Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto – atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, išsituokusios, vidurinio išsilavinimo, dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančios ir gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini)atstove 2018 m. spalio 18 d., 16.54 val., pateikė importo deklaraciją MRN 18LTKC0100IM091073, kurioje į prekių bendrąją faktūrinę vertę 22 langelyje ir prekių vertę 46 langelyje neįtraukė 29040 NOK prekių vertė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 129959 (2018 m. spalio 10 d.), todėl neteisingai buvo suskaičiuota prekių statistinė vertė. Perskaičiuotina prekių bendroji faktūrinė vertė iš 20482 Eur į 49522 NOK, perskaičiuotinas PVM (B00) iš 535 Eur į 1174 Eur, papildomai apskaičiuotina 639 Eur PVM (B00) ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu R. T. parodė, kad atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas su kroviniu ir pateikė krovinio dokumentus. Kaip seniai dirbančiai tokį darbą pasirodė, kad pagal krovinio svorį ne visai atitinka jo vertė, todėl paskambino UAB (duomenys neskelbtini)atstovui ir paklausė, ar viskas gerai su svoriu ir su pinigais, taip pat paklausiau, ar tikrai yra tik viena sąskaita. Atstovas užtikrino, kad tikrai taip. Tada pati užpildė deklaraciją ir ją išsiuntė į muitinę. Po kurio laiko iš muitinės gavo pranešimą, kuriame buvo nurodoma pateikti papildomus dokumentus, t. y. eksporto deklaraciją. Tada vėl paskambino vežėjo atstovui, kad pateiktų eksporto deklaraciją. Atstovas po kurio laiko atsiuntė eksporto deklaraciją, kurioje buvo įrašyti du Invoisai, t. y. dvi sąskaitos, kuriose nurodyta prekių vertė. Paskambinusi atstovui paklausė, kodėl skiriasi prieš tai pateiktas dokumentas. Šis pasakė, kad ten buvo klaida ir, kad turi būti du Invoisai. Kai vežėjo atstovas atsiuntė antrą laišką, paskambinusi muitinei paaiškino visą situaciją. Muitinė nurodė atsiųsti pataisymus ir leido deklaraciją pataisyti, nes šiuo atveju buvo „geltonas kanalas“, t. y. buvo tikrinami tik dokumentai, ir deklaraciją buvo galima taisyti. Nusiuntė pataisytą deklaraciją su teisinga prekių verte, bet deklaravimas vis tiek buvo sustabdytas. Tada muitinė kitą dieną priėmė sprendimą, kad negalima krovinio išleisti, nes neteisingai deklaruota suma. Padarė viską, kas nuo jos priklausė, ir apie viską informavo muitinę. Pateikdama deklaraciją neturėjo jokio tikslo nuslėpti mokesčius. Klaidingi duomenys muitinei buvo pateikti todėl, kad pateikė tokius duomenis, kokius gavo iš vežėjo UAB (duomenys neskelbtini).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Iš Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (6.5)-1B-11021 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad R. T., būdama UAB (duomenys neskelbtini)atstovė, 2018 m. spalio 18 d. pateikė muitinei deklaraciją importo procedūrai 18LTKC0100IM091073, kuri buvo priimta 15.08 val. Dokumentinį tikrinimą atliekantis pareigūnas (Kauno teritorinės muitinės Kauno Centro krovinių postas), atlikęs tikrinimą pagal pateiktus dokumentus (sąskaita Nr. 129937 2018-10-10 vertė 20482 NOK – pridėta kartu su pateikta deklaracija), 15.42 val. pateikė deklarantui (R. T.) žinutę Muitinių deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis „Prašome pateikti prekių vertę pagrindžiančių dokumentų (sąskaitų už tarpininkavimą, pirkimo sutarčių, apmokėjimo už prekes, eksporto deklaracijos ir kt.) skenuotas kopijas“. 