. 1, b. l. 21). Be to, V. L. buvo girta. Kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu patvirtina ir kitos aplinkybės, susijusios su kitais kaltinimais. Pakruojo rajono apylinkės teisme apklausta ji parodė, kad jos tėvo konflikto metu su A. L., megztinį tėvui suplėšė būtent A. L.. Tuo tarpu pačioje pirmoje apklausoje nurodė, kad megztinį suplėšė kažkuris vaikinas. Kadangi ji pažinojo A. L., todėl tokia aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad megztinį suplėšė ne A. L.. Abejonių kelia ir tas faktas, kad ji nematė, kaip A. L. smaugė R. S., nors pastarasis ją apgynė nuo A. L. nusikalstamų veiksmų. Apie smaugimo veiksmus ji nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Esant tokiems nukentėjusiosios parodymams teismas neturi pagrindo jais tikėti visa apimtimi, todėl jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, jų visetą, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog V. L. ir S. G. padarė joms inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios bet kokius joms inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus padarytus neigė. Kaltinimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jos sudavė ne mažiau kaip po 1 smūgį rankomis į galvą ir spyrė ne mažiau kaip po 1 kartą D. R.. Nukentėjusioji D. R. parodė, kad jos mušė jai į galvą, spyrė kojomis, tai yra visą vakarą ją daužė, trankė, spyrė viena po kitos. Tačiau teigia, kad buvo ne mažiau kaip keturi kartai. Visgi, po tiek suduotų smūgių teismo medicinos specialistai jokių tai patvirtinančių sužalojimų nefiksavo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad po tiek jai suduotų smūgių, kas neabejotinai turėjo sukelti fizinį skausmą, ji pamiršo ekspertams pasakyti apie suduotus smūgius koja. Tokių aplinkybių ji nepaminėjo ir pirminiuose apklausose. Todėl teismas abejoja tokiais parodymais. Kad V. L. ir S. G. sudavė smūgius D. R., nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, taip pat nukentėjusysis R. S., išskyrus G. K.. Teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jos pačios parodymai nėra detalūs. Ji teigė, kad V. G. pripuolė prie D. R. ir trenkė jai į galvą, tačiau pati D. R. nurodė, kad jai suduodavo smūgius šokdamos ir tai darė sistemingai. Be to, D. R. po suduoto smūgio toliau šoko (t. 3, b. l. 118). Byloje nėra ginčo, kad šokių aikštelėje buvo nemažai žmonių. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamosios ją stumdė ilgą laiką, todėl teismui kelia abejonių faktas, kad iš byloje apklaustų liudytojų, betarpiškai buvusių šokių salėje, tik viena G. K. matė, kaip D. R. buvo mušama, t.y., V. G. pripuolė prie D. R. ir trenkė pastarajai ranka per galvą. Be to, kelia abejonių ir tas faktas, kad ji matė tik vieną smūgį, nes, pasak D. R., ji buvo mušama į galvą ir spardoma ilgą laiką. Todėl tokios teismo nustatytos aplinkybės vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinimai dėl šio epizodo laikytini neįrodytais. Dėl analogiškų motyvų laikytina nepasitvirtinusi ir kaltinimo dalis dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Neginčijamų tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Kaltinamosios nurodė konflikto su nukentėjusiąja D. R. priežastis, t.y., kad D. R., joms šokant, pakišo koją V. L. ir ją pastūmė, dėl ko pastaroji pargriuvo. Tokia versija nėra paneigta. Kad D. R. pakišo koją ir pastūmė, parodė kita kaltinamoji S. G., liudytojai M. G., E. Š. ir H. K., kuris matė ją nugriuvusią, o už jos nugaros tuo metu stovėjo D. R.. Be to, iškart jos paklausta, kas atsitiko, V. L. patvirtino, kad ją pargriovė D. R.. Analogiškai parodė ir liudytoja R. B.. Pati nukentėjusioji taip pat neneigia tokios aplinkybės, kad ji tikrai matė šokių aikštelėje pargriuvusią V. L., ir mano, kad ji pargriuvo po jai suduotų smūgių. Būtent ši versija chronologiškai patvirtina ir kitus po to sekusius įvykius, kad A. L. ėjo aiškintis santykių su nukentėjusiąja. Tai teismas laiko logiška tąsa, kodėl A. L. ėjo link D. R., kaip pats nurodo, pasiaiškinti, nes prieš tai jokio kito konflikto nebuvo. Tačiau atsižvelgiant tiek į nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymus, darytina išvada, kad A. L. pasirinko netinkamą tarpusavio santykių aiškinimosi būdą. Esant neabejotinai priešiškai nusiteikusioms konflikto pusėms teismas neturi pagrindo tikėti tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymais visa apimtimi.
