Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aiba“, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) Nemokumo klausimai. 2023 m. vasario 13 d. nutartimi UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur finansinio reikalavimo nagrinėjimas išskirtas į atskirą bylą.

2. Nemokumo administratorė su pareiškėjos UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur finansiniu reikalavimu nesutinka ir prašo jo netvirtinti. Nurodo, kad 12 095,37 Eur dydžio reikalavimas yra grindžiamas lokaline sąmata Nr. R-BSTJV22-2074033. Minėta sąmata parengta dėl to, kad UAB „Aiba“ atlikus darbus pagal tarp šalių 2016 m. vasario 3 d. pasirašytą rangos sutartį (toliau - Rangos sutartis) buvo nustatyti atliktų darbų defektai, kurių ištaisymas reikalauja 12 095,37 Eur dydžio išlaidų. BUAB „Aiba“ nustatė, jog pareiškėjos lokalinėje sąmatoje nurodyti defektų šalinimo darbai pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo pateikimo dieną dar nebuvo ir iki šiol nėra atlikti. Pažymėjo, kad pareiškėja prašymo pateikimo dieną dar nebuvo ir nėra patyrusi 12 095,37 Eur dydžio išlaidų už defektų šalinimą. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo teisė atsiras tik tada, kai pareiškėja pateiks įrodymus, jog iš tikrųjų patyrė defektų šalinimo išlaidas (Rangos sutarties 6.5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB Mano Būstas Šiauliai ginčijamas 12 095,37 Eur kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtinamas.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

7. JANĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 2,3 dalys).

8. Nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, aiškinant Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

10. Dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB Mano Būstas Šiauliai teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2014 m. birželio 20 d. pasirašytos sutarties tarp Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos dalyvių ir UAB Mano Būstas Šiauliai Nr. ŠB-SUT-14-0112 pagrindu.

12. 2016 m. vasario 3 d. tarp UAB Mano būstas Šiauliai (buv. UAB „Šiaulių būstas“) ir UAB „Aiba“ buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. ŠB-SUT-11v-263 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Aiba“ atliko namo, adresu (duomenys neskelbtini), Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. UAB „Aiba“ pagal Sutartį rangos darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. spalio 10 d. Remiantis Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, UAB „Aiba“ Sutarties sąlygas įvykdė 2018 m. lapkričio 28 d.

13. Sutarties 3.13. punkte numatyta, kad „Sutarties kaina yra galutinė ir nekeičiama dėl jokių priežasčių“. Sutarties 3.14. numatyta, jog „Rangovas garantuoja, kad yra pilnai susipažinęs su visa informacija, reikalinga Darbams atliki ir užtikrina, kad atliks visus Darbus už šioje Sutartyje nurodytą kainą“.

14. Byloje UAB Mano Būstas Šiauliai pateikti raštai įrodo, kad ji ne kartą kreipėsi į UAB „Aiba“ dėl netinkamos kokybės darbų, kvietė atstovus atvykti į apžiūras. Pirma pretenzija su nustatytais defektais UAB „Aiba“ pateikta 2019 m. gegužės 28 d.

15. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. buvo gautas Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pranešimas, kuriame nurodoma, kad <...> UAB „Aiba“ direktorius I. B. UAB Šiaulių būstas pateikė netikrus draudimo liudijimus (polisus): 1. Polisą Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. 2. Polisą Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. 3. Polisą Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. Tokiu būdu galimai tyčia suklaidino UAB Šiaulių būstas ir išvengė turtinių prievolių apdrausti rangovo civilinę atsakomybę, kurių bendra vertė 1377 Eur 93 ct.“ Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-914/2021 pripažino UAB „Aiba“ ir jos vadovą I. B. padarius jiems inkriminuojamas veikas (I. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis).

16. 2018 m. gruodžio 4 d. UAB „Aiba“ sudarė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-83039, ir Draudikas išdavė Draudėjui garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą Nr. GA 83039, kuris galiojo iki 2019 m. lapkričio 29 d. imtinai, 2019 m. spalio 3 d. UAB Mano Būstas Šiauliai kreipėsi raštu Nr. MBS-RS-19-2808 į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su prašymu užtikrinti patirtų nuostolių kompensavimą. 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikta ekspertizė ir surašytas nepriklausomo eksperto nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimo aktas. 2020 m. vasario 25 d. gautas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštas, kuriuo patvirtinama, jog UAB „Aiba“ nepriklausomo eksperto išvadose nurodytus defektus pašalino. Taigi, atsakovės nepagrįstai nurodo, kad pareiškėja apie atliktų darbų galimus defektus žinojo jau nuo 2018 m. ir iki 2023 m. vasario mėnesio nepradėjo galimų defektų taisyti.