16.37 val. R. T. atsiuntė naujai pataisytą deklaraciją, kurioje buvo įrašyti papildomi dokumentai (sąskaita Nr. 129959) ir perskaičiuoti mokesčiai pridedant šios sąskaitos Nr. 129959 vertę (deklaracijos 22 langelyje įrašyta 49522 NOK (vietoje ankščiau nurodytos 20482 NOK sumos) bei deklaracijos 47 langelyje nurodyta 1125 Eur (vietoje ankščiau nurodytos 535 Eur sumos). 17.10 val. atsakant į muitinės pranešimą R. T. pridėjo sąskaitą Nr. 10/18, 2018-10-18 už transportavimą ir atsakė pranešimu „PAPILDOMŲ DOKUMENTŲ: MOKĖJIMŲ, SUTARČIŲ NETURIME“. 16.54 val. muitinės pareigūnas nepriėmė deklaracijos taisymo, nurodant nepriėmimo priežastį „Pagal Sąjungos Muitinės Kodekso (Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas), 173 straipsnio 2 dalies b punktą muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi“. 17.17 val. muitinės pareigūnas parašė R. T. „Prašome pateikti eksporto deklaraciją ir pirkimo sąskaitą Nr. 129959 2018-10-10, nes ši sąskaita buvo įrašyta atsiųstame deklaracijos taisyme“. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. MDAS priemonėmis pateikė sąskaitą Nr. 129959 2018-10-10 su-29040 NOK verte. 18.04 val. muitinės pareigūnas parašė „Deklaracija bus neišleista dėl nustatytų neatitikimų. Muitinės deklaracijoje MRN 18LTKC01001M091073 į prekių bendrąją faktūrinę vertę 22 langelyje ir prekių vertę 46 langelyje neįtraukta 29040 NOK prekių vertė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 129959 (2018-10-10), neteisingai apskaičiuota prekių statistinė vertė, papildomai apskaičiuotina 639 Eur PVM. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 str. 22 straipsnio 6 dalimi, galite pareikšti savo nuomonę“. 19.30 val. administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. MDAS priemonėmis atsakė „Prašome sprendimo priėmimą atidėti iki 2018-10-19 10 valandos. Laikas reikalingas paaiškinimų iš atsakingų asmenų gavimui. Ačiū“. 2018 m. spalio 19 d. susirašinėjimas MDAS priemonėmis buvo vykdomas tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos R. T. ir Kauno teritorinės muitinės Panevėžio 1 kategorijos krovinių posto. 2018 m. spalio 19 d., 8.44 val., UAB (duomenys neskelbtini)deklaranto atstovas A. K. pateikė MDAS priemonėmis raštą. 2018 m. spalio 19 d., 8.45 val., UAB (duomenys neskelbtini) deklaranto atstovas A. K. pateikė MDAS priemonėmis užsienio deklaraciją. 2018 m. spalio 19 d., 8.55 val., muitinės pareigūnas MDAS priemonėmis išsiuntė IESUPLT pranešimą deklarantui „Prašome pateikti paaiškinimą iki 2018 m. spalio 19 d., 13 val., kodėl 22 langelyje ir prekių vertės 46 langelyje neįtraukta 29040 NOK prekių vertė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 129959 (2018-10-10), neteisingai apskaičiuota prekių statistinė vertė“. 2018 m. spalio 19 d., 9.48 val., administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. pateikė paaiškinimą (b. l. 25-26).

