- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2-2355-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14367-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- L. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti ieškovui iš atsakovo V. M. 400,00 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 21 d. su atsakovu sudarė žodinę sutartį dėl glaistymo ir dažymo darbų, bute esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakovu susitarė, kad darbai ir medžiagos kainuos 850,00 Eur. Atsakovo prašymu pinigai buvo pervesti į L. B. banko sąskaitą, tokiu būdu pinigai pasiekė atsakovą. Atsakovas darbus pradėjo, bet jų nepabaigė ir dingo, nebuvo įmanoma susisiekti. Ieškovas suprato, kad atsakovas glaistymo ir dažymo darbų užbaigti neketina, todėl ieškovas kreipėsi į policiją. Po policijos tyrimo atsakovas susisiekė su atsakovu ir šalys žodiniu susitarimu įvertino neatliktų darbų kainą (400,00 Eur), taip pat SMS žinutėmis susitarė, kad atsakovas pinigus išmokės dalimis ir įsipareigojo sumokėti pinigus iki 2019 m. balandžio 30 d. Iki sutartos datos ieškovas pinigų negavo, todėl kreipėsi į teismą.
2.1. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog su ieškovu sutarė 6,5 Eur įkainį už kvadratinį metrą už dažymo ir glaistymo darbus, taip pat susitarė už medžiagas mokėti atskirai. Ieškovas atsakovui per tris pavedimus sumokėjo 850,00 Eur. Pinigai buvo sumokėti į atsakovo nurodytą banko sąskaitą priklausančią L. B. Tai nebuvo galutinė darbų kaina, kadangi darbai vyko eigoje. Ieškovas iš pradžių sumokėjo už medžiagas, o vėliau mokėjo du kartus už darbus. Matant, jog atsakovas nesiruošia iki galo atlikti darbų, atsakovui buvo tris kartus pasakyta ką reikia pataisyti, kad darbai būtų priimti, tačiau atsakovas to neįvykdė. Ieškovas mano, jog sumokėjo 400,00 Eur per daug. Ieškovas nurodė, jog buvo netinkamai atlikti glaistymo darbai, kadangi sienos nebuvo lygios ir dažymo, kadangi buvo blogai išdažyta, apdažyti langai, jų kraštai. Tiksli darbų baigimo data nebuvo nustatyta. Teismui pateiktos nuotraukos darytos 2018 m., kai kurios nuotraukos, šių metų. Naujai nusamdytas meistras atliko viso buto, išskyrus sandėliuko, sienų lyginimo ir dažymo darbus. Butas yra dviejų kambarių.
II. Atsikirtimai į ieškinį
3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. pabaigoje ieškovas su atsakovu sudarė žodinę sutartį, pagal kurią susitarė, jog atsakovas atliks vidaus apdailos darbus ieškovo bute. Susitarė, jog ieškovas perves pinigus už medžiagas ir etapais už atliktus darbus į atsakovo motinos – L. B., banko sąskaitą. Skirtingai nei nurodo ieškovas, šalys nesutarė, kad atsakovo atlikti darbai ir medžiagos iš viso kainuos 850,00 Eur, kadangi atsakovas dirba pagal įkainį už kvadratūrą. Ginčo objekte atsakovas sutarė atlikti šiuos darbus: 1) glaistymo-dažymo 89,20 kv.m.* 7 Eur/1 kv.m. – 624,40 Eur; 2) angokraščių apdaila 19 m * 7 Eur/1 kv.m. – 133,00 Eur; 3) apdailinių kampukų dėjimas 19 m* 3 Eur/1 m – 57,00 Eur; 4) apdailinių puskampių dėjimas – 30 m* 2,5 Eur/1 kv. m. – 75 Eur; 5) ventiliacijos grotelių įdėjimas – 35 Eur. Iš viso: 924,40 Eur už atliktus darbus ir papildomai už tam sunaudotas medžiagas pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir kvitus. Medžiagoms, išskyrus dažus, atsakovas išleido 134,60 Eur. Tai patvirtina pridedamos sąskaitos ir čekiai. Kadangi visi užsakovai nori įsirengti būstus kuo pigiau, šalys sutarė, kad už sienų dažus kvito nebus, bet jie kainuos ženkliai pigiau nei perkant parduotuvėje ir gaunant čekį. Už 20 litrų dažų, atsakovas sumokėjo 126,00 Eur. Ieškovas medžiagų pirkimui atsakovui sumokėjo 200,00 Eur, atsakovas už medžiagas yra sumokėjęs 260,60 Eur, todėl ieškovas nėra atsakovui atidavęs 60,60 Eur likučio. Ieškovas pateikia mokėjimo pavedimų kopijas, tačiau atsakovas negali pasakyti ar tai visi atlikti mokėjimai. Atsakovas neigia, jog ieškovui rašė SMS žinutes, kuriose sutiko sumokėti 400,00 Eur dalimis.