17. Pareiškėja nurodo, kad po aptartos situacijos ir perduotų atliktų darbų garantiniu laikotarpiu pradėjo ryškėti kiti defektai, tokie kaip: namo stogo skardos sujungimų nesandarumas, plyšiai prie švieslangių ir tokiu būdu atsiradęs lietaus vandens pratekėjimas į Namo vidų ir kt. Pareiškėja 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. MBS-RS-21-3733 kreipėsi į UAB „Aiba“ su prašymu neatlygintinai pašalinti statybos defektus ir apie darbų eigą informuoti pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad į pateiktą prašymą/pretenziją sureaguota nebuvo, 2021 m. vasario 7 d. kreipėsi į UAB „Aiba“ su kvietimu 2021 m. vasario 18 d. dalyvauti Namo apžiūroje defektų nustatymui. UAB „Aiba“ atstovai nustatytu laiku į apžiūrą neatvyko, todėl 2021 m. kovo 30 d. pareiškėja pakartotinai išsiuntė kvietimą dalyvauti 2021 m. balandžio 20 d. Namo apžiūroje. Į šį kvietimą UAB „Aiba“ nereagavo. 2021 m. spalio 19 d. buvo fiksuoti nauji defektai, išsiųsta pretenzija atsakovei, tačiau jokie darbai pagal pateiktą pretenziją atlikti nebuvo.

18. 2022 m. birželio 6 d. atlikta statinio apžiūra ir surašytas Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA483234. 2022 m. liepos 28 d. pareiškėja išsiuntė UAB „Aiba“ galutinę pretenziją iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. pašalinti nustatytus defektus ir apie darbų eigą pranešti pareiškėjai. Darbai atlikti nebuvo.

19. Sutarties 3.11. punktas numato, jei šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Šalis, kurios teiginius dėl atliktų darbų kokybės ekspertas paneigia, atlygina kitai šaliai visas eksperto darbo išlaidas. Šios nuostatos pagrindu pareiškėja kreipėsi į ekspertą dėl išvados pateikimo. 2022 m. lapkričio 29 d. buvo parengta ir pareiškėjai pateikta eksperto išvada, kurioje nustatyti defektai ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Defektai yra nustatyti per garantinį terminą. Eksperto išvados pagrindu buvo parengta Lokalinė sąmata Nr. R-BST-V22-2074033, kurioje įvertinus reikiamus atlikti darbus, apskaičiuota darbų kaina yra 12 095,37 Eur.

20. Sutarties 6.5. punktas numato, jei rangovas nepašalina garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų defektų ir/ar trūkumų per užsakovo rašte nustatytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis pašalinti nustatytus darbų trūkumus ir/ar defektus, o Rangovas šiuo atveju įsipareigoja ne ginčo tvarka kompensuoti Užsakovo dėl to patirtus nuostolius, kurie yra lygūs defektų pašalinimo vertei, kuri nustatoma pagal trečiojo asmens, pašalinusio defektus, pateiktas sąskaitas.

21. Remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.664 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 2 dalis).

22. Vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 1 dalimi, rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Sutarties šalys turi teisę įstatymų nustatytą garantinį terminą savo susitarimu pratęsti (CK 6.697 straipsnio 2 dalis). Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

23. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, CK 6.209, CK 6.213, CK 6.217, CK 6.256, CK 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno audinių projektas“ v. UAB „Irlanda“, bylos Nr. 3K-3-74-421/2015, ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija v. UAB „Klaipėdos apdaila“, bylos Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.).

24. Kasacinio teismo pažymėta, kad reikalavimas priteisti (grąžinti) iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013). Taigi, reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems.

25. Teismas pažymi, kad CK 6.665 straipsnio 2 dalis numato, jog rangovas vietoje trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma. Teismas atsižvelgia į tai, kad visų atliktų darbų rezultatas kreditorės priimtas, darbų rezultato rangovui grąžinti nereikalaujama ir nėra tokios galimybės, nes bankrutuojanti bendrovė veiklos nebevykdo.

26. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę, užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju užsakovas galėjo rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jei jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynybos būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Teismas tenkindamas kreditoriaus reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad darbų trūkumų faktas, apimtis ir jų pašalinimo kaina yra tinkamai nustatyti ir įrodyti aptartais dokumentais. Kreditorė nėra atlikusi trūkumų šalinimo darbų, tačiau yra pateikusi preliminarius būsimas išlaidas pateisinančius dokumentus, šios išlaidos teismo vertinimu ateityje gali tik didėti dėl kylančių statybos darbų kainų. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta ieškovės teisė įtvirtinta Sutarties 6.5. punkte, tačiau kreditorės reikalavimas savo esme pripažintinas atitinkantis užsakovo teisių gynimo būdą įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra, užsakovo teisę reikalauti sumažinti (gražinti permoką ir priteisti gražintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte.

27. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinti, jog Lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų ir medžiagų kaina ateityje bus mažesnė ir kreditorė sutaupys lėšas atsakovės sąskaita. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas kreditoriaus reikalavimą tenkinti ir priteisti iš atsakovės Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų trūkumų šalinimo vertę. Teismas tvirtina UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Aiba“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 5 punktais, 15 straipsniu, 41-42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73-74 straipsniais, 185 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti kreditorės UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Aiba“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.