Iš 2018 m. spalio 19 d. elektroninės importo deklaracijos18LTKC0100IM09B05 matyti, kad joje deklaruotos dvi prekės (izoliuoti elektros kabeliai ir lankstūs plastikiniai vamzdeliai). Deklaracijos 22 langelis nurodo abiejų prekių bendrą sandorio vertę – 49522 NOK (49522/9,547 – 5181,78 Eur). Ši suma, kuri viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, susideda iš dviejų dalių – 47432 NOK (42 deklaracijos langelis – izoliuotų elektros kabelių vertės) ir 2090 NOK (2 deklaracijos lapas, 42 langelis – lanksčių plastikinių vamzdelių vertės) (b. l. 42-45).

Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Būtent pagal šią teisės normą administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. T..

Europos Sąjungos Komisijos 2015 m. liepos 28 d. Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Neginčytina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

R. T. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino. Iš R. T. 2018 m. spalio 19 d. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 18 d. iš vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) gavo dokumentus importo deklaracijai 18LTKC0100IM091073. Prie dokumentų nebuvo pridėta finansinio dokumento. Kreipėsi į vežėją, kuris pateikė sąskaitą 129937 2018-10-15. Papildomai UAB „S“ darbuotojo M. B. paklausė, ar nėra daugiau sąskaitų, ir, gavusi patikinimą, jog nėra, pateikė EID duomenis į MDAS sistemą. EID įforminimo metu UAB „S“ darbuotojas R. J. informavo, kad siuntai pagal CMR BP 1774656 Norvegijoje yra išrašytos dvi sąskaitos ir pateikė antrą sąskaitą 129959 2018-10-10. Paskambinusi į Kauno teritorinę muitinę gavo patikinimą, kad EID tikslinimas bus priimtas, todėl pateikė EID 18LTKC0100IM091073 prašymą IE513 taisyti deklaraciją. Ilgai negavus MDAS pranešimo dar kartą paskambino į muitinę, bet buvo pranešta, jog tikslinimas nebus priimtas (b. l. 7). Teismo posėdžio metu R. T. taip pat paaiškino, kad klaidingus duomenis pateikė ne dėl to, kad siekė suklaidinti muitinę ar ką nors nuslėpti, o dėl to, kad vežėjo UAB „S“ atstovas jai pačiai iš pradžių pateikė tik vieną sąskaitą faktūrą ir užtikrino, kad šiuo atveju tokia sąskaita išrašyta tik viena. Vėliau paaiškėjo, kad visgi buvo dvi sąskaitos. Kai UAB „S“ vairuotojas atvežė krovinį ir dokumentus, jai kilo įtarimas, kad pagal krovinio svorį jo vertė, nurodyta pateiktoje sąskaitoje, galimai yra per maža. Dėl to pati paskambino UAB „S“ atstovui. Atstovas užtikrino, kad šiam kroviniui išrašyta tik viena sąskaita. Gavusi tokį vežėjo atstovo patikinimą pateikė muitinei importo deklaraciją MRN 18LTKC0100IM091073. Muitinė, patikrinusi deklaracijoje nurodytus duomenis, paprašė pateikti eksporto deklaraciją. Šią deklaraciją turėjo vežėjas, todėl dar kartą pati kreipėsi į UAB „S“. Kai UAB „S“ atstovas atsiuntė eksporto deklaraciją, iš jos turinio pamatė, kad yra išrašytos dvi sąskaitos. Šiose sąskaitose nurodyta krovinio vertė ir svoris sutapo. Susiklosčius tokiai situacijai paskambino muitinės atstovui ir paklausė, ar galės pateikti pataisytą deklaraciją, nes šiam kroviniui buvo nustatytas „geltonasis kanalas“, t. y. buvo tikrinami tik krovinio dokumentai, ir tokiu atveju taisyti deklaraciją yra leidžiama. Muitinės atstovas patvirtino, kad deklaraciją pataisyti galima, o kai pateikė pataisytą, ji buvo atmesta. Šiuos R. T. parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Iš 2018 m. spalio 17 d. eksporto deklaracijos matyti, kad joje yra nurodytos dvi sąskaitos, t. y. Nr. 129959 ir Nr. 129937 (b. l. 101). Iš UAB „S“ ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2018 m. spalio 18 d., 14.07 val., UAB „S“ atsiuntė tik vieną sąskaitą Nr. 129937 (b. l. 103). Muitinė, gavusi pirminę deklaraciją, 2018 m. spalio 18 d., 15.42 val., R. T. pareikalavo pateikti papildomus dokumentus (b. l. 106). Tada R. T. kreipėsi vėl į UAB „S“ atstovą dėl papildomų dokumentų ir tą pačią dieną tik vėliau, t. y. 16.10 val., UAB „S“ atstovas patvirtino, kad iš tikrųjų buvo dvi sąskaitos ir R. T. atsiuntė dar vieną (b. l. 104). Gavusi antrą sąskaitą R. T. 2018 m. spalio 18 d., 16.37 val. ir 17.24 val., muitinei pateikė deklaraciją tikslinančius duomenis (b. l. 107-108), o vėliau ir patikslintą deklaraciją su abiem sąskaitomis Nr. 129959 ir Nr. 129937 bei šioje deklaracijoje nurodytomis teisingomis vertėmis (b. l. 114-116).

Kaip matyti iš aptartų duomenų, R. T., muitinei pateikdama pirminę importo deklaraciją MRN 18LTKC0100IM091073, vadovavosi vežėjo jai pateiktais dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. T., kilus abejonių dėl to, ar pagal krovinio svorį jo vertė nėra per maža, iš karto kreipėsi į vežėjo UAB „S“ atstovą, klausdama, ar kroviniui priklauso tik viena jai pateikta sąskaita. Ir tik gavusi patikinimą, kad sąskaita yra viena, pateikė deklaraciją. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju klaida deklaracijoje, kaip jau anksčiau aptarta, buvo nulemta išimtinai vežėjo neapdairumo muitinės tarpininkui pateikiant tik vieną sąskaitą. R. T. pagrįstai tikėjosi, kad vežėjo pateikti duomenys yra teisingi, o aplinkybė, jog muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad turi būti dar viena sąskaita, niekaip nepatvirtina, kad R. T. dėl savo kaltės deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis.

Akivaizdu, kad aptarta situacija R. T. suklaidino, ji pagrįstai tikėjosi, jog į muitinės deklaraciją įtraukdama vežėjo pateiktoje sąskaitoje nurodytus duomenis jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pabrėžtina, kad taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl R. T. kaltės, todėl laikytina, kad R. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta klaidinga perskaičiuotina prekių bendroji faktūrinė vertė, t. y. iš 20482 Eur į 49522 NOK, nors visur buvo skaičiuojama Norvegijos kronomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, teiseną R. T. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.