- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- Ik-2312-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00558-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Igoriui Kuncevičiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Aušrai Gecevičienei ir Leandrui Pociui, atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Igoriui Kuncevičiui, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Rolandui Mockui ir Pauliui Majauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2011-02-10 raštą Nr. (14.10)-46-6356; 2) įpareigoti atsakovę vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 638 str. 2 d., 691, 692 str., Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 str. 1 d. 10 p., paimti teismų konfiskuotas transporto priemones: „Audi Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
„Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Lagūna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz 230“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi V8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Saxo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Space Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 306“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas apskaityti ir administruoti (sunaikinti arba realizuoti); 3) įpareigoti atsakovę paimti konfiskuotas transporto priemones pagal teismų nutarimus administracinėse bylose iš saugojimo aikštelės: administracinė byla Nr. A2.6-2069-298/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-16 konfiskuota transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-59-269/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-18 konfiskuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota transporto priemonė „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1112-137/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-28 konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-380-269/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-03 konfiskuota transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-997-626/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-23 konfiskuota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
administracinė byla Nr. A2.6-1122-626/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-21 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1250-137/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-02 konfiskuota transporto priemonė „Opel Calibra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1304-298/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-17 konfiskuota transporto priemonė „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1596-95/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-11-13 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1680-494/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-11-27 konfiskuota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. AN2.6-1801-269/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-18 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1828-577/2008 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-19 konfiskuota transporto priemonė „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-83-341/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-09 konfiskuota transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-170-626/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-16 konfiskuota transporto priemonė „Opel Ascona“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-88-298/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-01-16 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-431-269/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-09 konfiskuota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-542-298/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-27 konfiskuota transporto priemonė „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-669-137/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-16 konfiskuota transporto priemonė „Audi Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-899-298/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-14 konfiskuota transporto priemonė „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-995-137/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-29 konfiskuota transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1390-626/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-14 konfiskuota transporto priemonė „Ford Fiesta“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1760-298/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-24 konfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1926-269/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-22 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla teisminio proceso Nr. 4-52-3-00026-2010-5 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-19 konfiskuota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla teisminio proceso Nr. 4-52-3-00356-1 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-18 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2006-269/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-05 konfiskuota transporto priemonė „Volvo 760“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla teisminio proceso Nr. 4-52-3-01669-2009-7 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-30 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1967-269/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-29 konfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2376-137/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-17 konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1785-860/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-19 konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1900-626/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-03 konfiskuota transporto priemonė „VW Venta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1152-626/2009 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-28 konfiskuota transporto priemonė „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1285-137/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-18 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1408-860/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 konfiskuota transporto priemonė „Honda Concerto”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
administracinė byla Nr. A2.6-1528-723/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-15 konfiskuota transporto priemonė „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1612-269/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-22 konfiskuota transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2107-298/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-17 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1885-647/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-17 konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini).