3.1. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškovu susitarė dėl glaistymo – dažymo darbų, kampų dėjimo darbų, grotelių keitimo darbų, angokraščių apdailos. Sutarties šalys nesurašė. Atsakovui buvo pervesta 850,00 Eur. Atsakovas numatė, jog darbus atliks per porą mėnesių. Buto plotas, kuriame buvo atliekami darbai, sudarė 89 kvadratinius metrus. Darbai buvo atlikti prieškambaryje, salone, dalyje koridoriaus ir miegamajame. Atsakovas nurodė, jog atliko visus darbus. Ieškovas atsakovui nurodė, jog buvo ištepliotas langas, puskampių suvedimas su siena buvo blogas, daugiau pretenzijų ieškovas atsakovui neturėjo. Ieškovui toks darbas netiko. Atsakovui buvo siūloma perdaryti darbus, kuriuos jis kelis kartus perdarinėjo, kadangi ieškovas buvo priekabus. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų neaišku koks ten butas, neaišku koks laikas, neaišku kada fotografuota. Atsakovas sutinka, jog nuotraukose užfiksuoti darbai yra nekokybiški, tačiau nesutinka, jog tai jo atlikti darbai. Atsakovas patvirtino, jog byloje kilusio ginčo metu, su atsakovu susisiekė policija. Atsakovas neigia, jog byloje pateiktos SMS žinutės yra rašytos atsakovo.
3.2. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
III. Liudytojų parodymai
4. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad jo ir ieškovo nesieja giminystės ryšiai, anksčiau su ieškovu nebuvo pažįstami, atsakovo nepažįsta. Liudytojas parodė, jog prašomas ieškovo atvyko pataisyti broko į butą esantį (duomenys neskelbtini). Tame bute buvo naujai atlikti dažymo darbai. Liudytojo požiūriu minėti darbai buvo atlikti nekokybiškai – daryti pataisymai buvo nesušveisti, uždažyta ant viršaus, dažai buvo atskiesti, matosi kad visos sienos nusėtos dėmėmis, nenudažytos iki apačios, vietomis nenudažyta 10 cm iki grindjuostės, sienos nebuvo nuglaistytos lygiai. Liudytojas parodė, jog darbų plotas, kuriuos reikėjo perdaryti sudarė apie 85 kvadratinius metrus. Liudytojas nurodė, jog atliko tiek glaistymo, tiek dažymo darbus. Tokių darbų (dažymo-glaistymo) kvadratinio metro kaina sudarė apie 10 Eur. Liudytojas darbus atliko praėjusiais metais pavasario-vasaros metu. Liudytojui nebuvo žinoma kas dažymo ir glaistymo darbus tame bute atliko anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. pabaigoje šalys susitarė dėl statybos apdailos darbų atlikimo. Šalys sutarė, jog ieškovas pinigus už atliktus darbus perves į atsakovo motinos – L. B., banko sąskaitą.
5.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas į L. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią akcinėje bendrovėje SEB bankas, trimis mokėjimais pervedė 850,00 Eur. Atliktų mokėjimų paskirtyse nurodyta: avansas (duomenys neskelbtini) (pervesta 300,00 Eur); avansas už darbus (duomenys neskelbtini) (pervesta 400,00 Eur); už darbus (duomenys neskelbtini) (pervesta 150,00 Eur).