A. L. nurodė, kad matė, kaip V. L. bando prieiti prie D. R.. Tada prieina prie V. L., kuri jam papasakoja apie kojos pakišimą ir pastūmimą, ir jis eina prie D. R.. Pabaksnoja jai į plaukus, apkabina per pečius ir kartu nueina pas Vaidą. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad salėje pamatė, kaip V. G. stovi prie D. R., ir tai jam pasirodė įtartina, nes ji su ja niekada nebendrauja. Jis priėjęs prie D. R. netempė jos už plaukų ir nesmaugė, o tik pabaksnojo į plaukų kuodą ir apsikabinęs atsuko ją į V. L.. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip detaliai sutampančios ir nuoseklios. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, o jo veiksmus laiko įžūliais, kurie vertintini kaip pavojingi ir priešingi teisei. Neabejotina, kad A. L. puikiai žinojo apie konfliktiškus ir priešiškus abiejų merginų santykius. Nepaisant to jis ėjo aiškintis su D. R. ir, pasinaudodamas jėgos pranašumu, naudojo fizinę jėgą, kaip pats nurodo, atsuko nukentėjusiąją į savo merginą, kitu atveju – nusivedė prie jos.
Kad toks aiškinimosi būdas yra nepriimtinas ir moralės požiūriu, patvirtina byloje apklausti liudytojai, kurie tokius veiksmus vertino kaip nepriimtiną elgesį. D. R. aplinkai priklausantys liudytojai patvirtino, kad A. L. griebė D. R. už plaukų ir tempė (liudytojos G. D., L. N., G. K., nukentėjusysis R. S.). Pažymėtina ir tai, kad pastarieji nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų, kad A. L. ją smaugė. Daugiau jokių įrodymų, kad A. L. smaugtų nukentėjusiąją D. R., byloje nėra. Todėl kaltinimo aplinkybė, kad jis iš nugaros, suėmęs ranka už kaklo, ją smaugė, laikytina nepasitvirtinusia ir šalintina iš kaltinimo.
Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. L. griebė D. R. už plaukų, dėl ko buvo išrautas kuokštas plaukų. Tokioms teismo išvadoms neprieštarauja minėtų liudytojų, nukentėjusiojo R. S. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo A. L., kaltinamųjų V. L., S. G. parodymai, specialisto išvada, patvirtinanti apie D. R. galvoje esantį plotą be plaukų. Todėl ši kaltinimo dalis laikytina įrodyta. Tuo tarpu kaltinamojo A. L. parodymus šioje dalyje teismas vertina kaip siekį sumenkinti kaltę tam, kad sušvelnintų savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad po A. L. kontakto su D. R. pasirodė R. S., kaip pastarasis pats teigia, gelbėti D. R.. Tuo tarpu A. L. paaiškino, kad priėjęs R. S. jo paklausė, kodėl jis lenda prie jo pusseserės ir jam kirto per rankas. Beje, ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad R. S. jam nieko nesakė. Tai tik patvirtina, kad A. L. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas buvo akivaizdžiai netinkamas, socialiai nepriimtinas. Dėl tokių veiksmų salėje kilo sąmyšis. Tokias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų aplinkai artimi liudytojai. Būtent dėl konflikto šokiai pasibaigė. Nors byloje nėra ginčo, kad šokiai tą vakarą tęsėsi ilgiau nei įprastai, tačiau būtent dėl konflikto šokiai baigėsi ir daugiau nebuvo pratęsiami. Tokias aplinkybes patvirtino ir už šokius atsakingas R. M.. Jis patvirtino, kad šokių laikas buvo pasibaigęs. Tačiau L. N. pranešus apie muštynes, jis salėje įjungė šviesą ir išjungė muziką, todėl tai laikytina priežastimi, dėl kurios šokiai nebuvo tęsiami toliau.