administracinė byla Nr. A2.6-2111-626/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-09-17 konfiskuota transporto priemonė „Ford Scorpio“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2442-626/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-04 konfiskuota transporto priemonė „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2441-626/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-04 konfiskuota transporto priemonė „Mazda 318“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2263-577/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-08 konfiskuota transporto priemonė „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-1749-137/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-12 konfiskuota transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė byla Nr. A2.6-2211-494/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-15 konfiskuota transporto priemonė „Suzuki Vitara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jas apskaityti ir administruoti (sunaikinti arba realizuoti).
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – ir LAT) 2010-12-14 buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-574/2010 pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus AVMI kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus AVPK pareiškimą dėl antstolės B. P. 2009-06-08 patvarkymo pripažinimo neteisėtu. LAT šioje civilinėje byloje priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ar kita institucija turi pareigą priimti valstybės nuosavybėn perduotą teismo konfiskuotą turtą tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka šis turtas pripažįstamas nerealizuotinu, t. y. neturinčiu ekonominės vertės. LAT nurodė, kad turto konfiskavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 str. 10 p.). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. įtvirtintas valstybės turto įgijimo būdas perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą. Vadovaujantis (toliau – ir CPK) 638 str. 2 d., tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. (duomenys neskelbtini) str. numato, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Todėl teismo sprendimu konfiskuotas turtas turi būti perduodamas būtent Valstybinei mokesčiu inspekcijai, o ši institucija privalo organizuoti konfiskuotos transporto priemonės pripažinimo atliekomis bei sunaikinimo procedūrą. LAT, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 691, 692 str. įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, konstatavo, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad tokių bylų kontekste teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-25 nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (duomenys neskelbtini) str. kontekste negali būti vertinamos kaip įstatymas, kadangi CPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės teisės šaltinių hierarchijoje yra skirtingo lygio teisės aktai. Taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali būti pakeistas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Analogiška praktika suformuota ir kitose kasacinio teismo civilinėse bylose (2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010; 2010-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-397/2010; 2010-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-537/2010). Pareiškėjas, vadovaudamasis LAT 2010-12-14 išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2010, dėl konfiskuotų transporto priemonių pripažinimo atliekomis ir konfiskuoto turto privalančio realizuoti subjekto, 2011-01-28 raštu Nr. 10-S-1665 kreipėsi į Vilniaus AVMI ir grąžino Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstus raštus dėl konfiskuotų transporto priemonių pripažinimo atliekomis ir naikinimo, kaip pateiktus nežinybingus spręsti tą klausimą įstaigai. Vilniaus AVMI 2011-02-10 raštu Nr. (14.10)-46-6356 „Dėl valstybės nuosavybėn perduodamo turto“ (Vilniaus AVPK gauta 2011-02-14 reg. Nr. 10-G-2616) grąžino pateiktus dokumentus. Vilniaus AVMI atsakyme remiasi tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Savo rašte remiasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo tvarką bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-10-17 įsakymu Nr. 5-V-599 patvirtintos Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 7 punktu. Mano, kad tokia Vilniaus AVMI pozicija išsakyta ignoruojant CPK nuostatas ir LAT praktiką. Policijos įstaiga yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius. Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad pagrindiniai policijos uždaviniai yra: nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 str. 1 d. 5 p.); saugaus eismo priežiūra (5 str. 1 d. 6 p). Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylų, kur sankcijose yra nustatytas transporto priemonės konfiskavimas, policija nenagrinėja, šią nuobaudos rūšį gali taikyti tik tokias bylas nagrinėjantys apylinkės teismai. Todėl policijos pareigūnai konstatavę teisės pažeidimo faktą ir surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą siunčia administracinio teisės pažeidimo bylą sprendimui priimti į teismą, Vilniaus AVPK žinioje konfiskuotų transporto priemonių nėra, nes sprendimus dėl transporto priemonių konfiskavimo priima teismas. Vilniaus AVPK išsiuntus administracinių teisės pažeidimų bylas ar ikiteisminio tyrimo medžiagas (baudžiamąsias bylas) sprendimo priėmimui į teismą, teismo žinioje yra ir minėtos transporto priemonės. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 str. 1 d. nustato, kad nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdo antstoliai. LAT 2010-10-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 pasisakė, kad valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą daiktą (CK 4.47 str. 10 p., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 1 d. 8 p.), valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip ((duomenys neskelbtini), 692 str.). Atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu kita CPK nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Vilniaus AVMI taip pat savo rašte remiasi Taisyklių 4.6 p., traktuodama kad institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotino transporto priemonės, tai yra ta institucija (įstaiga), kuri faktiškai (fiziškai) savo žinioje turi minėtas transporto priemones turi pateikti Taisyklių 4.6 p. nurodytus dokumentus. Vilniaus AVPK pareigūnai, priimdami sprendimą priverstinai nuvežti sulaikytą transporto priemonę, transporto priemonės dokumentų nepaima. Teisės aktai tokios pareigos policijos pareigūnams nenumato. Transporto priemonės dokumentai laikinai gali būti paimami tik ATPK 269 str. 4 d. nustatyta tvarka, kai padaromas pažeidimas, už kuri gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, <....>, - iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, <...>, paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, <...> arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 269 str. 4 d. kalbama apie administracinius teisės pažeidimas, už kuriuos gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemone, bet ne transporto priemonės konfiskacija. Todėl net teoriškai Taisyklių 4.6 p. yra neįgyvendinamas, nes policijos įstaiga neturi ir negali turėti transporto priemonių dokumentų. Transporto priemonės dokumentus valstybės nuosavybėn konfiskavus transporto priemonę turėtų iš asmens (savininko arba teisėto valdytojo) išieškoti antstolis, bet ne policijos įstaigos pareigūnai. Taisyklių 1 p. yra pateikta konfiskuoto turto sąvoka. Konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė, arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė. Konfiskuotą turtą apskaito Valstybinė mokesčių inspekcija. Vilniaus AVPK žinioje (ir apskaitoje) nurodytų transporto priemonių nėra, nes sprendimus dėl minėtų transporto priemonių konfiskavimo priima teismas. Vilniaus AVPK išsiuntus administracinių teisės pažeidimų bylas ar baudžiamąsias bylas sprendimo priėmimui į teismą teismo žinioje yra ir transporto priemonės. Vilniaus AVPK minėtų transporto priemonių į apskaitą netraukia. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad policija priverstinai nuvežtų transporto priemonių nesaugo. Visos priverstinai nuvežamos transporto priemonės yra saugomos ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. aiškiai įvardina, kad atliekų turėtojas - atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vilniaus AVPK neturi savo apskaitoje ir nevaldo konfiskuotų transporto priemonių, todėl negali būti laikomas atliekų turėtoju. Taip pat pagal savo nuostatus nevykdo atliekų tvarkymo veiklos ir negali būti laikomas Atliekų tvarkymo įstatyme 2 str. įvardintu atliekų tvarkytoju. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal 2004-05-14 finansų ministro įsakymu Nr. IK-183 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 110 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 9 p. 9.7. papunktį koordinuoja ir kontroliuoja nustatytų konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir sunaikinimo procedūrų laikymąsi TVMI. Taigi, šią funkciją valstybė pavedė Inspekcijai, kuri 2002-02-06 įsakymu Nr. 33 „Dėl teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų tipinių nuostatų pakeitimo patvirtino“ 10.9. p. organizuoja konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto bei lobių perėmimą, apskaitą, įkainojimą, saugojimą, realizavimą ir grąžinimą nustatė pareigą teritorinėms mokesčių inspekcijoms įgyvendinti konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto apskaitą. Tiek bendrosios rūpinimosi konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto apskaita ir tvarkymu tiek konkrečiai šiuo atveju pareiga rūpintis valstybės turtu pavesta Inspekcijai. Tuo tarpu 2009-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1231 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 98 „Dėl policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie VRM) nuostatus. Šiuose nuostatuose jokiu funkcijų su konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, i valstybės pajamas perduoto ir paimto turto apskaita Vyriausybė Policijos departamentui nepavedė. Tokios funkcijos nėra ir Vilniaus AVPK nuostatuose. Įpareigojimas Vilniaus AVPK vykdyti transporto priemonių naikinimą peržengia Inspekcijos kompetencijos ribas. PD prie VRM nuostatai patvirtinti aukštesnės galios norminiu aktu, nei Vilniaus AVMI nuostatai, todėl normų aiškinimo prasme priskirtini prie aukštesnę norminę galią turinčių norminių aktų. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 3 d. yra nurodyta, kad vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Inspekcijos vykdomas vidinis administravimas turi atitikti ir VAĮ 3 str. nustatytus principus, tokius kaip efektyvumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis bei objektyvumo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Šiuo atveju Inspekcija savo veiksmais nesiekia kuo greičiau, efektyviau bei optimaliau įgyvendinti nuostatuose pavestas funkcijas, o priešingai neefektyviai ir ne valstybės interesais vykdo konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto perėmimą, jo įtraukimą į apskaitą bei realizavimą arba naikinimą. Vilniaus AVMI pateiktas atsakymas yra neišsamus, jo turinys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Inspekcija vengia priimti sprendimą iš esmės, spręsti valstybei nuosavybės teise priklausančio (konfiskuoto turto) administravimo klausimą. Dalyje dėl transporto priemonių: 1) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2) „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6) motociklo „Kawasaki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 8) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10) „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 11) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 12) „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 13) „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 14) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 16) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 17) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 18) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 19) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 20) „Infinity FX 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 21) „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22) „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 23) „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. NVD (skaičiai nenurodyti); 24) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 25) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Inspekcija nepagrįstai atsisako perimti transporto priemones pranešdama komisariatui pateikti dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė yra įregistruota, identifikuota, techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatuoti. Jeigu Inspekcijai perduodamos įregistruotos, identifikuotos ir pripažintos tinkamomis eksploatuoti (techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas atitinka gamintojo ir teisės aktų reikalavimus) transporto priemonės, turi būti pateikti atitinkami turto arešto arba aprašo aktai, turimi transporto priemonių registravimo dokumentai ir kiti su perduodamomis transporto priemonėmis susiję dokumentai, kurių pagrindu minėtos transporto priemonės galės būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį. Jeigu valstybei perduotinos transporto priemonės neturi registravimo, identifikavimo ir kitų tinkamumą eksploatuoti patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu minėtos transporto priemonės galės būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, tokių transporto priemonių identifikavimą ir (ar) pripažinimą tinkamomis eksploatuoti turi organizuoti institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės. Jeigu institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, negali šių transporto priemonių identifikuoti ir (ar) pateikti pripažinimo tinkamomis eksploatuoti dokumentų arba jei minėtos transporto priemonės yra mažavertės, jos mokesčių inspekcijai neperduodamos. Tokias transporto priemones savo sprendimu pripažįsta atliekomis institucijos, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, vadovas arba jo įgaliotas asmuo, surašydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą (toliau vadinama – ir turto pripažinimo atliekomis aktas) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Turto apskaitymo taisyklės) 4.6 p.). Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė aiškiai įtvirtino konfiskuotų valstybės naudai transporto priemonių administravimo procedūras ir jų atlikimo eiliškumą: perduodant mokesčių inspekcijai įregistruotas, identifikuotas ir pripažintas tinkamomis eksploatuoti transporto priemones, turi būti perduoti su jomis susiję dokumentai; jeigu transporto priemonės tokių dokumentų neturi, tokių automobilių identifikavimo ir (ar) pripažinimo tinkamomis eksploatuoti veiksmus turi organizuoti institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotini automobiliai; jeigu minėta institucija negali atlikti aukščiau minėtų veiksmų arba transporto priemonės yra mažavertės, jos mokesčių inspekcijai nėra perduodamos; minėtus automobilius savo sprendimu pripažįsta atliekomis institucijos, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, vadovas arba jo įgaliotas asmuo, surašydamas teisės aktų nustatytą dokumentą. Taigi, vienas iš keliamų reikalavimų perduodant mokesčių inspekcijai automobilį yra perdavimas kartu su transporto priemonėmis susijusių dokumentų, kurių pagrindu minėtos transporto priemonės galės būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį. Šiuos dokumentus perduoda institucija, kurios žinioje yra automobilis. Šiuo atveju, Inspekcija teisėtai pranešė komisariatui, kaip institucijai, kurios žinioje yra transporto priemonės, pateikti dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonės yra įregistruotos, identifikuotos, techniškai tvarkingos ir tinkamos eksploatuoti, nes tik šių dokumentų pagrindu Inspekcija gali tęsti turto administravimo procedūras. Pažymėjo, kad antstolė Palma Kisielienė 2010-10-19 patvarkymu Nr. 0093/10/04374 nusprendė perduoti komisariatui medžiagą dėl automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo atliekomis bei nurodė, jei automobilis yra realizuotinas, reikiamus duomenis pateikti Inspekcijai. Šis patvarkymas yra galiojantis ir Komisariatas privalo jį vykdyti, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti Inspekcija perimti minėtą automobilį ir jį administruoti. Inspekcija atliks teisės aktų nustatytus veiksmus Komisariatui įvykdžius patvarkymą – pateikus reikiamus duomenis. Dėl transporto priemonių pripažinimo atliekomis nurodo, kad jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Tuo atveju, jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį valstybės nuosavybėn perduotiną nerealizuotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos (Turto apskaitymo taisyklių 6 p.). Jeigu konfiskuoto turto realizavimo terminas pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas sugedęs, sugadintas, neidentifikuojamas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu eksploatuoti, naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašius turto pripažinimo atliekomis dokumentą. Šį dokumentą pasirašo visi asmenys, kurie dalyvauja jį surašant (Turto apskaitymo taisyklių 20 p.). Įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas, neidentifikuojamos ar eksploatuoti netinkamos transporto priemonės), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtai yra sugedęs, neidentifikuojamas, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti, eksploatuoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu įtraukto į apskaitą turto vertė mažesnė arba nedaug didesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis, taip pat turtas, kuris pagal šių Taisyklių 20 punkto nuostatas pripažintas atliekomis ir kurio mokesčių inspekcija neįtraukia į apskaitą panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 (Turto apskaitymo taisyklių 145 p.). Institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną (neidentifikuojamą netinkamą panaudoti, eksploatuoti) turtą veikia kaip Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytas atliekų turėtojas (Turto apskaitymo taisyklių 146 p.). Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė aiškiai įtvirtino nerealizuotino turto apskaitos ir pripažinimo atliekomis nuostatas: mokesčių inspekcija apskaito tik realizuotiną turtą išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis; jeigu mokesčių inspekcija neapskaito nerealizuotino turto, tokį turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos; nerealizuotinas turtas pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašius turto pripažinimo atliekomis dokumentą; nerealizuotinas turtas panaudojamas arba šalinamas teisės aktų nustatyta tvarka; institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną turtą veikia kaip atliekų turėtojas. Daro išvadą, kad vienas iš keliamų reikalavimų apskaitant mokesčių inspekcijai perduodamą turtą yra jo tinkamumas realizavimui. Nustačius, jog perduodamas turtas yra nerealizuotinas, tokį turtą apskaito ir pripažįsta atliekomis institucija, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas. Šiuo atveju, Inspekcija teisėtai pranešė komisariatui, kaip institucijai, kurios žinioje yra transporto priemonės, apie nerealizuotinus automobilius, todėl jo pareigą apskaityti tokius automobilius ir juos sutvarkyti. Dėl LAT formuojamos praktikos nurodo, kad minėtose bylose buvo nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai antstolis pavedė mokesčių inspekcijai perimti konfiskuotus automobilius, todėl teismai aiškino ir taikė CPK siekdami atskleisti antstolio ir mokesčių inspekcijos santykius vykdymo procese. Šiose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas, koks policijos, kaip institucijos, kurios žinioje yra transporto priemonės, statusas nagrinėjamuose antstolio ir mokesčių inspekcijos santykiuose. Šiuo atveju, skiriasi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės ir nėra pagrindo remtis minėtomis LAT nutartimis. Be to, LAT konstatavo, jog nors pagal (duomenys neskelbtini) str. normos prasmę teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, viena vertus, turi būti perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, tačiau, kita vertus, perduodamo turto priėmimas, kaip toks, neužkerta kelio ir nepašalina pareigos turtą perėmusiai Valstybinei mokesčių inspekcijai laikytis atitinkamų Taisyklių nuostatų, susijusių su antstolio perduoto turto apskaita, saugojimu, realizavimu ir (arba) pripažinimu atliekomis. Taigi, Inspekcija turį teisę prašyti pateikti reikiamus dokumentus, o komisariatas turi pareigą pateikti tokius dokumentus. Dėl Turto apskaitymo taisyklių taikymo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo tvarką (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 2 d.). Pažymėjo, kad Turto apskaitymo taisyklės buvo priimtos įgyvendinant imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. įstatymų leidėjas nustatė, kad konfiskuoto turto perdavimas, apskaitymas, saugojimas, realizavimas, grąžinimas ir pripažinimas atliekomis yra valstybės turto administravimo sudedamoji dalis ir detalią administravimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl valstybės institucijas saisto Vyriausybės nustatytos turto administravimo procedūros. Pažymėjo, kad bendros kompetencijos teismuose buvo sprendžiamas ginčas, kilęs vykdymo procese dėl antstolio teisių ir pareigų, todėl LAT nesprendė klausimo dėl Turto apskaitymo taisyklių taikymo valstybės institucijų atžvilgiu, nes santykiai tarp valstybės institucijų konfiskuoto valstybės naudai turto administravimo procese negali būti vertinami kaip santykiai vykdymo procese. Šiuo atveju, pareiškėjas kaip institucija, kurios žinioje yra transporto priemonės, privalo vykdyti Vyriausybės nustatytus įpareigojimus dėl reikiamų dokumentų pateikimo mokesčių inspekcijai. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad komisariatas nėra institucija, kuri faktiškai (fiziškai) savo žinioje turi transporto priemones. Priimama transporto priemonė apžiūrima, apžiūros rezultatai įforminami transporto priemonės apraše. Aprašą surašo materialiai atsakingas asmuo (dalyvaujant ne mažiau kaip 2 asmenims), aprašas laikomas kartu su daiktų ir vertybių lydimaisiais pirminiais dokumentais. Transporto priemonės saugomos policijos. įstaigoje tam tikslui skirtoje patalpoje arba aptvertoje ir apšviestoje aikštelėje. Jei nėra galimybių policijos įstaigoje saugoti paimtas, konfiskuotas transporto priemones arba transporto priemones, į kurias laikinai apribotos nuosavybės teisės ar kurios yra pripažintos daiktiniais įrodymais, policijos įstaigos vadovo sprendimu jos gali būti saugomos ir kitose tam pritaikytose vietose kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Saugant ne policijos įstaigos paimtas, konfiskuotas transporto priemones arba transporto priemones, į kurias laikinai apribotos nuosavybės teisės ar kurios yra pripažintos daiktiniais įrodymais, policijos įstaigos vadovas, esant tam tikslui skirtiems asignavimams, sudaro pasaugos sutartį su įmone, teikiančia turto saugojimo ir laikymo paslaugas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-12-19 įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 34 - 37 p. (2006-10-17 redakcija, galioja iki šiol)). Tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (Turto apskaitymo taisyklių 5 p.). Taigi, teisės aktai nustato paimamu transporto priemonių administravimo tvarką policijos įstaigoje: atliekama priimamos transporto priemonė apžiūra ir jos rezultatai įforminami transporto priemonės apraše; transporto priemonės saugomos policijos įstaigoje tam tikslui skirtoje patalpoje arba aikštelėje; jei nėra galimybių policijos įstaigoje saugoti automobilių, policijos įstaigos vadovo sprendimu jos gali būti saugomos ir kitose tam pritaikytose vietose; saugant ne policijos įstaigos paimtas, konfiskuotas transporto priemones arba transporto priemones, į kurias laikinai apribotos nuosavybės teisės ar kurios yra pripažintos daiktiniais įrodymais, policijos įstaigos vadovas, esant tam tikslui skirtiems asignavimams, sudaro ekonomiškai pagrįstą pasaugos sutartį su įmone, teikiančia turto saugojimo ir laikymo paslaugas. Kaip matyti iš turto apskaitos bylose esančių transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktų, juose nurodyta, kad komisariato pareigūnai sprendė dėl automobilių nuvežimo į UAB „Sauda“ aikšteles, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei UAB „Efektyvios investicijos“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, daro išvadą, kad komisariatas yra institucija, kurios žinioje yra transporto priemonės ir, kaip buvo minėta, privalo pateikti Inspekcijai dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonės yra įregistruotos, identifikuotos, techniškai tvarkingos ir tinkamos eksploatuoti. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba 2011-03-10 raštu Nr. 10-10-S-5189 pranešė Inspekcijai, kad pagal duomenis, gautus iš VĮ „Regitra“, Transporto priemonių draudikų biuro ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ registrų, automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas, nustatyta tvarka neapdraustas, jam yra atlikta valstybinė techninė apžiūra ir šiai dienai galioja; apdraudus transporto priemonę, viešajame eisme dalyvauti gali. Taigi, šis dokumentas patvirtina, kad komisariatas yra institucija, kurios žinioje yra transporto priemonės, tačiau nepagrįstai atsisako vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimą Nr. 634 ir pateikti Vilniaus AVMI prašomus duomenis. Minėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra perimtas ir įtrauktas į Inspekcijos apskaitą (Inspekcijos 2011-04-01 turto įvertinimo (apžiūros) aktas Nr. (14.12)-179-142, 2011-04-01 turto apskaitos ir perdavimo aktas Nr. 130). Dėl automobilių ,,Mercedes Benz 230“, valst. Nr. WZ 949, „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šiuo atveju, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl įpareigojimo Inspekcijai perimti minėtus automobilius, nes jie yra Panevėžio teritorinės muitinės žinioje, t. y. komisariatas nedisponuoja minėtais automobiliais, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl minėtų automobilių. Panevėžio teritorinė muitinė 2010-02-10 raštu Nr. A3-84-719 informavo, kad automobilis „VW Jetta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pripažintas nerealizuotinas (Inspekcijos 2009-10-07 turto įvertinimo (apžiūros) aktas Nr. (14.12)-179-271), pagal muitinės turto pripažinimo atliekomis aktą buvo perduotas atliekų tvarkytojui, o gauti pinigai pervesti Inspekcijai. Taigi, šie muitinės veiksmai patvirtina, kad komisariatas taip pat privalo vykdyti Turto apskaitymo taisyklių įpareigojimus – surašyti turto pripažinimo atliekomis aktus nerealizuotiniems automobiliams, juos perduoti atliekų tvarkytojui, gautus pinigus pervesti mokesčių inspekcijai. Dėl procesinio termino pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai atsisako perimti transporto priemones, todėl ji skundžia Inspekcijos 2011-02-10 raštą Nr. (14.10)-46-6356. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo atveju, Inspekcija apie nerealizuotinus automobilius ir automobilius neturinčius dokumentų komisariatą informavo dar 2009 ir 2010 m., todėl pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą nes skųsti Inspekcijos veiksmus dėl prašymo pateikti dokumentus ar atsisakymo perimti nerealizuotinas transporto priemones turėjo teisę 2009 ir 2010 m.
Dėl pareiškėjo patikslinto skundo nurodo, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2010-02-10 raštu Nr. A3-84-719 informavo kad automobilis „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pripažintas nerealizuotinas (Inspekcijos 2009-10-07 turto įvertinimo (apžiūros) aktas Nr. (14.12)-179-271), pagal muitinės turto pripažinimo atliekomis aktą buvo perduotas atliekų tvarkytojui, o gauti pinigai pervesti Inspekcijai. Taigi, šie muitinės veiksmai patvirtina, kad komisariatas taip pat privalo vykdyti Turte apskaitymo taisyklių įpareigojimus – surašyti turto pripažinimo atliekomis aktus nerealizuotiniems automobiliams, juos perduoti atliekų tvarkytojui, gautus pinigus parvesti mokesčių inspekcijai. Jeigu konfiskuoto turto realizavimo terminas pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas sugedęs, sugadintas, neidentifikuojamas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu eksploatuoti, naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašius turto pripažinimo atliekomis dokumentą. Šį dokumentą pasirašo visi asmenys, kurie dalyvauja jį surašant (Turto apskaitymo taisyklių 20 p.). Įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas, neidentifikuojamos ar eksploatuoti netinkamos transporto priemonės), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtas yra sugedęs, neidentifikuojamas, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti, eksploatuoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu įtraukto į apskaitą turto vertė mažesnė arba nedaug didesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis, taip pat turtas, kuris pagal šių Taisyklių 20 punkto nuostatas pripažintas atliekomis ir kurio mokesčių inspekcija neįtraukia į apskaitą panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710, todėl automobiliai, kurie pagal Inspekcijos turto įvertinimo (apžiūros) aktus pripažinti nerealizuotinais, institucija, kurios žinioje yra automobiliai, t. y. Vilniaus AVPK, turi priduoti juos utilizavimui (I tomas b. l. 87-90, VI tomas, b. l. 15-16).