5.2. Byloje taip pat pateiktas nenurodytų metų, balandžio 1 d. susirašinėjimas su asmeniu įvardintu kaip Vladas, kuriame minėtas asmuo, nurodo, jog įsiskolinimą sumokės kas mėnesį, mokėdamas po 100,00 Eur. Taip pat, byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos buto sienos. Tiek susirašinėjimo, tiek fotonuotraukų laikas ir kilmė, fotonuotraukų darymo vieta nėra nurodyta, todėl nesant aiškiam susietumui su šia civiline byla, teismas šiais įrodymais nesivadovauja.
5.3. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas pagal pateiktus prekybinius čekius, įsigijo medžiagų už 134,60 Eur. Įsigytas medžiagas sudaro: pagal 2017 m. gruodžio 4 d. prekybinį čekį Nr. (duomenys neskelbtini) – lipni juosta, glaistas, gruntas „PRO“, tinklas, popierius rulone, kampai, „fiugenfiuler“ (viso 101,50 Eur); pagal 2018 m. gruodžio 5 d. prekybinį čekį Nr. (duomenys neskelbtini) – trijų metrų puskampiai ir kranelis (viso 11,20 Eur); pagal 2018 m. gruodžio 6 d. prekybinį čekį Nr. (duomenys neskelbtini) – uždengimo popierius (viso 6,50 Eur); pagal 2019 m. sausio 22 d. prekybinį čekį Nr. (duomenys neskelbtini) – gruntas, švitrinis popierius, tinklelis šveit., šiukšlių maišai (viso 11,90 Eur). Nors prekybiniame čekyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti datos metai (2017 m. gruodžio 4 d.) nesutampa su ginčo darbų atlikimo data, tačiau pateikti kasos čekiai patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 4 d. buvo įsigyta prekių už 101,50 Eur.
Dėl teisinio santykio kvalifikavimo
6. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
7. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą.
8. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.
9. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 400,00 Eur dėl nepagrįsto praturėjimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, jog susitarė dėl glaistymo ir dažymo darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Rašytinės sutarties dėl atliktinų darbų šalys nesudarė. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).
10. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).
11. LR CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos LR CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. LR CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (LR CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (LR CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
12. Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu tiksliai nenurodė, kokia buvo tarp jo ir atsakovo žodžiu sudaryto statybos rangos sandorio suma. Ieškovas nurodė, jog su ieškovu sutarė 6,5 Eur įkainį už kvadratinį metrą už dažymo ir glaistymo darbus, taip pat sumokėti už medžiagas atskirai. Ieškovas atsakovui per tris pavedimus sumokėjo 850,00 Eur. Atsakovas neigė, jog šalys susitarė dėl tokios darbų sumos ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutarė dėl: 1) glaistymo-dažymo 89,20 kv.m.* 7 Eur/1 kv.m. – 624,40 Eur; 2) angokraščių apdailos 19 m * 7 Eur/1 kv.m. – 133,00 Eur; 3) apdailinių kampukų dėjimo 19 m* 3 Eur/1 m – 57,00 Eur; 4) apdailinių puskampių dėjimo – 30 m* 2,5 Eur/1 kv. m. – 75 Eur; 5) ventiliacijos grotelių įdėjimo – 35 Eur, iš viso: 924,40 Eur už atliktus darbus ir papildomai už tam sunaudotas medžiagas pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ir kvitus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ginčija glaistymo ir dažymo darbų kokybę, darytina išvada, jog ginčas kilęs šių darbų apimtyje ir tarp šalių buvo susiklostę statybų rangos teisiniai santykiai.