Teismas tokius A. L. veiksmus prieš nukentėjusiąją D. R. laiko įžūliais, nes, kaip minėta, tokie veiksmai, naudojant fizinę jėgą, nepriimtini sprendžiant visuomenėje kilusias problemas, agresyvūs, staigūs ir netikėti tiek nukentėjusiajai, tiek šioje aplinkoje buvusiems asmenims. A. L. žinojo apie priešiškus kaltinamųjų ir nukentėjusiosios santykius, jų ankstesnius konfliktus, todėl toks elgesys vertintinas kaip moralės požiūriu nepriimtinas, agresyvus ir šokiravęs šokiuose buvusius asmenis. Taip elgdamasis A. L. suprato, kad savo veiksmus prieš nukentėjusiąją atlieka šokių salėje, matant joje buvusiems ir savo laisvalaikį leidžiantiems asmenims, todėl pasirinkdamas naudoti fizinį smurtą viešoje vietoje neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Kadangi dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl A. L. veiksmai pripažintini pavojingais ir teisei priešingais, o padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kadangi A. L. neatliko jokių grasinimų ar tyčiojimosi veiksmų, tokių įrodymų byloje nėra, todėl inkriminuojami veiksmai - grasinimas ir patyčios iš kaltinimo šalintini.
Atitinkamai nėra jokių įrodymų ir dėl bendrininkavimo. Byloje įrodymų, patvirtinančių kokį nors susitarimą tarp kaltinamųjų, kad A. L. atliks neteisėtus veiksmus, nėra. Kaip minėta, įrodymai, kad kaltinamieji tarėsi sumušti D. R. yra prieštaringi, detaliai nesutampa nei kas tarėsi, nei kas turėjo įvykdyti tokius nusikalstamus bendrininkavimo veiksmus, o iš nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti išvados apie egzistavusį susitarimą tarp kaltinamųjų, todėl inkriminuojamas bendrininkavimas taip pat šalintinas iš kaltinimo. Analogiškai vertintina ir aplinkybė dėl A. L. girtumo būsenos. Jokių objektyvių įrodymų, kad šis girtumas turėjo įtaką veikos padarymui, byloje nėra.
Kaltinimo dalis, kad A. L. šalia buvusiam R. S., kuris puolė gelbėti D. R., sugriebė rankomis už kaklo ir visų akivaizdoje smaugė, laikytina nepasitvirtinusia. Tokios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus L. N.. Visgi, teismas neturi pagrindo besąlygiškai jais vadovautis. Pastaroji yra nukentėjusiojo R. S. draugė, todėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi leidžia abejoti šių parodymu tikrumu. Be to, jos parodymai viso proceso metu nėra detaliai sutampantys su kitų proceso dalyvių parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė aplinkybę, kad girdėjo, kaip A. L. kažkam pasakė, kad reikia sumušti D. R.. Tuo tarpu nukentėjusysis R. S., kaip ir liudytoja R. V. parodė, kad sumušti ruošėsi V. G. ir S. G., o ne A. L.. Be to, R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai tarėsi V. G. ir S. G. sumušti, A. L. nebuvo. Šokių salėje, kaip minėta, buvo daug žmonių, tačiau kilus konfliktui, abejotina, kad niekas daugiau nematė, kaip A. L. smaugė R. S., išskyrus R. S. draugę ir nukentėjusiąją D. R., kuri šią aplinkybę nurodė žymiai vėliau, tik teisiamojo posėdžio metu. Tokios aplinkybės kelia abejonių, todėl jas teismas vertina kaltinamojo naudai.
Be to, kaip minėta anksčiau, šį įvykį matė daug asmenų, buvusių šokių salėje, tačiau liudytojų, patvirtinančių, kad A. L. smaugė R. S., nėra. Pats kaltinamasis A. L. parodė, kad jis R. S. nustūmė ir išėjo iš salės. Tokios aplinkybės detaliai sutampa su pirminiais R. S. parodymais, kad jis jokių sužalojimų nepatyrė. Be to, tai tik dar labiau sustiprina abejones dėl jam inkriminuojamų smaugimo veiksmų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepatvirtino ir nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu. Ji patvirtino, kad ją apgynė R. S., tačiau kad pastarasis buvo smaugiamas, neparodė. Tokias aplinkybės ji nurodė jau teisiamojo posėdžio metu. Dar daugiau abejonių kelia ir tai, kad nuketėjusioji D. R. parodė, kad R. S. A. L. smaugė dviem rankomis, o R. S. – kad viena ranka. Kartu paminėtina, kad nukentėjusiojo R. S. parodymai dėl jam padarytų sužalojimų taip pat buvo nenuoseklūs. Iš karto po įvykio, jis teigė, kad jis jokių sužalojimų nepatyrė, tuo tarpu žymiai vėliau savo parodymus koregavo.