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo i pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 6 p. yra nustatyta, kad jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą kuris yra realizuotinas. Tuo atveju, jeigu mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybei perduotino nerealizuotino turto, tokį valstybės nuosavybėn perduotiną nerealizuotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Finansų ministerija atsižvelgdama į šią nuostatą daro išvadą, kad VMI prie FM priima tik tą valstybei perduotiną turtą (įskaitant konfiskuotąjį), kuris yra realizuotinas. Nerealizuotino valstybei perduotino turto administravimu užsiima tos institucijos, kurių žinioje toks nerealizuotinas turtas yra. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad VMI, vykdydama konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto perėmimą, jo įtraukimą į apskaitą bei realizavimą arba naikinimą nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytais efektyvumo bei objektyvumo principais. Atkreipti dėmesį į tai, kad VMI prie FM be paminėtų principų, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p. nustatytais įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Nurodytame įstatyme nustatyta, kad įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindu. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiame atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešoje administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Taisyklių 4.6 ir 20 p. yra nustatyta, kad jeigu institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, negali šių transporto priemonių identifikuoti ir (ar) pateikti pripažinimo tinkamomis eksploatuoti dokumente arba jei minėtos transporto priemonės yra mažavertės, jos mokesčių inspekcijai neperduodamos. Tokias transporto priemones savo sprendimu pripažįsta atliekomis institucijos, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, vadovas arba jo įgaliotas asmuo, surašydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą (toliau vadinama - turto pripažinimo atliekomis aktas). Jeigu konfiskuoto turto realizavimo terminas pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas sugedęs, sugadintas, neidentifikuojamas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu eksploatuoti, naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašius turto pripažinimo atliekomis dokumentą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, daro išvadą, kad įgaliojimas pripažinti transporto priemones atliekomis yra suteikiamas ne VMI prie FM, o institucijoms, kurių žinioje yra tos transporto priemonės. Jeigu VMI prie FM 4.6 ir 20 punkte nurodytą turtą pripažintų atliekomis, tokiu atveju VMI prie FM pažeistų Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p. nustatytus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus AVPK nuostatuose jokių funkcijų su konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto apskaitą Vyriausybė VPK nepavedė, tačiau tokius įpareigojimus turi VMI prie FM. Atkreipė dėmesį į tai, kad Policijos veiklos įstatymo 14 str. 3 d. 13 p. yra nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti. Kadangi klausimai, susiję su transporto priemonių administravimu teisės pažeidimų (nusikaltimų) atvejais, neabejotinai įeina į policijos įstaigų funkcijas bei uždavinius, todėl daro išvadą, kad ir disponavimo šiomis transporto priemonėmis klausimai patenka į policijos įstaigų kompetencijos sritį. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.11 p. nustatyta, kad atlieka kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Kadangi nurodytas įstatymas ir nuostatai numato, kad Vilniaus AVPK privalo atlikti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, todėl privalo vykdyti ir Taisyklių, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 4.6 ir 20 p. nustatytas funkcijas. Taip pat nurodo, kad konfiskuoto turto administravimo teisinio reglamentavimo klausimu 2011-02-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje įvyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Policijos departamento prie VRM atstovas. Pasitarimo metu buvo konstatuota, kad, siekiant tinkamai reglamentuoti teisinius santykius konfiskuoto turto realizavimo srityje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengs: (duomenys neskelbtini) str. pakeitimą, numatantį, kad konfiskuotas turtas yra administruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimą, aiškiau reglamentuojant antstolių veiksmus po to, kai teismas konfiskuoja atitinkamą turtą. Finansų ministerija, vadovaudamasi minėtojo tarpžinybinio pasitarimo metu priimtais sprendimais, daro išvadą, kad aukščiau nurodytų teisės aktų pakeitimai bus atlikti atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytą tvarką ir nusistovėjusią praktiką, kai VMI perima tik tokį valstybei perduotiną turtą (įskaitant ir konfiskuotąjį), kuris yra realizuotinas. Tuo tarpu nerealizuotino valstybei perduotino turto VMI ir toliau neperiminės, o tokį turtą pripažinti atliekomis turės ta valstybės institucija, kurios žinioje šis turtas yra. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. 1K-259 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, skirta problemų, susijusių su konfiskuoto nerealizuotino turto bei daiktinių įrodymų administravimo problemoms spręsti. Yra įvykę 3 darbo grupės posėdžiai, priimtos atitinkamos išvados, kurių pagrindu Finansų ministerija parengė, derina su suinteresuotomis institucijomis ir artimiausiu metu pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamą Taisyklių pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad kai valstybės nuosavybėn perduotinas turtas yra nerealizuotinas, tačiau jo vertė yra didelė ir šis turtas gali būti panaudotas pagal netiesioginę paskirtį (detalėms, mokymams ir panašiai), VMI apskaito tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą; atlikusi konfiskuoto nerealizuotino turto apžiūrą ir surašiusi šio turto apskaitos dokumentą. VMI šį dokumentą pateikia institucijai, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, o šios institucijos sprendimu konfiskuotas turtas pripažįstamas atliekomis. Šio projekto nuostatos vertintinos kaip tarpinis variantas siekiant optimaliau administruoti valstybei perduotiną (įskaitant konfiskuotą) turtą (VI tomas, b. l. 113-116).