Dėl atliktų darbų kainos ir kokybės
13. Taip pat, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už medžiagas atsakovas sumokėjo 134,60 Eur. Nors atsakovas nurodo, jog pirko 20 litrų dažų už 126,00 Eur, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šias išlaidas byloje nėra. Tačiau neabejotinai dažymo darbams reikalingi dažai, todėl darytina išvada, jog tikėtina kad už atliktus darbus ir dažus, atėmus išlaidas kitoms medžiagoms, ieškovas sumokėjo 715,40 Eur. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojas D. J. nurodė dar jog kvadratinio metro, jo dažymo ir glaistymo darbų įkainis sudaro 10 Eur už kvadratinį metrą, todėl tikėtina, jog buto sienų dažymui ir glaistymui bei dažams, skirta 715,40 Eur pinigų suma yra pagrįsta.
14. Ieškovas įrodinėdamas nekokybiškai atliktų darbų faktą rėmėsi liudytojo parodymais, pateiktomis fotonuotraukomis, taip pat SMS susirašinėjimu, savo paties paaiškinimais, tačiau kaip jau minėta aukščiau, tiek SMS susirašinėjimo, tiek fotonuotraukų autentiškumas nėra nustatytas bei nėra susietas su aukščiau nurodytais atliktais darbais ieškovo bute, tai yra nesusietas su šia civiline byla, todėl teismas šiais rašytiniais įrodymais nesivadovauja. Atsakovas kategoriškai neigė, jog fotonuotraukose yra užfiksuoti jo atlikti darbai, taip pat neigė, jog minėtos SMS žinutės, kuriose žadama 400,00 Eur sumą grąžinti dalimis, yra rašytos atsakovo. Atsakovas nors ir nurodė, jog darbus atliko kokybiškai, tačiau neneigė, jog kelis kartus vyko taisyti darbų trūkumų, kurie paties atsakovo manymu buvo neaktualūs.
15. Nors abi šalys pripažino, jog pagal žodinį susitarimą atsakovas atliko dažymo ir glaistymo darbus, tačiau byloje nebuvo surašytas atliktų darbų perdavimo aktas. Iš atsakovo paaiškinimu matyti, jog minėti atlikti darbai buvo perduoti ieškovo draugui, kadangi pats ieškovas buvo išvykęs, perduodant raktą nuo buto, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų dėl atliktų darbų perdavimo. Pats atsakovas teigė, jog kelis kartus darbus perdarinėjo, kadangi ieškovas buvo priekabus.
16. Tai, jog ginčo buto sienų dažymo ir glaistymo darbai buvo atliekami iš naujo patvirtino ir byloje parodymus davęs liudytojas D. J., kuris teismo posėdžio metu parodė, jog minėti darbai buvo atlikti nekokybiškai – daryti pataisymai buvo nesušveisti, uždažyta ant viršaus, dažai buvo atskiesti, matosi kad visos sienos nusėtos dėmėmis, nenudažytos iki apačios, vietomis nenudažyta 10 cm iki grindjuostės, sienos nebuvo nuglaistytos lygiai. Nors liudytojas nenurodė tikslios datos, kada jis iš naujo atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini) darbus, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog pataisymai buvo atliekami 2019 m. pavasarį – vasarą. Atsižvelgiant į atsakovo atliktų darbų laiką ir liudytojo atliktų perdarymų laiką, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad liudytojas darbus atliko po atsakovo atliktų darbų, todėl jo nurodytos aplinkybės apie pastebėtus trūkumus yra reikšmingos.
17. Kita svarbi aplinkybė, jog pats atsakovas nurodė, jog atliko ginčo darbų pataisymus, kas suponuoja, jog pats atsakovas suprato, jog atlikti darbai yra nekokybiški. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus darytina išvada, jog labiau tikėtina, jog atsakovas nekokybiškai atliko glaistymo ir dažymo darbus. Dėl atsakovo nurodomų atliktų angokraščių apdailos, apdailinių kampukų dėjimo, apdailinių puskampių dėjimo ir ventiliacijos grotelių įdėjimo darbų teismas papildomai nepasisako, kadangi ginčas iš esmės yra kilęs dėl dažymo ir glaistymo darbų.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti 400,00 Eur
18. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, ir juos perduoti užsakovui, o CK 6.694 straipsnis reglamentuoja statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.
19. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog šalys sutarė dėl 624,40 Eur atlyginimo už dažymo ir glaistymo darbus kainos apmokėjimo. Byloje nustačius, jog labiau tikėtina, kad atsakovas netinkamai atliko dažymo ir glaistymo darbus, spręstinas klausimas dėl tokių netinkamai atliktų darbų apimties.
20. Minėta, jog šalys, prieš atsakovui pradedant darbus, nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kurioje būtų detaliai aptarusios atliekamų darbų apimtis ir jų įkainius. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008).
21. Ieškovas, prašydamas priteisti 400,00 Eur sumą, kaip atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, iš esmės ginčijo faktą, jog atsakovas netinkamai atliko dažymo ir glaistymo darbus. Visgi ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl būtent 400,00 Eur sumą yra prašoma priteisti. Ieškovas taip pat, nenurodė kokią pinigų sumą išleido galimų trūkumų taisymui, pasamdžius kitą meistrą. Ieškovas akcentavo, jog buvo netinkamai atlikti glaistymo darbai, kadangi sienos nebuvo lygios ir dažymo, kadangi buvo blogai išdažyta, apdažyti langai, jų kraštai. Byloje dalyvavęs liudytojas D. J., nurodė, jog jo požiūriu minėti darbai buvo atlikti nekokybiškai – daryti pataisymai buvo nesušveisti, uždažyta ant viršaus, dažai buvo atskiesti, matosi kad visos sienos nusėtos dėmėmis, nenudažytos iki apačios, vietomis nenudažyta 10 cm iki grindjuostės, sienos nebuvo nuglaistytos lygiai. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis.
22. Teismo vertinimu, lyginant liudytojo ir ieškovo parodymus, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas neneigė, jog kelis kartus vyko taisyti atliktų darbų, galima daryti išvadą, jog sienos nebuvo nuglaistytos lygiai ir tinkamai išdažytos. Tačiau byloje turimais įrodymais neįmanoma nustatyti tikslaus šių netinkamai atliktų darbų masto nei iš teismo posėdžio duotų paaiškinimų nei iš pateiktų duomenų. Teismo vertinimu nustačius, kad atsakovo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau neturint galimybių nustatyti netinkamai atliktų darbų masto, darytina išvada, jog tikėtina, jog atsakovo darbai buvo atlikti dalinai 50 procentų apimtyje.
23. Kaip minėta anksčiau, įvertinus tai, jog už atsakovo dažymo ir glaistymo darbus bei dažus, ieškovas sumokėjo 715,40 Eur, bei įvertinus tai, jog atsakovo darbai buvo kokybiškai atlikti tik 50 procentų apimtyje, ieškovė turi teisę į 357,70 Eur sumokėtų išlaidų grąžinimą. Vis dėlto, įvertinus aplinkybes, jog atsakovas atliko ne tik dažymo ir glaistymo darbus, tačiau galimai buvo atlikta ir daugiau darbų – angokraščių apdailos darbai, apdailinių kampukų dėjimas, apdailinių puskampių dėjimas, ventiliacijos grotelių įdėjimas, ką patvirtina byloje esančių medžiagų pirkimo čekiai, jog buvo pirktos tokiems darbams reikalingos medžiagos – trijų metrų puskampiai ir kranelis, kampai, „fiugenfiuler“, galimai į ieškovo sumokėtų pinigų sumą įeina ir šių darbų atlikimas. Todėl ieškovui grąžintina suma mažintina iki 250,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 15,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 4). Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis yra 62,5 procento. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai ieškovui iš atsakovo priteistina 9,38 Eur žyminio mokesčio.
26. Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,89 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 5,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970)), todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma yra 6,81 Eur, o likusi suma – 4,08 Eur, atitinkamai valstybei priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. K.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už remonto darbus, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (250,00 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui J. K.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,38 Eur (devynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,08 Eur (keturių eurų 08 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.