Kaltinamieji A. L., V. L. ir S. G. taip pat neprisipažino dėl kaltinimo dalies, susijusios su V. R.. Jie neigė, kad A. L. sudavė smūgius V. R.. V. R. parodė, kad jam nuėjus prie A. L. jokio konflikto nebuvo. Tada paklausė, kodėl jis lenda prie jo dukters, ir prasidėjo keiksmažodžiai. A. L. puolė rankomis ant jo. Jis užsidengė, todėl jam kliuvo kelis kartus per rankas, sugriebė už megztinio, bandant atstumti jį, megztinis suplyšo. Jį puolė tik A. L.. Į policiją nesikreipė, sužalojimų nepatyrė. D. R. parodė, kad ji matė, kaip jos tėvą A. L. tampė rankomis, griebė už rankų. Ji taip pat parodė, kad kiti vaikinai irgi padėjo tėtį stumdyti ir „kolioti“. Tokią aplinkybę V. R. paneigė, nurodydamas, kad jį puolė tik A. L.. Teismas neturi pagrindo vadovautis D. R. parodymais. Jie vertinti kritiškai. Kaip minėta, jos parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir detalūs, taip pat prieštaringi kitiems byloje apklaustiems asmenims. Jos parodymai dėl šio epizodo taip pat prieštaringi. Pakruojo rajono apylinkės teisme apklausta ji parodė, kad jos tėvo konflikto su A. L. metu megztinį tėvui suplėšė būtent A. L.. Tuo tarpu pačioje pirmoje apklausoje nurodė, kad megztinį suplėšė kažkuris iš vaikinų. Kadangi ji pažinojo A. L., todėl tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad megztinį suplėšė ne A. L.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties V. R. parodymai taip pat nėra nuoseklūs ir detalūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad A. L. iš pradžių „kibo jam į atlapus“. Sugriebęs už drabužių jis suplėšė jam megztinį; dar nurodė, kad „pamačiau, kad su jais aiškintis bergždžias reikalas, todėl nutariau važiuoti namo“. Konflikto metu jokio sužalojimo nepatyrė (t. 1, b. l. 30). Šioje apklausoje apskritai jis nepatvirtino, kad jam buvo suduoti smūgiai. Kitoje apklausoje jis jau nurodė, kad pirmiausia A. L. pradėjo „skeryčiotis“ rankomis, sudavė kumščiais jam į abi rankas ne mažiau 4 kartus, po to griebė jį už rūbų. Pakruojo rajono apylinkės teisme V. R. parodė, kad A. L. puolė ant jo, kilnodamas rankas sudavė jam per rankas, nutvėrė už megztinio ir laikė. Taip pat parodė, kad A. L. puolė „makaluotis“ rankomis, gynėsi, gindamas sudavė jam per rankas. Jis nemojavo rankomis, o buvo tik atstatęs (t. 3, b. l. 115). Kitoje apklausoje parodė, kad A. L. jį puolė, jis bandė apsiginti. A. L. sudavė jam kelis kartus per rankas, stipriai įsikabino į rankas. Sudavė per rankas mosikuodamas. Nukentėjusiojo parodymų turinys nelaikytinas detaliu ar išsamiu. Iš nukentėjusiojo parodymų nėra aiškus visas šio kaltinimo padarymo mechanizmas, chronologinė seka. Pirminiuose nukentėjusiojo parodymuose nėra išvis nurodyti suduoti smūgiai - teigia, kad pirma „kibo į atlapus“. Nenuoseklu ir dėl suduotų smūgių. Vienu atveju parodo, kad buvo suduoti smūgiai kumščiais, kitais atvejais, kad mosikuodamas rankomis, dar kitu – kad kilnodamas rankas. Niekas daugiau iš byloje apklaustų liudytojų V. R. parodymų nepatvirtino. Tuo tarpu liudytojas D. L. patvirtino kaltinamojo A. L. versiją, kad A. L. buvo suėmęs V. R. už rankų. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusysis Pakruojo rajono apylinkės teisme vykusio posėdžio metu atsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jau teisiamojo posėdžio metu teigia, kad sako tiesą. Tačiau kartu teigia, kad ir Pakruojo teisme sakė tiesą. Teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo viso proceso metu, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju būtent V. R. buvo iniciatorius dėl jų tarpusavio santykių aiškinimosi. Jis aktyviais veiksmais ieškojo A. L.. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pirminėje apklausoje jis patvirtino, kad jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Dėl nurodytų priežasčių teismas tokius nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai. Visgi nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamojo parodymų, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamojo versija dėl konflikto su V. R. yra paneigta ar neatitinka tikrovės. Nėra jokių neginčijamų įrodymų ir dėl įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais. Kad santykių aiškinimasis buvo, to neneigia nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji. Žodinis konfliktas tarp jų taip pat buvo. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad nors viskas vyko viešoje vietoje, tačiau tai buvo dviejų priešiškų pusių asmeninių santykių aiškinimasis. Įrodymų, kad dėl tokio santykių aiškinimosi A. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra. Todėl kaltinimo dalis A. L. laikytina nepasitvirtinusia ir šalintina iš kaltinimo.