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad VMI prie FM sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu atsakovė atsisakė perimti į apskaitą konfiskuotas nerealizuotinas transporto priemones. Pareiškėjo skundas yra susijęs su atitinkamų teisės aktų normų taikymu bei valstybei perduotino turto administravimu. Atsižvelgiant į tai, mano, jog valstybei perduotino turto realizavimo klausimas turi būti sprendžiamas atitinkamų valstybės institucijų lygyje, tikslu pasiekti optimalesnio bei efektyvesnio minėtų institucijų bendradarbiavimo šio klausimo administravimo srityje. Todėl pareiškėjo ir atsakovės ginčas turi būti sprendžiamas ne teismo, bet atitinkamų valstybės (tarp jų, ir vykdomosios valdžios) institucijų lygmenyje. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo pateiktas atsakymas yra neišsamus, jo turinys neatitinka LAT suformuotos praktikos, Inspekcija vengia priimti sprendimą iš esmės, spręsti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto administravimo klausimą. Pažymėjo, jog tokie pareiškėjo argumentai neturi pagrindo, nes LAT oficialiai suformuotos valstybei perduotino turto apskaitymo bei realizavimo praktikos nėra, o priimtos nutartys yra procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjant konkrečias bylas, todėl turi būti taikomi tik tokių išnagrinėtų bylų kontekste. Be to, minėtose bylose buvo vertinami bei analizuojami antstolių bei VMI veiksmai. Todėl priimdamas atitinkamas nutartis, LAT juose aiškino ir taikė CPK nuostatas, atsižvelgdamas į antstolių bei VMI atstovų veiksmus vykdymo procese. Minėtose bylose nebuvo sprendžiamas policijos žinioje esančių valstybei perduotinų transporto priemonių administravimo klausimas. Be to, kaip minėta, valstybei perduotinos transporto priemonės yra policijos žinioje, todėl (duomenys neskelbtini) str. nuostatos sprendžiant šį ginčą negali būti taikomos. Taigi, remtis LAT priimtais procesiniais sprendimais dėl antstolių bei VMI atstovų veiksmų pareiškėjas neturi pagrindo. Pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 str. 2 d. nustatyta, jog Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto ir lobių apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo tvarką. Šiuo atveju, teisę nustatyti valstybei perduotino turto disponavimo tvarką Įstatymas delegavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 str. 5 p. nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė remdamasi įstatymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką. Įgyvendindama jai suteiktą teisę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – ir Taisyklės). Vadinasi, Įstatyme konstatuojama, jog konfiskuotu ar valstybei perduotinų turtu disponuojama kitokia, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) str. ne tik apibrėžia, kuriai institucijai perduodamas valstybei perduotinas turtas, bet nurodo, jog įstatymai gali nustatyti kitą šio turto realizavimo tvarką. Vadinasi, įstatymų leidėjas konstatavo, jog VMI nėra vienintelė institucija, kuriai galėtų būti perduotas valstybei perduotinas turtas. Minėtą savo nuostatą įstatymų leidėjas įgyvendino Įstatyme, nurodydamas, jog sureglamentuoti, kuri vykdomosios valdžios institucija bei kokiais atvejais apskaito, realizuoja, pripažįsta atliekomis valstybei perduotiną turtą yra išskirtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės prerogatyva. Vadinasi, Taisykles patvirtinantis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 634 (kaip ir pačios Taisyklės), parengtas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo deleguotą teisę. CK 4.58 str. 2 d. nustatyta, jog bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė. Vadinasi, aukščiausiajai vykdomosios valdžios valstybės institucijai – Lietuvos
Respublikos Vyriausybei įstatymų leidėjas delegavo išskirtinę teisę sureglamentuoti bei nustatyti viso valstybei perduotino turto disponavimo tvarką, savarankiškai paskirstyti resursus bei mechanizmus, kai realizavimas yra susijęs su valstybei perduotinu turtu, ir apie tai konstatavo atitinkamuose įstatymuose (t. y. CPK ir CK). Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ preambulėje nurodyta, jog Taisyklės patvirtintos vadovaujantis įstatymo ir CK atitinkamų straipsnių nuostatomis. Ši aplinkybė patvirtina, jog CPK, CK bei Taisyklių nuostatose nėra ir negali būti įtvirtinta teisės normų kolizija, nes Taisyklės parengtos atsižvelgiant į įstatymo leidėjo numatytą konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto disponavimo alternatyvą (VI tomas, b. l. 122-124).
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Kaip nustatyta administracinės bylos proceso šalių atstovų paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl konfiskuotą turtą realizuoti privalančio subjekto, t. y. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teigia, kad atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai atsisako priimti, apskaityti ir toliau administruoti teismų konfiskuotas nerealizuotinas transporto priemones, su kuo yra susijęs ir ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-10 raštas Nr. (14.10)-46-6356.
Originali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 583 str. 1 ir 2 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01, numatė, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Nuo 2011-10-01 galiojančios redakcijos (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 d. numato, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Iki 2011-10-01 galiojusios redakcijos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatė, kad jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija. Nuo 2011-10-01 galiojančios redakcijos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numato, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. (duomenys neskelbtini) str., reglamentuojančio areštuoto turto realizavimą, 1 ir 2 d. numato, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka. Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. (duomenys neskelbtini) str., reglamentuojantis perduodamo valstybei turto realizavimą, nustato, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Iki 2011-11-18 galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, nedetalizavo perduodamo valstybei turto realizavimo, tačiau nuo 2011-11-18 galiojančios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. numato, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2010 kilusį ginčą dėl konfiskuotą turtą realizuoti privalančio subjekto, 2010-12-14 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad tokių ginčų sprendimo praktika suformuota pastarojo meto kasacinio teismo jurisprudencijoje (2010-10-18 nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. L., bylos Nr.3K-3-397/2010; 2010-12-06 nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. antstolė M. L., bylos Nr.3K-3-537/2010). Nurodytų ir nagrinėjamos bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, visose bylose turi būti aptariamos ir taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Tokios išimtinės būtinybės koreguoti teismų praktiką nagrinėjamu atveju nekonstatuota, todėl teisėjų kolegija šią bylą sprendžia paisydama pirmiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse sukurto precedento. Turto konfiskavimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 str. 10 p.). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. įtvirtintas valstybės turto įgijimo būdas perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą. Taigi teismo sprendimu konfiskavus turtą, jis pereina valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi, bendra taisyklė tokia, kad valstybei atitenkantis turtas perduodamas CPK įvardintai institucijai (Valstybinei mokesčių inspekcijai), o išimtys galimos tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju įstatymai nenustato kitokių antstolio veiksmų negu tų, kurie įtvirtinti (duomenys neskelbtini) str. Atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 691, 692 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, kasacinis teismas konstatavo, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad tokių bylų kontekste teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimu kita įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Kasatorius remiasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 6, 20 punktais, pagal kuriuos turtas, mokesčių inspekcijos pareigūnų pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) ir dėl to negali būti parduodamas, į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas ir pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant turto pripažinimo atliekomis aktą. Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, (duomenys neskelbtini) straipsnio kontekste negali būti vertinamos kaip įstatymas, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į Taisykles, kaip teisės aktą, nustatantį (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintos antstolio pareigos perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą išimtį. Kadangi Civilinio proceso kodeksas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės teisės šaltinių hierarchijoje yra skirtingo lygio teisės aktai, rėmimasis poįstatyminiame akte nustatytu reglamentavimu yra ydingas aiškinant įstatyme nustatytą reglamentavimą, ir todėl negalimas toks sisteminis CPK normų ir Taisyklių aiškinimas, kaip siūlo kasatorius. Minėta, kad Taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali būti pakeistas įstatyme nustatytas reglamentavimas.
Kadangi nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingas teisinis reglamentavimas iš esmės nėra pakitęs, t. y. (duomenys neskelbtini) str. išliko įtvirtinta antstolio pareiga teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, kitais įstatymais, o ne poįstatyminiais aktais, išimtys nėra numatytos, be to, nuo 2011-11-18 galiojančios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. netgi detalizuotas konfiskuoto turto perdavimas valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra jokio pagrindo atitinkamų teisės aktų nuostatų dėl konfiskuotą turtą realizuoti privalančio subjekto aiškinti kitaip, nei tai padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010-12-14 nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-574/2010. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis konfiskuotą turtą kartu su jo arešto aktu bei kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais gali perduoti tik valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai iki kitais įstatymais bus nustatyta kitokia valstybei perduodamo turto realizavimo tvarka. Kitoms institucijoms antstolis perduoti konfiskuoto turto negali, kadangi tokie jo veiksmai prieštarautų imperatyvioms CPK nuostatoms, todėl kompetentinga Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga negali atsisakyti priimti jai antstolio patvarkymu perduodamo konfiskuoto turto.
Atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas, galima teigti, kad kompetentinga Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga, kaip ir konfiskuojant alkoholio produktus, tabako ir tabako gaminius, laukinius augalus ir gyvūnus (Taisyklių 9-10 p., 10³ p.), neturi apskaityti valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto – tokį valstybės nuosavybėn perduotiną nerealizuotiną turtą privalo apskaityti ir pripažinti atliekomis kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, o turto konfiskavimo atveju – administracinio teisės pažeidimą tyrusi ar ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusi institucija, kurios žinioje Taisyklių prasme ir yra minėtas turtas. Pareiškėjos teiginiai, kad tokia veikla, t. y. konfiskuoto turto apskaitymas ir pripažinimas nerealizuotinu, nėra būdinga policijos įstaigoms, tokia funkcija nenumatyta nei Policijos departamento, nei pareiškėjos nuostatuose, nėra reikšmingi, kadangi, kaip matyti iš galiojančios redakcijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98, 11.11p., šiai institucijai priskirtų funkcijų sąrašas nėra baigtinis (atlieka kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas), savo nuostatų, kuriuose taip pat neturėtų būti baigtinio funkcijų sąrašo, pareiškėjas nepateikė, todėl pareigas, atsirandančias Taisyklių pagrindu, vykdyti privalo.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-10 raštas Nr. (14.10)-46-6356 (I tomas, b. l. 6-7), kuriame išdėstyta šio viešojo administravimo subjekto pozicija kitam nepavaldžiam administravimo subjektui dėl konfiskuotą turtą realizuoti privalančio asmens, grąžinti pateikti dokumentai ir paprašyta pateikti atitinkamus dokumentus, nėra administracinis aktas ABTĮ prasme, iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. nesukūrė nei pareiškėjai, nei atsakovei teisių ir pareigų, yra informacinio pobūdžio apie atliekamus veiksmus, todėl reikalavimas dėl tokio dokumento panaikinimo nenagrinėtinas teisme (ABTĮ 101 str. 1 p.), o tokio pobūdžio ginčas – dėl konfiskuotą turtą realizuoti privalančio subjekto – išsprendžiamas nagrinėjant ginčą dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, šiuo atveju – nagrinėjant reikalavimą dėl įpareigojimo perimti teismų konfiskuotas transporto priemones.
Pareiškėjos Vilniaus AVPK reikalavimas atsakovei Vilniaus AVMI dėl įpareigojimo paimti apskaityti ir administruoti skunde nurodytas teismų konfiskuotas transporto priemones yra nepagrįstas ir dėl to, kad yra pareikštas netinkamam atsakovui: iki 2011-07-29 galiojusios redakcijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 (toliau – ir Nuostatai), 9.7 p. numatė, kad VMI prie FM, spręsdama jai iškeltus uždavinius, koordinuoja ir kontroliuoja nustatytų konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir sunaikinimo procedūrų laikymąsi TVMI. 2011-07-25 įsakymu Nr. 1K-249, įsigaliojusiu nuo 2011-07-29, Nuostatų 9.7 p. buvo pakeistas ir nuo tada nustato, kad VMI prie FM, o ne TVMI, vykdo konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, kitais būdais į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Teismas tiek 2011-07-11 nutartimi (VI tomas, b. l. 109-110), tiek 2011-12-12 teismo posėdyje siūlė pareiškėjui Vilniaus AVPK pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pastarasis tai daryti atsisakė.
Dalies reikalavimo dėl įpareigojimo perimti dalį transporto priemonių pareiškėjas atsisakė. ABTĮ 101 str. 3 p. numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Pareiškėjas skundo atsisakė, bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos. Kadangi priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo atsisakymo nuo skundo, nėra, atsisakymas nuo skundo priimamas, byla nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 ir 3 p.127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Priimti pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsisakymą nuo skundo atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dalyje dėl reikalavimo paimti apskaityti ir administruoti transporto priemones „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motociklo „Kawasaki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Infinity FX 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. NVD (skaičiai nenurodyti), „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Ka“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris „Qingqi“, valstybinis Nr. 18 AKR, „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 205“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Siera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą Nr. I-2312-624/2011 šioje dalyje nutraukti.
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-2312-624/2011 pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dalyje dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-10 rašto Nr. (14.10)-46-6356 panaikinimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.