Analogiškais motyvais vertintinos ir kaltinamosioms V. L. ir S. G. inkriminuojami kaltinimai. Visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai, todėl tokių ištirtų įrodymų pagrindu priimti apkaltinamojo nuosprendžio joms negalima. Esant tokioms aplinkybėms V. L. ir S. G. dėl joms inkriminuojamų kaltinimų išteisintinos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi oficialų pragyvenimo šaltinį, sukūrė šeimą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. R. pareiškė 11,31 Lt (bendrai 33,93 Lt) turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį A. L., taip pat dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 134-135, 156, t. 3 b.l. 45-46).
Nukentėjusioji jai padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad buvo sumušta visų trijų kaltinamųjų. Dėl patirtų sužalojimų pas gydytojus buvo atliekami įvairūs medicininiai tyrimai, gydėsi namuose, vartojo medikamentus, dėjo įvairius kompresus ant sumuštų vietų ir pan. Ji patyrė 33,93 Lt išlaidas už vaistus (t. 1, b. l. 134). Tačiau byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad D. R. buvo padaryti kokie nors sužalojimai, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina (BPK 115 str. 1 p.).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Šioje byloje teismas nustatė, jog D. R. dėl kaltinamojo veiksmų kentė skausmą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus, sukeltus nepatogumus. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją padaryti tyčiniais veiksmais. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jai padarytus sužalojimus. Įrodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiosios fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jos reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusioji nepateikė. Padarytas sužalojimas neriboja negrįžtamai jos įprasto gyvenimo būdo, nėra kliūtis susirasti bet kokio pobūdžio nuolatinį darbą. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2008, 2K-447/2010, 2K-605/2011), taip pat į visas ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiosios D. R. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo A. L. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji D. R. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti už jos atstovavimą, kitas teisines paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu ji pateikė dokumentus, patvirtinančius iki teisiamojo posėdžio sumokėtas sumas advokatui: 5000 Lt dėl A. L. ir po 2000 Lt dėl V. L. ir S. G.. Teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentus apie papildomai sumokėtus 2000 Lt tam pačiam advokatui. Byla laikytina didelės apimties, procesas tęsiasi nuo 2009 m. gruodžio pabaigos, tačiau byloje nukentėjusiosios atstovas advokatas atstovavo ne tik ją, bet ir kitus nukentėjusiuosius, kurie taip pat patyrė išlaidas advokato pagalbai sumokėti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju yra priimamas tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendžiai, be to, kaltinimas A. L. nepasitvirtino visa apimtimi, taip pat į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, laiko, kad prašoma priteisti suma advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelė, todėl ji mažintina iki 4000 Lt.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. R. pareiškė civilinius ieškinius V. L. ir S. G. dėl nusikaltimu padarytos žalos bei advokato išlaidoms atlyginti (t. 1 b. l. 134-135, 156, t. 3 b. l. 47-48, 49-50). Kadangi kaltinamosios V. L. ir S. G. išteisintinos, neįrodžius, kad jos dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji R. S. ir V. R. pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos žalos bei advokato išlaidoms atlyginti (t. 4 b.l. 103-104). Kadangi byloje kaltinimo dalis dėl R. S. smaugimo bei V. R. sumušimo epizode nepasitvirtino, ieškinys grindžiamas būtent šiais inkriminuojamais veiksmais, todėl ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamiesiems, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.
V. L. (G.) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
S. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. L. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4000 Lt advokato pagalbai apmokėti, ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiųjų R. S. ir V. R. ieškinius atmesti.
Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.